- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- eI-4509-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03047-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018-08-16 sprendimą Nr. (15/4-1) 171-423 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Baltarusijos Respublikos pilietei S. A.“ bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 8 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje.
Paaiškino, kad pareiškėja, Baltarusijos Respublikos pilietė, 2018-05-22 tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) akcininke ir direktore, o tam, kad galėtų laisvai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pareiškėja turėjo gauti vizą, po ko planavo įdarbinti save, kitus įmonės darbuotojus, planavo užsiimti prekyba. Pareiškėja 2018-06-08 kreipėsi į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą dėl nacionalinės vizos Lietuvos Respublikoje išdavimo, kartu su prašymu pateikdama jį pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą.
Pareiškėjos teigimu, ji, kaip užsienietė, negali pati įsteigti bendrovės Lietuvoje per VĮ Registrų centras savitarnos sistemą, nes neturi asmens kodo. Todėl pareiškėja buvo priversta įmonės akcijas įsigyti iš kito asmens, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia pareiškėjos nesąžiningumo. Pareiškėjai nebuvo žinomos aplinkybės, kad asmuo, iš kurio įsigijo akcijas, dirba su kitais užsieniečiais, kurie galimai siekia legalizuoti savo buvimą. Nurodo, kad bendrovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), o faktiškai bendrovė veiklą vykdys adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad bendrovės registracijos adresas neturi sutapti su faktiniu veiklos vykdymo adresu. Pareiškėja negali įsidarbinti tol, kol neturi Lietuvoje vizos ar leidimo laikinai gyventi, nes įdarbinant užsienietį Sodrai privalo būti pateiktas vienas iš šių dokumentų. Pareiškėja planavo įsidarbinti po vizos gavimo, taip pat įdarbinti kitus asmenis, tačiau kol negavo vizos to padaryti negali. Kadangi pareiškėja neturėjo galimybės įsidarbinti bendrovėje ji veikė civilinių sutarčių pagrindu, pareiškėja galėjo ir turėjo įnešti pinigus į bendrovės kasą, kad galėtų įsteigti ir sutvarkyti bendrovę, paruošti ją veiklai, taip pat privalėjo pasirašyti pirminės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pareiškėjos tikslas Lietuvoje yra užsiimti prekyba, t. y. teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o buvimo legalizavimas tėra priemonė norimam tikslui pasiekti. Pareiškėjos manymu, atsakovas formaliai vadovavosi Lietuvos migracijos politikos gairėmis. Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad darbuotojų neįdarbinimas Bendrovėje paneigia tikslus užsiimti teisėta veikla, nes darbuotojai bus įdarbinami po vizos Lietuvoje gavimo.
Teigia, kad atsakovas neturėjo surinkęs pakankamai įrodymų, leidžiančių ginčijamame sprendime daryti išvadą, jog pareiškėjos tikslas yra tik legalizuoti savo buvimą. Jei atsakovui pritrūko kokių nors duomenų pastaruosius pareiškėja galėjo pateikti. Atsakovo atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus, atsakovas nepagrįstai, t. y. nesurinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą. Ginčijamas sprendimas dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisėtas. Apibendrinant nurodo, kad atsakovas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti. Pareiškėja teismui pateikė ginčijamo sprendimo kopiją, kurioje yra nurodyta, kad ji šį sprendimą gavo 2018-08-29, tačiau atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas Migracijos departamento 2018-08-16 lydraščiu Nr. (15/4-16) 10K-33943 pareiškėjos prašyme išduoti vizą nurodytu elektroniniu paštu lawyer@bosstom.eu buvo išsiųstas 2018-08-17. Ši aplinkybė taip pat buvo nurodyta ginčijamo sprendimo kopijoje, kai pareiškėja papildomai kreipėsi į Migracijos departamentą dėl ginčijamo sprendimo gavimo. Todėl Migracijos departamento turimi dokumentai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas 2018-08-17, paskutinė skundo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pateikimo diena laikytina 2018-08-31, t. y. pareiškėja praleido tokiam skundui paduoti nustatytą terminą ir pavėlavo pateikti skundą teismui. Jokių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių pareiškėja skunde nenurodė.
