Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, neteistas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 5 p.; kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val., T. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, ir prie šio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. K. metu, sudavė pastarajam ne mažiau dvylikos smūgių rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą ir galūnes, padarydamas kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su VIII-IX-to šonkaulių lūžiais, V-to šonkaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinės ląstoje bei galūnėse, be to, sudavė ne mažiau dešimties smūgių peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ląstą ir į kaklo sritį, padarydamas S. K. durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, einančią į pilvo ertmę su diafragmos kairio kupolo sužalojimu, daugybines durtines-pjautines žaizdas kaklo kairės pusės šoniniame ir nugariniame paviršiuje, durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su bendrinės miego arterijos sužalojimu, tai komplikavosi nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, dėl ko S. K. mirė, tokiu būdu B. D. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis B. D. kaltu dėl S. K. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., Šalčininkuose prie parduotuvės „Maxima“ sutiko S. K. ir G. M. su vaiku. Parduotuvėje nusipirko degtinės ir alaus, po to visi nuėjo pas T. V. ir V. S., ten visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to tarp jo (B. D.) ir G. M. kilo konfliktas, kadangi pastarosios sūnus daug valgė. Konflikto metu apsistumdė su S. K., nes šis gynė G. M. sūnų. Po to B. D. vėl nuėjo į „Maxima“ nusipirkti alkoholio, grįžtant sutiko išeinančią G. M. su vaiku. Būnant pas T. V. toliau visi gėrė, paskui jis (B. D.) vėl susiginčijo su S. K., sudavė pastarajam keletą smūgių rankomis į krūtinę ir į galvą. S. K. nukrito, atsikėlė, tuomet nukentėjusiajam paliepė išeiti ir daugiau jo nematė. Neigia peiliu badęs nukentėjusįjį. Apie tai, kad S. K. nužudytas, sužinojo iš sesers tų pačių metų rugpjūčio 11 d. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., parvežusi savo vyrą S. K. iš darbo biržos, išleido jį netoli namų. Kitą rytą grįžusi po darbo, vyro namuose nerado, pas jo motiną M. K. nukentėjusiojo taip pat nebuvo. 2009 m. rugpjūčio 8 d. paskambinęs giminaitis Trembo paklausė, ar jos vyras nakvojo namie, ir pasakė, kad rastas kažkoks Slavomir, nužudytas prieš tris dienas, kurį nori užkasti G. M., V. S., B. D. ir T. V.. Tuomet ji (A. K.) kreipėsi į policiją, o rugpjūčio 10 d. paskambinę pareigūnai pasakė, kad rado nužudytą S. K.. Prašo priteisti civilinį ieškinį – 17 603,86 Lt už turtinę žalą ir 400 000 Lt už neturtinę žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. parodė, kad nužudytasis S. K. yra jos sūnus. 2009 m. rugpjūčio 5 d. pas ją atvykusi marti A. K. pasakė, kad S. K. nenakvojo namuose, rugpjūčio 7 d. taip pat nepasirodė. Rugpjūčio 8 d. atvykusi A. K. pasakė, jog turi žinių, kad S. K. yra nužudytas, o jo kūną ruošiasi užkasti. Nuvykusi į policiją su A. K. apie tai pranešė, o rugpjūčio 10 d. iš pareigūnų sužinojo, kad S. K. rastas negyvas. Prašo priteisti civilinį ieškinį – 400 000 Lt už neturtinę žalą.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. su T. V. kioske pirko alų, pakeliui sutiko B. D., kuris žadėjo pas juos atvykti. Po kiek laiko į jų namus (Krantinės g. 43, Šalčininkuose) atėjo B. D., G. M. su sūnumi ir S. K.. Visi kartu išgėrė, po to nuėjo į parduotuvę „Maxima“ dar nusipirkti alkoholio. Grįžus namo rado S. K. gulintį ant žemės, nes B. D. jį mušė rankomis, sakė, kad užmuš, tačiau V. S. nežino, kodėl S. K. susipyko su B. D.. Po to vėl visi gėrė, B. D. aprimo, o paskui pradėjo barti G. M., kuri pabėgo. Tuomet B. D. paėmė peilį ir nusivedė S. K. link upės. Po kelių minučių jis (V. S.) nuėjo pažiūrėt ir pamatė ant žemės gulintį S. K., ant jo sėdėjo B. D. ir badė daug kartų peiliu, šaukė „užmušiu, bjaurybe“. Liudytojas tvirtina visa tai aiškiai matęs, nes švietė mėnulis. Paskui B. D. jį patį (V. S.) puolė su peiliu bandydamas durti į pilvo sritį ir sakydamas, kad mirusysis S. K. nebekalbės. Po to B. D. vėl grįžo prie S. K. ir dar sudavė jam smūgius, pasakęs „dabar užmušiau“ numetė peilį į krūmus prie upės. Liudytojas teigia ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs šį peilį kaip tą, kuriuo B. D. badė nukentėjusįjį. Vėliau B. D. grįžo prie savo namų ir prie šulinio plovė kruvinas rankas. V. S. neigia pats mušęs S. K., aiškina tik spyręs nukentėjusiajam į sėdmenis, nes norėjo, kad jis išeitų į lauką. Nurodo, kad jo paties santykiai su B. D. buvo normalūs, tarpusavyje nesipyko. Apie nužudymą policijai nepranešė, nes bijojo, kad B. D. dėl to gali jį ir T. V. sužaloti, be to, kaltininkas grasino niekam apie įvykį neprasitarti.

