Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. B. neturėdamas teisėto pagrindo prie savęs laikė A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 13 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. balandžio 11 d. 6.25 val., kelyje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuojant automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems pateikė šį dokumentą taip jį panaudodamas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. sausio – vasario mėnesį, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio namo kieme, šalia krūmų, ant pievos, rado A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį pasiėmė ir laikė prie savęs. 2020 m. balandžio 11 d., kaltinamojo draugas A. leido jam naudotis pastarajam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežinodamas, jog kaltinamasis yra praradęs teisę vairuoti. K. B., minėtu automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui, kuriems pateikė A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau vėliau suvokęs, jog pareigūnų neapgaus, pripažino, jog panaudojo kito asmens dokumentą. Paaiškino, kad savo vairuotojo pažymėjimą prarado prieš porą metų dėl greičio viršijimo, o vėliau buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tačiau šios teisės neatgavo, nes neturi finansinių galimybių susimokėti paskirtos baudos. A. A. vairuotojo pažymėjimą galvojo grąžinti jį suradęs per socialinius tinklus, tačiau tą padaryti pamiršo (b. l. 93–94, 101–103).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas V. A., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 11 d., dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadu, kartu su savo kolega specialistu P. M. stovėdami prie pastato (garažo), (duomenys neskelbtini), Kaune apie 6.25 val. pastebėjo pro juos pravažiavusį automobilį „Audi A4“, kurį vairavo vyriškis, su praviru vairuotojo pusės langu. Kilus įtarimui ir panaudojus automobilio mėlynus ir raudonus švyturėlius, sustabdė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pat minėto pastato. Prie automobilio vairo sėdėjo jaunas vaikinas, apsirengęs netvarkingai, kuris pateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimą išduotą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas pradedančiajam vairuotojui, todėl vairuotojo paklausė, ar jis nebuvo baustas metų bėgyje, bet pastebėjus, kad vairuotojo pažymėjime nurodyta nuotrauka nepanaši į asmenį vairavusį automobilį, vairuotojo pažymėjimą bei vairuotojo tapatybę patikrino per POLIS II naršyklę. Vairuotojas nurodė, kad pažymėjimo galiojimo laikas panaikintas, nes buvo jį pametęs, o vėliau rado, tačiau užduodant kontrolinius klausimus apie giminystės ryšius, vairuotojas į juos atsakyti negalėjo. Asmens buvo paklausta, kam priklauso vairuotojo pažymėjimas ir kokie jo tikrieji anketiniai duomenys. Tuomet vairuotojas prisipažino, kad iš tikrųjų jis yra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), o pateiktą vairuotojo pažymėjimą rado prieš porą mėnesių, šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šio asmens nepažįsta. Patikrinus POLIS II, taip pat nustatyta, kad K. B. teisės vairuoti transporto priemonės neturi, todėl vadovaujantis ANK 424 straipsnio 2 dalimi jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat paaiškėjo, jog asmuo yra ieškomas, kaip karo prievolininkas vengiantis tarnybos. Su A. A. telefonu susisiekti nepavyko, pažymėjimo praradimo aplinkybių išsiaiškinti nepavyko (b. l. 23–25).

Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškai V. A. (b. l. 19–20).

Liudytoja I. A., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rudenį, nakties metu, tikslios datos ir laiko neatsimena, (duomenys neskelbtini), iš namų kieme buvusio neužrakinto automobilio buvo pavogta jos vyro A. A. piniginė su visais joje buvusiais dokumentais, tačiau dėl įvykio jos vyras A. A. į policiją nesikreipė. Paaiškino, kad šiuo metu A. A. yra išvykęs į Šiaurės Airiją, kur dirba, tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravęs liudytojos gyvenamosios vietos adresu, kur ji gyvena su judviejų dukra. Nurodė, jog A. A. į Lietuvą ketina grįžti rudenį. Asmuo vardu K. B. jai nežinomas, tokio žmogaus nepažįsta, ar tokį asmenį pažįsta A. A. ji nežino (b. l. 28–30).

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškai I. A. (b. l. 37–39).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti kelyje, šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 14–17).

Iš 2020 m. birželio 15 d. elektroninio pašto Rimante.Budre@policija.lt adresu gauto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) laiško matyti, kad A. A. pateikė raštu savo paaiškinimus apie tai, jog jis 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini), neužrakintame automobilyje, paliko piniginę, kuri buvo pavogta. Piniginėje buvo banko kortelės ir vairuotojo pažymėjimas, tačiau į policiją iškart nesikreipė dėl to laikotarpio užimtumo ir laiko stokos, o sulaikyto asmens, vardu K. nepažįsta. Šiuo metu A. A. laikinai gyvena Airijos Respublikoje. Dėl COVID19 pandemijos sukeltų apribojimų, atvykti į apklausą ir tikslios grįžimo datos nurodyti negali (b. l. 62).

Iš Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną pažymos 2020 m. balandžio 22 d. išrašo matyti, kad A. A. 2020 m. vasario 12 d. išvyko iš Vilniaus oro uosto PKP (b. l. 38).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. balandžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis E. V. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. A. vardu. Padaryta dokumento kopija (b. l. 43–45, 46–48).

Iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. birželio 17 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. balandžio 13 d. A. A. vardu yra atspausdintas pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis tikras. Pirminiai rekvizitai šiame dokumente nepakeisti (b. l. 53–56).

Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2020 m. birželio 12 d. rašto matyti, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja, kadangi asmuo pats Vairuotojų portale 2020 m. kovo 27 d. 13.29.26 val. deklaravo dokumento praradimą (b. l. 61).

Iš Vairuotojų registro įrašo peržiūros 2020 m. birželio 29 d. išrašo matyti, kad K. B. 2017 m. balandžio 27 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2019 m. balandžio 27 d. (b. l. 83).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kaltinamasis K. B. neteisėtai prie savęs laikė A. A., vardu 2019 m. balandžio 13 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. balandžio 11 d. 6.25 val., kelyje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimui buvo sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio policijos pareigūnų ir minėtą vairuotojo pažymėjimą, neturėdamas teisėto pagrindo, pateikė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams kaip savo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, jog jis, prie savęs laikytą A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jį kaip savo, sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui, kadangi teisę vairuoti kelių transporto priemones yra praradęs dėl greičio viršijimo, tačiau supratęs situacijos rimtumą pareigūnams pripažino, jog panaudojo kito fizinio asmens vairuotojo pažymėjimą. Šias kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų V. A. ir P. M. parodymai apie tai, kad 2020 m. balandžio 11 d., (duomenys neskelbtini), Kaune apie 6.25 val. (duomenys neskelbtini) pr., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis K. B., policijos pareigūnams paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir dokumentus, jis pateikė A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio nuotraukoje esantis asmuo ir automobilį vairavęs kaltinamasis skyrėsi savo išvaizda, dėl to buvo nuspręsta patikrinti asmenį ir vairuotojo pažymėjimą per POLIS II naršyklę, kurioje esančių duomenų pagrindu užduodant kaltinamajam klausimus apie A. A. giminystės ryšius ir vairuotojo pažymėjimo negaliojimo priežastis, šis atsakyti negalėjo ir vėliau pripažino, jog pateikė kito asmens, prieš kelis mėnesius rastą vairuotojo pažymėjimą, kadangi jam teisė vairuoti yra atimta, ką patvirtina ir I. A. bei A. A. parodymai apie tai, jog nei nurodytos liudytojos, nei A. A. kaltinamojo K. B. nepažįsta, o A. A. vairuotojo pažymėjimas buvo pavogtas 2019 m. rudenį, nakties metu, jį paimant iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvusio neužrakinto automobilio, ką elektroninėmis ryšio priemonėmis patvirtino ir pats A. A.. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolais, o taip pat VĮ „Regitra“ pranešimu, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje – kelyje, šalia (duomenys neskelbtini) pr. esančio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, paimto A. A. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Vairuotojų portale 2020 m. kovo 27 d. 13:29:26 val. galiojimas sustabdytas, o taip pat specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog minėtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. balandžio 13 d. A. A. vardu yra atspausdintas pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra tikras bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad K. B. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo kaltinime nurodytą A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiose dalyse jis nėra pagrįstas byloje nustatytais duomenimis, kadangi neginčijamai nustatytas tik aukščiau paminėto dokumento – vairuotojo pažymėjimo – neteisėto laikymo faktas, o jo įgijimo aplinkybės nenagrinėtos ir išsamiau netirtos ikiteisminio tyrimo metu, todėl aukščiau nurodyto dokumento neteisėtas įgijimas yra šalintinas iš kaltinimo, jame paliekant tik dokumento laikymą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

Byloje surinktų įrodymu pagrindu konstatuotina, kad kaltinamasis K. B., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinimui sustabdytas policijos pareigūnų, pastariesiems pateikė prie savęs neteisėtai laikomą A. A. vardu išduotą tikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip prisistatydamas kitu asmeniu, taigi neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo kito fizinio asmens – A. A., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis pripažino, o byloje esančiu duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad jis, suvokdamas, jog savo žinioje, tai yra prie savęs, neturėdamas teisėto pagrindo laiko kito fizinio asmens – A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, ir jį panaudojo sustabdytas policijos pareigūnų, po ko šie nusikalstami veiksmai buvo nutraukti, minėtą vairuotojo pažymėjimą paėmus policijos pareigūnams.

Kadangi BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaroma vienu ar keliais alternatyviais veiksmais, kuriuos apima tiek neteisėtas dokumento įgijimas, tiek gabenimas, ar laikymas, kas būtent šiuo atveju nustatyta kaltinamojo veiksmuose, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. K. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 107).

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 68–69), eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 71–79), nedirba (b. l. 81–82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 87), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 89).

BK 302 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Prokurorė siūlė kaltinamajam už veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje skirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti K. B. skirtinos bausmės rūšį – areštą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, tačiau eilę kartų administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustam asmeniui, kuriam teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti K. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. B. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 12 (dvylikos) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai pakenktų jauno (gim. (duomenys neskelbtini)) ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju K. B. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamas neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti K. B. taikant minimalų 3 (trijų) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 95–96) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančiu negaliojančiu A. A. vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 18 (aštuoniolikos) dienų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 12 (dvylikos) dienų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. B. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su jame esančiu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.