Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-458/2013

Teisėja Diana Navickienė Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00334-2012-2

2013 m. liepos 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, būtent:

jis 2012 m. spalio 28 d., apie 0.20 val., Kretingos mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, pribėgęs iš už nugaros, nuo V. B. peties nuplėšė ir tokiu būdu atvirai pagrobė V. B. priklausančią rankinę, kurios vertė 60 Lt, rankinėje buvusius mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 30 Lt, su telefone buvusia SIM kortele „Tele2 Pildyk“, kurios vertė 5 Lt, medicininį diržą, kurio vertė 70 Lt, užrašų knygutę, kurios vertė 3 Lt, piniginę, kurios vertė 40 Lt, piniginėje buvusius 80 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai V. B. 288 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, mano, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltininko asmenybę, kad A. Š. anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą įvykdė turėdamas teistumą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, yra nevedęs, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur neįsidarbino, kad legaliai užsidirbtų lėšas pragyvenimui. Taigi bylos duomenys liudija, kad nuteistasis užuot stengęsis susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu, daro nusikaltimus. Apylinkės teismas įvertino ir skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė. Teismas pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas A. Š. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 178 str. 2 d. sudaro 3 metus 1 mėnesį 15 dienų). Tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. Š. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, savo iniciatyva pripažino įvykdęs nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Kolegija pažymi, jog A. Š. teisiamas jau penktą kartą, šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.