- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-5/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Linas Šiukšta, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- R. Č., E. Č., J. G., D. P., M. V., Ž. D., A. E., G. V.
- Nukentėjusysis
- L. R., V. G., A. B., L. R. Šiaulių, T. Š.
- Kategorijos
- 1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
gynėjams Violetai Savickienei, Jolantai Savickaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jonui Burneikiui, Simonui Bareikai, Sergejui Chiminui, Birutei Strimaitytei, Jūratei Kleinauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų G. V. , Ž. D. , M. V. , D. P. , R. Č. , E. Č. , J. G. , A. E. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo V. G. ) laisvės atėmimu penkeriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ) laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo T. Š. ) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 12d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
R. Č. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ) laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už sukeltą fizinį skausmą nukentėjusiajam A. B. ) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už sukeltą fizinį skausmą nukentėjusiajam L. R. ) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – griežčiausia paskirta bausme apimant bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridedant kitas bausmes - ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
A. E. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo V. G. ) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo T. Š. ) laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 19 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
A. E. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiosios R. G. ) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
J. G. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2004-12-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 7 d., taip pat bausmės, atliktos pagal 2004-12-07 nuosprendį, laikas. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
G. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) laisvės atėmimu penkeriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtuosius L. R. , S. Ž.) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta, iš dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-06-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams dešimt dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
D. P. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) laisvės atėmimą penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtuosius L. R. , S. Ž.) laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta, iš dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-09-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
M. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtuosius L. R. , S. Ž.) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių. Ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-18 nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Ž. D. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių TI) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ) laisvės atėmimu penkeriems metams vienam mėnesiui, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtuosius L. R. , S. Ž.) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2006 m. sausio 6 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Civiliniai ieškiniai: UAB „Ū“ 1058,54 litų, UAB O“ 819,15 litų, UAB „T“ 1367,32 litų, UAB „ S“ 2979,02 litų palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. , R. Č. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, 2004 m. birželio-liepos mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, penktadienį, apie 18 val., (duomenys neskelbiami), prie parduotuvės ,,N", nurodydami L. R. , kad jie žino apie jo 1700 Lt skolą A. V. ir už 850 Lt sutvarkys reikalus taip, kad jam nebereikės mokėti A. V. skolos, reikalavo per dvi savaites surinkti ir jiems perduoti 850 Lt, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam L. R. baimę ir leisdami suprasti, kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš L. R. bus panaudotas fizinis smurtas. Taip panaudojo psichinę prievartą ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 850 Lt. Vėliau, 2005-07-23 apie 15 val., (duomenys neskelbiami) namo kieme, E. Č. ir R. Č. , tęsdami nusikalstamą veiką, nurodydami, kad dėl skolos jau viską sutvarkė, grasindami prieš nukentėjusįjį L. R. panaudoti fizinį smurtą - nurodė L. R. , kad šis nesurinkdamas 850 Lt juos pavedė, todėl jį reikia „laužyti", bei panaudodami psichinę prievartą - nurodė L. R. , kad šis iki 2004-07-23, 20 val., privalo surinkti ir perduoti 850 Lt, nes jam ir R. Č. reikia 850 Lt, bei kad jie L. R. dar paskambins, taip leido suprasti L. R. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš L. R. bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti turtą 850 Lt. Dėl to nukentėjusiajam L. R. sutikus surinkti ir sumokėti reikalaujamus 850 Lt, 2004-07-24 apie 12-13 val., L. R. telefoninio pokalbio metu pasiūlius R. Č. vietoje reikalaujamų 850 Lt perduoti kokią nors naują prekę, R. Č. nurodė nukentėjusiajam vietoje reikalaujamų 850 Lt perduoti kompiuterį. Po ko, L. R. , vykdydamas tokį nurodymą, paprašė A. B. išperkamosios nuomos būdu nupirkti kompiuterį. A. B. nupirkus ir perdavus L. R. kompiuterį Athlon 240716-18, monitorių SAMSUNG 737 NF, kolonėles Creative 380, klaviatūrą Fashen 202 ir kilimėlį Roline, iš viso daiktų už 2685,05 Lt, 2004-07-24, tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbiami), individualioje D. G. įmonės parduotuvėje ,,T" E. Č. ir R. Č. iš nukentėjusiojo L. R. paėmė kompiuterinę techniką: kompiuterį Athlon 240716-18, monitorių SAMSUNG 737 NF, kolonėles Creative 380, klaviatūrą Fashen 202 ir kilimėlį Roline, iš viso daiktų už 2685,05 Lt.
E. Č. , A. E. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, 2004-09-20 apie 14-16 val., (duomenys neskelbiami) namo kieme, tyrimo metu nenustatytame VW GOLF markės automobilyje, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti 1000 Lt, panaudodami psichinę prievartą – nurodydami nukentėjusiajam V. G. , kad šis prisidirbo ir per valandą turi sumokėti 1000 Lt, bei A. E. suduodant kumščiu V. G. apie 12 smūgių į veidą ir galvą. 2004-09-20, tyrimo metu nenustatytą valandą, nukentėjusiojo V. G. prašymu L. R. telefoninių pokalbių su E. Č. ir A. E. metu pasiūlius E. Č. ir A. E. vietoje reikalaujamos 1000 Lt sumos perduoti kokią nors naują prekę, E. Č. kartu su A. E. nurodė nukentėjusiajam V. G. perduoti du mobiliojo ryšio telefonus. Po ko, 2004-09-20, tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbiami), prie (duomenys neskelbiami) esančios parduotuvės ,,T“, A. E. iš L. R. paėmė nukentėjusiojo V. G. išperkamosios nuomos būdu įsigytus 2418 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonus Nokia 6230 ir Nokia 6820A.
A. E. , E. Č. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, 2004 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną, apie 11 val., (duomenys neskelbiami), viešbučio ,,K" kavinėje, neturėdami teisėto pagrindo panaudodami prieš T. Š. psichinę prievartą - nurodė T. Š. , kad atsisakius siūlomų paslaugų T. Š. pats turės problemų, taip leido suprasti, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį T. Š. perduoti 1000 eurų. Vėliau, tą pačią dieną, apie 13-14 val., (duomenys neskelbiami), esančios kavinės-boulingo ,,L", E. Č. tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš T. Š. psichinę prievartą - nurodė, kad T. Š. bet kokiu būdu privalo atlyginti jiems nuostolius, patirtus dėl to, kad T. Š. atsisakė jų paslaugų, taip leido suprasti, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo ir A. E. naudai vertė nukentėjusįjį T. Š. perduoti turtą 500 eurų, dėl ko, T. Š. susitikimo metu E. Č. atidavė dalį reikalaujamų pinigų - 1000 Lt, o likusius 700 Lt, turėjo sumokėti vėliau. Po ko, 2004 metų rugsėjo mėnesį, nenustatytą dieną, penktadienį, apie 13 val., (duomenys neskelbiami) esančioje degalinėje, nenustatytos markės automobilyje A. E. ir E. Č. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą reikalavo likusią dalį pinigų - 700 Lt sumokėti iki tos pačios dienos vakaro, bei nurodė, kad nesumokėjęs pinigų T. Š. turės problemų, taip leido suprasti, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, taip atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį T. Š. perduoti 700 litų. Vėliau, 2004 m. rugsėjo-spalio mėn., telefoninio pokalbio metu, bei 2004 metų rugsėjo-spalio mėn., tiksliai nenustatytą dieną apie 21 val. (duomenys neskelbiami) prie (duomenys neskelbiami) kino teatro ,,L", A. E. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė T. Š. greičiau sumokėti skolą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - nurodė T. Š. , kad T. Š. turės problemų, bus perlaužtas, iššokdintas iš automobilio, taip atvirai savo ir E. Č. naudai vertė T. Š. perduoti turtą - 700 litų, dėl ko 2004 metų spalio mėn., ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną apie 18 val., (duomenys neskelbiami), savo namuose T. Š. perdavė L. R. 400 Lt nurodydamas pinigus perduoti E. Č. ir A. E. .
E. Č. , R. Č. , A. E. , J. G. nuteisti už tai, kad E. Č. , R. Č. , A. E. , veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis bei kartu su J. G. 2004-09-18, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami) namo kieme, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą - nurodydami A. B. , kad už kalbas A. B. turės susimokėti, taip leisdami suprasti, kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš A. B. bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti neįvardintą pinigų sumą. Vėliau, 2004-09-25, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami) namo kieme, R. Č. kartu su J. G. , tęsdami nusikalstamą veiką, nurodė nukentėjusiajam A. B. sėstis į automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbiami) ir prieš nukentėjusiojo A. B. valią veždami jį iš (duomenys neskelbiami) namo kiemo į (duomenys neskelbiami), taip atimdami A. B. laisvę, nurodydami A. B. , kad dabar jam „įkrės proto", „laužys" jį, išsukinės, sulaužys rankas ir kojas, „padarys jį invalidu" - grasino panaudoti fizinį smurtą, nurodydami A. B. , kad jį veš bei veža į mišką, klausdami, ar jis niekur nedings, ar nereikės jo ieškoti, taip leisdami suprasti A. B. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš A. B. bus panaudotas fizinis smurtas, taip panaudojo psichinę prievartą, ir atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 1000 Lt. Dėl to nukentėjusiajam A. B. pasiūlius R. Č. ir J. G. vietoje reikalaujamų 1000 Lt išperkamosios nuomos būdu nupirkti ir perduoti naują mobiliojo ryšio telefoną, 2004-09-26, apie 12.43 val., (duomenys neskelbiami), individualioje D. G. įmonės parduotuvėje ,,T", R. Č. , tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė nukentėjusiajam A. B. išperkamosios nuomos būdu nupirkti ir perduoti dvi namų kino sistemas, televizoriaus staliuką, du mobiliojo ryšio telefonus. Po ko, A. B. išperkamosios nuomos būdu nupirko 1549 Lt vertės namų kino sistemą ,,Panasonic" SC-HT 870, 365 Lt vertės televizoriaus stalą EVA 73, 1459 Lt vertės televizorių JVC AV29FT1SUG, ir 2004-09-26, apie 12.43 val. (duomenys neskelbiami) individualioje D. G. įmonės parduotuvėje ,,T", A. B. A. Č. perdavė namų kino sistemą ,,Panasonic" SC-HT 870, televizoriaus stalą EVA 73, viso daiktų už 1914 Lt. Vėliau, 2004-09-27 apie 18 val., (duomenys neskelbiami) esančiame kieme, prie UAB ,,O" parduotuvės, R. Č. kartu su J. G. , tęsdami nusikalstamą veiką, nurodė A. B. , už tai, kad nenupirko reikalautų dviejų mobiliojo ryšio telefonų, panaudodami psichinę prievartą - nurodydami nukentėjusiajam A. B. iš (duomenys neskelbiami) esančios UAB ,,O" parduotuvės išperkamosios nuomos būdu nupirkti ir perduoti tris mobiliojo ryšio telefonus Nokia 6100, taip leisdami suprasti, kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš A. B. bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo, E. Č. , J. G. , A. E. naudai vertė nukentėjusįjį A. B. nupirkti ir perduoti tris mobiliojo ryšio telefonus. Dėl to A. B. , išperkamosios nuomos būdu nupirko vieną 628 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6100 ir 2004-09-27, apie 18 val. 9 min., (duomenys neskelbiami) esančios UAB ,,O" parduotuvės, R. Č. kartu su J. G. paėmė iš A. B. nupirktą telefoną. Tuo pačiu metu, 2004-09-27, apie 18 val. 9 min., (duomenys neskelbiami) prie (duomenys neskelbiami) esančios UAB ,,O" parduotuvės, R. Č. kartu su J. G. savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. nupirkti ir perduoti du mobiliojo ryšio telefonus Nokia 6100 iš (duomenys neskelbiami) esančios UAB „T" parduotuvės. Vėliau, 2004-09-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu su L. R. , bei 2004-09-28, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami) prie (duomenys neskelbiami) esančios UAB ,,T" parduotuvės, A. E. , tęsdamas nusikalstamą veiką, leisdamas A. B. suprasti, kad atsisakius vykdyti jo reikalavimus bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo, E. Č. naudai vertė nukentėjusįjį A. B. nupirkti ir perduoti 699 Lt ir 599 Lt kainuojančius mobiliojo ryšio telefonus Nokia 3200 ir Nokia 6100. Dėl ko A. B. išperkamosios nuomos būdu nupirko mobiliuosius telefonus Nokia 6100, 599 Lt vertės, ir Nokia 3200, 699 Lt vertės, ir 2004-09-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), esančios UAB „T“ parduotuvės perdavė įsigytus telefonus A. E. .
E. Č. , R. Č. , G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, laikotarpiu nuo 2004-10-22, apie 13 val. iki 2004-10-25, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbiami) Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų 10, 95-oje kameroje G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. , neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį L. R. panaudoti fizinį smurtą - nurodė, kad atsisakius sumokėti 6000 Lt jis bus išnaudojamas, bus išmestas į kitas kameras, bus sumuštas, sudaužytas, bei panaudodami psichinę prievartą - nurodė L. R. , kad nesumokėjus 6000 Lt bus pavogtas jo dėdės G. R. automobilis, liepė skambinti draugams - L. P., V. G. , Ž. B. , R. S. ir prašyti padėti surinkti 6000 Lt, liepė grasinti V. G. , Ž. B. , T. J., A. B. , kad šiems atsisakius padėti surinkti reikalaujamus pinigus jis papasakos apie V. G. , Ž. B. , T. J., A. B. padarytą nusikaltimą. Nurodė L. R. , kad jis norėdamas pasilikti su jais vienoje kameroje, turi padėti jiems gyventi susimokėdamas, taip atvirai savo naudai vertė perduoti 6000 Lt. Tuo pačiu metu, 2004-10-22 - 2004-10-23 R. Č. , tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, telefoninių pokalbių metu nurodė L. P. perduoti L. R. , kad šis surinktų bent 2000 Lt, bei liepė perduoti V. G. , A. B. , kad jie rinktų L. R. pinigus, taip panaudodamas psichinę prievartą atvirai savo, E. Č. , G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. naudai vertė L. R. perduoti 6000 Lt. 2004-10-24 apie 21 val., (duomenys neskelbiami), prie geležinkelio stoties (duomenys neskelbiami), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, E. Č. , tęsdamas nusikalstamą veiką, atvirai savo, R. Č. , G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. naudai vertė V. G. , Ž. B. , T. J., A. B. padėti L. R. surinkti ir perduoti 6000 Lt, todėl V. G. , Ž. B. , T. J., A. B. sutikus padėti L. R. surinkti ir perduoti reikalaujamą 4000 Lt sumą, 2004-10-25 apie 22 val., (duomenys neskelbiami), prie geležinkelio stoties (duomenys neskelbiami), esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje E. Č. iš T. J. paėmė dalį V. G. , T. J., A. B. surinktų pinigų - 1450 Lt bei 450 eurų, viso 3002,50 Lt, bei nurodė V. G. , T. J., A. B. likusią pinigų sumą - 1000 Lt surinkti ir perduoti per dvi savaites. Po ko, laikotarpiu nuo 2004-10-25 apie 22 val. 30 min. iki 2004-11-02 apie 11 val., Šiauliuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų 10, 95-oje kameroje G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. , toliau tęsdami nusikalstamą veiką, neturėdami teisėto pagrindo, nurodydami L. R. nepamiršti surinkti ir perduoti likusios dalies reikalaujamų pinigų - 1000 Lt, atvirai savo ir E. Č. , R. Č. naudai vertė L. R. perduoti turtą - 1000 Lt, panaudodami psichinę prievartą - nurodydami L. R. surinkti ir perduoti 1000 Lt, taip leisdami suprasti L. R. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą prieš L. R. bus panaudotas fizinis smurtas.
R. Č. nuteistas dar už tai, kad jis 2004 m. rugsėjo-spalio mėn., ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną, apie 21-22 val., (duomenys neskelbiami) namo kieme, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), sudavė vieną kartą A. B. kumščiu į veidą, taip sukėlė A. B. fizinį skausmą.
