- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2YT-10245-1144/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00530-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. P. prašė atnaujinti terminą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnametės dukros K. J. P. vardu palikimą, atsiradusį po vaiko motinos E. P. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas R. P. ir jo atstovė advokatė J. Č. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė ir jo nepilnametės dukros K. J. P. motina E. P.. Palikėja paliko didelės skolas, paveldimas turtas žemės sklypai, pastatai buvo mažos vertės, ilgą laiką jais nesinaudojo, o po palikimo atsiradimo praėjus nemažai laiko jų vertė dar labiau sumažėjo. Jeigu palikimas būtų priimamas taip pat papildomai kainuotų paveldimo turto įregistravimas, todėl pareiškėjas, veikdamas kaip nepilnametės dukros įstatyminis atstovas, nusprendė palikimo atsiradusio po E. P. mirties nepriimti, nes paveldimu turtu būtų padengtos skolos ir nepilnametis vaikas, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, negautų jokios turtinės naudos. Pareiškėjas manė, kad nepriėmus palikimo jis savaime atiteks valstybei, todėl niekur nesikreipė, tik vėliau paragintas vaiko teisių apsaugos institucijos kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins jo pagrįstumu. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus, bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad E. P. palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi palikėjos turtiniai įsipareigojimai viršija paveldimo turto vertę, todėl išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė K. J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. P. ir E. P. dukra. E. P. mirė (duomenys neskelbtini). E. P. vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiam turtui antstolis Jurijus Kolyško 2008 m. gegužės 21 d. ir antstolė Ramunė Mikliušienė 2013 m. birželio 19 d. pritaikė areštą – apribojo disponavimo teisę turtu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis pradėtos ir neužbaigtos šios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1613,30 Eur skolos išieškojimo iš E. P., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,96 Eur skolos išieškojimo iš E. P., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 957,44 Eur skolos išieškojimo iš E. P.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. P. palikimą 2020 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos Respublika.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas E. P. palikimui priimti pasibaigė 2010 m. birželio 25 d.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.
Nepilnametė K. J. P. yra mirusios jos motinos E. P. pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnametės K. J. P. tėvas R. P., būdamas įstatyminiu jos atstovu, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nesikreipė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad žinojo apie mirusios E. P. palikimą sudarantį turtą, tačiau dėl palikėjos turimų skolų ir papildomų išlaidų registruojant turtą sąmoningai nusprendė palikimo nepilnametės dukros vardu nepriimti ir jį palikti valstybei.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai, todėl tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjas neturėdamas teisinių žinių buvo klaidingi įsitikinęs, kad nepriimdamas palikimo nepilnametės dukros vardu dėl palikėjos skolų viršijančių paveldimo turto vertę, vaiko interesų nepažeidžia, tačiau pareiškėjas veikdamas vaiko interesais privalėjo aktyviais veiksmais išreikšti valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Siekiant užtikrinti paveldėjimo procedūrų tinkamą įgyvendinimą, civilinių teisinių santykių stabilumą, prioritetine pripažįstamą vaiko interesų apsaugą, spręstina, kad egzistuoja svarbios priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į tai pareiškimas tenkinamas ir terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 578 straipsnis). Teismo vertinimu, priešingu atveju, neatnaujinus praleisto įstatyme nustatyto termino, taip pat būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis).
Atnaujinus įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Pagal viešai prieinamus duomenis („Nekilnojamojo turto vertinimas valstybės reikmėms“ https://www.registrucentras.lt/p/460) palikimą sudarančio nekilnojamojo turto bendra vertė – 7449 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš E. P. vykdomi išieškojimai sudaro 2571,70 Eur. Teismas nustatydamas paveldimo turto balansą, atsižvelgia į tai, kad paveldimas turtas nebuvo individualiai įvertintas. Byloje nėra duomenų apie realią šio turto vertę atitinkančią esamą jo būklę. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad paveldimas turtas ilgą laiką buvo neprižiūrimas, spręstina, kad reali paveldimo turto vertė neatitinka masinio turto vertinimo būdu nustatytos paveldimo turto vertės (7449 Eur). Atsižvelgiant į palikėjos turimas skolas bei tai, kad priimant palikimą būtų patirtos papildomos išlaidos dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, nuosavybės teisės į turtą įregistravimo, paveldėtą turtą reikėtų prižiūrėti, rūpintis juo, mokėti su jo išlaikymu susijusius mokesčius, juolab, kad neprižiūrėto turto kaimo vietovėje greitas pardavimas sunkiai tikėtinas, manytina, kad pardavus paveldimą turtą gautos lėšos gali būti mažesnės už patirtas išlaidas. Taip pat atsižvelgtina į Institucijos pateiktą išvadą, kad E. P. palikimo priėmimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nes palikėjos turtiniai įsipareigojimai viršija paveldimo turto vertę.
Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu neatitiktų jo turtinių interesų, vaiko turtas nebūtų pagausintas esant neigiamam paveldimo turto balansui, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir jam išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po vaiko motinos mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.53 straipsnis).
Išaiškintina pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo atsisakymo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros K. J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po vaiko motinos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnametės dukros K. J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po vaiko motinos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjui R. P., kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo atsisakymo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama. Kita nutarties dalis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.