Akistatoje su B. D. (t. 1, b.l. 37-39) V. S. patvirtino, jog matė, kaip B. D. paėmęs peilį su medine rankena nuėjo su S. K., o nusekęs jiems iš paskos matė, kad B. D. badė peiliu ant žemės gulintį nukentėjusįjį.

Liudytoja T. V. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. susitiko su V. S., vėliau sutiko B. D., kuris žadėjo pas juos užeiti. Po kiek laiko atėję B. D., G. M. ir V. A. atsinešė alkoholio, kurį visi kartu gėrė. Kai pati išgėrė, aptemo protas ir nuėjo miegoti, todėl įvykio, t.y. kaip buvo nužudytas S. K., nematė, apie jo nužudymą sužinojo iš policijos. Apklausiama teisiamajame posėdyje T. V. teigė nepamenanti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b.l. 148-149), tačiau patvirtino, kad tuomet sakė tiesą, t.y. kad praėjus 4-5 dienoms po 2009-08-05 vykusių išgertuvių, nuėjo pas kaimynę K. B., pas kurią tuo metu buvusi V. A. pasakojo, kad jai G. M. pasakė bijanti, jog jos sugyventinis (t.y. B. D.) gali patekti į kalėjimą, nes nužudė vyriškį, vardu Slavka.

Liudytoja G. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. prie parduotuvės „Maxima“ sutiko B. D., paskui prie jų priėjo S. K. ir visi kartu nuėjo pas T. V.. Ten visi (G. M., T. V., V. S., B. D. ir S. K.) gėrė alkoholį. Vėliau B. D. ir V. S. nuėjo pirkti alkoholio, o ji (G. M.) - maisto produktų. Grįžę pas T. V. vėl visi gėrė. V. S. papriekaištavo S. K., kad šis gulėjo prie T. V.. Paskui visi prašė S. K. eiti namo, tačiau šis neklausė, todėl B. D. trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o V. S. spyrė į krūtinę. S. K. atsistojo, išgėrė ir vėl visi buvo kartu. Paskui ji (G. M.) susiruošė su vaiku eiti namo, o visi liko toliau gerti alkoholį. 2009 m. rugpjūčio 8 d. sužinojo, kad S. K. yra nužudytas. Mano, kad S. K. galėjo būti nužudytas todėl, kad provokavo konfliktą ir muštynes. Liudytoja G. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 153-154), kuomet nurodė, jog B. D. išgėręs būna agresyvus, nesivaldo, o sekančią dieną po išgertuvių kaltinamasis su V. S. kažką aptarinėjo, B. D. minėjo, kad reikia surasti du kastuvus ir sulaukus nakties kažką užkasti. Ji suprato, kad kalbama apie S. K. ir pagalvojo, kad šis yra užmuštas.

