Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. vasario 18 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas V. B. teisės aktų nustatyta tvarka 2015-01-01 - 2018-12-31 laikotarpiu naudojosi kita (kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų žeme) valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini), tačiau už naudojimąsi valstybiniu žemės sklypu aukščiau nurodytu laikotarpiu atsakovas nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių, iš viso 18,82 Eur. Iš šios sumos iki 2015-11-16 buvo nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis todėl buvo paskaičiuota 0,36 Eur delspinigių, iki 2016-11-15 nesumokėta 4,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 metus, todėl buvo paskaičiuota 0,36 Eur delspinigių, iki 2017-11-15 nesumokėta 6,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus, todėl buvo paskaičiuota 0,42 Eur delspinigių, iki 2018-11-15 nesumokėta 6,54 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 metus, todėl buvo paskaičiuota 0,47 Eur delspinigių.

Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Be pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad minėtas mokestis už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 papunktyje, o taip pat ir LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Aplinkybė, kad nutarimuose nustatyta, jog mokestis imamas už nuomą, o ne naudojimą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nes faktinis valstybinės žemės naudojimas, kai atsakovas neturi teisės šios žemės naudoti neatlygintinai, pagrįstai prilyginamas faktinei nuomai, už kurią turi būti mokamas atitinkamo dydžio mokestis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Ieškovės vertinimu, atsakovas nuo 2015 metų naudodamasi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, turi pareigą mokėti žemės nuomos mokestį ir yra ieškovei skolingas 18,82 Eur. Panaudos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, atsakovas privalo sumokėti ieškovui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius). Ieškovė pažymi, kad atsakovas naudojosi valstybine žeme, tačiau žemės nuomos mokesčio nemokėjo ir iki šiol nesumoka. Dėl šios priežasties turi prievolę ieškovei mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, delspinigių apskaičiavimas ir kita buvo nustatyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintoje Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkoje su vėlesniais papildymais, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-183 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėse, 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-253 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėse, kuriomis remiantis atsakovui už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiuoti 0,04 procentų delspinigiai.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę atsakovas yra pilnai įvykdęs, iš atsakovo ieškovei priteistina 17,21 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio bei 0,82 Eur delspinigiai (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.545 straipsnis, Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188756386, esančiai Savanorių pr. 371, Kaune, Biudžeto ir finansų skyriaus pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 17,21 Eur (septyniolika eurų 21 centą) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 0,82 Eur (aštuoniasdešimt du centus) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Atsakovas V. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.