R. Č. nuteistas dar už tai, kad jis 2004 m. rugsėjo – spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 21-22 val. Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje, važiuojant automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), sudavė vieną kartą L. R. kumščiu į krūtinę, taip sukėlė L. R. fizinį skausmą.
G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, 2004 m. spalio mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Šiauliuose, Trakų g. 10, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95-oje kameroje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą - nurodė nukentėjusiajam L. R. išeinant iš tardymo izoliatoriaus palikti Ž. D. 150 Lt vertės sportinį kostiumą Nike ir sportinius batelius Free Style, taip leido suprasti L. R. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą sportinis kostiumas Nike ir sportiniai bateliai Free Style bus atimti panaudojant fizinį smurtą, atvirai Ž. D. naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti turtą - 150 Lt vertės sportinį kostiumą Nike ir sportinius batelius Free Style. Vėliau, 2004 m. spalio mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Šiauliuose, Trakų g. 10, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95-oje kameroje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, neturėdami teisėto pagrindo atvirai, panaudodami psichinę prievartą - nurodė nukentėjusiajam L. R. išeinant iš tardymo izoliatoriaus palikti jam 170 Lt vertės laikrodį Q&Q, nes izoliatoriuje yra tokios tradicijos ir kiekvienas išeidamas iš izoliatoriaus turi ką nors palikti, taip leido suprasti L. R. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą laikrodis bus atimtas panaudojant fizinį smurtą, savo naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 170 Lt vertės laikrodį Q&Q. Po ko, 2004-11-02 apie 11 val., Šiauliuose, Trakų g. 10, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95-oje kameroje, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai Ž. D. ir savo naudai vertė nukentėjusįjį L. R. perduoti 150 Lt vertės sportinį kostiumą Nike, sportinius batelius Free Style, ir 170 Lt vertės laikrodį Q&Q, panaudodami psichinę prievartą - nurodė nukentėjusiajam L. R. atiduoti 150 Lt vertės sportinį kostiumą Nike ir sportinius batelius Free Style, bei 170 Lt vertės laikrodį Q&Q, taip leisdami suprasti L. R. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą, reikalaujamas turtas bus atimti panaudojant fizinį smurtą, dėl ko L. R. perdavė Ž. D. 150 Lt vertės sportinį kostiumą Nike, sportinius batelius Free Style, bei G. V. perdavė 170 Lt vertės laikrodį Q&Q, 70 Lt vertės megztinį Nike viso daiktų už 390 Lt.
G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis 2004-10-29 apie 18-23 val., Šiauliuose, Trakų g. 10, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95-oje kameroje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą - nurodė S. Ž. atiduoti Ž. D. 130 Lt vertės sportinius batelius Nike ir atiduoti 50 Lt vertės sportines kelnes Nike, taip leido suprasti S. Ž. , kad atsisakius vykdyti tokį reikalavimą sportiniai bateliai Nike ir sportinės kelnės Nike bus atimti panaudojant fizinį smurtą, siūlydami S. Ž. keistis su Ž. D. sportiniais bateliais bei su D. P. keistis sportinėmis kelnėmis, atvirai Ž. D. , D. P. naudai vertė S. Ž. perduoti sportinius batelius Nike ir sportines kelnes Nike, dėl ko Ž. D. iš S. Ž. paėmė 130 Lt vertės sportinius batelius Nike, D. P. iš S. Ž. paėmė 50 Lt vertės sportines kelnes Nike, viso daiktų už 180 Lt.
G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę daryti kelis nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis laikotarpiu nuo 2004-10-22 iki 2004-11-02, laisvės atėmimo vietoje, Šiauliuose, Trakų 10, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95-oje kameroje, sistemingai naudodami prieš L. R. ir S. Ž. psichinę prievartą, grasindami prieš L. R. panaudoti fizinį smurtą, Ž. D. naudojant prieš L. R. fizinį smurtą, spiriant L. R. vieną kartą į sėdmenis, reikalaudami iš L. R. susimokėti už buvimą vienoje kameroje, reikalaudami iš L. R. atiduoti sportinį kostiumą Nike ir sportinius batelius Free Style, laikrodį Q&Q ir megztinį Nike, neleisdami į 95-ą kamerą įkeltam S. Ž. įsikurti kameroje bei liepdami S. Ž. stovėti prie kameros durų ir atsakinėti į užduodamus klausimus, liepdami S. Ž. belsti į kameros duris ir prašytis iškelti jį iš 95-os kameros, lėpdami S. Ž. atiduoti Z. D. sportinius batelius Nike bei D. P. atiduoti sportines kelnes Nike, liepdami S. Ž. gerti vandenį, po to aliejaus, sodos, pipirų, garstyčių, margarino, pomidorų padažo, prieskonių ,,Vegeta", druskos mišinį, liepdamas L. R. išėjus iš tardymo izoliatoriaus nepamiršti susimokėti likusios 1000 Lt tariamos skolos, nurodydami L. R. , kad atsisakius vykdyti reikalavimus prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas - terorizavo toje pačioje kameroje kalinamus suimtuosius L. R. ir S. Ž.
A. E. buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2004 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mėnesį, dieną ir valandą telefoninio pokalbio su R. G. metu, nurodydamas R. G. , kad ši jam yra skolinga 400 eurų, panaudodamas prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą - nurodė R. G. , kad atsisakius sumokėti 400 eurų, jai gali būti blogiau, su ja kalbėsis kiti, taip leisdamas suprasti, kad prieš R. G. bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo naudai vertė nukentėjusiąją R. G. perduoti 400 eurų. Vėliau, 2004-07-16 apie 19-20 val., (duomenys neskelbiami), automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro ,,T", toliau tęsdamas nusikalstamą veiką neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą ir fizinį smurtą - nurodė R. G. , kad atsisakius sumokėti 400 eurų, jis pasamdys snarglius, kurie su ja aiškinsis, ji neturės nei namo, nei automobilio, taip leisdamas suprasti, kad prieš R. G. bus panaudotas fizinis smurtas, ji praras savo turtą, bei vieną kartą kumščiu sudavė R. G. į smakrą, nurodydamas R. G. , kad ši jam yra skolinga 400 eurų, atvirai savo naudai vertė nukentėjusiąją perduoti 400 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu A. E. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiosios R. G. ) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. E. kaltę dėl R. G. turto prievartavimo, panaudojant fizinį smurtą, nėra. Byloje esantys duomenys leidžia daryti tik prielaidas, jog A. E. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. E. išteisintas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. A. E. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams. Nurodo, kad teismo nuosprendis dėl A. E. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. E. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad teismo išvados, jog nukentėjusiosios R. G. parodymai yra nenuoseklūs ir byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių A. E. kaltę, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji R. G. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. birželio 27 d., 2005 m. birželio 30 d., davė nuoseklius parodymus, kad A. E. paprašius paskolino pastarajam 1000 eurų. Dalį paskolintos sumos - 400 eurų, A. E. jai atidavė, tačiau vėliau be jokios priežasties ir pagrindo pradėjo iš jos reikalauti 400 eurų. Kai ji nesutiko perduoti reikalaujamos sumos, A. E. iš pradžių telefonu, vėliau (2004-07-16), susitikus prie prekybos centro ,,T“, grasino prieš ją panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jai priklausantį turtą ir šio susitikimo metu panaudojo fizinį smurtą. Dėl tokių neteisėtų A. E. veiksmų ji kreipėsi į policiją. Apelianto nuomone, tai, kad nukentėjusioji 2005 m. birželio 30 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ji šiuo metu pretenzijų A. E. neturi, nes 2005 m. birželio 29 d. jos buvęs sutuoktinis K. L. telefonu jai pranešė, jog iš jos pasiskolintus pinigus A. E. gražino jam, nėra pagrindas daryti išvadą, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs. Pastarieji nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja jos pirminiams parodymas, tik juos papildo, be to, yra paremti kito asmens nurodyta informacija. Nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra duomenys, surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje. Analizuojant 2004 m. rugsėjo 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 2066 esančius duomenis matyti, kad šiame protokole nurodytas A. E. įvykdytas teisės pažeidimas buvo padarytas panaudojant psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. A. E. su tokia teisės pažeidimo formuluote susipažino ir sutiko, tai patvirtindamas 2004 m. rugsėjo 19 d. protokole. Jokių pastabų nepareiškė. Administracijos komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 14 d. nutarimu nubaudė A. E. už minėtą teisės pažeidimą. A. E. sumokėjo jam paskirtą baudą.
Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ŠTI), pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ), pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtųjų L. R. , S. Ž. ) panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nusikaltimų, už kurių padarymą apygardos teismas jį nuteisė, nepadarė, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą Šiaulių TI iš nukentėjusiojo L. R. ). Teigia, kad jis intereso gauti pinigų iš L. R. neturėjo, pastarojo atžvilgiu jokio smurto, - nei fizinio, nei psichinio nenaudojo ir nesiruošė naudoti. Byloje nei vienas apklaustas liudytojas neparodė priešingai, tai yra, jog jis būtų prievartavęs Šiaulių TI iš L. R. turtą. Pats nukentėjusysis L. R. buvo suinteresuotas iš laisvėje esančių asmenų gauti materialinę paramą, prašė skambinti jo nurodytais telefonais. Šias aplinkybes apie pinigų rinkliavą, skirtą L. R. , savo parodymuose paminėjo A. B. , Ž. B. , M. V. , D. P. , Ž. D. . Taip pat ir pats L. R. , būdamas Šiaulių TI kameroje Nr. 95, prisipažino, jog suimtas už kitus laisvėje esančius asmenis ir už tai nori iš jų gauti maisto ir rūkalų. L. R. 2005 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje patvirtino, kad kameroje Nr. 95 sakė ten buvusiems, jog pažįsta brolius Č. , pats skambino Ž. B. ir grasino šį išduoti kareivių sumušimo byloje, jeigu šis nesurinks pinigų. Apeliantas skunde mano, kad L. R. , kadangi buvo įtariamas dėl NATO kariškių sumušimo, siekdamas už tai išvengti baudžiamosios atsakomybės, bendrininkavo su policijos pareigūnais ir, būtent, dėl to buvo patalpintas į bendrą su kitais asmenimis kamerą Nr. 95. Tai, apelianto teigimu, patvirtina ir tas faktas, kad L. R. yra tarnavęs VRM dalinyje ir negalėjo būti bendroje kameroje, be to, nesiskundė dėl tariamo pastarojo terorizavimo, neprašė perkelti jo į kitą kamerą, nors tarnaudamas armijoje, kai saugojo kalinius pataisos namuose, susipažino su tvarka tardymo izoliatoriuje ir žinojo, kad gali tokį prašymą pareikšti. Pagal L. R. parodymus, tikslo prašyti perkelti į kitą kamerą nebuvo.
Apelianto teigimu, jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ir už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ), nes minėtų nusikaltimų nepadarė, o jo kaltė grindžiama tik vien nukentėjusiojo L. R. parodymais. Tvirtina, kad jis nukentėjusiųjų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, daiktų iš jų prievarta neatėmė. Pas jį kratos metu rastą laikrodį jam paliko pats L. R. savo gera valia išeidamas iš kameros. Tai patvirtina ir paties L. R. veiksmai, - šis, išeidamas iš kameros, pareigūnams nenurodė, kad kameroje yra likę pastarojo daiktų, kurie buvo atimti jėga.
Apeliantas skunde nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtųjų L. R. , S. Ž. ). Teigia, kad jis nei L. R. , nei S. Ž. neterorizavo. Nukentėjusiojo L. R. parodymus paneigia M. V. , D. P. , Ž. D. , S. Ž. , G. B. , tuo pačiu metu sėdėjusių kameroje Nr. 95, parodymai. Be to, pats L. R. , apklaustas teisme, jau negalėjo papasakoti apie tai, kaip jis buvo terorizuojamas, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas abejoja, kad L. R. , jeigu būtų terorizuotas, galėtų užmiršti tokį įvykį. Atkreipia dėmesį į tai, kad tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojui Povilaičiui nebuvo žinoma apie kokį nors L. R. terorizavimą, nors rytais ir vakarais, kai vyksta patikrinimas, kaliniai gali pasisakyti, kas jiems negerai.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Teigia, kad tokia teismo išvada taip pat pagrįsta tik L. R. , kuris yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bendradarbiauja su policijos pareigūnais, parodymais. L. R. , būdamas kameroje, visus provokavo, prašė pagalbos, siekdamas rasti kontaktą su laisvėje esančiais asmenimis ir ieškodamas bendrų pažįstamų. Tokių provokacinių L. R. veiksmų pareigūnai nenutraukė, tačiau priešingai, kviesdavosi L. R. pasikalbėti ir toliau laikė šį bendroje kameroje.
Apeliantas skunde prašo, vertinant L. R. parodymus, be anksčiau jo nurodytų aplinkybių atsižvelgti ir liudytojo G. R. parodymus, duotus 2005 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu, kad L. R. yra mėgstantis pasigirti, pafantazuoti žmogus.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dukrą, kuria nori rūpintis, padėti I. J. ją išlaikyti, iki suėmimo dirbo UAB ,,Z“, pakeitė gyvenimo būdą, padarė išvadas ir nori gyventi dorai.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 239 straipsnio 1 dalyje.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą Šiaulių TI iš nukentėjusiojo L. R. ). Tvirtina, jog jis L. R. ir kitų nuteistųjų, kurie kartu su juo yra nuteisti už minėto nusikaltimo padarymą, nepažinojo, jokiai organizuotai grupei nepriklausė ir L. R. atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pinigų neužvaldė. Apie tai, kaip L. R. prašė pinigų iš savo draugų, kaip jie buvo renkami, jis sužinojo tik teismo posėdžio metu. Kameroje su juo apie tai niekas nekalbėjo, o telefoninių pokalbių jis nesiklausė. Tokius jo parodymus patvirtino D. P. , G. V. , M. V. , broliai Č. Pastarieji parodė, jog jo (apelianto) nepažįsta ir su juo jokių reikalų neturėjo. Tą patį savo parodymuose nurodė ir nukentėjusieji V. G. , A. B. , Ž. B. , T. J., byloje apklausti liudytojai. Taip pat nėra užfiksuota ir telefoninių pokalbių, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog jis prisidėjo prie nusikaltimo darymo. Teismas, pripažindamas jį kaltu, remiasi tik vienintelio L. R. parodymais, kurie yra abejotini. Apeliantas skunde prašo vertinant L. R. parodymus atsižvelgti ir į tai, jog pats L. R. , būdamas įkalinimo įstaigoje, siekė pasinaudoti savo draugais, su kuriais buvo padaręs kitą nusikaltimą, o duodamas parodymus konkrečiai nenurodė, kokius, būtent, jis (apeliantas) neteisėtus veiksmus atliko, ko reikalavo, kaip grasino. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje, kada ir kur, kokiu metu įvyko susitarimas ir jis prisijungė prie organizuotos grupės, koks buvo jo vaidmuo ir kokius jis atliko veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Apelianto manymu, jis buvo pripažintas organizuotos grupės nariu, nes sėdėjo, būtent, kameroje Nr. 95 ir netapo nukentėjusiuoju. L. R. buvo toks pats kalinys, kaip ir jis, ir turėjo tokias pat teises, niekas pastarojo neskriaudė, šis galėjo laisvai skambinti kameroje buvusiu mobilaus ryšio telefonu (patvirtina liudytojų L. R. , R. S. parodymai).
Apelianto teigimu, jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ir už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) bei pagal BK 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtųjų L. R. , S. Ž. ). Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo šioje dalyje abejoti S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vien tai, jog tyrėjai L. L., R. Š. tvirtino, kad S. Ž. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo naudojama prievarta, apelianto teigimu, nereiškia, jog taip ir buvo. Apeliantas mano, kad policijos pareigūnų veiksmai (ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai, pradėję tyrimą, nepranešė Šiaulių TI darbuotojams, kas vyksta kameroje, su S. Ž. ir L. R. bendravo daug kartų), S. Ž. , kaip L. R. , elgesys Šiaulių TI (nei S. Ž. , nei L. R. iki to momento, kai pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais, Šiaulių TI darbuotojams nesiskundė, jog pastarųjų atžvilgiu yra atliekami kokie nors neteisėti veiksmai, nors galėjo taip padaryti (patvirtina liudytojo R. Po. parodymai), S. Ž. teisme duoti parodymai, kad jis nesijaučia nuo ko nors nukentėjęs, tas faktas, jog L. R. negalėjo būti bendroje kameroje (L. R. , kaip tarnavęs VRM pulke, turėjo būti laikomas atskirai), taip pat pats buvo įtariamas dėl NATO karių sumušimo, leidžia daryti priešingą išvadą, tai yra, kad duodant parodymus įtaka S. Ž. , kaip ir L. R. , buvo daroma. Apeliantas tvirtina, kad jis iš L. R. sportinio kostiumo ir iš S. Ž. sportinių batelių prievarta nereikalavo, - sportiniais bateliais jis su S. Ž. susikeitė, o sportinį kostiumą paėmė, nes šį L. R. , išeidamas iš kameros, paliko, kas pagal kalėjime egzistuojančias tradicijas yra normalus dalykas.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė, nežinojo net apie tokios grupės egzistavimą, jokių nusikaltimų nedarė, byloje nėra įrodyti organizuotai grupei būdingi požymiai (išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, vaidmenų pasiskirstymas, kas tokią grupę sukūrė ir kt.). Visi nuteistieji kameroje atsidūrė ne savo noru, iki patalpinimo į kamerą vienas kito nepažinojo, nebendravo, jokio ryšio tarp jų nebuvo ir jie negalėjo susiburti į organizuotą grupę.
Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 239 straipsnio 1 dalyje.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą Šiaulių TI iš nukentėjusiojo L. R. ). Tvirtina, kad jis turto iš L. R. nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Apie ką L. R. kalbėjo telefonu nežinojo, pastarojo pokalbių nesiklausė, su broliais Č. jokių reikalų neturėjo, jų, kaip ir kitų nuteistųjų, net nepažinojo. Tokius jo parodymus patvirtino D. P. , G. V. , Ž. D. , broliai Č. Pastarieji parodė, jog jo (apelianto) nepažįsta ir su juo jokių reikalų neturėjo. Tą patį savo parodymuose nurodė ir nukentėjusieji V. G. , A. B. , Ž. B. , T. J., byloje apklausti liudytojai. Nuosprendyje jo kaltė grindžiama vienintelio nukentėjusiojo L. R. parodymais, kurių ne tik nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau jie yra ir abejotini. L. R. , duodamas jį kaltinančius parodymus, negali nurodyti, kokius, būtent, jis (apeliantas) neteisėtus veiksmus atliko pastarojo atžvilgiu, ko reikalavo, kaip grasino. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje, kada ir kur, kokiu metu įvyko susitarimas ir jis prisijungė prie organizuotos grupės, koks buvo jo vaidmuo ir kokius jis atliko veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Taip pat nėra užfiksuota ir telefoninių pokalbių, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog jis prisidėjo prie nusikaltimo darymo (su broliais Č.). Apeliantas mano, kad L. R. nurodė jį, kaip vieną iš turtą prievartavusių asmenų, dėl to, jog jis sėdėjo toje pačioje kameroje, ir netapo nukentėjusiuoju. Teigia, kad L. R. buvo toks pats kalinys, kaip ir jis, ir turėjo tokias pat teises, niekas pastarojo neskriaudė, šis galėjo laisvai skambinti kameroje buvusiu mobilaus ryšio telefonu (patvirtina liudytojų L. R., R. S. parodymai). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. R. , būdamas įkalinimo įstaigoje, pats siekė pasinaudoti savo draugais, su kuriais buvo padaręs nusikaltimą. Be to, L. R. giminės apibūdino, kaip nepatikimą žmogų.
Apelianto teigimu, jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ir už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) bei pagal BK 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtųjų L. R. , S. Ž. ). Byloje nenustatyta, jog jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus L. R. , S. Ž. atžvilgiu ir užvaldęs jų daiktus. Tokio tikslo ar motyvo jis neturėjo, o mainai tarp kalinių negali būti laikomi nusikaltimu, jie vyksta kalėjime nuolat, be jokios prievartos. Be to, nei L. R. , nei S. Ž. iki to momento, kai pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais, nesiskundė, kad jų atžvilgiu yra naudojamas fizinis smurtas, neprašė perkelti į kitą kamerą, nors tokią galimybę turėjo (R. P. parodymai). Apie tai pastarieji pradėjo tvirtinti, kai policijos pareigūnai pradėjo bendrauti su L. R. apie NATO kareivių sumušimo aplinkybes. Pats S. Ž. teisme savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jau nepatvirtino, aiškino, kad jis nuo nieko nenukentėjo. Ta aplinkybė, jog tyrėjai L. L. , R. Š. nurodė, kad S. Ž. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo naudojama prievarta, apelianto teigimu, dar nereiškia, jog taip ir buvo, o parodymus S. Ž. keičia norėdamas padėti kitiems nuteistiesiems. Mano, jog teismas padarė išvadą, kad jis yra kaltas, vien dėl to, jog buvo vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais. Apelianto manymu, taip pat yra neaišku, kodėl policijos pareigūnai, žinodami apie galimai daromą nusikalstamą veiką Šiaulių TI, nepranešė TI darbuotojams ir jos neužkardino.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė, nežinojo net apie jos egzistavimą, jokių nusikaltimų nedarė, byloje nenustatyti organizuotai grupei būdingi požymiai (išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, vaidmenų pasiskirstymas, kas tokią grupę sukūrė ir kt.). Visi nuteistieji kameroje atsidūrė ne savo noru, iki patalpinimo į kamerą vienas kito nepažinojo, nebendravo, jokio ryšio tarp jų nebuvo ir jie negalėjo susiburti į organizuotą grupę.
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 239 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą Šiaulių TI iš nukentėjusiojo L. R. ). Tvirtina, kad jis turto iš L. R. nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Apie ką L. R. kalbėjo telefonu nežinojo, pastarojo pokalbių nesiklausė, su broliais Č. jokių reikalų neturėjo, jų, kaip ir kitų nuteistųjų, net nepažinojo. Tokius jo parodymus patvirtino D. P. , G. V. , Ž. D. , broliai Č. Pastarieji parodė, jog jo (apelianto) nepažįsta ir su juo jokių reikalų neturėjo. Tą patį savo parodymuose nurodė ir nukentėjusieji V. G. , A. B. , Ž. B. , T. J., byloje apklausti liudytojai. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, jog telefono kortelės priklausė jam, dar neįrodo, kad jis veikė bendrai su asmenimis, prievartavusiems iš L. R. turtą. Kalėjime telefonu ar kortelėmis naudotis draudžiama, todėl pastarieji daiktai yra labai vertingi ir jais naudojasi visi kaliniai bendrai. L. R. , būdamas kameroje, taip pat naudojosi telefonu ir pastarojo pokalbiai nebuvo ribojami. Šis buvo toks pats kalinys, kaip ir jis, ir turėjo tokias pat teises, niekas pastarojo neskriaudė (patvirtina liudytojų L. R. , R. S. parodymai). L. R. pradėjo skųstis ir duoti jį bei kitus nuteistuosius kaltinančius parodymus tik po to, kai su juo intensyviai pabendravo Šiaulių m. VPK pareigūnai. Apeliantas prašo tokius L. R. parodymus atmesti, nes jie vieninteliai jo kaltės įrodymai ir yra pagrindas abejoti jų teisingumu. L. R. , duodamas jį kaltinančius parodymus, negali nurodyti, kokius, būtent, jis (apeliantas) neteisėtus veiksmus atliko pastarojo atžvilgiu, ko reikalavo, kaip grasino. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje, kada ir kur, kokiu metu įvyko susitarimas ir jis prisijungė prie organizuotos grupės, koks buvo jo vaidmuo ir kokius jis atliko veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Apeliantas mano, kad L. R. nurodė jį, kaip vieną iš turtą prievartavusių asmenų, dėl to, jog jis sėdėjo toje pačioje kameroje, ir netapo nukentėjusiuoju. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. R. , būdamas įkalinimo įstaigoje, pats siekė pasinaudoti savo draugais, su kuriais buvo padaręs nusikaltimą.
Apelianto teigimu, jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. ir už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo S. Ž. ) bei pagal BK 239 straipsnio 1 dalį (už terorizavimą suimtųjų L. R. , S. Ž. ). Apelianto teigimu, vien tai, kad nukentėjusieji iš jo mimikos nusprendė, jog jis bendrininkauja su kitais turtą prievartavusiais asmenimis ir siekia prievartauti turtą, juos terorizuoti, dar neįrodo, kad taip ir buvo. Byloje nenustatyta, jog jis būtų susitaręs su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamą veiką ir atlikęs kokius nors aktyvius neteisėtus veiksmus L. R. , S. Ž. atžvilgiu, užvaldęs jų daiktus. Tą dieną, kai L. R. išėjo iš kameros, jo ten net nebuvo, jis buvo išvykęs į teismą ir nežino, kodėl L. R. daiktai liko kameroje. Apelianto nuomone, kadangi L. R. , išeidamas iš kameros, pasirašė, jog visus daiktus pasiėmė, reiškia, kad taip ir buvo, niekas iš pastarojo nieko neatėmė. Iš S. Ž. jis taip pat neatėmė prievarta jokių daiktų. Pats S. Ž. gera valia su juo apsikeitė kelnėmis, kas pagal kalėjime egzistuojančias tradicijas, yra normalus dalykas. Mainai kameroje vyksta nuolat ir tai nėra nusikaltimas. Be to, ir pats S. Ž. teisme patvirtino, jog kameroje pastarojo atžvilgiu jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, jis nesijaučia nuo ko nors nukentėjęs. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad S. Ž. taip teisme tvirtindamas siekė padėti asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės. S. Ž. teisme aiškino, jog jo niekas neprašė duoti tokių parodymų, šis tik nori papasakoti teisybę. Tokie S. Ž. parodymai nėra paneigti. Priešingai, juos iš dalies patvirtina tai, kad S. Ž. , kaip ir L. R. , iki to momento, kai pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais, nesiskundė Šiaulių TI darbuotojams dėl jų atžvilgiu atliekamų neteisėtų veiksmų, nors galėjo tai laisvai padaryti (patvirtina R.Po. parodymai). Apelianto manymu, taip pat yra neaišku, kodėl policijos pareigūnai, žinodami apie galimai daromą nusikalstamą veiką Šiaulių TI, nepranešė TI darbuotojams ir jos neužkardino. Apeliantas mano, jog teismas padarė išvadą, kad jis yra kaltas, vien dėl to, jog jis buvo vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė, jokių nusikaltimų nedarė, byloje nenustatyti organizuotai grupei būdingi požymiai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nusikaltimų, už kurių padarymą yra nuteistas, nepadarė, jo kaltė grindžiama ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. 2004 m. birželio-liepos mėnesiais). Teigia, kad jo parodymai apie L. R. skolą T. P. , pastarojo prašymą padėti išspręsti finansines problemas, buitinės technikos, kaip užstato už skolą, paėmimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi ir byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Priešingai, juos patvirtino E. Č. , T. P. , taip pat ir nukentėjusieji L. R. bei A. B. . Nukentėjusieji patvirtino jo parodymuose nuodytas aplinkybes apie skolą ir buitinės technikos paėmimą iš parduotuvės. Todėl, apelianto nuomone, esant tokiems bylos duomenims, įvertinus tai, kad yra neginčijamai nustatyta, jog tarp L. R. ir T. P. buvo turtiniai santykiai, byloje nėra jokių duomenų, kad buvo panaudotas psichinis smurtas - nei L. R. , nei A. B. to neparodė, nors teismas ir daro priešingą išvadą, teismas nepagrįstai jo veiksmus įvertino kaip nusikalstamus ir nuteisė jį už minėto nusikaltimo padarymą.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas, pripažindamas, jog jis prievartavo turtą iš A. B. ir L. R. , pasunkino jo teisinę padėtį, nes A. B. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ). Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymais laikė nukentėjusiųjų A. B. ir L. R. parodymus, kuriuos pastarieji davė siekdami palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės už jų pačių padarytus nusikaltimus. A. B. apie jo tariamus nusikaltimus veiksmus, pradėjo aiškinti tik nuo 2004 m. lapkričio 8 d., po to, kai buvo iškviestas ir apklaustas kaip įtariamasis kitoje baudžiamojoje byloje, o L. R. , kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad bendravo su L. R. nefiksuodamas su šiuo asmeniu atliekamų veiksmų protokoluose. Be to, apelianto manymu, A. B. parodymai įrodo ne jo kaltę, bet priešingai, iš dalies patvirtina jo nekaltumą.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jis nepagrįstai yra nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiųjų V. G. , A. B. , Ž. B. , T. J. ir L. R. Šiaulių TI), nes byloje nėra jo kaltės įrodymų, teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis.
Apeliantas skunde taip pat neigia padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. B. ir L. R. fizinio skausmo sukėlimo). Tvirtina, kad jo veiksmai (pastūmimas ranka) negalėjo sukelti A. B. ir L. R. fizinio skausmo. Byloje, išskyrus suinteresuotų asmenų parodymus, objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindas daryti priešingą išvadą, nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė, jokių nusikaltimų nedarė, jam pareikštas kaltinimas yra sufabrikuotas, be to, ydingas ir neatitinka BK 24, 26 straipsnio reikalavimų. Pagal minėtų straipsnių reikalavimus, kaltinant jį prievartavus turtą organizuota grupe, be bendrininkavimo formos turėjo būti nurodytos bendrininkų rūšys ir jų padaryta veika kvalifikuota dar pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį. To nepadarius buvo šiurkščiai pažeisti baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo, teisės į gynybą principai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismas ištyrė tik tuos įrodymus, kurie buvo surinkti byloje, tačiau nesiėmė priemonių patikrinti šių įrodymų patikimumo ir tuo pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantas skunde tvirtina, kad nukentėjusiųjų L. R. , A. B. , V. G. , Ž. B. , T. J., T. Š. parodymai, kuriais išimtinai pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, nėra patikimi, nes duoti, siekiant išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas arba švelnesnės bausmės. Nė vienas iš šių nukentėjusiųjų iš karto po įvykių nesikreipė į policiją, tik po ilgų, protokoluose nefiksuotų policijos darbuotojo R. Š. pokalbių su L. R. , kuris pats buvo kaltinamas sukčiavimu, pastarieji buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Be to, pagal liudytojo G. R. parodymus, L. R. yra asmuo, kuris mėgsta fantazuoti, meluoti, kalbėti apie realiai neegzistuosiančius dalykus.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiųjų L. R. ir A. B. ). Apelianto teigimu, jo veiksmai nebuvo nusikalstami ir negali būti pripažinti nusikalstamais, nes nei jis, nei jo brolis nevertė L. R. ir A. B. perduoti jam (apeliantui) lizingu paimto turto. Nukentėjusysis L. R. jam buvo skolingas 500 eurų, kurių atidavimo būdą pasirinko pats, tai yra pats nusprendė paimti prekes lizingu ir į tą apgaulę įtraukė dar A. B. . Byloje įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, - jog jis padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą, nėra surinkta. Nukentėjusiojo L. R. parodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, yra melagingi, o A. B. - išvestiniai iš L. R. pasakojimų. Tokių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kai tuo tarpu, jo parodymus patvirtina R. Č. , T. P. parodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti. Teismo nurodytas prieštaravimas (dėl pinigų sumos) tarp L. R. ir jo (apelianto), R. Č. , T. P. parodymų, tai, kad jis tiksliai neatsiminė įvykio eigos, pinigų perdavimo laiko ir kitų smulkmenų, dar nėra pakankamas pagrindas tikėti L. R. parodymais ir abejoti jo.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo V. G. ). Tvirtina, kad jis apie šį nusikaltimą nieko nežino, iš V. G. 100 Lt nereikalavo, prekių neprašė, jokio telefono nepaėmė ir negirdėjo, jog būtų pinigų reikalavęs A. E. , ką patvirtino ir A. E. . Pastarasis nurodė, jog jis (apeliantas) nedalyvavo darant šį nusikaltimo, o anksčiau taip sakė, nes to reikalavo policijos pareigūnai. Be to, tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojas D. S. . Vieninteliai jo kaltės įrodymai byloje yra L. R. ir V. G. parodymai, tačiau jų parodymai yra nepatikimi, taip pat tarp jų yra esminių prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti teisme (V. G. nebuvo apklaustas teisme), todėl remtis jais negalima. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra. Apelianto teigimu, L. R. ir V. G. yra sukčiai ir patys norėjo pasipelnyti.