Vertinant skundo pagrįstumą nurodė, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2018-03-23, įmonės steigėja yra A. M., kuri nuo 2018-03-23 iki 2018-05-30 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja A. M. savo akcijas 2017-05-21 perleido pareiškėjai. Šiuo metu įmonės direktorė yra pareiškėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento duomenimis, A. M., kaip fizinis asmuo, minėtu adresu steigia įmones, kurių akcijos vėliau parduodamos taip pat ir užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę ir legalizuoti savo buvimą. Nacionalinei vizai gauti pateiktuose dokumentuose nurodytu įmonės registracijos ir buveinės adresu esanti gyvenamoji patalpa (butas), atsižvelgus į tai, kad šiuo adresu yra steigiamos įmonės, negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti, o tai, kad pareiškėja, įgijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nesiekė šio įmonės registracijos adreso pakeisti, lemia, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimo tikslu siekė ne vykdyti teisėtą veiklą, o tik formaliai atitikti daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo sąlygas.
Atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjai. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėja gali pati pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad Migracijos departamentas nesudarė jai galimybių pagrįsti numatomą buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėja, nors ir nurodė, kad jos įmonė vykdys veiklą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne tik Migracijos departamentui, bet ir teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, taigi, tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Taip pat, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-06 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-04 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 1, kyla pagrįstų įtarimų dėl šiuose dokumentuose esančių duomenų tikrumo, o pareiškėjos veiksmus galima apibūdinti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimus, kad minėtos užsienietės dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti nustatytas sąlygas daugkartinei nacionalinei vizai gauti.
Atkreipė dėmesį, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, pavyzdžiui, pasitelkus įgaliotus atstovus arba, kaip įmonės direktorei, gavus Šengeno vizą. Kartu pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti bei gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo pareiškėjos keliama nelegalios migracijos grėsme negrindė, t. y. šiuo pagrindu sprendimo nebuvo priėmęs, taigi, skundo teiginiai, susiję su tariamai netinkamu Lietuvos migracijos politikos gairių taikymu, pirma, neatitinka tikrovės, antra, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018-08-16 sprendimo Nr. (15/4-1) 171-423 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Baltarusijos Respublikos pilietei S. A.“ teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl termino skundui paduoti
Atsakovo teigimu, pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nes ginčijamas Migracijos departamento 2018-08-16 sprendimas išsiųstas su lydraščiu 2018-08-17 pareiškėjos prašyme išduoti nacionalinę vizą kontaktuose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, atsakovo įsitikinimu, paskutinė diena pareiškėjos skundui teismui paduoti buvo 2018-08-31.
Pirmiausia teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, arba jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, administracinė byla nutraukiama. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra specialusis įstatymas ABTĮ atžvilgiu, nustatant skundo teismui pateikimo terminą taikytinos jo nuostatos. Vadovaujantis minėto įstatymo 138 straipsniu, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 87 punktu, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėja prašyme išduoti nacionalinę vizą prie savo kontaktinių duomenų nurodė namų adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 30–31). Šiuo elektroninio pašto adresu Migracijos departamento darbuotoja 2018-08-17 išsiuntė pareiškėjai ginčijamo sprendimo skenuotą kopiją (el. b. l. 21, 26). Todėl atsakovo įsitikinimu, būtent 2018-08-17 data laikytina ginčijamo sprendimo įteikimo pareiškėjai data. Teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytas Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, su sprendimu, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą vienu iš Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje nurodytų pagrindų, užsienietis yra supažindinamas ne siunčiant sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar paštu, tačiau būtent vizų tarnyboje (Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punktas). Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad pareiškėjai ginčijamas sprendimas pasirašytinai įteiktas 2018-08-29 (el. b. l. 8), šios aplinkybės, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjai tarnyboje įteiktas 2018-08-29 neginčija ir atsakovas. Todėl laikytina, kad skundo padavimo teismui, t. y. 14 dienų, termino eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2018-08-30 (ABTĮ 65 straipsnio 2 dalis), o paskutinė diena skundui pateikti buvo 2018-09-12. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad pareiškėjos atstovė skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ir pasirašė 2018-09-10, todėl laikytina, kad pareiškėja nepraleido 14 dienų termino skundui pateikti.
Dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018-08-16 sprendimo Nr. (15/4-1) 171-423
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja 2018-06-08 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (el. b. l. 30–31). Prašyme nurodė, kad kelionės tikslas yra verslas, o pareiškėjos darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatoma atvykimo data: 2018-06-29, numatoma išvykimo data: 2019-06-28. Migracijos departamento Imigracijos skyrius ginčijamu 2018-08-16 sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nustatęs, kad pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. pareiškėja neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 66.10 papunktyje nustatytų reikalavimų (el. b. l. 23–25).
