Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-21 · Administracinė byla Nr. eI-1940-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
eI-1940-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00573-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. R.V.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1940-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00573-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo A. R.V. atstovei advokatei A. K.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R.V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui A. R. V.“ Nr. (15/5-7)11U-203(00218) (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – Migracijos skyrius) 2017 m. rugsėjo 22 d. tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 22 d., tačiau ginčijamu sprendimu leidimas laikinai gyventi panaikintas, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹, 2² punktų nustatytų reikalavimų.

Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvieno užsieniečio situacija yra individuali (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), tačiau Migracijos departamentas nei raštu, nei elektroniniu paštu, nei telefonu nesusisiekė nei su juo, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)” (toliau – Bendrovė), kurios dalyviu jis yra, nebandė sužinoti, ar įmonė vykdo veiklą, o iš karto priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teigia, kad ginčo situacijoje susidarė individualios aplinkybės, kurių pagrindu Bendrovės veiklą tikrinę pareigūnai padarė nepagrįstą išvadą, neva jis neužsiima teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Paaiškina, kad 2013 m. sausio 23 d. buvo įregistruota UAB ,.(duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. įsigijo 1 000 vnt. (t. y. 50 proc.) šios Bendrovės akcijų ir nuo tada tapo Bendrovės dalyviu. Akcijų įsigijimo metu Bendrovės direktoriumi buvo N. B., kuris taip pat buvo vienas iš Bendrovės akcininkų bei sudarė verslo planą, kuris buvo pateiktas Migracijos departamentui. Verslo plane Bendrovės veiklos vykdymo vietos buvo nurodytos (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikta nuomos sutartis, sudaryta su patalpų (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininke, be to, buvo pateikti nuosavybės dokumentai, patvirtinantys, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Bendrovei. Pažymi, jog verslo plane buvo nurodyta, jog jo rengimo metu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, yra remontuojamos, tačiau remontus planuojama baigti 2016 m. spalio mėnesį, o patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra planuojama atidaryti dar vieną filialą potencialiems klientams. Išdavus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 10 d. tapo Bendrovės vadovu. Tuo laiku nuomotų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė išvyko iš Lietuvos Respublikos, o pasibaigus nuomos sutartyje nustatytam terminui, buvęs direktorius nesugebėjo susitarti su patalpų savininke dėl nuomos sutarties pratęsimo. Minėtose patalpose iki šiol yra likęs Bendrovės inventorius. Perėmus vadovavimą Bendrovei, pareiškėjas susisiekė su šių patalpų savininke ir susitarė, jog jai grįžus į Lietuvą, bus tęsiama patalpų nuoma ir toliau vykdoma veikla šiose patalpose, tačiau šios situacijos sprendimas užsitęsė. Pažymi, jog šiose patalpose Bendrovei vis dar išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Pareiškėjas, kaip Bendrovės direktorius, siekdamas sukurti visas Bendrovės veiklos vietas vienijantį prekės ženklą, 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į patentų biurą dėl (duomenys neskelbtini) prekės ženklo įregistravimo. Be to, dėl laikinų nesklandumų vienoje veiklos vykdymo vietų pareiškėjas nusprendė įrengti ir pritaikyti verslui patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Inicijavus šių patalpų remonto darbų tęsimą, paaiškėjo, jog būtinas daugiau nei pusės gyventojų sutikimas dėl patalpų paskirties keitimo iš prekybos į maitinimo paslaugų paskirtį. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu nepritarė patalpų paskirties pakeitimui, todėl pareiškėjas sustabdė remonto darbus bei kreipėsi į teisininkus, svarstydamas dėl teisinių galimybių skųsti tokį sprendimą, tačiau, suprasdamas tokio bylinėjimosi trukmę bei siekdamas vykdyti verslą ir gauti veiklos pajamų, pareiškėjas aktyviai pradėjo ieškoti kitų tinkamų patalpų veiklai vykdyti ir 2018 m. sausio 26 d., po beveik mėnesį trukusių derybų Bendrovė sudarė nuomos sutartį dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos, bei sumokėjo 2 700 Eur dydžio avansą už du paskutinius nuomos mėnesius. Šiuo metu minėtos patalpos rengiamos atidaryti, iškabintos iškabos apie būsimą restoraną (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat nurodoma, kad įvykus nurodytiems verslo nesklandumams, pareiškėjas, siekdamas optimizuoti verslo sąnaudas tuo laikotarpiu, kol Bendrovė laikinai negavo pajamų, buvo priverstas atleisti įmonės darbuotojus, kadangi iki kol buvo sudaryta nauja nuomos sutartis dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, darbuotojams nebuvo galimybės sudaryti tinkamų darbo sąlygų. Tačiau netrukus po nuomos sutarties dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių patalpų sudarymo, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas, siekiant gauti maisto tvarkytojo pažymėjimą šioms patalpoms, priimti atitinkami įsakymai ir atlikti veiksmai, būtini maitinimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovei jis vadovauja vos keturis mėnesius, kurie buvo kupini nesklandumų. Jis yra užsienietis, verslą, kurį perėmė taip pat iš užsieniečio, pradeda svetimoje valstybėje. Nežinant Lietuvos Respublikos įstatymų, greitai reaguoti, rasti patikimų partnerių, kurie galėtų tinkamai ir kvalifikuotai padėti jam yra itin sudėtinga. Tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir jis deda visas pastangas, kad jo ketinamas vykdyti verslas pradėtų sėkmingai veikti. Dėl ginčijamo sprendimo teiginių, kad Bendrovė nėra atsiskaičiusi su buhalterinę apskaitą vykdančiu asmeniu, pažymi, jog šios aplinkybės nustatytos tik pokalbio su buhaltere metu, neturint jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Bendrovė yra tinkamai atsiskaičiusi su buhalterinę apskaitą tvarkiusia bendrove. Pažymi, jog įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė dėl nesusikalbėjimo su buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu, kuris pareiškėjo neinformavo apie susidariusią skolą. Vos pareiškėjas gavo tokią informaciją, skola nedelsiant buvo sumokėta.

