Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-988-590/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
2A-988-590/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06645-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
Atsakovas
B. K.
Ieškovas
AB bankas „Snoras“
Trečiasis asmuo
T. C.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-988-590/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06645-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB bankas „Snoras“ ieškinį atsakovei B. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. C..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės B. K. 18 189,78 Lt skolos dėl negrąžinto kredito, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 273 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad bankas ir atsakovė B. G. 2007-05- 29 pasirašė paskolos sutartį Nr. 035-16982-200, kuria bankas atsakovei suteikė 25000Lt kreditą. Pagal paskolos sutartį atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012-05-28, pradedant 2007-06-27 ir kiekvieno mėnesio 27 dieną grąžinant po 417 Lt, likusią sumą grąžinant 2012-05-28. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti 5,9 procentus metinių palūkanų bei 0,065 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė įsipareigojimų nesilaikė, 2009-02-02 , 2009-02-29 ir 2009-02-17 bankas pranešimais atsakovę įspėjo dėl jos įsipareigojimų nevykdymo, 2009-04-07 vienašališkai sutartį nutraukė anksčiau termino. Atsakovė liko skolinga 17494 Lt negrąžintos paskolos, 374,08 Lt palūkanų, 315,69 Lt delspinigių bei 6 Lt komisinio mokesčio už pranešimų siuntimą, viso skolinga 18189,78 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-14 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovė B. K. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, jis yra niekinis, kadangi buvo sudarytas T. C. iniciatyva, nes jos verslui reikėjo pinigų, todėl atsakovė sutiko savo vardu paimti kreditą. T. C. įsipareigojo pagal mokėjimų grafiką atsakovės vardu dengti kreditą. Ji duodavo atsakovei pinigus, kad pastaroji įneštų grynais į savo banko sąskaitą, iš kurios vėliau būdavo atliekami kredito dengimo mokėjimai. Vėliau ji pati įnešdavo į atsakovės sąskaitą pinigus mokėjimo paskirtyje nurodydama kaip paskolos grąžinimą. Pati T. C. yra parašiusi atsakovei įsipareigojimą, kad perėmė banko „Snoras“ ir banko „Swedbank“ kreditų sumas 82500Lt sumai. Minėtas aplinkybes atsakovė patvirtino posėdžio metu, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, nes turi mažametį vaiką, nedirba, gauna tik motinystės pašalpą, moka kitam bankui skolą kas mėnesį po 326 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas su prieštaravimu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartyje tretieji asmenys nei kaip laiduotojai, nei kaip solidarūs skolininkai nefigūruoja, paraiška paskolai užpildyta pačios atsakovės, pagal paskolos sutartį ji gali būti pakeista ar papildyta tik sutikus abiem šalims (Sutarties 27 p.). Pagal CK 6.116 str. 1 d. perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Tokio sutikimo ieškovas nedavė. Prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-25 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-14 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės B. G. ieškovo AB banko „Snoras“ naudai buvo priteista 18189,77 Lt skolos, 8 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 273 Lt išlaidų paliko nepakeistą; sprendimo vykdymą išdėstė 2 metų laikotarpiui: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį priteisiant iš atsakovės B. G. sumokėti ieškovui AB bankas „Snoras“ po 757,87Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė B. K., pasirašiusi su ieškovu paskolos sutartį ir gavusi sutartą 25000 Lt sumą, ko pastaroji neginčija, privalėjo ją ir grąžinti, bei grąžinti laiku. Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad atsakovė pinigus ėmė paprašyta T. C., pinigus atidavė jai ir T. C. už ją mokėjo bankui įmokas, neturi jokios reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes atsakovės santykiai su trečiuoju asmeniu yra jos asmeninis reikalas, jos valia, kaip ji panaudojo gautą kreditą. Minėta aplinkybė neatleidžia jos nuo atsakomybės kreditą grąžinti, paskolos sutarties įstatymo nustatyta tvarka atsakovė nenuginčijo. Teismas sutiko su ieškovo atstovo nuomone, kad atsakomybė pagal kredito sutartį kyla atsakovei B. K..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-25 sprendimą dalyje dėl 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, nurodant – 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-25 sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 2 metų laikotarpiui, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – sprendimo vykdymą išdėstyti 6 metų laikotarpiui: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį priteisiant iš atsakovės B. G. sumokėti ieškovui AB bankas „Snoras“ po 252,63 Lt. Nurodo, kad atsakovė yra socialiai remtina, niekur nedirba, viena augina dvejų metų vaiką. Skola ieškovui susidarė atsakovę apgavus trečiajam asmeniui (T. C.). Teismas, priskirdamas riziką tik atsakovei ir leisdamas ieškovui pelnytis dėl objektyviai susiklosčiusių sunkių ekonominių sąlygų, priteisė ieškovui nepagrįstai dideles metines palūkanas. Mano, kad palūkanų dydis neturėtų viršyti CK nurodyto 5 procentų dydžio. Pažymi, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 2 metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 757,87 Lt pažeis ne