Liudytoja O. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. įvykio (S. K. nužudymo) nematė. B. D. yra jos brolis, gyvenęs kartu tų pačių metų rugpjūtį. Paaiškino, kad B. D. yra koduotas nuo alkoholio, būna nervingas, o išgėręs elgiasi keistai.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. vakarą, apie 22.30 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambinusi G. M. labai verkė ir papasakojo, kad B. D. „nuvažiavo stogas“, jis stipriai sumušė S. K.. G. M. pasakojo, jog išgertuvių metu S. K. pradėjo verkti, skųstis gyvenimu, todėl B. D. susierzino ir pradėjo smarkiai jį mušti, teigia ir pati mačiusi, kaip jis daužė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, per galvą. Paskui G. M., vėl paskambinusi rugpjūčio 8 d., apie 2-3 val. nakties klausė, ką daryti, nes B. D. užmušė S. K.. V. A. pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, tačiau G. M. iš karto atsakė, kad į pareigūnus nereikia kreiptis, o lavoną reikia paslėpti, t.y. užkasti. Atrodė, kad G. M. kažko bijojo, ji buvo streso būsenoje, vis kalbėjo, kad B. D. pasimaišė protas, ir žinojo, kur buvo paslėptas lavonas. Iš pokalbių su G. M. suprato, kad jie visi tempė jau sumuštą S. K. už namo kampo, jis ten dar buvo mušamas. Apie dūrius peiliu nukentėjusiajam G. M. nieko nepasakojo. V. A. parodė, kad apie tai, ką sužinojo, papasakojo R. T..

Liudytoja R. T. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 8 d. vakarą jai paskambino V. A. ir pasakė, kad B. D. užmušė S. K.. Ji (R. T.) paklausė V. A., iš kur ji žino apie įvykį, o pastaroji atsakė, kad apie tai papasakojo G. M., kuri sakė, jog išgertuvių metu, buvusių pas T. V., vyko muštynės.

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų S. K. nužudymo aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 9-17) 2009 m. rugpjūčio 10 d. užfiksuota lavono ir aplink jį esančios vietovės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad tai yra S. K. lavonas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 41-45) B. D. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., T. V. namuose vykusių išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir S. K., jis (B. D.) sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį. Po smūgio S. K. nukrito ant žemės, tuomet B. D. nukentėjusįjį pakėlė ir vėl sudavė kumščiu į veidą. Taip pat B. D. parodė, kaip kojomis sudavė gulinčiam ant žemės S. K. į šonkaulių sritį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 85-93) liudytojas V. S. parodė, kad jis matė, kaip B. D. sudavė S. K. kelis kartus kumščiu į krūtinę (pats paskui spyrė nukentėjusiajam į sėdmenis), taip pat paaiškino, kad B. D. išsivedė S. K. į lauką, kur kumščiais mušė nukentėjusįjį į galvą. S. K. nuo patirtų smūgių nukrito ant žemės, tuomet B. D. spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas. Vėliau paėmęs nuo stalo peilį B. D. pakvietė S. K. ir nuėjo dviese takeliu, o po kelių minučių nusekęs jiems iš paskos V. S. teigė matęs, kaip B. D., būdamas virš gulinčio ant žemės S. K., dūrė pastarajam peiliu keletą kartų. B. D., pastebėjęs žiūrintį V. S., priėjo ir jam grasino, o vėliau grįžęs prie S. K. įsitikino, kad šis negyvas, ir numetė peilį į žolę. Apžiūrėjus vietovę V. S. nurodyta kryptimi, žolėje buvo aptiktas peilis medine rankena.

Daiktų parodymo atpažinti metu (t. 1, b.l. 95-96) V. S. atpažino peilį, kuriuo B. D. nužudė S. K..

Daiktų parodymo atpažinti metu (t. 1, b.l. 151-152) liudytoja T. V. atpažino peilį, kurį matė ant stalo ir kuriuo G. M. pjaustė užkandą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1222/09 (01) (t. 1, b.l. 181-182) nustatyta, kad S. K. mirė nuo durtinės – pjautinės kaklo kairės pusės žaizdos su bendrinės miego arterijos sužalojimu, kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi nukraujavimu. Be to, S. K. padarytos daugybinės (aštuonios) durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairės pusės šoniniame ir nugariniame paviršiuje, kvalifikuotinos nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, einanti į pilvo ertmę su diafragmos kairio kupolo sužalojimu, kvalifikuotina sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi šie sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Taip pat nukentėjusiajam kietų bukų daiktų poveikyje padaryti sužalojimai, kurie tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje su VIII-IX-to šonkaulių lūžiais, V-to šonkaulio lūžis kairėje pusėje, devynios kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje bei galūnėse. S. K. lavono kraujyje rasta 2,29 ‰ etilo alkoholio ir 0,28 ‰ izo-propilo alkoholio, šlapime rasta 3,06 ‰ etilo alkoholio ir 0,37 ‰ izo-propilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimų padarymo metu S. K. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Sužalojimų lokalizacija ir išsidėstymas leidžia teigti, kad į kaklo sritį buvo suduota ne mažiau devynių trauminių poveikių ir vienas trauminis poveikis į krūtinės ląstą duriančiu-pjaunančiu įrankiu bei ne mažiau dvylikos trauminių poveikių į krūtinės ląstą ir galūnes.

Specialisto išvadoje Nr. MK-U 71/09 (01) konstatuota, kad nustatyti, ar S. K. lavone nustatyta durtinė-pjautinė kaklo kairės pusės žaizda su bendrinės miego arterijos sužalojimu, daugybinės (aštuonios) durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairės pusės šoniniame ir nugariniame paviršiuje bei durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, einanti į pilvo ertmę su diafragmos kairiojo kupolo sužalojimu, padarytos tyrimui pateiktu peiliu, aptiktu 2009-09-30, V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, nėra galimybės, nes dėl audinių irimo pakitusių žaizdų morfologinių požymių visuma yra nepakankama žalojusio įrankio nustatymui.

Nors kaltinamasis aiškina nenužudęs S. K., tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma, pats B. D. neneigė, kad susiginčijęs su S. K., sudavė pastarajam keletą smūgių rankomis į krūtinę ir į galvą. Be to, V. S. – tiesioginis nukentėjusiojo nužudymo liudytojas - parodė, kad pas T. V. vykusių išgertuvių metu B. D. konfliktavo su S. K., jį mušė, o vėliau (V. S. patvirtino tai aiškiai matęs) B. D. nusivedė S. K. atokiau nuo T. V. namo ir badė gulintį ant žemės nukentėjusįjį peiliu, kurį paskui numetė į krūmus. Šis peilis buvo rastas V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu; daiktų parodymo atpažinti metu liudytojas jį atpažino kaip peilį, kuriuo B. D. badė S. K.. Be to, liudytoja T. V. taip pat patvirtino, jog minėtas peilis buvo jos namuose. Abejoti V. S. parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad ir liudytoja G. M. paaiškino mačiusi, kaip B. D., susikivirčijęs su S. K., trenkė kumščiu pastarajam į veidą, o sekančią dieną po įvykio iš B. D. ir V. S. pokalbio liudytoja teigė supratusi, kad S. K. yra nužudytas. Be to, liudytoja V. A. taip pat nurodė, kad G. M. jai pasakojo, jog B. D. vartojo fizinį smurtą prieš S. K. ir paskui jį užmušė. Taigi, iš esmės visi T. V. namuose vykusių išgertuvių dalyviai patvirtino, jog būtent B. D. mušė S. K.. Byloje nenustatyti jokie kiti pašaliniai asmenys, kurie konfliktavo su S. K., prieš jį smurtavo ir turėjo paskatų nužudyti, todėl daroma išvada, kad niekas kitas, o būtent B. D. asmeninio konflikto metu nužudė S. K..

