Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-02
Bylos Nr.
1A-46-175-2009
Teisminio proceso Nr.
25-1-01159-2005
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Gytis Večerskas, Albertas Milinis
Kaltinamasis
T. J., R. Z.
Nukentėjusysis
V. N.
Advokatai
Edgaras Jautakis, Albertas Trumpulis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-175/09

Teisėjas Rimantas Bučma (Proceso Nr. 25-1-01159-2005)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Alberto Milinio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjams advokatams Albertui Trumpuliui, Vaclovui Kaminskiui, išteisintiesiems T. J. , R. Z. , nukentėjusiajam V. N. , jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. ir R. Z. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų vyriausiojo energetiko pareigas ir būdamas atsakingas už elektros įrenginių kontrolės organizavimą, pažeidė „Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento“ reikalavimus, „Apšvietimo elektros renginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ 109 p. reikalavimus: „vietinio apšvietimo ir kilnojamieji šviestuvai turi būti valdomi individualiais jungikliais, įrengiamais prie šviestuvų ir esančiais neatskiriama jų dalimi“, „Elektros įrenginių rengimo taisyklių“ 2.1.2 p. reikalavimus: „instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių skerspjūviai turi būti ne mažesni, nei nurodyta reikalavimuose (taisyklių 2.1.1 lentelėje), laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę įtampą“, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ 5 p. reikalavimus: „visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrengimų rengimo taisyklių, taip pat gamintojo parengtų techninio eksploatavimo instrukcijų reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 12 21 įsakymu Nr. 389 ir kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai“. Dėl šios priežasties 2005 07 08 22 val. 30 min. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje, E. N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo jungiklį ir jį patempus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir ji dešinės rankos delnu prisilietė prie šio jungiklio fazinę įtampą turinčių kontaktų ir, jai kita kūno dalimi būnant prisilietus prie lovos metalinės konstrukcijos, susidarė elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, kas sąlygojo elektros srovės, kurios dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį sukeliančios elektros srovės dydį jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas atsitikimas, ir jo metu E. N. žuvo.