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2 punktą – jeigu norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal 3 punktą – jeigu norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Pagal 10 punktą, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė ilgalaikė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte detalizuoti atvejai, kai užsieniečiui gali būti išduodama daugkartinė nacionalinė viza. Vienas iš atvejų, kai užsieniečiui gali būti išduodama daugkartinė nacionalinė viza yra kai jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Atsakovas nagrinėjamu atveju atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pagrindu, argumentuojant, kad pareiškėja neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, pareiškėja prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė ir vadovė (el. b. l. 37–38, 54–55, 64). Iš pareiškėjos pateiktos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad užsienietė iš viso įsigijo 100 vnt. bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė – 25 Eur), bendra 100 vnt. akcijų įsigijimo kaina yra 2 500 Eur (el. b. l. 39–40). UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto 7-8 punktuose nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur, o vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur (el. b. l. 41–42). Tačiau matyti, kad pareiškėja savo, kaip vienintelės akcininkės 2018-06-04 sprendimu padidino bendrovės įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais 25 500 Eur suma, papildomai išleidžiant 1 020 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur (el. b. l. 48). Padidinus įstatinį kapitalą iki 28 000 Eur, 2018-06-04 akcijų pasirašymo sutartimi pareiškėja pasirašė 1 020 vnt. paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų, bendra pasirašomų akcijų kaina 25 500 Eur, nurodyta, kad pasirašytos akcijos apmokamos akcininko piniginiu įnašu grynaisiais pinigais yra bendrovės kasą iki 2018-06-07 (el. b. l. 49). Pagal pareiškėjos pateiktą 2018-06-04 kasos pajamų orderį nustatyta, jog bendrovė priėmė iš pareiškėjos 25 500 Eur (el. b. l. 51). Teismas pažymi, kad kasos pajamų orderį kaip vyr. buhalterė pasirašė pati pareiškėja S. A., taip pat pareiškėja pasirašė ir kaip bendrovės kasininkė. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų įdarbinta bendrovėje kaip buhalterė ar kasininkė.
Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatyta, kad 2018-06-06 balansą pasirašė bendrovės direktorė, t. y. pareiškėja S. A., taip pat vyriausioji buhalterė O. K. (el. b. l. 52). Vyriausioji buhalterė O. K. pasirašė ir bendrovės 2018-06-06 pelno (nuostolių) ataskaitą. Teismas pastebi, kad byloje nėra medžiagos, kuri patvirtintų, kad bendrovė būtų įdarbinusi vyr. buhalterės pareigoms eiti O. K., taip pat nėra pateikta atitinkamos paslaugų sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Taigi Migracijos departamentui pateiktus bendrovės finansinius dokumentus pasirašė asmuo, kuris bendrovėje apskritai nedirba.
Vertinant rašytinius duomenis dėl bendrovės buveinės vietos ir vykdomos veiklos, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro išraše nurodyti bendrovės veiklos tikslai – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažymėjo, jog bendrovės registruotos buveinės adresu įrengta gyvenamoji patalpa (butas), šiuo adresu yra steigiamos įmonės, kurių akcijos vėliau parduodamos užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę ir legalizuoti savo buvimą. Nors pareiškėja skunde teismui nurodė, kad faktiškai bendrovė veiklą vykdys adresu (duomenys neskelbtini), o bendrovės registracijos adresas neturi sutapti su faktiniu veiklos vykdymo adresu, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus vertinant teisėtos veiklos kriterijų. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiama dėl realaus veiklos vykdymo (duomenys neskelbtini), be to, juridinis asmuo turi galimybę pakeisti buveinės adresą, tačiau pareiškėja nenurodė, kad būtų bandžiusi tai daryti. Tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent pareiškėja turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Todėl, nagrinėjamu atveju, ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintas būtent pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėja pateikė atsakovui priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visuma nepagrindžia aplinkybės, kad pareiškėja turėjo realų atvykimo į Lietuvą tikslą darbą ir tolimesnę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai, pateikta medžiaga suponuoja išvadą, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitiki jai Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo nustatytas sąlygas. Taigi Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018-08-16 sprendimas Nr. (15/4-1) 171-423 buvo priimtas pareiškėjai nepateikus duomenų, patvirtinančių jos nurodytą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018-08-16 sprendimas Nr. (15/4-1) 171-423 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, o jo naikinti teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-06-08 prašymą išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.