Esant išdėstytiems įrodymams nustatytos neginčijamos faktinės aplinkybės, jog 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val., kaltinamasis B. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su S. K. metu, sudavė pastarajam smūgius rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą ir galūnes, peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ląstą ir į kaklo sritį, ir taip tyčia jį nužudė.Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad B. D. kaltė nužudžius S. K. įrodyta visiškai, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-136-371/2008 matyti, kad remiantis LR BK 38 str., Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu B. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl V. N. turto vagystės, įsibraunant į saugomą patalpą) ir pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl P. A. turto vagystės, įsibraunant į saugomą patalpą). Šioje byloje nustatyta, kad B. D. padarė šias nusikalstamas veikas: B. D. 2008 m. gegužės 14 d., apie 22.00 val., būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupe su J. A., perlipo per tvorą ir tokiu būdu įsibrovė į UAB „N.“ saugomą aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose; tuo metu, kai B. D. stovėjo saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, J. A., atidaręs V. N. naudojamo, šalia administracinio pastato stovėjusio tarnybinio automobilio „VW Caravella“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „O.“ neužrakintas duris, iš automobilio salono pagrobė plastmasinę dėžę su įrankių „ToolFool“ komplektu 100 Lt vertės, elektros matuoklį „Lnin-T“ UT53B 30 Lt vertės, žibintuvėlį 10 Lt vertės, t.y. pagrobė V. N. priklausantį turtą bendros 140 Lt vertės.

Be to, B. D. 2008 m. gegužės 14 d., apie 22.15 val., būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupe su J. A., perlipo per tvorą ir tokiu būdu įsibrovė į UAB „N.“ saugomą aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, po to, kai B. D. plyta sudaužė UAB „V.“ priklausančio garažo, kuriuo naudojasi P. A., lango stiklinius blokelius, įsibrovę į garažo patalpas – J. A. įlipus per sudaužytą langą ir padavus B. D. ratus, pagrobė nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą – keturių ratų lietais ratlankiais ir padangomis „Michelin“ komplektą 1 500 Lt vertės.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu B. D. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šių nusikalstamų veikų, kaltinamasis per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą (nužudė S. K.). Taigi, vadovaujantis LR BK 38 str. 4 d., ankstesnis sprendimas (Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl B. D. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t.y. šiuo atveju B. D. skirtinos bausmės už nužudymą ir svetimo turto pagrobimus.

Spręsdamas bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

B. D. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną labai sunkų ir du apysunkius. B. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - tokią išvadą leidžia daryti byloje dėl nužudymo apklaustų liudytojų V. S., T. V., G. M. parodymai ir byloje dėl vagysčių esantys alkotesterio duomenys. Dėl S. K. nužudymo B. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padarytų vagysčių B. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiauja alkoholiu – visa tai neigiamai apibūdina B. D. asmenybę. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, už įvykdytą nužudymą B. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Už svetimo turto pagrobimą kaltinamajam parenkama griežčiausia iš sankcijoje nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimas, jo trukmė nustatoma mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Bausmės, paskirtos už padarytas vagystes (LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d.), bedrintinos iš dalies sudedant LR BK 63 str. 4 d. pagrindu, o už jas nustatyta bausmė bendrintina su bausme, paskirta už nužudymą (LR BK 129 str. 1 d.), apėmimo būdu, t.y. atsižvelgiant į padarytų veikų sunkumą (LR BK 11 str.) ir vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu.