R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis, eidamas Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybos energetikos skyriaus elektromonterio pareigas ir būdamas atsakingas už VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos korpuso Endokrinologijos skyriaus elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, pažeidė „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ 34 p., reikalavimus: „apšvietimo šviestuvų metaliniai korpusai turi būti įžeminti arba įnulinti apsauginiu laidininku PE“, „Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento“ 1 d. (c) reikalavimus: „elektrotechninis gaminys kartu su jį sudarančiomis dalimis turi būti pagamintas taip, kad būtų užtikrinta, jog jis gali būti saugiai ir tinkamai surinktas bei sujungtas“, tai pat jis laiku nepastebėjo (duomenys neskelbtini) palatos šviestuvo gedimo ir jo laiku nepašalino. Dėl šios priežasties 2005 07 08 22 val. 30 min. Všį Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje E. N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo jungiklį ir jį patempus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir ji dešinės rankos delnu prisilietė prie šio jungiklio fazinę įtampą turinčių kontaktų ir, jai kita kūno dalimi būnant prisilietus prie lovos metalinės konstrukcijos, susidarė elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, kas sąlygojo elektros srovės, kurios dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį sukeliančios elektros srovės dydį jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas atsitikimas, ir jo metu E. N. žuvo.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. J. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 150 MGL dydžio baudą; R. Z. pripažinti kaltu BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 120 MGL dydžio baudą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-03-16 ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino teisminio nagrinėjimo metu ekspertas L. Radzevičius, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis tai, kad jungiklis buvo pakabintas ant laido. Ši konstrukcija buvo pagaminta negamykliniu būdu ir draudžiama eksploatuoti. Ekspertizės dalyje Nr. 4 nurodyta, kad eksploatuojant techniškai netvarkingą jungiklį ir šviestuvą nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo atveju baudžiamosios bylos medžiagoje nurodytoje situacijoje, techninių galimybių išvengti nelaimingo atsitikimo, prieš tai neįvykdžius Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento, „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministerijos 2000-12-28 įsakymu Nr. 433/547, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministerijos 2004-06-30 Įsakymu Nr. 4-257, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministerijos 2004-11-26. įsakymu Nr. 4-432, ir standarto LST EN 60598-2-254999 en (IEC 60598-2-25:1994/A1:2004), ir standarto LST EN 60598-2-25:1999/AE2005 en (IEC 60598-2-25:1994/AL2004; reikalavimus, nebuvo.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-03-16 ekspertizės akte Nr. 11-78(60) punkte Nr. 11 nurodyta, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo atveju, atsakingais už KMUK elektros įrenginių patikimą įrengimą, jų priežiūrą ir eksploatavimo organizavimą buvo asmuo, KMUK vykdęs atsakingo už elektros ūkį asmens pareigas, o atskiruose padaliniuose ir įsakymu ar kitais dokumentais paskirti elektrotechninio personalo asmenys, kuriems buvo pavesta Endokrinologijos (duomenys neskelbtini) palatos elektros įrenginių priežiūra, remonto organizavimas ir saugos reikalavimų užtikrinimas.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministerijos 2004-11-26, įsakymu Nr. 4-432, 8 p. nurodyta, kad elektros įrenginio eksploatuotojas yra atsakingas už „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ reikalavimų nevykdymą. Šių taisyklių 22 p. nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo skiria asmenį atsakingą už elektros ūkį. Asmuo atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą. Pagal bylos medžiagą nagrinėjamu atveju asmuo atsakingas už elektros ūkį buvo paskirtas, tačiau nebuvo užtikrinti saugos reikalavimai Endokrinologijos skyriaus (duomenys neskelbtini) palatoje eksploatuojant techniškai netvarkingą šviestuvą su techniškai netvarkingu jo jungikliu, kas ir sukėlė įvykį, kurio metu žuvo E. N. .

Tyrimo metu bei teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. , dirbantis KMUK vyr. gydytojo pavaduotoju technikos reikalams nurodė, kad už elektros dalį atsakingas vyr. energetikas, elektromonteris. T. J. 2004 12 24 buvo paskirtas dirbti KMUK vyr. energetiku, supažindintas su atsakingo asmens už KMUK elektros ūkį pareiginiais nuostatais, todėl papildomai jis nebuvo įsakymu paskirtas atsakingu už elektros ūkį asmeniu, nes vyriausiasis energetikas ir yra atsakingas už elektros ūkį. Tai patvirtina byloje esanti 2007 05 03 KMUK pažyma kurioje nurodyta, kad asmeniu atsakingu už elektros įrenginių visuose KMUK priklausančiuose pastatuose patikimą įrengimą, jų priežiūros, remonto ir būklės kontrolės organizavimą, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, 2005 metais buvo KMUK vyriausiasis energetikas (asmuo atsakingas už KMUK elektros ūkį) T. J. . Teismas nurodė, kad nebuvo KMUK generalinio direktoriaus įsakymo paskirti T. J. atsakingu už KMUK elektros ūkį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad T. J. buvo paskirtas vyriausiuoju KMUK energetiku, supažindintas su atsakingo asmens už KMUK elektros ūkį pareiginiais nuostatais, įsakymo nebuvimas negali būti vertinama kaip subjekto, nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, nebuvimas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad asmeniu, atsakingu už KMUK Endokrinologijos korpuso Endokrinologijos skyriaus ir būtent (duomenys neskelbtini) palatos elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, siekiant užtikrinti jų funkcionalumą ir saugumą vartotojų atžvilgiu, 2005 metais buvo KMUK Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybos Energetikos skyriaus elektromonteris R. Z. . Pastarasis su KMUK elektromonterio pareiginiais nuostatais buvo supažindintas 2004-09-01. Teismas nurodė aplinkybę, kad įvykio metu tiek vyr. energetikas T. J. , tiek elektromonteris R. Z. buvo atostogose, tačiau netinkamai ją įvertino. BK 176 straipsnio l dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Iš tyrimo metu surinktų bei teisminio nagrinėjimo metu patvirtintu įrodymų matyti, kad minimas šviestuvas buvo eksploatuojamas ilgą laiką, kol 2005-07-08 dėl nustatytų pažeidimų žuvo E. N. .