Pareiškėjas pripažįsta, kad pasikeitus aplinkybėms dėl vykdomo verslo patalpų pasikeitimo Migracijos departamentui nepateikė informacijos, tačiau to nepadarė, nes manė ir iki šiol mano, jog pavyks susitarti su buvusių patalpų, adresu Pašilės g. 10, savininke dėl nuomos santykių atnaujinimo. Šis faktas, pareiškėjo nuomone, negali ir neturi būti savaime vertinimas kaip Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2¹ punkto ir 2² punkto pažeidimas. Analizuodamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, pareiškėjas nurodo, kad įstatyme nėra imperatyviai įtvirtina pareiga užsieniečiui pranešti apie įmonės veiklos vietos pasikeitimą. Pažymi, kad formaliai įmonės buveinės adresas nebuvo keičiamas.

Teigia, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 101.1 - 101.5 punktų reikalavimus, nes neatliko savarankiško patikrinimo, ar Bendrovė, kurios dalyvis jis yra, yra fiktyvi, neinformavo pareiškėją apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą, jo neapklausė. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendrovė yra realiai veikianti, turi išnuomotas patalpas veiklai, sudarytos kitos veiklai reikalingos sutartys, pateiktas prašymas Lietuvos valstybiniam patentų biurui dėl restorano pavadinimo įregistravimo.