Apeliantas skunde ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ). Tvirtina, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. A. B. per L. R. pats prašė jo (apelianto) tik padėti surasti prarastus pinigus, ką jis ir darė. Jis 1000 Lt iš A. B. niekada neprašė ir nereikalavo, su L. R. apie prekių paėmimą lizingu nekalbėjo. Tą aplinkybę, kad jis važiavo į butą, esantį Šiaulių m., Dainių g., aiškintis, kas pavogė A. B. pinigus, nes to prašė A. B. , L. R. , patvirtino tiek A. B. , L. R. , tiek ir kiti nuteistieji. Nukentėjusysis A. B. , nuteistieji R. Č. , A. E. , J. G. , liudytojai L. P., M. D. , V. G. taip pat patvirtino, jog jis nedalyvavo imant prekes lizingu. Vieninteliai jo kaltės įrodymai yra L. R. ir ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai, kurie yra nepatikimi, ir jais remtis negalima.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą Šiaulių TI iš nukentėjusiojo L. R. ). Tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvada, jog jis padarė šį nusikaltimą. Jo atlikti veiksmas negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes jis tarpininkavo tarp L. R. ir pastarojo draugų, kurie jo to paprašė ir įpareigojo. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojas L. P. , nukentėjusieji V. G. , L. R. , nuteistasis G. V. . Jis jokios naudos už tarpininkavimą neturėjo, o priešingai byloje nėra įrodyta. Byloje nesurinkta įrodymų, kad jis su broliu R. Č. būtų iš anksto susitaręs, planavęs prievartauti turtą iš L. R. ir kitų nukentėjusiųjų, aptaręs su šiuo kažkokį veikimo planą, derinęs savo veiksmus. Techninių priemonių panaudojimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi jo kaltės įrodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mobiliojo ryšio operatoriai pokalbio laiką ir trukmę matavo tinkamai sertifikuota įranga.
Apelianto teigimu, jis taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo T. Š. ). Teigia, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, jokių pinigų iš T. Š. nereikalavo ir nepaėmė, ką patvirtino A. E. , R. Č. . Jo kaltės įrodymu teismas nepagrįstai laikė duomenis, užfiksuotus telefoninių pokalbių metu, nes iš jų neaišku apie kokio asmens litus kalbama, o spėlionėmis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. L. R. ir T. Š. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra nepatikimi ir jais taip pat negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad po jo ir T. Š. Klaipėdoje įvykusio susitikimo, pastarasis nesijautė nukentėjusiuoju ir į policiją nesikreipė.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė, jokių nusikaltimų nedarė, byloje nenustatyti organizuotai grupei būdingi požymiai, tai yra, jog jis, jo brolis R. Č. , A. E. iš anksto planavo daryti sunkius nusikaltimus, aptarinėjo nusikaltimų padarymo mechanizmą, tarėsi dėl vietos laiko.
Apeliantas skunde taip pat prašo teismo nustačius, jog byloje yra pakankamai jo kaltės įrodymų, sušvelninti jam bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis turi darbą, mažametį vaiką, išlaiko šeimą.
Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ). Teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir jokių nusikalstamų veiksmų A. B. atžvilgiu neatliko, - negrasino, svetimo turto neužvaldė ir kt. R. Č. buvo jo draugas ir paprašė padėti pervežti plyteles, dar pasakė, kad reikia susitikti su žmogumi. R. Č. neaiškino nei su kuo, nei dėl ko susitiks. Tokius jo parodymus patvirtino ir R. Č. . Kitus nuteistuosius E. Č. ir A. E. jis pažinojo tik iš matymo, jokių reikalų su jais neturėjo. Teismo išvados, kad jis pritarė R. Č. , žinojo apie nusikalstamą veiką, girdėjo ir matė R. Č. veiksmus ir šiems pritarė, vykdė bendrą susitarimą, negrįsta jokiais įrodymais. Teigia, kad A. B. parodymais negalima remtis priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tai tik subjektyvi A. B. nuomonė. Tai, kad A. B. iš jo mimikos nusprendė, jog jis (apeliantas) pritaria R. Č. veiksmams, dar neįrodo, kad taip ir buvo, tai yra jis bendrininkavo darant nusikalstamą veiką. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nesuprato, kokius reikalus sprendžia R. Č. ir nukentėjusieji L. R. , A. B. . Jis nukentėjusiuosius matė pirmą kartą, į jų reikalus nesikišo. Byloje nėra užfiksuotas nei vienas jo skambutis kitiems nuteistiesiems ar jų jam, kas leistų manyti, jog jie tarpusavyje bendravo. Visa tai, apelianto teigimu, rodo, kad jis ne tik neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, bet byloje neįrodyta ir subjektyvioji nusikaltimo pusė.
Be to, apelianto teigimu, teismo išvados, vertinant jo veiksmus ir sprendžiant dėl kaltės, yra neteisingos ir dėl to, kad jam kaltinimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje niekada nebuvo pateikti ir nuteistas jis buvo ne pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Jo veiksmai turėjo būti vertinami atskirai nuo organizuotos grupės ir tik tada sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jam paskirta neteisinga bausmė, nes teismas įskaitė ne visą suėmime išbūtą laiką, kaip to reikalauja BK 66 straipsnio 1 dalis. Kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo taikyta daugiau negu pusę metų, o į bausmę įskaitytas tik mėnuo.
Nuteistasis A. E. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas buvo šališkas, o teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo V. G. ). Teigia, kad teismas negalėjo jo pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes teismo išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, jog jis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo V. G. parodymais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pastarojo parodymus apie vartotą smurtą, tariamą turto prievartavimą (BPK 301 straipsnio 2 dalis): teismo medicinos ekspertizės apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus nėra, nukentėjusiojo L. R. parodymai skirtingi, prieštarauja liudytojos V. Gr. parodymams, be to, nėra patikimi, nes duoti siekiant išvengti atsakomybės už pačio padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas skunde mano, kad yra pagrindas abejoti ir nukentėjusiojo V. G. parodymų patikimumu, nes šis pareiškimą apie tariamą turto prievartavimą parašė tik po dviejų mėnesių, kai pačiam buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo numatyto, BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir policijos pareigūnai intensyviai pradėjo bendrauti su L. R. , nefiksuodami atliekų tyrimo veiksmų su pastaruoju protokoluose. Apeliantas skunde tvirtina, kad L. R. jam buvo skolingas 500 Lt, kuriuos žadėjo atiduoti, kai V. G. šiam (L. R. ) grąžins skolą. Jis prašo vertinant jo veiksmus atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 2 punkto išaiškinimus.
Be to, apeliantas laiko, kad nuteisti jį pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje teismas neturėjo ir įstatyminio pagrindo, nes byloje nebuvo įrodyti organizuotai grupei konstatuoti būtini požymiai, - išankstinis pastovaus pobūdžio susitarimas, grupės pastovumas, nusikalstamos veikos planavimas ir kt. (nei jis, nei E. Č. teisme nenurodė, kad dalyvavo kokioje nors organizuotoje grupėje, jog planavo kokius nors nusikalstamus veiksmus, buvo paskirstę vaidmenis, priešingai, byloje nustatyta, kad susitikimas su nukentėjusiuoju V. G. įvyko L. R. ir pačio nukentėjusiojo iniciatyva), iš viso nenustatyta, kas buvo organizuotos grupės organizatorius, o pareikštas kaltinimas jam nebuvo pakeistas, inkriminuojant kitą šią veiką kvalifikuojantį požymį (BPK 255, 256 straipsniai).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo T. Š. ). Tvirtina, kad jis nepriklausė jokiai organizuotai grupei, nesitarė su niekuo daryti nusikaltimus, nesiskirstė vaidmenimis, neplanavo jokio nusikaltimo. Pačio nukentėjusiojo T. Š. ir liudytojo L. R. iniciatyva įvyko jų susitikimas. Šio susitikimo metu pats L. R. siūlė padaryti nusikaltimą, tačiau jis atsisakė. Teismo išvada dėl jo kaltės pagrįsta prielaidomis bei neobjektyviais nukentėjusiojo T. Š. ir liudytojo L. R. parodymais, o ne objektyviais įrodymais. Iš telefoninio pokalbio tarp R. Č. ir L. R. turinio nėra aišku apie ką kalbama, nes konkretūs asmenys neįvardijami, galima daryti tik prielaidas.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. B. ). Apeliantas tvirtina, kad jis nepriklausė jokiai organizuotai grupei, tarp jo, E. Č. , R. Č. , J. G. nebuvo jokio susitarimo daryti nusikaltimus, jie nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, o apie nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas, sužinojo tik pateikus jam įtarimą. Teigia, kad byloje neįrodyta, jog jis, veikdamas organizuota grupe, atliko jam inkriminuotus veiksmus, o teismo išvados dėl jo kaltės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, tik prielaidomis. Apeliantas prašo nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo L. R. parodymus atmesti, nes šie yra prieštaringi ir duoti siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Tvirtina, kad jis jokiai organizuotai grupei nepriklausė ir apie tokios grupės egzistavimą nieko nežino. Nukentėjusieji patys prašė pagalbos ir susitikimai beveik visais atvejai vyko pastarųjų iniciatyva. Teismo išvados apie nuteistųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą, vaidmenų pasiskirstymą nepagrįstos įrodymais, tik prielaidomis. Teismas nenustatė organizuotai grupei būdingų požymių, neišsiaiškino, kada ta grupė susikūrė, kas jai vadovavo, paskirstė vaidmenis.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. E. ir jo gynėja prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir tenkinti nuteistojo A. E. apeliacinį skundą.
Nuteistieji E. Č. , R. Č. , J. G. , G. V. , D. P. , M. V. , Ž. D. ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. P. ir J. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, prokuroro ir nuteistųjų E. Č. , R. Č. , A. E. , G. V. , M. V. , Ž. D. apeliaciniai skundai atmestini.
A. E. buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2004 m. ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytą mėnesį, dieną ir valandą telefoninio pokalbio metu su R. G. , nurodydamas R. G. , kad ši jam yra skolinga 400 eurų, panaudodamas prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą, nurodė R. G. sumokėti 400 eurų, jai gali būti blogiau, su ja kalbėsis kiti, leisdamas suprasti, kad atsisakius sumokėti 400 eurų, jai gali būti blogiau, su ja kalbėsis kiti, taip leisdamas suprasti, kad prieš R. G. bus panaudotas fizinis smurtas, atvirai savo naudai vertė nukentėjusiąją R. G. perduoti 400 eurų; vėliau 2004-07-16 apie 19-20 val., (duomenys neskelbiami), automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro ,,T“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas prieš nukentėjusiąją psichinę prievartą ir fizinį smurtą, R. G. nurodė, kad atsisakius sumokėti 400 eurų, jis pasamdys snarglius, kurie su ja aiškinsis, ji neturės nei namo, nei automobilio, taip leisdamas suprasti, kad prieš R. G. bus panaudotas fizinis smurtas, ji praras savo turtą, bei vieną kartą kumščiu sudavė R. G. į smakrą, nurodydamas, kad ši jam yra skolinga 400 eurų, atvirai vertė nukentėjusiąją perduoti 400 eurų.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2004-07-22 paaiškinime A. E. paaiškino, kad su R. G. susipažino Airijoje, ji ten gyveno, nuvykęs ten jis apie tris mėnesius gyveno su R. G. . Prieš pusę metų jis buvo paskolinęs R. G. 1400 Lt. Ji jam jokių pinigų nėra skolinusi. Kadangi ji pinigų negrąžino, tai jis paprašė draugo su ja pakalbėti. Draugas susiskambino su ja ir susitarė susitikti. Po to paskambino jam ir pasakė, kad ji nenori kalbėti apie jokius pinigus. Jie susitiko prie parduotuvės. R. G. pradėjo viską neigti, sakė nesanti skolinga, o kad jis skolingas apie tai net jokios kalbos nebuvo. Pokalbį girdėjo draugas. Jos atžvilgiu nebuvo panaudotas smurtas (10 t., 6 b. l.).
2004-07-29 tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir nutarta A. E. ir R. Č. taikyti administracinio poveikio priemones (10 t., 61-62 b.l.).
2004 -09-14 nutarime nurodyta, kad A. E. už tai, jog 2004-07-16 apie 19 val. 20 min. prie prekybos centro ,,T“ adresu (duomenys neskelbiami), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos bei panaudojant fizinę bei psichinę prievartą, reikalavo skolos iš R. G. , tuo pažeisdamas ATPK 188 straipsnį, paskirta 150 litų bauda (10 t., 67 b. l.).
2005-06-27 prokuroro nutarimu panaikintas 2004-07-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2004-07-16 R. G. pareiškimą, ir pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje ikiteisminis tyrimas (10 t., 64 b. l.).
2005-06-27 liudytojos apklausos protokole R. G. parodė, kad su A. E. susipažino Airijoje, ten jis dirbo, abu gerai sutarė, bendravo. Ji paskolino jam 1000 eurų. Pinigus galėjo paskolinti apie 2004 m. vasarą. Jokių skolos raštelių nepaėmė. Jam išvažiavus iš Airijos, ji atsiėmė dalį skolos – 400 eurų iš A. E. darbdavio Airijoje. 2004 metais jai sugrįžus į Šiaulius jiedu draugiškai bendravo, susikambindavo, susitikdavo. Jis yra pasitikęs ją oro uoste Rygoje ir vežęs į Šiaulius. Ji nežino, kas jam vėliau atsitiko, tačiau jis staiga pasikeitė. Vieną dieną, tai buvo kelios dienos prieš 2004-07-16, jis paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną ir paprašė atiduoti 400 eurų. Jis sakė grąžins pinigus. Ji nesutiko atiduoti. Tada užsiminė, kad geriau būtų atiduoti pinigus, nes su ja kalbės kiti. Po kurio laiko paskambino kažkoks vyras, neprisistatė, kvietė susitikti, sakė, kad reikia pakalbėti dėl A. E. . Ji atsisakė. 2004-07-16 vakare apie 19 val. 20 min. prie prekybos centro A. E. buvo su nepažįstamu vyru. Šis pasiūlė išsiaiškinti dėl A. E. pinigų. Ji jam atsakė, kad jo nepažįsta, jis niekaip nesusijęs su jos ir A. E. reikalais, todėl nieko neketina aiškintis. Kai ji pakeltu tonu pradėjo kalbėtis su A. E. , nepažįstamas vyras pasiūlė A. E. pirma pačiam išsiaiškinti su ja kas kam skolingas ir nuėjo į šalį, kaip ji suprato, sėdo į kažkurį automobilį ir išvažiavo. Likęs A. E. pradėjo šaukti ir reikalauti atiduoti 400 eurų. Jis šaukė, jeigu ji neatiduos pinigų, turės mokėti dvigubą pinigų sumą, sakė, kad pats prie jos rankų nekiš, pasamdys snarglius, grasino, kad nebeturės nei automobilio, nei namo. Ji suprato, kad automobilį gali pavogti, namą gali sudeginti ar panašiai. Ji jam nenusileido, sakė, kad jis jos nepagąsdins, ir tada A. E. trenkė jai kumščiu vieną kartą į veidą. Ji dar labiau pradėjo šaukti ir A. E. , palikęs ją, išvažiavo (10 t., 80-81 b. l.).