Nukentėjusysis V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir T. J. ir R. Z. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis teigia, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad T. J. ir R. Z. nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektais. Apelianto nuomone, šio nusikaltimo specialiuoju subjektu gali būti ir asmuo, kuris pagal savo tarnybines pareigas (vyriausiasis energetikas) yra atsakingas už saugą darbe, t.y. T. J. . Kadangi R. Z. ėjo Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybos energetikos skyriaus elektromonterio pareigas, buvo atsakingas už VšĮ KMUK Endokrinologinio korpuso Endokrinologijos skyriaus elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, jis taip pat yra specialiuoju subjektu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kada atsirado naktinės lempos jungiklio pažeidimas (prieš kaltinamųjų atostogas ar jų metu), tačiau byloje esančio ekspertizės akto išvadų 7 punkte nurodyta, kad vizualinio tyrimo metu matyti, kad įtrūkimas apatinėje jungiklio gaubtelio dalyje ir išlauža viršutiniame gaubtelyje, tikėtina, buvo atsiradusios iki nagrinėjimo įvykio, kadangi gaubtelio lūžio ir įtrūkimo paviršiai yra pasidengę apnašomis. Todėl pagal šiuos požymius yra pagrindas tvirtinti, kad yra tikimybė, jog nurodytas įtrūkimas ir išlauža buvo atsiradę iki 2005-07-08.

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog yra teisiškai reikšminga ta aplinkybė, jog abu asmenys, tiek T. J. , tiek R. Z. 2005-07-08, kai žuvo E. N. , atostogavo. Nusikalstama veika, susijusi su saugos darbe reikalavimų pažeidimu, yra trunkamojo pobūdžio. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Tiek T. J. , tiek R. Z. pagal savo tarnybines pareigas nuo pareigų ėjimo pradžios neužtikrino apsaugos nuo elektros srovės poveikio reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų eksploatuojant šviestuvus laikymosi.

Apeliantui abejonių kelia ir ta aplinkybė, ar T. J. , R. Z. iš tikrųjų atostogavo tuo laikotarpiu kaip nurodyta KMUK pateiktuose dokumentuose. KMUK rašte apie atsakingus už elektros ūkį asmenis nepateikta duomenų apie jų atostogas arba juos tuo metu pavadavusius asmenis.

Pasak apelianto, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turėtų būti atsakyta į klausimą ar T. J. ir R. Z. veika buvo kvalifikuota teisingai. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos objektas yra saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Konkrečiu atveju nukentėjo ne darbuotojas, o pacientė, kuri nebuvo susijusi darbo santykiais su KMUK. Apelianto nuomone, teismas turėjo pasisakyti ar T. J. ir R. Z. veikose (neveikime) nėra BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių.

Išteisintasis T. J. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo 2008-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Jis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog T. J. nebuvo darbdavio įgaliotu asmeniu, jis nebuvo paskirtas atsakingu už KMUK elektros ūkį, neturėjo teisės ir galimybių įgyvendinti visus norminių aktų reikalavimus. T. J. tvirtina, kad jam dirbant KMUK vyriausiuoju energetiku nebuvo vyriausio energetiko pareiginių nuostatų, darbo sutartyje pareigos ir atsakomybė nebuvo aprašytos, taigi jo įgaliojimai ir atsakomybė apskritai nebuvo nurodyti.