Remiantis LR BPK 109 str., 115 str., nukentėjusioji A. K. turi teisę į pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai (t.y. laidojimo išlaidoms) ir neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji M. K. – į civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. K. pareiškė 17 603,86 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio dydį parėmė byloje surinktais dokumentais (t. 1, b.l. 118-125, t. 2, b.l. 123-129). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-12-14 sprendimu Nr. (1.34.)7R-10233 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu“ A. K. išmokėta 1 560 Lt dydžio kompensacija už padarytą turtinę žalą, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas, priteisiant jai 16 043,86 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų A. K. ir M. K. prašymai priteisti iš B. D. po 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d. nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Nužudytasis S. K. yra nukentėjusiosioms artimas žmogus – sutuoktinis ir sūnus, dėl jo netekties A. K. ir M. K. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir psichologinę traumą, o nusikaltimu padarytos pasekmės – neatstatomos. Tačiau vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, t.y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kalto asmens turtinę padėtį (neturi jokio turto, oficialaus pragyvenimo šaltinio), atkreipiant dėmesį į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais nėra įmanoma, priteistinos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas, priteisiant nukentėjusiosioms A. K. ir M. K. po 50 000 Lt.

Byloje yra pateiktos nukentėjusiųjų A. K. ir M. K. turėtos išlaidos jų atstovo advokato darbui apmokėti (t. 2, b.l. 130-133): A. K. už atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas yra sumokėjusi bendrą 4 400 Lt sumą, M. K. už dokumento surašymą, patarimą sumokėjo 300 Lt. Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato, dalyvavusio byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti, turi būti išieškotos iš B. D.. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios A. K. išlaidų dydis mažintinas, priteisiant jai iš B. D. 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti, laikant, kad ši suma yra adekvati advokato įdėtam darbui surašant ieškinius, atstovaujant teisme. Nukentėjusiajai M. K. priteistina iš B. D. 300 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Remiantis LR BK 94 str., daiktiniai įrodymai – S. K. kelnės, pora batų, kilimėlis nuo T. V. gyvenamojo namo slenksčio, du vokai su V. S. ir B. D. seilių ėminiais, išpjovos nuo fotelių, vokas Nr. 1, kuriame yra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. K. vardu, mokėjimo kortelė Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. K. vardu, polietileninis paketas Nr. 0129117, kuriame yra „Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ieškančio darbo atmintinė, išduota S. K. vardu, vokas Nr. 2, kuriame yra V. S. ir B. D. daktiloskopinės kortelės, saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK (t. 2, b.l. 16, 17) – sunaikintini, V. S. sportbačiai, kuriuos jis avėjo 2009-08-05 išgertuvių metu, saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK (t. 2, b.l. 16, 17), grąžintini V. S..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

- pagal LR BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl V. N. turto vagystės) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl P. A. turti vagystės) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. (už vagystes), subendrinti iš dalies sudedant ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 129 str. 1 d., ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Tenkinti civilinius ieškinius iš dalies: priteisti iš B. D. A. K. 16 043,86 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš B. D. M. K. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš B. D. A. K. 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti, išieškoti iš B. D. M. K. 300 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – S. K. kelnes, porą batų, kilimėlį, du vokus su V. S. ir B. D. seilių ėminiais, išpjovas nuo fotelių, voką Nr. 1, kuriame yra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. K. vardu, mokėjimo kortelė Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. K. vardu, polietileninis paketas Nr. 0129117, kuriame yra „Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ieškančio darbo atmintinė, išduota S. K. vardu, voką Nr. 2, kuriame yra V. S. ir B. D. daktiloskopinės kortelės, saugomus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK– sunaikinti, V. S. sportbačius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK - grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.