Pažymi, kad leidimas laikinas gyventi jam buvo išduotas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl turėjo būti vertinama būtent įmonės ir pareiškėjo, kaip akcininko ir vadovo, sąlygų atitikimas įstatymo nustatytoms sąlygoms, o ne formalūs pagrindai. Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi sukelia jam rimtas pasekmes, kadangi jis netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią turėjo iki šiol. Akcentuoja, kad toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas jo padarytiems pažeidimams (Vilniaus administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-9562-580/2015), tuo tarpu sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi jo atžvilgiu priimtas neįvertinus tokio draudimo būtinumo demokratinėje visuomenėje bei teisių apribojimo proporcingumo siekiamam tikslui. Pabrėžia, kad jis gyvena Lietuvos Respublikoje dvejus metus, nepažeisdamas įstatymų. Jis socializavosi Lietuvos Respublikoje, vykdė ir iki šiol vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje, yra taikus žmogus, palaikantis draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos piliečiais. Šiai dienai jis neturi nepriemokų ar įsiskolinimų biudžetui.

Teigia, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi sukels rimtas pasekmes ne tik jam, bet ir Bendrovei, nes ji negalės tęsti veiklos be esamo dalyvio, t. y. jo, kuris yra ne tik 50 proc. Bendrovės akcijų savininkas, bet ir jos direktorius (el. byla, I tomas 1-9 puslapiai).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d., tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimis bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

Migracijos departamente 2018 m. sausio 26 d. buvo gauta pareiškėjo asmens byla sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimti. Kartu su pareiškėjo asmens byla buvo atsiųsti Migracijos skyriaus atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo rezultatai. Migracijos departamentas, įvertinęs Migracijos skyriaus atliktą pareiškėjo įmonės patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, kuriame nurodė, kad minėta bendrovė užsiima viešojo maitinimo veikla, tai yra veikia kaip indiškų patiekalų kavinė. Kaip veiklos vykdymo vietas pareiškėjas nurodė adresus: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atlikus patikrinimą nurodytais adresais, buvo nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, minėta bendrovė veiklos nevykdo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šalia gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra medinis kioskas, kuris buvo užrakintas ir į jį patekti nepavyko, informacinių iškabų ar kitos informacijos, kad šioje vietoje yra įsikūrusi kavinė ant minėto pastato nėra. Pažymi, kad teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė 2015 m. sausio 1 d. nuomos sutartį, sudarytą su patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas savininke. Asmuo gyvenantis minėtame name paaiškino, kad šiuo metu patalpų savininkė yra išvykusi iš Lietuvos, taip pat paaiškino, kad šalia esančiame mediniame kioske jokia veikla šiuo metu nėra vykdoma, indišką maistą tiekiančios kavinės nėra. Atlikus patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo nustatyta, kad tai yra daugiabutis namas. Tikrinimo metu patekti į vidų nepavyko. Namo išorėje ir prie įėjimų į pastatą nebuvo jokios informacijos, patvirtinančios, kad šiame pastate įmonė vykdo veiklą, indiškų patiekalų kavinės nėra. Pažymi, kad kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktame verslo plane nurodoma, kad šiuo adresu turi būti įsikūrusi kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma kavinė.

Patikrinimo metu telefonu taip pat buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu, kuris nurodė, kad duomenų apie minėtos bendrovės veiklą neturi, taip pat paaiškino, kad bendrovės direktorius nėra atsiskaitęs už teikiamas paslaugas. Patikrinus viešus draudėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, taip pat buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra 931,41 euras. Patikrinus duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojoje duomenų bazėje, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 33,22 euro nepriemoką.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, o pareiškėjo į Lietuvos Respubliką atvykimo tikslas yra kitas negu oficialiai deklaruotas. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., jis nurodė klaidingą informaciją apie savo atvykimo tikslą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą ir jos veiklos vykdymo vietą, todėl jam išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, su pareiškėju nesusisiekė ir nesiaiškino, ar jo įmonė vykdo veiklą, paaiškina, kad nei Įstatymas, nei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), nenustato Migracijos departamentui pareigos apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus Migracijos skyriaus patikrinimą, kurio metu buvo surinkta pakankamai duomenų ginčijamam sprendimui priimti. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog jo įmonė nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo jokios veiklos nevykdė ne tik nurodytais, bet ir kitais adresais, todėl, skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo neapklausė (ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios pareigos neturėjo), atsakovo nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius, kad jis įmonės direktoriumi tapo tik 2017 m. spalio 10 d., o verslo nesklandumai įmonėje atsirado dėl anksčiau dirbusio direktoriaus, atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje pateiktu aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi grindė ketinama toliau vykdyti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės pagrindu ir dėl šios priežasties (vykdyti teisėtą veiklą, susijusią su veikla šioje įmonėje) leidimas gyventi ir buvo išduotas, taigi, pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir aktyvus, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį atitiktų Įstatymo reikalavimus, o Migracijos departamentui būtų pateikti tikrovę atitinkantys duomenys. Migracijos departamento vertinimu, skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas tik pradėjo vykdyti veiklą ir susiduria su sunkumais, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, nustačius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų galimai pažeistų Aprašo 101.1 - 101.5 papunkčių, 188 ir 189 punktų reikalavimų pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nebuvo konstatavęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, taigi, neturėjo jokios pareigos taikyti šių Aprašo reikalavimų. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą. Akcentuoja, kad būtent užsienietis turi pareigą pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, tačiau teismui jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, šią savo pareigą įvykdė.

Dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo paaiškina, kad šiuo atveju yra vertinami duomenys, ar įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar šioje įmonėje įdarbinti darbuotojai dirba visą darbo laiką ir ar jiems yra mokamas nurodytas darbo užmokestis. Mano, kad pareiškėjas skunde neteisingai interpretuoja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą, taigi, skundo teiginiai, kad pareiškėjo įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi įmonė vykdo veiklą, yra ne tik nereikšmingi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo kontekste, bet ir teisiškai nepagrįsti. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo įmonėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams po leidimo laikinai gyventi jam išdavimo, nebėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (įmonėje buvo įdarbintas tik pareiškėjas). Šios faktinės aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad įmonei susidūrus su verslo nesklandumais, įmonėje įdarbintos darbuotojos buvo atleistos. Taigi, pats pareiškėjas skunde iš esmės neginčija, kad jo įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, taip pat konstatavo, kad pareiškėjo įmonė neatitinka ir kito imperatyvaus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, o būtent - pareiškėjo įmonė pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Ši išvada buvo padaryta įvertinus Migracijos skyriaus atlikto pareiškėjo įmonės patikrinimo rezultatus. Migracijos departamento vertinimu, skunde nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjo įmonė nevykdė veiklos verslo plane deklaruotais adresais (vertinant byloje surinktą medžiagą ir paties pareiškėjo skundo teiginius, iki ginčijamo sprendimo priėmimo, jo įmonė jokios veiklos nevykdė ir kitais adresais), nėra pagrįsti jokiais dokumentais ar objektyviais duomenimis, taigi, šios priežastys ginčui nėra teisiškai reikšmingos ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde cituoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 15 punktą, pagal kurį ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra proporcingas, jis neužkerta kelio pareiškėjui, atitinkant imperatyvius Įstatymo reikalavimus ir vykdant teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, pateikti Migracijos departamentui naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (el. byla, II tomas 1-10 puslapiai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad prašymo pateikimo metu Migracijos departamentui nekilo jokių abejonių, kad Bendrovė veiklą vykdo pagal pateiktą verslo planą. Tai reiškia, kad pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis. Taip pat nesutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra kitas, nei jis deklaruoja. Tvirtina, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą vykdyti restoranų veiklą. Remdamasi Migracijos skyriaus pareigūnės tarnybinio pranešimo duomenimis, pareiškėjo atstovė daro išvadą, kad Migracijos departamentas atliko Bendrovės veiklos fiktyvumo vertinimą, kadangi buvo analizuojami tai nusakantys kriterijai, tačiau tuo pagrindu sprendimo nepriėmė, tam, kad pareiškėjas negalėtų atsikirsti. Pripažįsta, kad tam tikru periodu Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, tačiau nuo 2018 m. kovo 20 d. Bendrovėje dirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių mėnesinis bruto darbo užmokestis sudaro 1900 Eur. Nurodo, kad Bendrovė indiško maisto tiekimo paslaugas vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo metu Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Bendrovė yra nutraukusi patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį. Kadangi verslo plane buvo nurodyti du adresai, kuriais Bendrovė vykdo veiklą, jie buvo patikrinti. Jokios Bendrovės deklaruotos veiklos šiais adresais nebuvo nustatyta. Atkreipia dėmesį, kad ir pareiškėjas neginčija, jog Bendrovė šiais adresais veiklos nevykdė. Pasikeitus prašyme išduoti leidimą gyventi nurodytoms aplinkybėms užsienietis privalėjo apie tai informuoti Migracijos departamentą. Pareiškėjas šiuo metu turi galimybę pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, prašyme nurodydamas pasikeitusias jo veiklos aplinkybes. Atsakovo žiniomis, pareiškėjas to nėra padaręs. Patikslino, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹, 2² punktų nuostatos nebuvo taikytos. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies punktas taikytas, nes pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos vietą, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas – nes nustatyta, jog nuo 2017 m. lapkričio 20 d. Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų - joje nedirbo 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, Bendrovė nevykdė veiklos verslo plane nurodytose vietose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimo „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui A. R. V.“ Nr.(15-5-7)11U-203(00218) (el. byla, I tomas 12-14 puslapiai).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. R.V., kuris yra I. R. pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla, II tomas 11-20 puslapiai). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (el. byla, II tomas 24-29, 30-31, 32-36, 37-50, 51, 52-91, 92-95, 96, 97-99, 100, 101-103, 104-109, 100, 115, 116, 117, 118, 119-121, 122, 123-124, 125, 126, 127, puslapiai). Pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. užpildė Apklausos lapą, kuriame pateikė atsakymus apie jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje (el. byla, II tomas 128-132 puslapiai). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė papildomus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi (el. byla, II tomas 138, 139, 143, 144-150, 151-153 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus (el. byla, II tomas 154-155, 156-157 puslapiai).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-203(00218) panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjo įmonė veiklos nevykdo, įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat tai, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą ir jos veiklos vykdymo vietą (el. byla, II tomas 193-195 puslapiai).