Ekspertas pateikia nepagrįstą ir hipotetinę išvadą, kad nagrinėjamas šviestuvas buvo negamyklinis, tačiau tokių įrodymų nėra surinkta. Nurodyti norminių teisės aktų pažeidimai, kurie yra taikomi įrengiant ar rekonstruojant elektros įrenginius, t.y. prieš įrenginių perdavimą į eksploatavimą, todėl eksploatacijos metu nėra taikomi. Byloje esančioje KMUK elektros ūkio būklės ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 90 % KMUK patalpų yra nustatyta bent po du norminių dokumentų, įsigaliojusių nuo 2000 m. ir reglamentuojančių elektros saugą, reikalavimų pažeidimus. Daugumą jų pašalinti galima tik kapitaliai rekonstruojant elektros ūkį, be to, rekonstruojant elektros instaliaciją neišvengiamas viso statinio remontas, taigi iš to seka išvada, kad KMUK apskritai netinkama eksploatuoti ir atsakingas už elektros ūkį asmuo pagal taisyklių reikalavimus turi uždrausti tokį ūkį eksploatuoti, kol nebus pašalinti visi trūkumai, t.y. nerekonstruoti visi KMUK statiniai.

Dėl jungiklio gaubtelio apatinės dalies pažeidimo T. J. teigia, kad pašaliniai asmenys jau tą patį vakarą mechaniškai pažeidinėjo pagrindinį įkaltį, tai patvirtina ir faktas, kad teismo posėdžio metu apžiūrint jungiklį matomi nauji jungiklio pažeidimai (nutrūkęs laidas), kurių nebuvo iš karto po įvykio apžiūrint jungiklį ir surašant byloje esantį apžiūros aktą. Po pusantrų metų atlikta vizualinė apžiūra nenustato, kada tas įskilimas atsirado, ar T. J. dirbant, ar jau būnant atostogose. Įvykio metu T. J. buvo atostogose, tai patvirtina generalinio direktoriaus įsakymai dėl atostogų suteikimo T. J. , atšaukimo iš jų ir pavadavimo jo atostogų metu (b.1.31, 32, 43, t.2).

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliaciniai skundai atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Atmestinas prokuroro skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-03-16 ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis tai, kad jungiklis buvo pakabintas ant laido ir tai, kad eksploatuojant techniškai netvarkingą jungiklį ir šviestuvą nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo atveju baudžiamosios bylos medžiagoje nurodytoje situacijoje, techninių galimybių išvengti nelaimingo atsitikimo, prieš tai neįvykdžius Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento, „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“, ir standarto LST EN 60598-2-254999 en (IEC 60598-2-25:1994/A1:2004), ir standarto LST EN 60598-2-25:1999/AE2005 en (IEC 60598-2-25:1994/AL2004; reikalavimus, nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nelaimingas atsitikimas KMUK įvyko dėl techniškai netvarkingo šviestuvo. Šiuo atveju pagrindinis klausimas yra, kas atsakingas dėl šio nelaimingo atsitikimo. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“, patvirtintų LR Ūkio ministerijos 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432, 8 p. nurodyta, kad elektros įrenginio eksploatuotojas yra atsakingas už „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ reikalavimų nevykdymą. Šių taisyklių 22 p. nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo skiria asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-03-16 ekspertizės akte Nr. 11-78(06) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo atveju, atsakingais už KMUK elektros įrenginių patikimą įrengimą, jų priežiūrą ir eksploatavimo organizavimą, buvo asmuo, KMUK vykdęs atsakingo už elektros ūkį asmens pareigas, o atskiruose padaliniuose ir įsakymu ar kitais dokumentais paskirti elektrotechninio personalo asmenys, kuriems buvo pavesta Endokrinologijos (duomenys neskelbtini) palatos elektros įrenginių priežiūra, remonto organizavimas ir saugos reikalavimų užtikrinimas. (t. 3, b. l. 10-24). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei T. J. , nei R. Z. nebuvo darbdaviais, todėl šioje situacijoje svarbu nustatyti ar jie buvo darbdavio įgalioti asmenys.

Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2004-08-27 įsakymu Nr. V-462 patvirtinti atsakingo asmens už KMUK elektros ūkį pareiginiai nuostatai. Šių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad atsakingą už KMUK elektros ūkį asmenį skiria KMUK generalinis direktorius savo įsakymu. (t. 2, b. l. 27). T. J. su šiais nuostatais buvo pasirašytinai supažindintas, tačiau KMUK generalinio direktoriaus įsakymo, kuriuo T. J. būtų paskirtas asmeniu, atsakingu už KMUK elektros ūkį, nebuvo. Tai, kad T. J. 2004-12-24 buvo paskirtas dirbti KMUK vyr. energetiku, supažindintas su atsakingo asmens už KMUK elektros ūkį pareiginiais nuostatais, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis ir buvo atsakingas už KMUK elektros ūkį, kadangi kaip jau ir ankščiau minėta, asmuo, atsakingas už elektros ūkį, turi būti paskirtas generalinio direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad tokio įsakymo KMUK nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo metu nebuvo. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-11-05 Kauno akademinių klinikų direktoriaus įsakymu vyr. energetikas P. S. buvo paskirtas atsakingu už bendrą akademinių klinikų elektros ūkio būklę (t.2, b.l. 22). Tuo tarpu T. J. generalinio direktoriaus įsakymais nebuvo paskirtas asmeniu, atsakingu už KMUK elektros ūkį, t.y., nebuvo darbdavio įgaliotu asmeniu.

Kolegijos nuomone, šioje byloje svarbus yra ir tas aspektas, kad kaltinamajame akte nurodyti norminių teisės aktų reikalavimai yra taikomi įrengiant ir rekonstruojant elektros įrenginius, t.y. prieš įrenginių perdavimą į eksploatavimą, todėl eksploatacijos metu nėra taikomi. Šviestuvas su jungikliu buvo įrengtas statant Endokrinologijos pastatą 1987 metais pagal tuo metu galiojusias taisykles. Paminėtuose norminiuose aktuose nėra nurodyta, ką reikia daryti su elektros įrenginiais, įrengtais prieš įsigaliojant jiems, ar juos būtina pakeisti, ar ne, ir jei būtina, tai iki kada. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. Radzevičius (t. 4, b. l. 72, 73). Be to, kaip matyti iš byloje esančios KMUK elektros ūkio būklės ataskaitos, daugiau nei 90 % KMUK patalpų yra nustatyta bent po du norminių aktų, įsigaliojusių po 2000 metų ir reglamentuojančių elektros saugą, reikalavimų pažeidimus.

Be to, T. J. nelaimingo atsitikimo KMUK metu atostogavo. Tai patvirtina byloje esantys KMUK direktoriaus įsakymai dėl atostogų suteikimo (t. 2, b. l. 31, 32, 43).

R. Z. neneigia, kad jis buvo atsakingas už KMUK Endokrinologijos korpuso Endokrinologijos skyriaus elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Z. nelaimingo atsitikimo KMUK metu atostogavo. Jis atostogavo nuo 2005-07-04, tuo tarpu laikinai prižiūrėti Endokrinologijos korpusą buvo paskirtas elektromonteris (R. Z. dubleris) Ž. S. . Kolegijos nuomone, nelogiška yra pripažinti asmenį kaltu dėl veikos (neveikimo), kurios metu jis atostogavo ir išties tuo metu neturėjo galimybės patikrinti elektros įrenginių techninės būklės, užkirsti kelio nelamingam atsitikimui.

Šioje byloje sprendžiant T. J. ir R. Z. kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo E. N. klausimą, svarbu yra ir tai, kada atsirado šviestuvo jungiklio pažeidimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, jog dangtelis įskilo iki įvykio, kadangi gaubtelio lūžio ir įtrūkimo paviršiai yra pasidengę apnašomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungiklis specialisto buvo apžiūrėtas tik atliekant ekspertizę, t.y. praėjus daugiau nei pusantrų metų po nelaimingo atsitikimo. Be to, ekspertai konkrečiai to pasakyti negalėjo. Tuo tarpu 2005-07-22 daikto apžiūros protokole neužfiksuota, jog įtrūkimo paviršiai būtų pasidengę apnašomis (t. 1, b. l. 43-46).

