Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977 m. rugsėjo 20 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Palink“ mėsininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistumas neišnykęs, įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2017 m. birželio 22 d. apie 10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prisistatęs Mokesčių inspekcijos darbuotoju, apgaule neteisėtai pateko – įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būdamas bute pagrobė R. Š. priklausančią piniginę, kurios vertė - 2 eurai, kurioje buvo R. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. bendrą - 202 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis nurodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nedarė, nes jam ir neapsimokėjo jos daryti, nusikalstama veika buvo pagrobti tik 200 Eur, o jis yra dirbantis, gaunantis legalias pajamas, jo atlyginimas yra apie 800 Eur, be to jis dar žmonėms teikia ir teisines paslaugas, už kurias jam taip pat yra sumokama. Nors ir turi įsiskolinimų antstoliams, tačiau juos dengia, įsiskolinamus po truputį mažina. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. jis iš Panevėžio atvažiavo į Vilnių. Jam sugrįžus į namus, paskambino M. P. ir nurodė, kad jį sumušė baltarusiai, jis M. P. pasiūlė ateiti pas jį į namus (jis gyvena (duomenys neskelbtini)), su M. P. namuose vartojo alkoholį, po to M. P. ir R. K. išėjo. Birželio 20 d. pas jį į namus buvo užsukęs K. K., kiti asmenys, buvo vartojamas alkoholis. Birželio 22 d., po kelių dienų alkoholio vartojimo, jis (kaltinamasis) buvo pagiringas, apie 8-9 val. į buto duris kažkas paskambino, atidaręs duris pamatė, kad atvažiavo N. A. ir V. A.. Jis šiems asmenims ruošė teisinius dokumentus, iki tol buvo bendravęs tik telefonu ir elektroniniu paštu, pirmą kartą juos pamatė būtent tada, kai jie birželio 22 d. atvažiavo pas jį į namus. V. A. ir N. A. jis nelaukė, nesitikėjo, kad jie atvažiuos. N. A. ir V. A. supyko, kai matė, kad jis pagiringas, N. A. jam išvirė sultinį, norėjo, kad jis greičiau atsipagiriotų ir padėtų ruošti teisinius dokumentus. Maždaug po 3 val. jis atsigavo ir su A. pradėjo tvarkyti jų teisinius reikalus. N. ir V. A. pas jį buvo maždaug iki 15 val. Dar tos dienos rytą pas jį į namus buvo atėjęs M. P. ir R. K.. Tą pačią dieną apie 15.40-15.45 val. pas jį buvo atėjęs ir R. S., pravarde – Poškė, kuris yra VMI vadeiva. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jau buvę panašūs atvejai, kai jį ketinta traukti baudžiamojon atsakomybėn - Panevėžyje bandė imituoti panašų bylos braižą, viena byla buvo susijusi su pažymėjimais, kita su uniforma. Kaltinamasis nurodė, kad jam nežinoma, kodėl prieš jį yra iškelta ši baudžiamoji byla, galimai dėl to, jog jis turi priešų teisėsaugos sistemoje, padeda kaliniams spręsti jų teisines problemas, jį sieja teisiniai santykiai (teikia teisinę pagalbą) ir kriminalinio pasaulio autoritetams (H. D., S. A.). Jam net pažįstami advokatai yra sakę, kad jis baigtų skundus rašyti, nes jam gali blogai baigtis už tai.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2018 m. vasario 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Specialisto išvados Nr. 89TPK-97/25018 nustatyta, kad teismo psichiatrė ekspertė pateikė išvadą, jog D. P. tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 120).

Iš 2018 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Specialisto išvados Nr. 89TPK-97/25018 nustatyta, kad teismo psichiatrė ekspertė pateikė išvadą, jog D. P. netikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 139).

Iš byloje esančių Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašų nustatyta, jog R. K. kaip proceso dalyvis (kaltinamasis, liudytojas ir kt.) Vilniaus miesto apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. dalyvavo 9 bylose, baudžiamoji byla Nr. 1-379-865/2018, kurioje jis kartu su K. K. buvo kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 d., 215 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 1 d., 198¹ straipsnio 1 d. padarymu, teismui perduota 2017 m. gruodžio 6 d. (t. 2, b. l. 43-46).

Iš į bylą pateiktų atlyginimo lapelių nustatyta, kad D. P. 2017 m. kovo mėn. buvo išmokėtas 428,53 Eur darbo užmokestis, o 2017 m. balandžio mėn. – 170,52 Eur darbo užmokestis (t. 2, b. l. 56-57).

Iš į bylą pateiktų mokėjimo pervedimo dokumentų nustatyta, kad D. P. 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. birželio 14 d., 2018 m. birželio 11 d. gavo pinigines perlaidas atitinkamai 176,23 Eur, 206,92 Eur, 350 Eur (t. 2, b. l. 66).

Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. P. 2018 m. liepos 13 d. pažymos Nr. 3/2018/03 nustatyta, jog N. A. turėjo laisvas dienas 2017 m. birželio 21-23 d. (t. 2, b. l. 81-82).

Iš byloje esančio Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. liepos 17 d. rašto NrS-23134-30316 nustatyta, jog antstolių žinioje D. P. atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai septyniose vykdomosiose bylose, išieškojimų suma – 3720,65 Eur (t. 2, b. l. 93-95).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas yra slaptas ar atviras patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įveikiant kliūtis arba be jų, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą traukiama ir tuo atveju, kai į patalpą įsibraunama panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į butą tikslo. Tokioje situacijoje apgaulė panaudojama kaip būdas prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti.

Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, teigdamas, jog jis nebuvo niekada nebuvo užėjęs pas nukentėjusįjį R. Š. į namus, neprisistatinėjo VMI atstovu ir piniginės su joje buvusiais pinigais nepagrobė, o jo atžvilgiu iškelta byla yra tik kerštas jam už tai, kad jis turi priešų teisėsaugos institucijose dėl jo kaip teisininko veiklos, tačiau jo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką pagrindžia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvėje virš kriauklės spintelėje buvusio puodelio paimta nuoplova su galimais žmogaus DNR pėdsakais, protokole nurodoma, jog nuoplova su galimais žmogaus DNR pėdsakais, paimtais nuo puodelio, supakuota į Voką Nr. 1, protokole pasirašė abu įvykio vietoje dirbę policijos pareigūnai – D. K. ir M. P.. Byloje esančiose specialisto išvadose nurodoma, jog atlikus šios nuoplovos tyrimą, buvo nustatyta, jog ant tampono su nuoplova, padaryta 2017 m. birželio 22 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. P. genotipu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas M. P., atlikęs įvykio vietos apžiūrą, nurodė, jog nukentėjusysis iškart nurodė puodelį, iš kurio atsigėrė jį apvogęs asmuo, dėl ko buvo iškviestas specialistas. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas D. K. nurodė, kad įvykio vietoje buvo padaryta nuoplova, pagal procedūras ji buvo supakuota, jokių galimybių nuo vieno daikto ant kito perkelti žmogaus DNR nėra. Specialistas taip pat pažymėjo, jog žmogaus DNR lieka ir praskalavus puodelį, nes vanduo nenuplauna DNR. Specialistas taip pat nurodė, kad pirštų antspaudų įvykio vietoje nerasta, jei būtų rasti – būtų įrašyti įvykio vietos apžiūros protokole, kita vertus specialistas pažymėjo ir tai, kad nuo smulkių paviršių, tokių kaip puodelio ąselė, durų rankenėlė nėra galimybės paimti pirštų antspaudų, nes tai per maži paviršiai.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog nagrinėjama baudžiamoji byla tėra tik pareigūnų kerštas jam, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesinis veiksmas – įvykio vietos apžiūra, kurios metu ir buvo paimta nuoplova su žmogaus DNR, atliktas nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai pareiškėjo interesams, nėra. Policijos pareigūnai M. P. ir D. K. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek M. P., tiek D. K. apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kaltinamasis nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ne sykį pabrėžė, jog jis turi priešų teisėsaugos institucijose ir pareikšti kaltinimai yra kerštas jam už jo teikiamas paslaugas kaliniams ir nusikalstamo pasaulio atstovams, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai yra neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir vertintini kaip deklaratyvūs.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis duodamas išsamius parodymus nenurodė, kad kaltinamasis, būdamas pas jį bute būtų lietęsis prie kokių nors paviršių, pažymėjo tik tai, kad asmuo lietė puodelį (gėrė iš jo, o po to jį padėjo). Taigi, aplinkybė, jog įvykio vietoje nebuvo rasti kaltinamojo pirštų antspaudai, nesudaro pagrindo abejoti įvykio vietoje rastų kaltinamojo DNR pėdsakų atsiradimo aplinkybėmis, t. y. kad būtent kaltinamasis iš puodelio atsigėręs vandens paliko šiuos pėdsakus. Juo labiau, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jokie kiti asmenys be jį apvogusio asmens ir policininkų į jo butą tą dieną nebuvo atvykę. Be to, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo kategoriškai teigti, jog pas jį į butą buvo užėjęs būtent kaltinamasis D. P., tačiau pažymėtina, jog atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmą nukentėjusysis nurodė, jog abejoja ar tai ne asmuo Nr. 3 (D. P.). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis yra panašus į asmenį, kuris buvo jo bute ir pagrobė piniginę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis akcentavo ne pas jį užėjusio asmens veido bruožus, o plaukus ir aprangą, nurodė būtent šias aplinkybes jis įsidėmėjęs. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis galimybę pamatyti kaltinamąjį turėjo tik praėjus pakankamai ilgam laikui nuo nusikalstamos veikos (asmens parodymo atpažinti procesinis veiksmas atliktas nuo nagrinėjamo įvykio praėjus devyniems mėnesiams, o teisiamasis posėdis, kurio metu nukentėjusysis pamatė kaltinamąjį – beveik metams), tačiau, nepaisant to, nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis yra panašus į asmenį iš jo buto pavogusį piniginę. Vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. nukentėjusiojo amžių, jo teiginius, kad jis įsidėmėjo į butą atėjusio asmens aprangą, plaukus, be ne veido bruožus, laikotarpį, kuriam praėjus po nusikalstamos veikos nukentėjusysis pamatė kaltinamąjį, aplinkybę, jog jokie kiti asmenys, nukentėjusiojo teigimu, jo bute nesilankė ir kad kaltinamojo DNR pėdsakai rasti nukentėjusiojo bute, patvirtina, jog būtent kaltinamasis lankėsi nukentėjusiojo bute ir iš ten pagrobė nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais 200 Eur.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. K., N. A., V. A., M. P. davė parodymus, jog kaltinamasis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kadangi jos padarymo metu visi jie matė D. P. jo namuose ir su juo bendravo. Čia teismas pažymi, jog liudytojas M. P. atvyko liudyti į teismą kaltinamojo iniciatyva (kaltinamasis pareiškė prašymą apklausti atvykusį į teismo posėdį liudytoją, apie tokį asmenį teismui nebuvo žinoma, jam teismo šaukimas nesiųstas), tačiau pačiam kaltinamajam suabejojus šio liudytojo blaivumu, apklausa buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, teismas M. P. parodymais nesivadovauja ir jų nevertina.

Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad jis kartu su D. P. nuo 2017 m. birželio 19 d. tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus, 2017 m. birželio 22 d. jis kartu su M. P. taip pat norėjo su kaltinamuoju vartoti alkoholį, dėl ko nusipirkęs degtinės butelį, 2017 m. birželio 22 d. rytą nuėjo pas kaltinamąjį į namus, kur sutiko pagyvenusią moteriškę. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. A. nurodė, kad ji 2017 m. birželio 22 d. rytą atvažiavo pas kaltinamąjį į namus ir buvo ten iki popietės, tuo laiku pas kaltinamąjį buvo atėjęs R. K. ir M. P., jie turėjo degtinės butelį. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad konkrečias datas taip gerai atsimena, nes tuo metu kaip tik vyko jo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kur jis su K. K. buvo teisiami Vilniaus miesto apylinkės teisme ir prokuroras paprašė jo atžvilgiu griežtos bausmės, kas jį labai sujaudino ir sunervino. Pažymėtina, kad duodamas parodymus apie neva birželio 19 d. vykusį teismo posėdį R. K. buvo nenuoseklus, tai teigdamas, kad posėdis buvo atidėtas dėl to, jog neatvyko nukentėjusysis, tai teigdamas, kad to posėdžio metu prokuroras paprašė griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K., supažindintas su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, jog baudžiamoji byla, kurioje jis ir K. K. buvo kaltinamieji, teismui perduota tik 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo nagrinėjamo įvykio (2017 m. birželio 22 d.), liudytojas nurodė, kad jis susipainiojo ir parodymus davė neva apie 2018 m. birželio 22 d., o ką veikė prieš metus, t. y. 2017 m., jis tikrai nepamena ir galimai tuo metu dar nebuvo sugrįžęs iš užsienio. Atsižvelgiant į tai, teismas R. K. parodymus vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir jų nelaiko įrodymu. Kartu minėti R. K. parodymai teismui leidžia pagrįstai kritiškai vertinti ir liudytojos N. A. parodymus apie tai, kad ji 2017 m. birželio 22 d. buvo atvykusi pas kaltinamąjį į namus ir juose matė būtent R. K., kadangi kaip matyti iš paties R. K. parodymų, jis minėtu laiku net nebuvo atėjęs pas kaltinamąjį į namus. Be to, N. A. duodama parodymus taip pat buvo nenuosekli, tai ji teigė, jog susitikimo datą su D. P. buvo suderinusi 2017 m. kovo mėn., tai teigė, jog iš vakaro, t. y. 2017 m. birželio 21 d., buvo susitarę dėl vizito. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek R. K., tiek pats kaltinamasis teigė, jog 2017 m. birželio 21 d. jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir tą darė nuo 2017 m. birželio 19 d., tai lieka neaišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis N. A. neva suderino susitikimą su kaltinamuoju, jei pastarasis turėjo būti akivaizdžiai neblaivus. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. taip pat nurodė, jog jis kartu su N. A. 2017 m. birželio 22 d. buvo kaltinamojo namuose bei girdėjo, kad pas kaltinamąjį buvo užėję vyriškiai, kurių jis, tiesa, nematė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog liudytojų R. K., N. A., V. A. detalūs, tarpusavy itin suderinti parodymai, kurie akivaizdžiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, negali būti vertinami kaip kaltinamojo nekaltumą patvirtinantys duomenys, o laikytini tik gerai suderinta šių asmenų pozicija, siekiant padėti kaltinamajam D. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Nors byloje yra pažymi, jog N. A. 2017 m. birželio 21 -23 d. turėjo laisvas dienas, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina N. A. teiginių, jog ji tuo metu neva buvo kaltinamojo namuose.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo teigė, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo darbą, gaudavo pinigines perlaidas ir jam nebuvo jokio tikslo užsiimti svetimo turto grobimu. Čia teismas pažymi, kad iš teismui pateiktų dokumentų yra matyti, jog priešingai nei teigia kaltinamasis – jo finansinė padėtis nebuvo gera. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys kaltinamojo banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog kiekvieno mėnesio likutis banko sąskaitoje yra vos keli centai, o iš Lietuvos antstolių rūmų rašto matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu iš kaltinamojo buvo išieškomos pakankamai didelės pinigų sumos. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog piniginių lėšų turėjimas ar neturėjimas pats savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti asmens kaltės dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis į nukentėjusiojo butą, kuriame būdamas pagrobė svetimą, t. y. nukentėjusiajam priklausantį turtą, pateko panaudodamas apgaulę, t. y. prisistatydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautoju, ir iš nukentėjusiojo buto pagrobė piniginę su joje buvusiais 200 Eur. Nukentėjusysis kaltinamąjį į būtą įsileido, nes patikėjo, jog kaltinamasis D. P. yra valstybės pareigūnas, kadangi būtent taip kaltinamasis ir prisistatė nukentėjusiajam. Kaltinamasis D. P. žinojo ir suvokė, kad jis neturi teisės būti nukentėjusiojo bute.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. P. veiksmai, kuomet jis, neteisėtai, panaudodamas apgaulę, patekęs į nukentėjusiojo butą iš pastarojo pagrobė šiam priklausantį turtą, teisingai kvalifikuoti kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, dirbantis. Byloje esančioje 2018 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-97/25018 nurodyta, kad D. P. netikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Šią išvadą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė A. S.. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis turtinę nusikalstamą veiką padarė garbaus amžiaus nukentėjusiojo atžvilgiu, iš esmės pasinaudodamas pastarojo patiklumu, pateko į nukentėjusiojo butą, iš kur ir pagrobė nukentėjusiojo turtą. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kai prisistatydamas valstybės pareigūnų, taip kaip minėta, naudodamasis asmenų patiklumu ir pasitikėjimu valstybės pareigūnais, patekdavo į jų namus ir iš ten pagrobdavo nukentėjusiųjų turtą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio, savo elgesio nevertina kritiškai, nusikalstamo elgesio modelio nekeičia, o nagrinėjamu atveju jo nusikalstamas elgesys iš esmės buvo nukreiptas į itin pažeidžiamą asmenį – vyresnio amžiaus nukentėjusįjį.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. P. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, jos dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės vidurkiui, remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė yra bendrintina su įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, pridedamą dalį nustatant atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėjas, tiek kaltinamasis prašė skiriamos bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymi, jog atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nusikalstama veika padaryta socialiai pažeidžiamo asmens atžvilgiu, piktnaudžiaujant tokio asmens patiklumu ir tokiu būdu patenkant į šio asmens namus, taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas būtent už nusikalstamas veikas, pasireiškusias iš esmės analogišku modeliu, rodo, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis nepateisino jam anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo, o pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas galėtų suformuoti kaltinamajam nebaudžiamumo nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Š. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį (b. l. 32-34). Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamponas su nuoplova su žmogaus DNR pėdsakais, supakuotas voke, saugomas prie baudžiamosios bylos, bei kaltinamojo D. P. seilių DNR lyginamasis pavyzdys, supakuotas voke, saugomas prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytini pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžiu skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, įskaičiuotą laiką.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo R. Š. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamponą su nuoplova su žmogaus DNR pėdsakais, supakuotą voke, saugomą prie baudžiamosios bylos bei kaltinamojo D. P. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, supakuotą voke, saugomą prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.