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Kaip matyti, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti alternatyvūs pagrindai, vienas jų, kai išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (nagrinėjamu atveju – leidimas laikinai gyventi panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, 2017 m. balandžio 18 d. teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė: (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. yra šios bendrovės akcininkas (el. byla, II t., 118, 122 puslapis). Pareiškėjas Migracijos departamentui su prašymu taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, sudarytą 2016 m. Jame UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoja vykdanti maitinimo paslaugų teikimo veiklą. Verslo plane nurodyta, kad Bendrovė ketina atidaryti indiškų patiekalų kavinę. Kavinė bus įsikūrusi nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios šiuo metu remontuojamos, tačiau remontus ketinama baigti 2016 m. spalio mėn. Taip pat verslo plane nurodyta, kad Bendrovė ketina plėsti veiklą ir atidaryti dar vieną filialą potencialiems klientams adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Autentiškumui garantuoti įmonėje dirbs 10 metų patirtį Indijoje sukaupęs virėjas. Verslo plano skiltyje „Patalpų įrengimas“ nurodyta, kad nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) yra sudarytos sąlygos klientams užsisakyti maisto tiek išsinešimui, tiek valgymui vietoje. Stengiamasi sukurti jaukią aplinką. Šiose patalpose valgymui sudarytos sąlygos tik 4 žmonėms vienu metu (el. byla, II tomas, 37-50 puslapiai). Pareiškėjas taip pat pateikė 2015 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties nuorašą (el. byla, II t., 97-99), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį Bendrovės nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, II t., 96 puslapis), Bendrovės banko sąskaitų išrašus, kasos kvitus ir PVM sąskaitas faktūras, darbo sutartis ir kitus Bendrovės dokumentus (el. byla, II t., 52-91, 92-95, 104-109, 110, 116-117, 119-122, 123-124 puslapiai).