2005-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole pažymėta, kad liudytojai R. G. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių nuotrauka Nr. 3 buvo atpažintino asmens R. Č. . R. G. pareiškė, kad iš jai pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų neatpažįsta nei vieno asmens. Ji neatpažįsta asmens, kuris 2004-07-16 apie 19-20 val. buvo prie jos priėjęs su A. E. , o po to nuėjo, tuomet kai prie parduotuvės, tam nepažįstamam asmeniui nuėjus, A. E. reikalavo pinigų. Matė jį labai trumpai, jo veido neįsidėmėjo, todėl jo neatpažįsta ir jo neatpažintų visai (10 t., 83-84 b. l.).
Kitame 2005-10-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole pažymėta, kad R. G. pareiškė, kad iš jai pateiktų atpažinimui keturių asmenų nuotraukų, atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuris labai panašus į A. E. , 2004-07-16 apie 19-20 val. iš jos reikalavusį pinigų prie parduotuvės ,,T“. Jis buvo su dar vienu nepažįstamu asmeniu. To ji neįsidėmėjo, neatpažintų. Dėl savo atpažinimo nėra įsitikinusi, bet asmuo fotonuotraukoje Nr. 2 labai panašus į A. E. (10 t., 86-87, 88, 89 b. l.).
2005-06-30 prašyme R. G. rašo, kad ji A. E. pretenzijų neturi, nes 29 d. paskambino jos buvęs vyras K. L. ir pasakė, kad A. E. jam yra atidavęs skolą, tik jis nebuvo pasakęs jai. Ji A. E. neturi jokių pretenzijų dėl to, kad jis reikalavo iš jos pinigų (10 t., 90 b. l.).
2005-06-30 liudytojos (nukentėjusiosios) parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, kad R. G. parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje 2004-07-16 apie 19-20 val. prie jos priėjo A. E. su nepažįstamu vaikinu bei reikalavo 400 eurų, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą (10 t. 93, 94 b. l.).
2005-06-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta R. G. patvirtino savo ankstesnius parodymus, tačiau papildomai parodė, kad prieš dieną paskambino jos buvęs vyras ir pasakė, kad A. E. jam atidavė pinigus, t. y. grąžinęs skolą. Ji A. E. neturi pretenzijų, nes turto su buvusiu vyru nėra pasidalinusi (10 t., 98-99 b. l.).
2005-07-01 liudytojo apklausos protokole R. Č. parodė, kad jis nebuvo tokioje situacijoje, kuomet A. E. būtų susitikęs su pažįstama moterimi ir reikalavęs pinigų (10 t. , 101 b. l.).
2005-09-23 vyresniojo tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime pranešta, kad K. L. , gim. (duomenys neskelbiami), yra R. G. sūnaus E. L. tėvas K. L. , dirba ir gyvena Airijoje, Dublino mieste, į Lietuvą atvyksta tik trumpam atostogų. Nėra galimybės jo apklausti liudytoju (10 t., 109 b. l.).
2005-06-30 įtariamojo apklausos protokole parodyta, kad A. E. dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį dėl 400 eurų prievartavimo nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad ne jis R. G. skolingas. Priešingai, ši liko jam skolinga 1400 Lt, kuriuos pasiskolino iš jo Airijoje. 2004-07-16 jis susitiko su R. G. . Jos paklausė, kada grąžins 1400 litų. Ji atsakė, kad negali. Jai kiti skolingi ir neatidavė pinigų, be to sakė, nusipirkusi ar tai statosi namą. Jai negrasino, smurto nenaudojo, tik piktai pakalbėjo. Jo manymu, ji parašė pareiškimą apie turto prievartavimą iš jos iš pykčio, nes judviejų santykiai iširo, jis susirado kitą moterį, dėl to su R. G. nebendravo. Bet jam atrodo, kad toks pokalbis vyko ne 2004-07-16, o anksčiau 2002 m. liepos mėnesį ar 2003 m. liepos mėnesį.
2005-09-26 įtariamojo apklausos protokole A. E. parodyta, kad laikosi ankstesnių parodymų, jų keisti nesiruošia ir neturi kuo papildyti (10 t., 141 b. l.).
Šiaulių apygardos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis A. E. parodė, kad su R. G. kartu gyveno Airijoje aštuonis mėnesius. Jo prašymu R. G. paėmė iš jo darbdavio 400 eurų. Jis R. G. nebuvo skolingas. Šių pinigų R. G. jam neatidavė, sakė, kad neturi pinigų. Jiedu susipyko. Po to ji pradėjo aiškinti, kad jos vyras jam atidavė tuos 400 eurų Šiauliuose. Apie smurtą jos atžvilgiu R. G. kalbėjo iš pykčio. Su ja turėjo labai artimus santykius. Ji buvo ant jo supykusi, nes jų santykiai atšalo. Tą kartą buvo su draugais prie parduotuvės. Matė, kad atvažiavo R. G. su vaiku. Jos paklausė, kaip bus su pinigais. Jiedu susiginčijo. Jo draugas pasakęs ,,aiškinkitės“, nuvažiavo. Policijai paaiškinime nurodė neteisingus duomenis norėdamas, kad viskas greičiau baigtųsi. R. Č. tuo metu nebuvo prie parduotuvės. Jis buvo su klasioku. Gal kitu momentu buvo sutikęs R. Č. . Prieš R. G. smurto nevartojo ir negrasino. Sakė, kad atiduotų skolą 400 eurų (12 t., 157-158 b. l.).
Teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinimo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad A. E. panaudodamas fizinį smurtą, prievartavo nukentėjusiosios R. G. turtą. Teismas nepripažino nukentėjusiosios parodymų visiškai nuosekliais ir pažymėjo, jog vien jų nepakanka A. E. kaltumui pagrįsti.
Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia teismo išvada, teigiama, kad R. G. bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus. Ji vienodai parodė, kad A. E. paprašius paskolino jam 1000 eurų. Dalį paskolintos sumos – 400 eurų jis atidavė, tačiau vėliau be jokios priežasties ir pagrindo pradėjo iš jos reikalauti 400 eurų. Kai ji nesutiko perduoti reikalaujamos sumos A. E. iš pradžių telefonu, vėliau 2004-07-16 susitikus prie prekybos centro ,,T“, grasino jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jai priklausantį turtą ir šio susitikimo metu panaudojo fizinį smurtą. Ji dėl tokių A. E. neteisėtų veiksmų kreipėsi į policiją. Tačiau tame pačiame prokuroro skunde apeinami kitos šalies – A. E. argumentai, kuriais ginčijamos R. G. nurodytos aplinkybės. BPK 20 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jeigu teismas ignoruotų A. E. parodymus, pažeistų šią įstatymo nuostatą.
Kita vertus, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tačiau nukentėjusiosios parodymų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais teismas negali. Viena aišku, kad tarp jos ir A. E. būta asmeninių turtinių santykių ir nesutarimų dėl jų. Įvykio metu A. E. reikalavo atiduoti skolą, ginčijamą R. G. .
Nors R. G. parodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina jokiais kitais įrodymais. A. E. tai paneigė, o asmens, kuris galėtų tai patvirtinti ar paneigti, R. G. negalėjo atpažinti. Be to, jos pačios parodymai nevisai nuoseklūs.
Žemesnės instancijos teismas
2004-07-16 protokole-pareiškime R. G. pranešta, kad viso įvykio metu su A. E. buvo jai nepažįstamas asmuo. Jis taip pat jai ir grasino, reikalaudamas pinigų. Kartu su A. E. pasišalino, kuomet ji pradėjo šaukti (10 t., 51 b. l.).
Tačiau 2005-06-27 liudytojos apklausos protokole R. G. parodė, kad nepažįstamas asmuo, buvęs su A. E. , pirmas pradėjo pokalbį. Jis pasiūlė išsiaiškinti dėl A. E. pinigų. Ji jam atsakė, kad jo nepažįsta, ir jis niekaip nėra susijęs su jos ir A. E. reikalais, todėl su juo nieko neketina aiškintis. Jai pradėjus su A. E. kalbėtis pakeltu tonu, nepažįstamas asmuo susierzino ir pasiūlęs A. E. pirma pačiam išsiaiškinti, kas kam iš jų skolingas, nuėjo į šalį ir kaip ji suprato, sėdo į kažkokį automobilį ir išvažiavo (10 t., 81 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2005-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole pažymėta, kad R. G. neatpažino asmens, kuris priėjo prie jos. Tačiau ji parodė, kad nepažįstamam vyriškiui nuėjus, A. E. reikalavo pinigų (10 t., 83 b. l.).
2005-06-30 liudytojos apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokole R. G. parodyta, kad pirmas pokalbį pradėjo jai nepažįstamas vyras. Jis pasiūlė atiduoti A. E. pinigus. Ji jam atsakė, kad neskolinga, pats A. E. jai yra dar skolingas. Pasiklausęs jos, nepažįstamas vyras nuėjo. A. E. vienas liko su ja ir reikalavo atiduoti pinigus, sudavė į veidą (10 t., 38 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2005-06-27 liudytojos apklausos protokole R. G. parodė, kad bijodama susidorojimo, ji dar apdraudė ,,Kasko“ draudimu tiek automobilį, tiek namą ( 10 t., 81 b. l.).
2005-06-30 apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo tyrėją iš pradžių parodė, kad apdraudė namą ir automobilį ,,Kasko“ draudimu, nes pagalvojo, kad gali pavogti automobilį ar sudeginti namą. Tačiau vėliau toje pačioje apklausoje parodė, kad namas buvo jau apdraustas, ji tik padidino sumą (10 t., 99 b. l.).
2005-06-30 įtariamojo apklausos protokole A. E. teigė, kad R. G. liko jam skolinga 1400 litų. Jis jos klausė, kada atiduos pinigus. Tarp jų įvyko piktas pokalbis, bet jis jai negrasino ir nesudavė (10 t. 138 b. l.).
Teisiamajame posėdyje A. E. vėlgi parodė, kad R. G. jam skolinga. Jis reikalavo atiduoti skolą, tačiau jai negrasino ir nesudavė (12 t. 157-158 b. l.).
Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendyje išdėstytų įrodymų įvertinimo motyvų ir teismo išvadų dėl A. E. išteisinimo nėra pagrįsti ir remiantis jais nėra pagrindo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Visiškai nepagrįstas prokuroro argumentas, kad teismas turėjo remtis 2004-09-14 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimu, kuriuo nustatyta, kad A. E. , reikalaudamas skolos, panaudojo fizinę bei psichinę prievartą ir už tai pagal ATPK 188 straipsnį A. E. nubaustas 150 Lt bauda.
Kaip matyti iš posėdžio protokolo, nutarimo priėmimas nėra pagrįstas išsamiu aplinkybių ištyrimu, jis priimtas neišklausius šalių, gavus tik pirminę ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Nuteistieji G. V. ir Ž. D. , M. V. ir D. P. savo apeliaciniuose skunduose ginčija jų nuteisimą už turto prievartavimą, padarytą kartu su E. Č. ir R. Č. , 2004-10-22 – 2004-10-25 Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei už kitas nusikalstamas veikas, padarytas ten pat be šių dviejų nuteistųjų.
Visi keturi nuteistieji, nesutikdami su nuosprendyje išdėstytais įrodymų įvertinimo motyvais ir teismo išvadomis dėl jų kaltumo, nurodo aplinkybes, dėl kurių jų veiksmai neturėjo būti vertinami kaip nusikalstami.
Nuteistasis G. V. teigia, kad jis nesiekė gauti iš L. R. pinigų, jo atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis prievartavo ir L. R. turtą.
Nuteistasis Ž. D. tvirtina, kad jis L. R. ir kitų nuteistųjų, kurie kartu su juo nuteisti už nusikaltimų padarymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nepažinojo, jokiai organizuotai grupei nepriklausė, L. R. atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pinigų neužvaldė. Apie tai kaip L. R. prašė pinigų iš savo draugų, kaip jie buvo renkami, jis sužinojo tik teismo posėdžio metu.
Nuteistasis M. V. tvirtina, kad jis turto iš L. R. nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Apie ką L. R. kalbėjo telefonu nežinojo, pokalbių nesiklausė, su broliais Č. jokių reikalų neturėjo, jų, kaip ir kitų nuteistųjų, net nepažinojo.
Nuteistasis D. P. taip pat tvirtina, kad jis iš L. R. turto nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Apie ką L. R. kalbėjo telefonu nežinojo, jo pokalbių nesiklausė, su broliais Č. jokių reikalų neturėjo, jų kaip ir kitų nuteistųjų, net nepažinojo. Telefono kortelės priklausymas jam dar neįrodo, kad jis veikė bendrai su asmenimis, prievartavusiais iš L. R. turtą. Kalėjime telefonu ar kortelėmis naudotis draudžiama. Todėl atsiradus kameroje tokiam daiktui, juo naudojosi visi kas gali. L. R. taip pat naudojosi.
Šiuos nuteistųjų G. V. , Ž. D. , M. V. ir D. P. argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tame tarpe nukentėjusiųjų L. R. , V. G. , A. B. , Ž. B. , T. J., liudytojų L. P., A. R, G. R, R. S. , L. Ra., V. J., L. Ra., S. K., R. Po., L. Pa. ir T. Ž. parodymai, telefoninių pokalbių, fiksuotų vykdant nuteistojo G. V. telefono abonento kontrolę, suvestinės.
Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad L. R. parodymai yra nepatikimi, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus 95 kameroje jis atsirado policijos darbuotojų iniciatyva, bendradarbiavo su jais, be to, buvo įtariamas rezonansinio nusikaltimo (NATO karių turto plėšimo) padarymu, todėl buvo suinteresuotas išvengti atsakomybės. Tačiau tokie nuteistųjų argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. L. R. buvo suimtas ir patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių ne policijos pareigūnų iniciatyva ir ne dėl NATO karių atžvilgiu veikos. Jis buvo suimtas vadovaujantis Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje dėl AB ,,S“ turto pasisavinimo, dėl ko 2004-11-17 buvo jis nuteistas. Šios aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad L. R. pats savo iniciatyva pinigų reikalavo iš laisvėje likusių draugų, su kuriais kartu padarė NATO kareivių atžvilgiu nusikaltimą, nes kalėjo ir už savo bendrininkus. Tik vėliau, L. R. kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, iš telefoninių pokalbių įrašų turinio paaiškėjo, kad L. R. kartu su kitais asmenimis padarė nusikalstamą veiką NATO karių atžvilgiu, dėl kurio 2005-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L. R. turėjo pagrindą ir siekė melagingai apkalbėti nuteistuosius G. V. , Ž. D. , M. V. ir D. P. .
Kita vertus, nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtino techninių priemonių pagalba atlikta mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbiami), kuriuo G. V. naudojosi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kontrolė ir pokalbių įrašai, ir kartu paneigia nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, jog jie nepadarė nusikaltimų.
Teismas nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizavo bei įvertino fiksuotus telefoninius pokalbius. Iš jų aiškiai matyti, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad pats L. R. buvo suinteresuotas iš laisvėje esančių asmenų gauti materialinę paramą ir prašė skambinti jo nurodytais telefonais.
Be kita ko, iš telefoninių pokalbių, fiksuotų vykdant nuteistojo G. V. telefono abonento kontrolę, matyti, kad 2004-10-21, 19 val. 50 min. abonentai L. Č. – (duomenys neskelbiami), G. V. – (duomenys neskelbiami) tuoj po to, kada nuteistasis G. V. sužinojo, kad L. R. pažįsta L. Č. ir R. Č. , G. V. kalbėjosi telefonu su R. Č. (,,ten sakė, kad pažįsta tave, R.“), į E. Č. kreipėsi teiraudamasis, kas L. R. yra per žmogus, abu kalbasi, kad L. R. yra tarnavęs kariuomenėje, dirbęs apsauginiu. G. V. nurodo, kad jie būtų iš karto iš kameros išmetę L. R. , bet jie negalėjo, nes L. R. yra šiaulietis. G. V. sako, kad jie nežino ką daryti su L. R. – mesti ar palikti kameroje. Sutaria su E. Č. , kad L. R. reikia palikti kameroje. G. V. išdėsto poziciją, kad pasilikti L. R. kameroje ir ,,pasiimti pinigų“ iš jo, nes be naudos jo nenorės pasilikti kameroje ,,bachuriukai“. E. Č. pritaria sakydamas, kad be naudos L. R. kameroje neapsimoka palikti, siūlo G. V. pakentėti dieną, nes jis turi pasitarti, liepia jam paskambinti dešimtą valandą.