KMUK direktoriaus ūkio ir inžinerijos reikalams V. V. 2005-11-17 rašte Nr. 22-2625 nurodyta, kad KMUK Endokrinologijos klinikoje, kaip ir kituose KMUK skyriuose, kasmet atliekami periodiniai elektros instaliacijos izoliacijos varžų matavimai, pereinamosios kontaktinės varžos tarp įžemintuvo ir įžemintų objektų matavimai (paskutiniai matavimai buvo 2004-08-02 ir 2005-04-27). Atliekant matavimus, detaliai patikrinamos visos skyriaus patalpos, vizualiai patikrinama patalpų instaliacijos būklė, apie pastebėtus trūkumus pranešama paskirtam objektą prižiūrinčiam elektromonteriui ir įrašoma į operatyvinį žurnalą. Elektros instaliacijos būklės kontrolė sekama nuolat – kiekvieno skyriaus pagalbinio personalo darbuotojai ir ūkio reikalų tvarkytojos kiekvieną dieną apeina patalpas ir pastebėjusios inžinerinių tinklų pažeidimus nedelsiant informuoja KMUK Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybą, kur pranešimai registruojami į gedimų žurnalą. Prižiūrintis elektromonteris reguliariai apeina patalpas (t. 2, b. l. 2). Byloje nėra duomenų apie tai, kad patikrinimų metu būtų nustatyti (duomenys neskelbtini) palatoje esančių šviestuvų ar jų jungiklių pažeidimai. KMUK Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybos energetikos skyriaus elektromonterio Ž. S. 2005-07-18 rašte dėl Endokrinologijos klinikos nurodyta, kad jis 2005-07-04 (tą dieną, kada R. Z. pradėjo atostogauti) apėjo laikinai priskirtus objektus. Endokrinologijos klinikoje nepastebėjo jokių pavojingų pažeidimų. 215 palatoje šviestuvai ir jungikliai apžiūros metu buvo tvarkingi, ūkio reikalų tvarkytoja niekuo nesiskundė. Tą savaitę iš Diabetologijos skyriaus jokių užsakymų jis nebuvo gavęs (t. 2, b. l. 49). 2005-07-13 nelaimingo atsitikimo Endokrinologijos klinikos Endokrinologijos skyriuje tyrimo akte padarytos išvados, kad visą ligonės E. N. gulėjimo skyriuje laiką, daugelį kartų naudojantis sieninio šviestuvo jungikliu, nebuvo pastebėta jokių jungiklio veikimo sutrikimų ar jo korpuso pažeidimų. Prieš nelaimingą atsitikimą sieninio šviestuvo jungiklis buvo nepažeistas (13.00 val. valymo metu jungtukas buvo sveikas) (t. 2, b.l. 52, 53). Iš viso to galima daryti išvadą, kad iki T. J. ir R. Z. atostogų (duomenys neskelbtini) palatoje esantis šviestuvas ir jo jungiklis nebuvo pažeisti.

Nukentėjusysis V. N. apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ir dėl to, ar T. J. ir R. Z. veikoje (neveikime) nėra BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nužudymas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo forma) yra tuomet, kai kaltininkas, numatydamas, jog savo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tikisi šių pasekmių išvengti, vienok toks tikėjimas turi turėti objektyvų pagrindą, būti paremtas pamatuotomis aplinkybėmis, ko nėra nagrinėjamo įvykio situacijoje. Esant kitai neatsargumo formai – nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nenumato ir nesupranta, kad savo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui (nors turėdamas ir galėdamas tai numatyti). Nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje, sudėtys skiriasi tik subjektyviuoju požymiu – kaltės forma. T. J. ir R. Z. veikoje nėra nusikaltimo numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, tad juo labiau negali būti BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro ir nukentėjusio apeliaciniai skundai atmestini, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Albertas MilinisGytis Večerskas