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. rugsėjo 22 d., buvo išduotas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviui. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas nuo 2017 m. spalio 11 d. (el. byla, II t., 167 puslapis).

Byloje esanti atsakovo atlikto patikrinimo medžiaga patvirtina, kad Bendrovės verslo plane nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, Bendrovė veiklos nevykdo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šalia gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra medinis kioskas, kuris buvo užrakintas ir į jį patekti nepavyko, informacinių iškabų ar kitos informacijos, kad šioje vietoje yra įsikūrusi kavinė ant minėto pastato nėra. Asmuo gyvenantis minėtame name paaiškino, kad šiuo metu patalpų savininkė yra išvykusi iš Lietuvos, taip pat paaiškino, kad šalia esančiame mediniame kioske jokia veikla šiuo metu nėra vykdoma, indišką maistą tiekiančios kavinės nėra. Atlikus patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo nustatyta, kad tai yra daugiabutis namas. Tikrinimo metu patekti į vidų nepavyko. Namo išorėje ir prie įėjimų į pastatą nebuvo jokios informacijos, patvirtinančios, kad šiame pastate įmonė vykdytų veiklą, indiškų patiekalų kavinės šiuo adresu nėra (el. byla, II t., 164-165).

Bendrovės patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad Bendrovė nevykdo veiklos adresais: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, patvirtina ir pats pareiškėjas. Šias aplinkybes pareiškėjas aiškina tuo, kad iki šiol nepavyko pratęsti nuomos sutarties dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nes jų savininkė yra išvykusi į užsienį, o daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir patalpų savininkai nedavė sutikimo vykdyti viešojo maitinimo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti nesklandumai vystant verslą negali būti pagrindu nesilaikyti imperatyvių Įstatymo nuostatų dėl realios įmonės veiklos. Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki šių patalpų nuomos sutarties pasibaigimo buvo įkurtos darbo vietos ir Bendrovė šias patalpas naudojo savo veiklai, byloje nėra. Vien tik ta aplinkybė, jog buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali patvirtinti, jog šios patalpos iš tiesų buvo naudojamos Bendrovės įstatuose numatytai veiklai, o formalus sutarties sudarymas Bendrovės veiklos realumo nepagrindžia. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovės veiklos negali vykdyti patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nes nėra pratęsta jų nuomos sutartis, vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ši sutartis buvo terminuota ir pasibaigus šiam terminui nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentui pateiktoje 2015 m. sausio 1 d. patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomos sutartyje nėra nurodytas šios sutarties galiojimo terminas.

Kaip matyti, jokia Bendrovės deklaruojama veikla nevyko ir Bendrovei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš pareiškėjos skunde pateiktų paaiškinimų galima spręsti, kad Bendrovė nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo jam iki ginčijamo sprendimo priėmimo jokios veiklos nevykdė ne tik nurodytais, bet ir kitais adresais. Pats pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis su darbuotojais nutraukė, nes jiems nebuvo tinkamų darbo sąlygų. Bendrovėje nėra jokių įdarbintų asmenų. Pažymėtina, kad ir pačiam pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė taip pat negalėjo paaiškinti apie Bendrovės veiklos aplinkybes, tik nurodė, kad, jos žiniomis, Bendrovė nėra atsiskaičiusi už buhalterinių paslaugų jai teikimą.

Sąskaitose faktūrose, kurias pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi, taip pat nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Byloje esančios sąskaitos faktūros, išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini).“ banko sąskaitos patvirtina tik tiek, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios niekaip neįrodo, Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje. Nesant kitų objektyvių duomenų apie Bendrovės įstatuose nurodytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas, pelno (nuostolių) ataskaitos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 12 d. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo įmonės užkandinei, esančiai adresu Pašilės g. 10, Kaunas (el. byla, IV tomas 74, 75, 76-77) negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 931,41 Eur. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešosios duomenų bazės duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 33,22 Eur nepriemoką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado dėl nesusikalbėjimo su Bendrovės apskaitą tvarkančiu asmeniu ir buvo iš karto padengtas, kai apie tai sužinojo. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nepaneigia ginčijamame sprendime nustatyto fakto, kad įmonė atitinkamu laikotarpiu nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai.

