Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuodo m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 1992-06-16 nuosprendžiu pagal BK 125 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimu, BK 41 ¹ str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 1993-06-10 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., paskiriant baudą 25000 talonų,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą, tai yra tuo, kad 2005 m. liepos 26 d. su UAB „Dalum“ sudarė sutartį, pagal kurią, turėdamas 2005-07-26 E. L. įgaliojimą Nr.3482 dėl jos žemės nuosavybės atkūrimo, valdymo bei pardavimo ir 2005-07-08 išvadą Nr.7100 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, įsipareigojo parduoti UAB „Dalum“ E. L. vardu esančią žemę, atstatant nuosavybę bei užregistruoti žemės sklypą UAB „Dalum“ vardu, už sandorį iš bendrovės gaunant 101500 Lt bei 2005-12-31 su UAB „TRITHO“ sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo tą pačią E. L. žemę su išvada parduoti UAB „TRITHO“ ir pagal 2005-12-30 bendrovės kasos išlaidų orderį gavo 101500 Lt, tačiau, neįvykdęs sutarties su UAB „Dalum“ sąlygų, 2005-12-02 notarės V. Ž. patalpose, esančiose Vilniaus g. 13, Skuode, turėdamas tikslą padaryti sukčiavimą, panaudodamas E. L. įgaliojimą Nr.3482 bei išvadą Nr.7100, perįgaliojimo dokumentu Nr.5715 perįgaliojo J. P. atstovauti dėl tos pačios E. L. žemės atkūrimo, valdymo bei pardavimo, už šį sandorį 2005-12-02 sutartimi gavo iš J. P. 112000 Lt, tokiais veiksmais apgaulės būdu tyčia įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą, priklausantį J. P..

Kaltinamasis K. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su UAB „Dalum“ buvo pasirašyta sutartis, pinigai nebuvo mokami, gal būtų apmokėję, bet jie buvo viršiję kvotą, tas pats direktorius atstovavo 10 įmonių, buvo 760 sutarčių su UAB „Dalum“, perkėlė į UAB „Tritho“. Jis bendravo su UAB „Dalum“ akcininkais ir žinojo, kad buvo akcininkų sprendimas - nepirkti. 2005-12-02 sutartyje kalbama apie L. žemę, kad visiškai atsiskaityta, ginčo tarp jo ir J. P. nebuvo, jis turėjo laiko penkis šešis mėnesius galimybę persirašyti sklypus. J. P. neturėjo pinigų, turėjo labai daug finansinių problemų. Liepos, gruodžio mėnesiais sudarant sutartis buvo tas pats direktorius, ta pati buhalterė, tas pats ofisas. UAB „Dalum“ reiškė pretenzijas teismuose. 2009 m. birželio 12 d. sprendimas preliminarus, jis neturėjo pinigų advokatams ir sprendimo neginčijo, sprendimas yra įvykdytas, pinigai sumokėti.

Nukentėjusiojo teisių perėmėja V. P. parodė, kad žino, jog J. P. pirko išvadą, persikėlė žemes, jai žinoma, kur jos atkeltos, yra apskrities viršininko sprendimas, nori, kad būtų panaikintas areštas, palaiko reikalavimą dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo, turtinio reikalavimo nereiškia, E. L. yra mirusi, po vyro laidotuvių skambino L. turto paveldėtojai, su jais pasikalbėjo, nemano, kad dėl sklypų gali kilti problemų.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju bendravo darbo reikalais daug metų, atliko įvairius notarinius veiksmus, J. P. buvo atvykęs į notarų biurą kartu su K. J., ji patvirtino perįgaliojimą, perįgaliojus K. J. jokių teisių nebeturėjo, visas teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu E. L., turėjo J. P., apie preliminarią sutartį ir ar buvo mokami pinigai jai nežinoma.

Liudytojas Torben J. O. parodė, kad jis yra UAB „Dalum“ vadovas pagal įgaliojimą ir UAB „TRITHO“ direktorius, su K. J. susipažino atvykus jam į ofisą ir pasiūlius bendradarbiauti, pagal 2005-07-26 sutartį buvo sumokėta 101000 Lt grynais, UAB „TRITHO“ 2005-12-31 sutartis dėl Išvados, susijusios su E. L. žeme, yra nesusipratimas, ji sudaryta dėl buhalterinės apskaitos, tikroji yra sudaryta 2005-07-26, abiejų bendrovių akcininkai yra tie patys, įstatymas dėl draudimo juridiniam asmeniui turėti daugiau nei 500 ha žemės buvo priimtas 2006-08-01, prieš tai galėjo planuoti žemės įsigyti daugiau, pagal E. L. išvadą tikėjosi atkurti apie 60 ha žemės, 2005 metais buvo sudaryta analogiškų sutarčių daugiau nei 500 ha.

2005-07-08 Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.7100 (toliau – Išvada Nr. 7100) nustatyta, kad E. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 40,45 ha žemės, šios Išvados antroje pusėje yra įrašas ranka „E. L. įgalioto asmens K. J. 2005-12-02 prašymu Plungės rajono notarės A. V. 2005-07-26 įgaliojimo (registro Nr.3482) pagrindu Išvada persiunčiama į Vilniaus rajoną, Nemenčinės seniūniją (3 l., 1 t.).

2005-07-26 Plungės rajono notarės A. V. patvirtintu įgaliojimu nustatyta, kad E. L. įgalioja K. J. atstovauti tvarkant nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal Išvadą, valdyti ir tvarkyti bei disponuoti minėta žeme (4 l., 1 t.).

2005-07-26 sutartimi nustatyta, kad K. J. įsipareigoja parduoti UAB „Dalum“ žemės sklypų atstatomą nuosavybę pagal Išvadą už 101500 Lt, pardavėjas pagal Skuodo rajono notaro įgaliojimą suteikia teisę atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, pirkėjas prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo grynais 101500 Lt (7 l., 1 t.).

2005-12-02 Skuodo rajono notarės patvirtintu pergaliojimu nustatyta, kad K. J. perįgaliojo J. P. atstovauti tvarkant nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal Išvadą, valdyti ir tvarkyti bei disponuoti minėta žeme (5 l., 1 t.).

2005-12-02 Sutartimi nustatyta, kad pardavėjas įgaliotas asmuo K. J. ir pirkėjas J. P. pasirašė sutartį, pagal kurią E. L. įsipareigoja parduoti pirkėjui žemės sklypų atstatomą nuosavybę jos vardu pagal Išvadą už 112000 Lt, pardavėjas pagal Skuodo rajono notaro įgaliojimą suteikia teisę atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, pardavėjas prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo grynais 112000 Lt, sutarties 12 p. nustatyta, kad neįvykdžius sutartyje minimų įsipareigojimų, grąžinama 112000 Lt ir kaip bauda 50000 Lt (7 l., 1 t.).

2005-12-31 susitarimu nustatyta, kad K. J. įsipareigoja parduoti UAB „TRITHO“ žemės sklypų atstatomą nuosavybę pagal išvadas, tarp jų ir Išvadą Nr.7100, už 1422888 Lt, pardavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų iki 2006-03-31, jis sumoka pirkėjui 2845776 Lt netesybų, iš kasos išlaidų orderio matyti, kad K. J. už išankstinį mokėjimą išduota 1422888 Lt (46 l., 1 t.).

2008-11-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nustatyta, kad E. L. atkurtos nuosavybės teisės į 34,88 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai, esančius Šarkiškių (skl.Nr.817), Kalnuotės I (skl.817-1), Kalnuotės V (skl.Nr.817-3), Maskoliškių (skl.Nr.817-4), kaimuose, Šliaumiškių (skl.Nr.817-2) viensėdyje, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (58 l., 1 t.).

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad E. L. vardu atkurtos žemės valdos, kurių unikalūs Nr.4400-1796-8724, 4400-1796-9032, 4400-1796-9365, 4400-1796-8580, 4400-1796-8796 (30-39 l., 1 t.).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-12 preliminaraus sprendimo matyti, kad UAB „TRITHO“ iš K. J. priteista 1422888 Lt dėl 2005-12-31 preliminarios sutarties nevykdymo (6 l., 2 t.).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-16 nutarties matyti, kad UAB „Dalum“ ieškinio atsakovei E. L., trečiajam asmeniui K. J. dėl 101500 Lt avanso, 101500 Lt baudos priteisimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės E. L. priklausančiam turtui (15 l., 1 t.).

Nukentėjusysis J. P. 2010-05-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užsiima žemės pirkimo pardavimo verslu, sužinojo, kad J. dirba taip pat, jis jį susirado, K. J. davė jam Išvados originalą, teise į žemę atsistatė, turi teisę ja disponuoti, turi visus dokumentus, žemė areštuota, nori, kad būtų nuimtas areštas, nereiškia jokio civilinio ieškinio (24-25 l., 2 t.).

Mirties liudijimu nustatyta, kad J. P. 2011-04-23 mirė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas sutuoktinei V. P., sūnui A. P., dukrai V. P. (76 l., 81 l., 2 t.).

Kaltinamasis K. J. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą, tai yra padaręs BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Sukčiavimas gali būti susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą (LAT 2011-10-04 nutartis 2K-409/2011).

Kaip paaiškino kaltinamasis, sutartį su J. P. jis sudarė todėl, kad jau buvo aišku, jog UAB „Dalum“ žemės įsigyti negalės, nes bendrovė buvo viršijusi žemės įsigijimo kvotą. Paties nukentėjusiojo J. P. parodymais nustatyta, kad jis susirado K. J., nes žinojo, kad jis taip pat užsiima žemės pirkimo pardavimo verslu. Taigi, sutarties sudarymo metu nukentėjusiajam kaltinamojo asmenybė buvo žinoma, jis nemėgino iškraipyti objektyvios tiesos apie save, sutartyje nurodyti duomenys buvo tikri, šios sutarties pagrindu tarp K. J. ir J. P. susiklostė aiškūs civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad sutartyje buvo aptartos papildomos sąlygos dėl numatytų įsipareigojimų neįvykdymo, tai yra buvo aptarta atsakomybė (7 l., 2 t.). K. J. veikė turėdamas E. L. įgaliojimą, sutarties pasirašymo dieną Skuodo rajono notaro biuro notarė V. Ž. patvirtino perįgaliojimą, kurio pagrindu teisės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu E. L., perėjo J. P.. Iš Išvados antroje pusėje esančio įrašo matyti, kad K. J. ėmėsi priemonių, jog Išvada būtų persiunčiama į Vilniaus rajoną, Nemenčinės seniūniją. Kaip matyti iš 2008-11-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo E. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai būtent Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (58 l., 1 t.). Šios aplinkybės rodo, kad K. J. nesiekė suklaidinti J. P., jo atžvilgiu veikė sąžiningai, savo įsipareigojimus, numatytus sutartyje įvykdė. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų užtrukęs dėl K. J. kaltės, tai buvo objektyvios priežastys. Nuosavybės teisės pagal Išvadą atkurtos 2008-11-28 Apskrities viršininko sprendimu, o daiktinės teisės į keturis žemės sklypus buvo įregistruotos 2009-01-27, o į penktąjį žemės sklypą – 2009-04-14 (30-39, 1 t.). Nukentėjusysis, turėdamas perįgaliojimą disponuoti minėtu turtu, nuo 2009-01-27 nesiėmė jokių priemonių šiai teisei įgyvendinti. Klaipėdos apygardos teismas 2009-06-16 nutartimi UAB „Dalum“ ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones E. L. priklausančiam turtui (15 l., 1 t.)., ieškinio reikalavimas kilęs iš 2005-07-26 sutarties tarp K. J. ir UAB „Dalum“, kuri savo esme yra įsipareigojimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, įsipareigojimo neįvykdymas kitai šaliai, šiuo konkrečiu atveju UAB „Dalum“, gali būti pagrindas K. J. civilinei atsakomybei prieš minėtą bendrovę, tačiau ne kaip apgaulės elementas prieš J. P., kurio atžvilgiu, kaip minėta, įsipareigojimus K. J. buvo įvykdęs.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.) (LAT 2011-10-04 nutartis 2K-409/2011). Iš J. P. parodymų darytina išvada, kad jis yra nepatenkintas būtent tuo, kad pritaikius civilinėje byloje pagal UAB „Dalum“ ieškinį laikinąsias apsaugos priemones, jis nebegalėjo disponuoti E. L. vardu atkurtomis žemėmis. Tokios aplinkybės gali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, pažeisti tikri ar tariami interesai gali būti apginami pritaikant civilines sankcijas, todėl traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo.

Visuma aptartų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad K. J. veikoje apgaulės požymių nenustatyta, todėl jis dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. išteisintinas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

K. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį , kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.