Šiuo ir kitais užfiksuotais telefoniniais pokalbiais paneigiami nuteistųjų G. V. , Ž. D. , D. P. , M. V. argumentai apie tai, kad jie iš L. R. turto nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė.
Iš telefoninių pokalbių matyti, kad nuteistasis G. V. niekada nekalba vien savo vardu. Kalbėdamas apie bet kokius sprendimus susijusius su kameroje kalinių gyvenimu, jis nuolatos kartoja žodelius ,,mes“, ,,keturiese“, ,,bachuriukai“, ,,priėmėme“ kažkokį tai sprendimą, ,,galvojome“ ar panašiai, tai yra akcentuoja, kad visus sprendimus priima ne vienas, o mažiausiai keturi asmenys. Tą patį galima pasakyti ir apie nuteistojo E. Č. pokalbius, iš kurių matyti, kad E. Č. , prieš priimdamas bet kokius sprendimus, taip pat sakosi turįs pasitarti su kažkuo, vartojama daugiskaita, dažnai įvardija asmenį, su kuriuo turi pasitarti, Remigijumi. Iš paskesnių pokalbių matyti, kad tiek G. V. , tiek E. Č. ne tik kalba apie R. Č. , bet su juo abu ir kalbasi.
Matyti, 2004-10-21, 21 val. 47 min., abonentai E. Č. – (duomenys neskelbiami), G. V. – (duomenys neskelbiami) – fiksuotas kitas G. V. ir E. Č. telefoninis pokalbis, kurio metu E. Č. sako, kad ,,pagalvojom“, tačiau nežino kaip elgtis. G. V. sako, kad vieną iš variantų (mes ,,galvojom“) – pasilikti L. R. kameroje ir ,,grandyti kapeikas“. E. Č. , išgirdęs, jog L. R. neišdavė savo bendrininkų dėl NATO karių turto plėšimo, neišduotieji galėtų pasirūpinti, kad L. R. gautų nuteistųjų reikalaujamus pinigus.
Netrukus 2004-10-21, 22 val. 28 min., abonentai E. Č. – (duomenys neskelbiami), G. V. – (duomenys neskelbiami) – fiksuotas E. Č. telefoninis pokalbis, kurio metu E. Č. ir G. V. kalbasi apie L. R. , susitaria, kad iki rytojaus jį palaikys kameroje, nepaleis keliauti po kalėjimą, E. Č. sako, kad jis su ,,R.“ pasižiūrės, G. V. pasiteirauja E. Č. , ar jis su R., E. Č. atsako, kad taip ir perduoda ragelį Remigijui, telefonu atsiliepia ir kalbasi su R. Č. .
Vėlgi 2004-10-22, 21 val. 43 min., abonentai E. Č. – (duomenys neskelbiami), G. V. – (duomenys neskelbiami), - G. V. aiškina E. Č. , kad su L. R. viskas normaliai, L. R. jau paaiškino, t. y., kad iš jo pareikalavo pinigų, jog liktų toje kameroje, bet nori viską tvarkyti per E. Č. ir R. Č. .
Užfiksuotas pokalbis 2004-10-23, 13 val. 45 min., abonentai E. Č. – (duomenys neskelbiami), G. V. –(duomenys neskelbiami), kurio metu E. Č. nuteistajam G. V. pasakoja, kad L. R. turi dėdę, jie dabar nori važiuoti pas tą dėdę, o motinai nenori sakyti, nes L. R. tėvas ką tik miręs, kalbasi apie tai, kiek iš L. R. reikalauti pinigų. G. V. neįvardindamas konkrečios sumos, sako, kad reikia reikalauti ,,keturių“, po to kažkiek nuleisti ir per pusę pasidalyti. E. Č. sako, kad L. R. neturi pinigų, reikia pasakyti, kad jam bus blogai. G. V. sako, kad L. R. viską supranta: ,,mes jam pasakėm, kad jam bus blogai, jei jis bus perkeltas į kitas kameras, o kelio atgal nėra“. G. V. siūlo E. Č. nusileisti iki ,,trijų“, E. Č. siūlo reikalauti iš L. R. ,,penkis“, vėliau siūlo ,,šešis“, o jis nusileisti iki ,,keturių“, o jei L. R. draugai paduos ,,šešis“, dar geriau. Taip pat E. Č. G. V. moko, kad lieptų L. R. viską tvarkyti per draugus, neduotų daug laiko, sako, kad jis kalbėjo su L. R. draugais, buvo pas juos, paaiškino, kad už kalbas gali būti ,,10-15“. E. Č. nuteistajam G. V. aiškina, kad su L. R. telefonu nekalbės, sako, kad R. yra šalia jo, bet taip pat nenori kalbėtis su L. R. , nes telefoną gali klausytis ir juos gali išaiškinti, liepia paaiškinti, kad juos susirastų per savo draugus.
Šių ir paskesnių fiksuotų telefoninių pokalbių (2004-10-23; 13 val. 5 min.; 2004-10-23; 15 val. 08 min.; 2004-10-23, 17 val. 08 min. 28 sek.; 2004-10-23, 20 val. 07 min.; 2004-10-24, 16 val. 02 min.; 2004-10-24, 16 val. 25 min.; 2004-10-24, 20 val. 59 min.), kurių metu L. R. prašo savo draugų L. P. , V. G. , Ž. B. , dėdės G. R. surinkti iš jo reikalaujamą pinigų sumą atskleistas turinys paneigia apeliantų skundų argumentus, tarytum L. R. , būdamas įkalinimo įstaigoje, siekė pasinaudoti savo draugais, su kuriais buvo padaręs kitą nusikaltimą.
Nuteistųjų Ž. D. , M. V. ir D. P. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad L. R. , duodamas parodymus, konkrečiai nenurodė, kokius jie neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko, ko reikalavo, kaip grasino, prieštarauja pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotiems L. R. parodymams. Nukentėjusysis L. R. be kita ko parodė, kad M. V. , G. V. , D. P. ir Ž. D. kameroje jį ragino rinkti pinigus. Jie grasino, kad jei nesumokės reikalaujamos sumos, jį ,,laužys“ ir mes iš kameros (11 t., 64 b. l.). Sėdint prie stalo jam, G. V. , M. V. , D. P. , Ž. D. vyko pokalbis tarp jo ir G. V. . Šis sakė, kad dėl jo tarnybos VRM sistemoje, ne prestižas būti su juo vienoje kameroje. G. V. pasakė, kad jis turi padėti jiems gyventi – duoti pinigų. Kiti kameroje buvę nuteistieji jam pritarė. Ž. D. pritarė minėtiems G. V. svarstymams, buvo ištarti žodžiai, kad nuteistieji bus ne ,,bachūrai“, jei bus su juo vienoje kameroje (11 t., 66 b. l.). D. P. savo elgesiu pritarė kitiems kameros draugams. D. P. , M. V. , G. V. tiesiogiai grasino smurtu. Iš D. P. veido išraiškos suprato, kad jis pritaria G. V. . D. P. veido mimika kėlė jam baimę (11 t., 69 b. l.). Bijojo kameroje buvusių nuteistųjų. Visų jų bijojo, nes matė, kad jie eina išvien – tardavosi visi prie stalo. Ž. D. , G. V. , D. P. ir M. V. susirinkimai prie stalo buvo dažni. Jis juose nedalyvaudavo (11 t., 70 b. l.).
Dėl šios nuosprendžio dalies taip pat nuteistasis R. Č. nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jo kaltės įrodymų, o teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis. Klaidinga jo nuomonė, kad iš nukentėjusiojo L. R. , liudytojo L. P. parodymų bei užfiksuotų jo telefoninių pokalbių su L. P. gautus duomenis apie jo vaidmenį nusikaltimo padaryme galima įvertinti įvairiai, t. y. kitaip negu įvertino apygardos teismas.
Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl R. Č. kaltumo pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymų visuma.
Pažymėtina, kad dėl turto prievartavimo jis telefonu kalbėjo ne vien su liudytoju L. P. Apeliaciniame skunde jis nutyli byloje ištirtus jo paties pokalbius su nuteistuoju G. V. bei nuteistojo E. Č. su G. V. pokalbius, liečiančius R. Č. ir atskleidžiančius ir jo vaidmenį nusikaltimo padaryme.
Iš E. Č. pokalbių matyti, kad jis prieš priimdamas bet kokius sprendimus, sakosi turįs pasitarti su kažkuo, vartojama daugiskaita, dažnai įvardija asmenį, su kuriuo turi pasitarti, R., iš vėlesnių pokalbių matyti, kad tiek G. V. , tiek E. Č. ne tik kalba apie R. Č. , bet abu ir kalbasi su juo.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo E. Č. reikalavimas kitaip įvertinti apskųstos nuosprendžio dalies įrodymus. Jo motyvas, kad jis tarpininkavo tarp L. R. ir pastarojo draugų, kurie jo to paprašė ir įpareigojo, neatitinka bylos aplinkybių.
Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina teismo išvadas apie jo dalyvavimą turto prievartavimo padaryme.
2004-10-21, 19 val. 50 min. fiksuotas telefono pokalbis, kuomet G. V. išdėsto ketinimą pasilikti L. R. kameroje ir išreikalauti iš jo pinigų, nes be naudos nenorės jo pasilikti kameroje, kiti nuteistieji jo įvardijami ,,bachuriukai“, o E. Č. pritaria sakydamas, kad be naudos L. R. kameroje neapsimoka palikti, siūlo G. V. pakentėti dieną, nes jis turi pasitarti, liepia jam paskambinti dešimtą valandą. Visi kiti telefoniniai pokalbiai su G. V. , kaip ir šis, nenuginčijamai atskleidžia, kad E. Č. veikė ne nukentėjusiojo L. R. pusėje, o prieš jį.
Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neneigia fiksuotų telefoninių pokalbių buvimą ir nuosprendyje atskleistą jų turinį, iš kurio matyti, kaip nuteistieji suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama.
Nuteistieji G. V. , Ž. D. , M. V. , D. P. , nesutikdami su teismo nuosprendžiu dėl įrodymų vertinimo, prašo vertinti pagal jų pateiktą variantą ir kitus, juos liečiančius, epizodus, tačiau įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva.
Nuteistasis G. V. tvirtina, kad jis nukentėjusiųjų atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, daiktų ir jų prievarta neatėmė, pats L. R. , išeidamas iš kameros, jam paliko savo gera valia laikrodį, kuris pas jį buvo surastas kratos metu. Tai patvirtina ir L. R. veiksmai. Šis, išeidamas iš kameros, pareigūnams nenurodė, kad kameroje yra likę jo daiktų, kurie buvo atimti jėga.
Nuteistasis Ž. D. teigia, kad jis iš L. R. sportinio kostiumo ir S. Ž. sportinių batelių prievarta nereikalavo. Sportiniais bateliais jis su A. Ž. susikeitė, o sportinį kostiumą paėmė, nes šį L. R. , išeidamas iš kameros, paliko, kas pagal kalėjime egzistuojančias tradicijas yra normalus dalykas.
Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje nenustatyta, jog jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus L. R. , S. Ž. atžvilgiu ir užvaldęs jų daiktus. Tokio tikslo ir motyvo jis neturėjo, o mainai tarp kalinių negali būti laikomi nusikaltimu. Jie vyksta kalėjime nuolat be jokios prievartos.
Nuteistasis D. P. taip pat tvirtina, kad byloje nenustatyta, jog jis buvo susitaręs su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamą veiką ir atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus L. R. , S. Ž. atžvilgiu, užvaldęs jų daiktus. Tą dieną, kai L. R. išėjo iš kameros, jo ten net nebuvo. Jis buvo išvykęs į teismą ir nežino, kodėl L. R. daiktai liko kameroje. Kadangi L. R. išeidamas iš kameros pasirašė, jog visus daiktus pasiėmė, reiškia, kad taip ir buvo. Niekas iš jo daiktų neatėmė, o S. Ž. teisme patvirtino, kad gera valia su juo apsikeitė kelnėmis. Mainai nedraudžiami. S. Ž. parodymai liko nepaneigti.
Kolegija nemano, kad byloje esančių faktinių duomenų nepakanka šių nuteistųjų kaltei įrodyti. Duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nukentėjusiojo L. R. parodymai bei nukentėjusiojo S. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nuoseklūs, išsamūs, iš esmės sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos įrodomąja medžiaga.
Teismas neturėjo priežasties nesiremti nukentėjusiojo L. R. , tvirtinusio, kad Ž. D. pasakė išeinant iš kameros palikti sportinį kostiumą ir batus, o G. V. - laikrodį. Dėl daiktų palikimo nuteistiesiems prieš jį buvo naudojamas psichinis smurtas. G. V. priėjo prie jo ir pasakė: ,,atiduok laikrodį“. Nesipriešino ir nesiskundė, nes nežinojo, kur išeina iš kameros. Nežinojo, kad yra paleidžiamas. Galvojo, kad gali sugrįžti į kamerą. G. V. pasakė palikti laikrodį ir pasiėmė džemperį. Daiktus atidavė iš baimės (t. 11, b. l. 67). Dar prieš tai, kai jam atnešė siuntinį, kameroje sėdėję asmenys pradėjo jį kraustyti. Priėjo G. V. , M. V. , Ž. D. , D. P. ir pradėjo žiūrinėti, ką jis gavo. Ž. D. pasakė, kad išeidamas paliktų jam sportinį kostiumą ir sportinius batus. Kiti nuteistieji tai girdėjo. Tuo metu jis bandė prieštarauti, bet Ž. D. ir M. V. pasakė, kad yra tokios tradicijos. Neprieštaravo, nes suprato, kad daiktus vis tiek teks atiduoti. Bijojo kameroje buvusių nuteistųjų. Visų jų bijojo, nes matė, kad jie eina išvien – tardavosi visi prie stalo (t. 11 b. l. 70). Jis taip pat patvirtino, kad patalpinus į kamerą dar du asmenis, jų tarpe S. Ž., M. V. , G. V. , D. P. , Ž. D. pradėjo aptarinėti, kurį iš dviejų pasilikti kameroje. Nutarė S. Ž. mesti iš kameros. Jam liepė rašyti raštelį operatyviniam darbuotojui, kad perkeltų jį į kitą kamerą. G. V. diktavo S. Ž. raštelio tekstą. M. V. ir kiti nuteistieji S. Ž. liepė belsti į kameros duris ir kviesti prižiūrėtoją, kad perduotų raštelį. Prižiūrėtojui atėjus ir pasakius, kad jau vėlu ir raštelio perduoti negali, tada Ž. D. ir D. P. S. Ž. nurengė. D. P. pasiėmė S. Ž. sportines kelnes ,,Nike“, o Ž. D. – batus. Vietoje atimtų daiktų S. Ž. buvo paduoti kiti – prastesni batai ir kelnės (t. 11 b. l. 65).
Nukentėjusysis S. Ž. patvirtino tą faktą, kad kameroje buvę asmenys pasiliko kitą nuteistąjį, o jis rašė raštelį, kad perkeltų į kitą kamerą, tačiau tą dieną jo neperkėlė. Kas įvyko tą vakarą, tiksliai neatsimena. Prisimena, kad susikeitė batais ir kelnėmis. Tyrimo metu fotolentelėje nurodė asmenį, paėmusį jo batus. Pareigūnai spaudimo jam nedarė, tik rodė L. R. parodymus. Sportines kelnės ir batus paliko savo noru. Jis patvirtino ir tą faktą, kad gėrė ,,kokteilį“, nuo kurio vėmė. Tik nepamena, kas buvo tokio žaidimo iniciatorius (t. 11 b. l. 73).
Tyrėjas R. Š. liepė duoti parodymus remiantis L. R. parodymais, o tyrėja L. L. surašė viską pagal pirminius parodymus (t. 11 b.l. 73).
Tyrėjas R. Š. , apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad S. Ž. apie įvykį pats pasakojo. Jam nebuvo daromas psichologinis spaudimas (t. 13 b.l. 85).
Tyrėja L. L., apklausta liudytoja, parodė, kad S. Ž. nebuvo verčiamas duoti parodymus. Jis parodymus davė gera valia. S. Ž. apie jokią jam daromą įtaką nekalbėjo, neatrodė, kad jis išgąsdintas (t. 13 b.l. 15). Asmens parodymo atpažinti nukentėjusiajam S. Ž. pagal nuotraukas protokolas patvirtina, kad S. Ž. atpažino asmenis, kurie 2004 m. spalio mėnesį prievartavo jo turtą: G. V. , D. P. , M. V. , Ž. D. (t. 4 b.l. 83-85).
Iš tyrimo veiksmų protokolų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliktų planinių kratų metu iš kaltinamųjų G. V. , T. S., D. P. ir Ž. D. buvo paimti sportiniai batai, sportinės kelnės, rankinis laikrodis, sportiniai batai, sportinis kostiumas, kuriuos kaip savo atpažino nukentėjusieji L. R. ir S. Ž. (t. 3 b.l. 3-27).
Nukentėjusiųjų L. R. ir S. Ž. parodymai, išrašas iš 2004 10 14 protokolo dėl techninių priemonių panaudojimo atliekant telefoninių pokalbių kontrolę bei įrašų darymą (t.3 b.l. 4-8), kuriame atskleistas nuteistojo G. V. pokalbis telefonu, patvirtina, kad G. V. , M. V. , D. P. ir Ž. D. terorizavo toje pačioje kameroje kalinamus suimtuosius L. R. ir S. Ž. . Šiais duomenimis paneigiami nuteistųjų G. V. , Ž. D. , M. V. ir D. P. skundų argumentai, kuriais neigiama kaltė, pateikiant savą bylos aplinkybių vertinimą.
Teismo proceso metu nukentėjusiojo S. Ž. parodymų patikimumas buvo patikrintas BPK 276 straipsnyje numatytomis priemonėmis. Kadangi S. Ž. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus ir apklausė pareigūnus, atlikusius apklausas. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad nukentėjusiojo S. Ž. parodymai apie jų tariamą nekaltumą duoti teisiamajame posėdyje, liko nepaneigti. Teismas motyvuotai įvertino visus nukentėjusiojo S. Ž. parodymus ir pagrįstai jo parodymų pakeitimą teisme įvertino kaip jo norą padėti nuteistiesiems. Visiškai negalima sutikti su apeliantų argumentais, jog jų veiksmai nelaikytini nusikalstamais, nes įkalinimo įstaigoje nusistovėjusios tradicijos. Nagrinėjamojoje byloje buvo atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veikla įkalinimo įstaigoje. Įstatyme numatytomis priemonėmis apeliantams buvo užkirstas kelias naudoti fizinę jėgą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus, neteisėtai praturtėti.
Nuteistieji G. V. , Ž. D. , M. V. ir D. P. apeliaciniuose skunduose ginčija teismo sprendimą dėl organizuotos grupės buvimo ir bausmių paskyrimo. Pastarieji nuteistųjų argumentai nutartyje bus įvertinti paskiau, kadangi beveik visuose apeliaciniuose skunduose (išskyrus J. G. ), nuteistieji vienodai dėsto argumentus dėl, jų nuomone, neteisingos ir nepagrįstos teismo išvados, jog nusikalstamas veikas jie padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje.
Nuteistieji R. Č. ir E. Č. savo apeliaciniuose skunduose ginčija jų nuteisimą ir už kitus nusikaltimus.
Dėl 2004 07 24 L. R. turto prievartavimo R. Č. skundo argumentais neigiama kaltė, pateikiant savo bylos aplinkybių vertinimą: tarp L. R. ir T. P. buvo turtiniai santykiai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo panaudotas psichinis smurtas prievartaujant turtą. Teismas nepagrįstai nuosprendį šioje dalyje grindžia nepatikimais L. R. ir išvestiniais A. B. parodymais.
Nuteistasis E. Č. tvirtina, kad nukentėjusysis L. R. savo noru jam perdavė 2685,05 litų vertės A. B. vardu paimtas prekes ir tokį skolos grąžinimo būdą pasirinko pats L. R. . Negalima sutikti su tokiais nuteistųjų teiginiais, nes teisme ištirti įrodymai juos paneigia: nukentėjusiųjų L. R. , A. B. parodymai ir kiti bylos įrodymai.
Iš nukentėjusiojo L. R. parodymų matyti, kad šis dėl R. Č. ir E. Č. reikalaujamų 850 litų, visiškai neturėdamas pinigų, buvo priverstas perduoti jiems daug didesnės vertės turtą, t. y. jų išsirinktą ir A. B. įsigytą kompiuterį su priedais. Šią aplinkybę patvirtino A. B. . Jis parodė, kad L. R. prašė nupirkti lizingu daiktų R. Č. ir E. Č. , nes šie iš L. R. be jokio teisėto pagrindo reikalavo pinigų.
Nukentėjusiojo L. R. parodymai nuoseklūs ir detalūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. To negalima pasakyti apie nuteistojo E. Č. parodymus, nes jie prieštarauja kitoms teismo nustatytoms aplinkybėms. E. Č. teigia, kad 500 eurų už L. R. perdavė T. P. tam, kad šis galėtų iš A. V. pirktą automobilį perregistruoti savo vardu, tačiau iš byloje esančios pažymos, kurioje užfiksuoti duomenys iš ,,Registros“ duomenų bazės, matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. automobilis jau buvo perregistruotas V. P. vardu (t. 4 b.l. 138).
Nuteistųjų R. Č. ir E. Č. parodymai nesutampa ne tik su kita bylos medžiaga, bet ir tarpusavyje. Nuteistasis R. Č. tvirtina, kad L. R. ir A. B. norėjo kompiuterį atsiimti, bet neturėjo pinigų. Tuo tarpu E. Č. tvirtina, kad L. R. dar 2004 07 24 iš jo be 500 eurų gavo dar 200 Lt ir susitarė su juo, kad kompiuteris lieka jam. Tarpusavyje prieštaringi jų parodymai ir dėl to, ar jie, atvažiavę pirkti kompiuterio, buvo užėję į parduotuvę, ar ne. Nuteistasis E. Č. tvirtino, kad į buitinės technikos parduotuvę įėjo L. R. ir A. B. . Po kiek laiko jie išėjo iš parduotuvės nešini kompiuterinę įrangą. Nuteistasis R. Č. priešingai parodė – E. Č. buvo įėjęs į parduotuvę.
Nepagrįstai nuteistojo R. Č. skunde teigiama, kad nei L. R. , nei A. B. neparodė, kad prievartaujant turtą buvo panaudotas psichinis smurtas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. R. parodė buvo grasinta susidoroti su juo fiziškai - ,,sulaužyti“ (t. 11 b.l. 54-57). Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad L. R. bijojęs būti sumuštas. Jis sakęs jam bus blogai, jeigu nesumokės E. Č. ir R. Č. (t. 9 b.l. 181).
Matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad šiame epizode turtas buvo prievartaujamas iš dviejų asmenų: L. R. ir A. B. (t. 14 b.l. 140, 144). Tačiau šią aplinkybę laikyti pasunkinančia nuteistųjų R. ir E. Č. padėtį, negalima, kadangi aprašomojoje dalyje teisingai nurodytos faktinės aplinkybės, o rezoliucinėje dalyje šis epizodas įvardintas tik L. R. turto prievartavimu. Tai reiškia, kad teismas nepasunkino jų padėties, nenuteisė už turto prievartavimą iš A. B. (t. 14 b.l. 180, 181). Be to pats apeliantas skunde neatskleidžia tariamo pasunkinimo esmės.
Nuteistųjų E. Č. ir A. E. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria jie pripažinti kaltais 2004-09-20 padarę turto prievartavimą iš V. G. . E. Č. teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Teismas nemotyvavo, kodėl tiki suinteresuotų asmenų L. R. ir V. G. parodymais. Nuteistasis A. E. tvirtina, kad nusikalstamos veikos nepadarė, nes tokiu būdu L. R. jam grąžino 500 Lt skolą.
Tokie argumentai nepagrįsti ir atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiųjų V. G. ir L. R. , liudytojos D. Gr. parodymais ir kita bylos įrodomąja medžiaga, nustatė, kad E. Č. ir A. E. , panaudodami fizinį smurtą, vertė V. G. perduoti 1000 Lt, dėl ko 2004 09 20 (duomenys neskelbiami), prie (duomenys neskelbiami) esančios parduotuvės ,,To“, iš L. R. paėmė nukentėjusiojo V. G. išperkamosios nuomos būdu įgytus 2418 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonus ,,Nokia 6230“ ir ,,Nokia 6820A“. L. R. parodė, kad iš trenksmų automobilyje, į kurį buvo pakviestas ir pasodintas V. G. , po to pamatytų ant jo veido sužalojimų, suprato, kad prieš V. G. buvo panaudotas fizinis smurtas. L. R. taip pat parodė, jog V. G. jam sakė, kad A. E. jį mušė, šis ir E. Č. reikalavo 1000 Lt, be to prie parduotuvės ,,To“ pats A. E. liepė L. R. perduoti V. G. , kad šis nepyktų už suduotus smūgius. Liudytoja D. Gr. patvirtino, kad V. G. tuo metu buvo parėjęs sumuštas, o vėliau jai ir tėvui pasipasakojo, kad mobiliojo ryšio telefonus jis buvo priverstas nupirkti, minėjo asmens, vertusio nupirkti telefonus, pavardę – Č. .
Teismas argumentuotai įvertino įrodymų visetą bei nurodė, kuriais jų grindžia nuosprendį, taip pat paaiškino, kodėl atmeta nuteistųjų parodymus. Apklaustas apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis V. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir išdėstė tas pačias turto prievartavimo iš jo aplinkybes. Nuteistiesiems A. E. ir E. Č. buvo suteikta galimybė užduoti jam klausimus.
Paneigti nuteistojo E. Č. parodymai, kuriais jis tvirtina, kad nebuvo susitikęs su A. E. tuo metu, kai, pagal bylos duomenis, A. E. kalbėjosi su V. G. bei V. G. pirko mobiliuosius telefonus. Teismas, ištyręs telefoninių pokalbių tarp E. Č. ir A. E. išklotines, nustatė, kad stebint telefonų judėjimą 2004 09 20 apie 15 val., matoma ne tik tai, kad nuteistojo E. Č. judėjimo vieta kinta iš bazinės stoties S/11A į S/11DA atgal į S/11A, bet ir tai, kad būtent dar prieš 15 val. įvykusį susitikimą su L. R. ir V. G. , t. y. 14 val. 49 min., 14 val. 52 min, 14 val. 57 min. fiksuoti nurodytų abonentų– A. E. ir E. Č. telefoniniai pokalbiai. Po šių telefoninių pokalbių abu abonentai tuo pačiu laiku patenka į tų pačių bazinių stočių aptarnaujamų teritorijų ribas – iki 15 val. 32 min. į S/11A, nuo 15 val. 32 min. į S/11DA.
Dėl turto prievartavimo iš A. B. 2004 09 18 – 2004 09 28 nuteistieji E. Č. , A. E. , R. Č. , J. G. apeliaciniuose skunduose teigia, kad nėra jų kaltę patvirtinančių įrodymų. R. Č. dėl šios nuosprendžio dalies nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymais laikė A. B. ir L. R. parodymus, nes jie tokius parodymus davė siekdami palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. E. Č. tvirtina, kad jis 1000 Lt iš A. B. niekada neprašė ir nereikalavo, su L. R. apie prekių paėmimą lizingu nekalbėjo. Vieninteliai jo kaltės įrodymai yra L. R. ir ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai, kurie yra nepatikimi ir jais remtis negalima.
Nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė. R. Č. buvo jo draugas ir paprašė padėti pervežti plyteles, dar pasakė, kad reikia susitikti su žmogumi. Jis neaiškino, nei su kuo, nei dėl ko, kitų nuteistųjų apeliantas nepažinojo. Todėl teismo išvada dėl jo kaltumo visiškai nepagrįsta. Ji grindžiama vien nukentėjusiojo nuomone.
Nuteistasis A. E. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo jokio susitarimo padaryti turto prievartavimą iš A. B. . Apie šį nusikaltimą sužinojo tik pateikus jam įtarimą. Byloje neįrodyta, kad jis atliko jam inkriminuotus veiksmus. A. B. ir L. R. parodymus prašo atmesti, nes šie prieštaringi ir duoti siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Matyti, kad visi keturi nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia nesant jų kaltę patvirtinančių įrodymų.
Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apibūdintus jų veiksmus interpretuoja savaip, nelaikydami jų nusikalstamais. Kolegija nepripažįsta pagrįstus apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.
Nukentėjusiųjų A. B. , L. R. , V. G. , liudytojų L. P. ., M. D. parodymais ir kita įrodomąja bylos medžiaga įrodyta, kad nuteistieji, panaudodami psichinę prievartą, atimdami laisvę, reikalavo perduoti buitinę techniką ir ją užvaldė. Nėra byloje duomenų, kurie duotų pagrindą suabejoti nukentėjusiojo ir liudytojų nuosekliais parodymais, kai tuo tarpu patys nuteistieji savo parodymus keitė.
Nuteistasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis iš A. B. turto neprievartavo, jo nepažįsta. Vėliau parodė, kad jis matė, kuomet L. R. pats pardavė už 300 Lt R. Č. mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, tačiau su šiuo įvykiu jis pats niekaip nesusijęs (t. 5 b.l. 209, 211-213, 218).
Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis. E. Č. ir A. E. sakė patys aiškinsis dėl pavogtų iš A. B. pinigų. Jie nuvyko į butą, kuriame A. B. buvo pasigedęs savo 970 Lt. Tačiau E. Č. pradėjo sakyti, kad A. B. meluoja dėl pinigų sumos, prišnekėjo ant brolių Č. ir už tai turės sumokėti, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. Vėliau reikalaujamą sumą įvardijo R. Č. . Atvažiavo R. Č. ir J. G. . Liepė jam sėsti į mašiną. R. Č. pradėjo jam grasinti, kad veš į mišką ir sumuš. Jis sakė, kad reikia jį ,,laužyti“, padaryti invalidu, išsukinėti rankas ir kojas. Vežė link Bubių miško. J. G. sėdėjo ant priekinės sėdynės, šalia R. Č. . J. G. atvyko su R. Č. , buvo kartu su juo, kai šis grasino fiziniu smurtu, todėl suprato, kad jie veikia išvien. Bijodamas jų abiejų, R. Č. pasiūlė atsilyginti už kalbas, nuperkant telefoną. Paskiau nuteistieji J. G. , E. Č. ir A. E. tęsė nusikalstamą veiką, versdami A. B. išperkamosios nuomos būdu pirkti namų kino sistemą, mobiliuosius telefonus, leisdami suprasti, kad atsisakius vykdyti jų reikalavimus, bus panaudotas fizinis smurtas. Vieną iš telefonų pasiėmė pats J. G. .
Nukentėjusiojo A. B. parodymus patvirtino L. R. . Iš jų parodymų matyti, kad J. G. aktyviai dalyvavo nusikaltimo padaryme. Nepagrįstas J. G. apeliacinio skundo teiginys, jog teismas išvadas dėl jo kaltumo grindė vien nukentėjusiojo A. B. nuomone.
Nuteistasis R. Č. , nesutikdamas su teismo išvada, kad savo veiksmais sukėlė A. B. ir L. R. fizinį skausmą, teigia skundė, kad ji neparemta jokiais įrodymais. Tokie apelianto argumentai prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.
Teismas, remdamasis nukentėjusiojo A. B. , kuris parodė, kad R. Č. smogė jam kumščiu į veidą ir jis pajuto skausmą, parodymais, bei nukentėjusiojo L. R. , mačiusio ir patvirtinusio šią aplinkybę, pagrįstai atmetė nuteistojo R. Č. parodymus, kad jis tik stumtelėjo A. B. . Teismas šią veiką, kaip ir kitą, liečiančią smūgio sudavimą L. R. į krūtinę, tinkamai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nesant kituose BK straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymo pasekmių, veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems.