Taigi, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, o pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra nurodė klaidingą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą ir jos veiklos vykdymo vietą. Šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu jis oficialiai deklaravo prašyme. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2017 m. balandžio 18 d. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jei jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ( (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija).

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir joje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu priėmė nustatęs, kad Bendrovė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Byloje ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydis – 57 920, 00 Eur, ir kad pareiškėjas yra šios Bendrovės dalyvis, t. y. akcininkas, o nuo 2017 m. spalio 11 d. ir Bendrovės vadovas (direktorius), nėra (el. byla, I tomas, 31-36 puslapiai).

Nustatyta, kad išvadą, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimą, Migracijos departamentas padarė remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis nustatęs, kad Bendrovėje nuo 2017 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus dviems mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, nurodęs, kad darbuotojus atleido, nes neturėjo galimybių suteikti jiems tinkamų darbo sąlygų.

Be to, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas aptariamą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą taikė nustatęs ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir aukščiau aptarti Bendrovės patikrinimo duomenys. Kaip jau minėta, pareiškėjas aplinkybių dėl realios Bendrovės veiklos verslo plane nurodytose vietose nebuvimo iš esmės neneigia, tačiau mano, jog atsakovas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, iš esmės pažeidė Įstatymu ir kitais norminiais aktais įtvirtintas procedūras. Remdamasis Migracijos skyriaus pareigūnės 2018 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo turiniu, pareiškėjas teigia, kad atsakovas vykdė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), 188 punkte nurodytą patikrinimą, todėl vadovaudamasis Aprašo 189 punkto nuostatomis, turėjo apie tai jį informuoti ir kviesti jį atvykti.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 188 punktą (2017 m. spalio 16 d. įsakymo redakcija), kai užsienietis turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² ar 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1, 2, 2¹ ar 2² punkte nurodytu pagrindu, įgaliotas Migracijos departamento arba migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, fiktyvi, privalo pradėti patikrinimą, ar ši įmonė yra fiktyvi, ir įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, nurodyto Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 ar 7¹ punkte. Šiuo atveju informacija gaunama Aprašo 101.2–101.5 papunkčiuose ir 189 punkte nurodytais būdais. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne tuo pagrindu, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo nurodomi Aprašo 189 punkte nustatyti reikalavimai netaikytini, nes nebuvo pagrindų tyrimui dėl Bendrovės fiktyvumo pradėti. Todėl nėra pagrįsto pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju turėjo informuoti pareiškėją ir kviesti jį atvykti. Be to, pareiškėjas skunde konkrečiai neišdėstė, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius jas patvirtinančius įrodymus būtų pateikęs.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi, darytina išvada, Migracijos departamentas, nustatęs, jog Bendrovė pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ir joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (sprendimo priėmimo metu dirbo tik vienas pareiškėjas kuriam darbo užmokestis nebuvo mokamas), turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad Bendrovė pagal 2018 m. kovo 2 d. išduotą maisto tvarkymo pažymėjimą indiškų patiekalų restoraną atidarė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuo 2018 m. kovo 20 d. Bendrovėje yra įdarbinti ir visą darbo dieną dirba Lietuvos piliečiai. Tai, pasak pareiškėjos atstovės įrodo, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, kadangi jos neegzistavo jo priėmimo metu. Tai, kad Bendrovė šiuo metu atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, suteikia teisę pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos.

Migracijos departamento 2018 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto I. R. piliečiui A. R. V.“ Nr. (15/5-7)11U-203(00218) yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėje byloje Nr. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičVioleta BalčytienėIna Kirkutienė