- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-164-262/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Skolininkas
- V. Z., I. Z.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų V. Z. ir I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, AB veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių prašė: pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2008-02-27 kredito sutartis Nr. KK 08/02/109SV suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta.
2009 M. gruodžio 29 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1736/2009 įkeisti nekilnojami daiktai (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti.
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, AB veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių pakartotinai prašė: už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių; priteisti 283 027,75 eur skolos, 16 % įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminį mokestį – 131,00 Lt. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-22 nutartimi skolininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkai per vieną mėnesį po procesinių dokumentų įteikimo pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1736V/2009 buvo nuspręstą minėtą įkeistą turtą priverstinai parduoti iš varžytinių. Taip pat nutartimi buvo priteista kreditoriaus naudai 243 281,00 Eur negrąžinto kredito, 5 759,89 Eur nesumokėtų palūkanų, 33 850,88 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 282 891,77 Eur, 131,00 Lt žyminio mokesčio ir 16 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos.
2011 m. kovo 15 d. minėtas įkeistas turtas varžytynėse buvo parduotas pirkėjai UAB „Promano LIT“ už 370 800,00 Lt. Varžytynes vykdęs antstolis I. G., pateikė teismui dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarta: panaikinti areštą dalyje 2009 m. gruodžio 29 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1736/2009 areštuotam turtui (duomenys neskelbtini) baigti hipoteką dalyje anksčiau minėtam nekilnojam turtui, įkeistam hipotekos lakštu Nr. 01120080006124, išregistruojant jį iš hipotekos registro.; paskirstyti lėšas, gautas už priverstinai parduotą turtą, tokiu būdu: išmokėti hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui – 354 217,31 Lt.
Teismas nurodė, kad skolą sudaro: 243 281,00 Eur negrąžinto kredito, 5 759,89 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso: 282 891,77 Eur, 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 16 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (282 891,77 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimos dienos, t.y. nuo 2010-02-25, iki visiško skolos išieškojimo dienos. Pagal antstolio I. G. 2011-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktą minėtas įkeistas turtas buvo parduotas UAB „Promano LIT“ už 370 800,00 Lt, iš kurių atėmus 16 582,69 Lt vykdymo administravimo išlaidų, 354 217,31 Lt buvo pervesti į CHĮF Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 14 d. nutartį ir grąžinti iš naujo nagrinėti.
Nurodo, kad kitam nesąžiningui kreditoriui – kredito unijai Vilniaus taupomoji kasa neleidus parduoti objekto pirkėjui ir vienašališkai nutraukus sutartį, antstolis areštavo visą skolininkams priklausantį turtą ir sąskaitas banke. Kredito įmokas pagal kredito sutartį sudarytą su Kreditorius Nordea Bank Finland Plc, AB, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, skolininkas darė iš gaunamų pajamų, tačiau sustojus verslui neturėjo iš ko sumokėti įmokų. Skolininkai nurodo, kad ne kartą kreipėsi į teismą su prašymu restruktūrizuoti kreditą ir laikinai sustabdyti kredito mokėjimą, tačiau banko darbuotojai vis atidėliodavo paskolos restruktūrizavimo klausimą. Laikinai buvo mokamos mažesnės įmokų sumos, tačiau dėl banko darbuotojo nenoro, kredito sutartis nebuvo pakeista. Nurodo, kad esant tokioms sąlygoms teismas neturėjo teisės taip skriausti eilinių šalies piliečių, o krizės pasekmes paskirstyti proporcingai šalių padėčiai.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš skolininkų išieškotojo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad šioje byloje yra visos hipotekos pabaigos sąlygos, todėl hipotekos skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2012 m. vasario 14 d. nutartį. Skolininkų atskirojo skundo teiginiai dėl priimtos nutarties yra nesusiję nei su nutarties dėl hipotekos pabaigimu, nei su lėšų paskirstymu, t.y. Skolininkai neskundžia hipotekos procedūrų pagrindu atliktų veiksmų, tik pateikia deklaratyvius teiginius, susijusius su pagrindine prievole. Tokie atskirojo skundo Skolininkų teiginiai ypatingosios teisenos byloje iš viso negali būti nagrinėjami, todėl yra atmestini.
Suinteresuotas asmuo UAB „Promano LIT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikanti CPK nustatytų hipotekos bylų nagrinėjimo procedūrų. Skolininkai atskirajame skunde iš viso net neginčija Hipotekos skyriaus atliktų veiksmų. UAB „Promano LIT“ nurodo, kad jo interesai yra pažeidžiami, kadangi skolininkai nuolat be jokio pagrindo skundžia antstolių ir teismų priimtus procesinius sprendimus ir tokiu būdu UAB „Promano LIT“ negali gauti įsigyto turto be jokių apsunkinimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis(čia ir toliau CPK 2010-10-26 redakcija)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).
Skolininkai atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad banko darbuotojai atidėliojo jų prašymus dėl paskolos restruktūrizavimo ir nesutiko laikinai sustabdyti kredito mokėjimo. Skolininkai nesutinka su banko išieškotoje sumoje priskaičiuotais 33 850,88 Eur delspinigiais ir teigia, kad bankas tokiu būdu nori praturtėti.
Teismas pažymi, kad hipotekos kreditorius turi teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ir pabaigus turto pardavimo procedūras hipotekos kreditorius turi teisę gauti už parduotą įkeistą turtą gautas lėšas.
Pagal CK 4.192 str. 1 d. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Taigi hipotekos kreditorius – bankas – kreipėsi į Hipotekos skyrių su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Hipotekos skyrius priėmė 2009-12-29 nutartį, kurios pagrindu buvo areštuotas įkeistas turtas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Skolininkams negrąžinus skolos per vieną mėnesį, todėl buvo nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytinių (b.l. 106). Įkeisto turto pardavimo iš varžytynių aktas yra patvirtintas 2011-05-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi. Esant šiom sąlygoms, darytina pagrįsta išvada, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais įkeistas turtas buvo parduotas teisėtai.
Pagal CPK 562 str. hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs turto pardavimo aktą, patvirtinantį, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Šiuo atveju hipotekos teisėjui buvo pateiktas įkeisto turto pardavimo iš varžytinių aktas (b.l. 120). Pagal CPK 563 str. nustatytas taisyklės hipotekos teisėjas, baigdamas hipoteką, privalo paskirstyti už parduotą įkeistą turtą gautas lėšas. Taigi, hipotekos skyrius gavęs galiojantį turto pardavimo iš varžytinių aktą ir gavęs už įkeistą turtą gautus pinigus, priėmė 2012 m. vasario 14 d. nutartį dėl hipotekos pabaigos ir lėšų paskirstymo. Darytina išvada, kad visos hipotekos procedūros buvo atliktos teisėtai ir tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus dėl banko siekio praturtėti iš išieškotos sumos paskaičiuotų delspinigių. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Skolininkai pasirašydami hipotekos lakštą, sutiko su jame nurodytomis sąlygomis ir prisiėmė įsipareigojimus, jog įkeisdami jiems priklausantį turtą užtikrina ir Kredito sutartyje nurodytų palūkanų mokėjimą.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti išieškotojui (kreditoriui) AB Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592, buv. Didžioji g. 18/2, Vilnius) naudai iš V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 730,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.