Nuteistieji E. Č. ir A. E. ginčija jų nuteisimą už 2004 m. rugsėjo-spalio mėn. padarytą turto prievartavimą iš T. Š. . Jie apeliaciniuose skunduose teigia, jog jų kaltė grindžiama tik L. R. ir T. Š. parodymais. Jie, siekdami išvengti atsakomybės už savavaldžiavimo organizavimą, davė neteisingus parodymus, kurių pagrindu apeliantai nepagrįstai nuteisti. Šis argumentas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistieji, panaudodami psichinę prievartą, reikalavo per L. R. iš nukentėjusiojo T. Š. pinigų. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiojo T. Š. ir L. R. parodymai, kartu ir ištrauka iš telefoninio pokalbio tarp E. Č. ir L. R. , kurios turinys patvirtina L. R. parodymus, kad jam skambino E. Č. ir klausė, ar T. Š. neperdavė jam pinigų (t. 2 b.l. 124-125).
Nepagrįstas A. E. apeliacinio skundo teiginys, kad iš telefoninio pokalbio tarp R. Č. ir L. R. turinio neaišku apie ką kalbama, nes konkretūs asmenys neįvardijami, galima būtų daryti tik prielaidas. Matyti, kad telefoninio pokalbio turinys atskleistas L. R. , su kuriuo kalbėjosi E. Č. , parodymais. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad būta telefoninio pokalbio tarp R. Č. ir L. R. . Nėra nuteistųjų atsakomybę šalinanti aplinkybė, jog nukentėjusysis T. Š. nesikreipė į policiją tuoj po to, kai jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. Š. parodymais, kad nuteistieji iš jo reikalavo pinigų dėl to, kad jis atsisakė jų siūlomos neva paslaugos išspręsti problemas dėl T. Š. darbo. Nukentėjusysis iki tol nepažinojo nuteistųjų, su jais susitiko tik L. R. suvedus ir neturėjo pagrindo juos apkalbėti. Iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų matyti, kad jam atsisakius A. E. ir E. Č. paslaugos, iš jų pajuto agresiją ir suprato, kad turės jiems kažkiek sumokėti. Taip pat matyti, kad T. Š. nebuvo priimtinas jų siūlomos paslaugos atlikimo būdas, kurį jie patys jam atskleidė – pasikalbės su asmeniu, o jei šis kalbos nesupras – susidoros su juo fiziškai. Tad nepagrįstas nuteistojo E. Č. skundo argumentas, kad tiek T. Š. , tiek L. R. patys siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai apkaltindami nuteistuosius. Iš T. Š. parodymų matyti, kad jokių nusikalstamų veiksmų nei jis, nei L. R. neatliko.
Nepripažįstami pagrįstais nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai dėl, jų nuomone, neteisingos teismo išvados, jog nusikalstamas veikas jie padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje. Skunduose lakoniškai teigiama, kad nėra būtino organizuotos grupės požymio – žinojimo, kad priklauso tokiai grupei, be to teismas nenustatė grupės vadovo, išankstinio veikų planavimo, ilgalaikių grupės narių ryšių.
BK 25 straipsnyje pateikia organizuotos grupės sąvoką, apibrėždamas ją kaip kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ir tęsiamos veikos metu, ji gali susidaryti prie pavienio nusikalstamą veiką darančio asmens prisijungus keliems asmenims, kurie siekia veikti kartu. Ir bendrininkavimo forma sudaroma siekiant padaryti kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Taigi, iš įstatyme pateiktos organizuotos grupės išskirtini tokie šiai bendrininkavimo formai būdingi požymiai: 1) dviejų ar daugiau asmenų susitarimas padaryti vieną ar kelis nusikaltimus; 2) bendrininkų pasiskirstymas vaidmenimis (šio požymio esmė ta, kad kiekvienas grupės narys turi tiksliai žinoti, ką jam reikia daryti, turi žinoti savo vaidmenį bei jam atlikti priskirtą užduotį, kadangi dėl to buvo susitarta. Pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis gali reikšti ir tai, jog grupės nariai susitarė kartu padaryti nusikaltimą kaip bendravykdytojai arba atlikti skirtingus vaidmenis ne tik vykdytojų, bet ir organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo. Organizuotai grupei būdinga tai, kad nusikalstamą veiką koordinuoja vienas ar keli asmenys, kurie gali dalyvauti ar nedalyvauti darant konkrečius nusikaltimus, prisidėti ar neprisidėti prie jų rengimo ar darymo, bet visais atvejais jie yra grupės vadovai, koordinatoriai ar pan.; 3) taip pat reikia atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, kuris nustatomas įvertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes. Jomis gali būti pastovumas, veikos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nagrinėjamojoje byloje tuos požymius įvertino atskirai, atsižvelgdama į konkrečią situaciją.
Teismas nustatė, kad E. Č. ir R. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, E. Č. ir A. E. bendrai padarė dvi nusikalstamas veikas, E. Č. , R. Č. ir A. E. trise bendrai padarė vieną nusikalstamą veiką. Jų padarytos veikos apibūdinamos sekančiai: yra viena rūšis, tai yra turto prievartavimai, darant nusikalstamą veiką pasirinktas tas pats ar panašus nusikalstamo veikimo modelis; visais atvejais buvo prievartaujamas iš nuteistiesiems pažįstamų asmenų, visais atvejais reikalavimai perduoti turtą buvo grindžiami netinkamu elgesiu, jų netinkamomis asmeninėmis savybėmis, reikalavimai perduoti turtą grindžiami panašaus pobūdžio grasinimais; iš nukentėjusiųjų visais atvejais, išskyrus vieną, buvo reikalaujama perduoti panašaus dydžio pinigų sumas; trimis atvejais vietoje reikalaujamos pinigų sumos iš nukentėjusiųjų buvo paimta turto, kurio vertė žymiai viršija reikalautą pinigų sumą. Nusikalstamą veiklą nuteistieji vykdė intensyviai: 2004 m. liepos mėn., 2004 m. rugsėjo-spalio mėn., vienu metu buvo prievartaujamas turtas iš trijų nukentėjusiųjų A. B. , V. G. , T. Š. . 2004 m. spalio mėn. E. Č. , A. E. , R. Č. su kitos organizuotos grupės nariais prievartaujant turtą iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamo L. R. bei laisvėje esančių A. B. , V. G. ir kitų L. R. draugų, E. Č. toliau reikalavo iš L. R. perduoti jam ir A. E. T. Š. pinigus.
Nurodytų nusikalstamų veiksmų ir tikslų bendrumas, nusikalstamų veiksmų intensyvumą patvirtina aptariamos grupės narių apsisprendimą ir susitarimą bendrai vykdyti nusikalstamą veiklą, tarp bendrininkų susiformavus tvirtus, besitęsiančius ryšius. Visais atvejais, kiekvienas iš nuteistųjų betarpiškai dalyvavo realizuojant nusikalstamus veiksmus, tai yra dalyvavo atliekant nors vieną veiksmą.
Teismas pagrįstai nurodė, kad aukštą grupės narių organizuotumo lygį aiškiai atskleidžia įrodymai, surinkti epizode dėl turto prievartavimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinimo L. R. ir laisvėje esančių A. B. , V. G. ir kitų L. R. draugų: detaliai ir ilgai planuojamas nusikalstama veika, detaliai pasiskirstoma funkcijomis, glaudžiai suderinamas bendrininkų veiksmų eiliškumas, aptariamos galimos turtinės naudos paskirstymas tarp bendrininkų, nuosekliai įgyvendinamas aptartų veiksmų planas. Nuteistųjų R. Č. ir E. Č. apsisprendimą ir susitarimą bendrai vykdyti nusikalstamą veiklą, patvirtina ir vadovavimasis bendra kriminaline patirtimi darant naujas nusikalstamas veikas. Iš 2001 10 22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. Č. ir R. Č. buvo pripažinti kaltais dėl turto prievartavimo, matyti, kad darydami naujas nusikalstamas veikas nuteistieji rėmėsi analogišku, jau taikytu nusikalstamų veiksmų modeliu: neteisėtas reikalavimas grindžiamas netinkamu nukentėjusiojo elgesiu (,,prisikalbėjai“); naudojama ta pati grasinimų nukentėjusiesiems forma (,,sulaužyti“, ,,padaryti invalidu“).
Teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų G. V. , Ž. D. , M. V. , D. P. bendrai apdarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamos veiklos intensyvumą, trukmę, kiekvieno iš jų atliekamas funkcijas atskirų nusikaltimų darymo metu, šių asmenų grupei būdingus požymius. Specifinis šios kaltinamųjų grupės požymis susibūrimas daryti nusikalstamas veikas kalinimo įstaigoje.
Iš bylos dokumentų ir pareigūnų paaiškinimų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sąlygas susiburti šiai asmenų grupei sudarė kalinimo įstaigoje nustatyta tvarka pagrįsta liberaliu administracijos požiūriu leidžiant kaltinamiesiems patiems pakankamai laisvai pasirinkti kamerą ir asmenis, su kuriais jie nori kalėti vienoje kameroje, nepakankama kalinamųjų kontrolė. Tokios atrankos pagrindu vienoje iš kalinimo įstaigos kamerų susibūrusiems G. V. , Ž. D. , D. P. , M. V. buvo sudarytos palankios sąlygos bendrai daryti nusikalstamą veiklą. Nuteistųjų susibūrimas vienoje kameroje, jų dominuojanti padėtis kitų kalinamųjų atžvilgiu, kas nustatyta atliekant G. V. naudojamo telefoninių pokalbių įrašus, jo naudojamasis telefonu tardymo izoliatoriuje, sąlygojo tvirtų ir besitęsiančių ryšių susiformavimą dar prieš pradedant nuteistiesiems bendrai daryti nusikalstamas veikas.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad būtina nustatyti kas yra organizatorius ir tik tada grupė gali būti laikoma organizuota. Toks teiginys ne visai teisingas.
Jau anksčiau minėta, kad organizuotai grupei būdinga tai, jog nusikalstamą veiką koordinuoja vienas ar keli asmenys, kurie gali dalyvauti ar nedalyvauti darant konkrečius nusikaltimus, prisidėti ar neprisidėti prie jų rengimo ar darymo, bet visais atvejais jie yra grupės vadovai, koordinatoriai ar pan.
Iš nukentėjusiojo L. R. parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 95 kameroje, organizuota grupės veikla buvo koordinuojama G. V. . Iš pastarojo telefoninių pokalbių su laisvėje esančiais asmenimis matyti, kad koordinatoriaus vaidmenį taip pat atliko E. Č. . Jį viename telefoniniame pokalbyje G. V. įvardina ,,bosiuku“.
Veikų, kaip padarytų organizuotos grupės, kvalifikaciją pagal BK 181 straipsnio 3 dalį lėmė faktinės bylos aplinkybės ir teismo, kaip teisės taikytojo, požiūris, kuris buvo objektyvus.
Panaudojus psichinį ar fizinį smurtą nukentėjusieji L. R. , V. G. , T. Š. , A. B. , Ž. B. , T. J., S. Ž. buvo verčiami suteikti neteisėtą turtinę naudą nuteistiesiems, kurių turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturėjo jokio pagrindo.
Nuteistųjų G. V. , D. P. , M. V. , Ž. D. nusikalstama veika taip pat tinkamai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 239 straipsnio 1 dalį, kadangi jie, būdami suimti, organizuota grupe terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis.
Už padarytas nusikalstamas veikas teismas nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, išsamiai nuosprendyje išdėstydamas paaiškinančius motyvus.
Nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai, kad jų veikos turėjo būti kvalifikuojamos su nuoroda į BK 24 straipsnį, t. y. nurodant kiekvieno nuteistojo vaidmenį, yra nepagrįsti. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad visi nuteistieji dalyvavo nusikalstamose veikose vykdytojais, todėl jų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį.
Nuteistasis J. G. skunde nurodo, kad, jo nuomone, teismas nepagrįstai jam į bausmės laiką įskaitė tik iki 2004 12 07 suėmime išbūtą laiką, nes suėmimo laikas buvo tęsiamas ir vėliau. Šis nuteistojo argumentas pagrįstas. J. G. nagrinėjamoje byloje buvo sulaikytas 2004 11 17 (5 t., 219 b. l.). 2004 11 19 teismo nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams (5 t. 223 b. l.). 2005 02 11 nutartimi jam pratęstas suėmimas nuo 2005 02 19 trims mėnesiams (5 t., 240 b. l.). 2005 05 17 nutarimu, sankcionuotu teisėjo, J. G. paliktas kalėti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (5 t. 242 b. l.). Jame nurodyta, kad J. G. nuteistas Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 2 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 03 02. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 12 07 nuosprendžio matyti, kad J. G. suimtas teismo salėje (7 t., 23 b. l.). Apygardos teismas, į paskirtos bausmės laiką įskaitė sulaikymą bei suėmimo laiką nuo 2004 11 17 iki 2004 12 07, taip pat bausmės, atliktos pagal 2004 12 07 nuosprendį, laiką. Ši nuosprendžio dalis keistina. Nuteistajam J. G. į bausmės laiką įskaitytinas laikas: sulaikymo nuo 2004 11 17 iki 2004 11 19; suėmimo nuo 2004 11 19 iki 2005 05 19; nuo 2005 05 20, atliekama bausmė pagal 2004 12 07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį; sulaikymas nuo 2004 09 14 iki 2004 09 16 (7 t., 23 b. l.).
Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dukrą, kuria nori rūpintis, padėti I. J. ją išlaikyti, jis iki suėmimo dirbo UAB ,,L“, pakeitė gyvenimo būdą, padarė išvadas ir nori gyventi dorai. Matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, atsižvelgė, kad G. V. dirbo, turi mažametį vaiką, ir nuosprendyje nurodė, kad šios aplinkybės turi įtakos skiriant jam bausmės dydį.
Nuteistojo E. Č. apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad jis turi darbą, mažametį vaiką, išlaiko šeimą, sušvelninti jam bausmę, jeigu bus nustatyta, kad yra pakankamai jo kaltės įrodymų.
Prašymas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Č. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, stadiją, jo asmenybę ir vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. Č. padarė 5 sunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas organizuotoje grupėje. Tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, jam du kartus taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardinimo įstatymas, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo aptariamas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. Č. asmenybę ir rodo jo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Tačiau, skirdamas bausmės dydį, teismas nurodė, kad negali neatsižvelgti į tai, jog E. Č. turi šeimą, augina mažametį vaiką ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti paskirtų jam bausmių dydį.
Nuteistasis D. P. papildomai prie skundo pateikė 2004 09 29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio nuorašą, iš kurio matyti, kad jam buvo paskirta subendrinta bausmė areštas 90 parų. Įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, laikyta jį atlikusiu bausmę, kardomoji priemonė panaikinta, paleidžiant teismo salėje. Kolegija pažymi, kad byloje yra šio įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašas (7 t., 173-175 b. l.). Esant šiems duomenims, kolegija negali pripažinti pagrįsta skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria D. P. prie paskirtos subendrintos penkerių (5) metų ir vienuolikos (11) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš dalies (1 mėnuo) pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 09 29 nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinė bausmė jam nustatyta laisvės atėmimas šešeriems metams. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam D. P. , vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie subendrintos (5) penkerių metų ir (11) vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (1 mėnuo), panaikinti.
Nuteistajam D. P. paskirtos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, galutinės subendrintos 5 (penkerių metų) ir (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės nekeisti.
Nuosprendžio dalį, kuria J. G. , vadovaujantis BK 63 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2004 11 17 iki 2004 12 07, taip pat bausmės, atliktos pagal 2004 12 07 nuosprendį, laikas pakeisti:
nuteistajam J. G. į bausmės laiką įskaityti laiką: sulaikymo nuo 2004 11 17 iki 2004 11 19; suėmimo nuo 2004 11 19 iki 2005 05 19; nuo 2005 05 20 atliekamą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 12 07 nuosprendį; sulaikymą nuo 2004 09 14 iki 2004 09 16.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų G. V. , Ž. D. , M. V. , R. Č. , E. Č. , A. E. apeliacinius skundus atmesti.