tik atsakovės, bet ir jos vaiko interesus. Atsakovės finansinės galimybės yra objektyviai ribotos dengti skolą (krizė, nedarbas, mažas vaikas, išdėliota prievolė kitam kreditoriui, mokant po 326 Lt per mėnesį). Atsakovė B. G. tokio sprendimo vykdyti realiai nepajėgs ir tai sąlygos priverstinį skolos išieškojimą, o tai didins jos įsiskolinimą antstoliams ir sunkins jos ir taip sunkią finansinę padėtį bei tiesiogiai turės neigiamos įtakos atsakovės mažamečio vaiko išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės B. G. apeliacinį skundą ieškovas AB bankas „Snoras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-25 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties 20 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei ieškovas kreipiasi dėl bet kurios sumos pagal paskolos sutartį išieškojimo, atsakovai privalo nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti ieškovui 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas nuo ieškovo išieškomos sumos. Ši paskolos sutarties sąlyga su atsakove buvo aptarta ir atsakovė savo parašu paskolos sutartyje patvirtino, kad supranta visas pasekmes, kurios gali kilti paskolos negrąžinimo atveju. Teismui nusprendus, jog šalių aptartos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra per didelės būtų akivaizdžiai pažeisti teisėti ieškovo kaip kreditoriaus interesai bei CK įtvirtintas teisėtų lūkesčių principas, kadangi ieškovas, išduodamas paskolą atsakovei, pagrįstai tikėjosi paskolos negrąžinimo atveju kompensuoti savo patiriamus nuostolius (nuo kreipimosi į teismą momento) iš teismo priteistų 8 proc. metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos. Pažymi, jog tokios aplinkybės kaip laikinas darbo netekimas, darbo pajamų sumažėjimas yra įprasti, kasdieniniai reiškiniai rinkos sąlygomis ir apdairus, protingas žmogus privalo sutarties sudarymo metu numatyti tokių aplinkybių atsiradimo galimybę, bei imtis veiksmų, kurie sumažintų šių aplinkybių poveikį. Teismo sprendimo įvykdymo išsprendimo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Teismui sprendimo įvykdymą išdėsčius dar papildomai šešerių metų laikotarpiui būtų akivaizdžiai pažeistas lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principas, kadangi apeliantė turi ir kitų nepadengtų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Apeliantė ilgą laiką nedengė įsiskolinimo net po paskolos sutarties nutraukimo.

Trečiasis asmuo T. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė aukštas procesines palūkanas. CPK 306 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė mažinti procesinių palūkanų dydžio, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl jomis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas. Kita vertus, 2007-05-29 paskolos sutartimi šalys susitarė (sutarties 20 punktas), kad tuo atveju, jei bankas kreipiasi į teismą dėl bet kurios sumos pagal sutartį išieškojimo, paskolos gavėjas privalo nuo banko kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti bankui 8 procentų metines palūkanas nuo banko išieškomos sumos. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Atsakovė sutartimi nustatytų palūkanų dydžio neginčija. CK 6.189 str. įtvirtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl atsakovė privalo mokėti sutartimi nustatytas palūkanas. Kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 8 procentų metinės palūkanos turi būti mažinamos iki 5 procentų dėl ekonominės krizės ir dėl to, kad atsakovė neturi darbo. Šiais argumentais būtų pagrindas mažinti palūkanas, jeigu atsakovė būtų sudariusi vartojimo sutartį. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d. nustato, kad Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovei paskola buvo suteikta jos asmeniniams poreikiams tenkinti (sutarties 2.1 punktas). Tačiau kolegija pažymi, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta 2007-05-29 paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, nes banko suteiktos paskolos atsakovė nenaudojo savo asmeniniams poreikiams, kaip buvo įsipareigojusi paskolos sutartyje. Atsakovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad banko paskolintus pinigus atidavė trečiajam asmeniui T. C., pastarosios verslo poreikiams. Kadangi atsakovė jai suteiktos paskolos nenaudojo asmeniniams poreikiams, ji nėra vartotoja, todėl nėra pagrindo mažinti palūkanas dėl ekonominės krizės ir prarasto darbo.

Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė nurodo, kad nedirba, augina vaiką, kiekvieną mėnesį turi mokėti po 326 Lt kitam bankui. Atsakovė nurodė, kad per mėnesį gauna 669 Lt motinystės pašalpą, tačiau nenurodė visų gaunamų pajamų dydžio ir nepateikė savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Kolegija sprendžia, kad atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą 6 metų laikotarpiui, per mėnesį mokant po 252,63 Lt yra visiškai nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismui atsakovės nurodyta turtinė padėtis akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė negalėtų vykdyti teismo sprendimo. Pagal paskolos sutarties 3.2. punktą atsakovė paskolą buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2012 m. gegužės 28 d., todėl prašomas 6 mėnesių sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpis visiškai nebeatitiktų šalių teisių ir pareigų bei teisėtų lūkesčių pusiausvyros, pažeistų atsakovo, kuriam yra iškelta bankroto byla, kreditorių interesus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius