- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-702-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16224-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- "ŪKIO BANKO LIZINGAS"
- Atsakovas
- P. Š.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ apeliacinį skundą dėl 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė pripažinti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą palikėjo V. Š. įpėdiniui P. Š. praleido dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti; priteisti iš atsakovo 1009,18 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-05-31 su V. Š. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C105134114, pagal kurią ieškovas V. Š. suteikė 924,80 Lt vartojimo kreditą, o V. Š. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti dalimis kas mėnesį mokėdamas įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. V. Š. sutarties sąlygų ir finansinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito nepadengė, todėl sutartis buvo nutraukta. Ieškovas teigia, kad 2012 metų pradžioje sužinojo, kad V. Š. 2011-10-30 mirė. 2012-04-03 ieškovas atsakovui, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui, pateikė raštą, kuriuo prašė sumokėti palikėjo skolą, tačiau iki šios dienos skola nėra sumokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad turto paveldėjimo priėmimo metu nežinojo apie brolio V. Š. skolą ieškovui, o ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų priėmusiam palikimą įpėdiniui, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, jog ieškovas UAB „Ūkio banko lizingas“ 2011-05-31 su V. Š. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C105134114, pagal kurią ieškovas V. Š. suteikė 924,80 Lt vartojimo kreditą, o V. Š. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti dalimis kas mėnesį mokėdamas įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2011-10-30 V. Š. mirė. Mirusiojo V. Š. palikimą 2012-01-30 priėmė atsakovas P. Š..
Teismas darė išvadą, kad atsakovas P. Š. priėmė mirusio brolio V. Š. palikimą, todėl jam tenka pareiga grąžinti ieškovui 919,89 Lt skolą, 82,79 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 6,50 Lt pašto išlaidų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1009,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų teismas nustatė, kad mirusysis V. Š. kas mėnesį pagal šalių susitartą grafiką mokėjo skolą ieškovui. Ieškovas, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus asmuo, privalėjo domėtis, kodėl V. Š. nustojo mokėti įmokas pagal mokėjimo grafiką. Esant šioms aplinkybėms teismas nelaikė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, laikytinos svarbiomis, todėl ieškovo prašymas pripažinti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą palikėjo V. Š. įpėdiniui P. Š. praleido dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti atmetė. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad kreditorius praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą, tesimas ieškinį atmetė.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovas nurodė, kad nebuvo gavęs informacijos apie V. Š. mirtį, todėl jam nustojus mokėti įmokas, neturėjo priežasčių iš karto tikrinti gyventojų registro duomenų tikslu nustatyti ar klientas nėra miręs. Ieškovas turi šimtus tūkstančius klientų ir patirtų neproporcingai dideles išlaidas ir laiko sąnaudas, jei kiekvienas nesumokėjęs vienos ar dviejų įmokų klientas būtų tikrinamas gyventojų registre. Jei įmoka nėra mokama, ieškovas vykdo iš pradžių ikiteisminį išieškojimą. V. Š. sumokėjo paskutinę įmoką 2011-10-18. Kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau nei vieną mėnesį – 2011-11-15 klientui buvo siųsta trumpoji žinutė su prašymu sumokėti skolą. Negavus mokėjimo po 15 dienų, 2011-12-30 buvo išsiųstas pranešimas su prašymu sumokėti skolą iki 2012-01-13. Kai iki nustatyto termino skola nebuvo sumokėta, 2012-02-02 buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo pagal sudarytos sutarties nuostatas. Negavus skolos apmokėjimo, buvo tikrinti gyventojų registro duomenys ir sužinota, kad V. Š. mirė, todėl 2012-03-13 buvo pateiktas užklausimas testamentų registrui dėl palikimo priėmimo fakto. 2012-03-28 buvo išduotas testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta kas priėmė palikimą. 2012-04-03 atsakovui buvo pateiktas reikalavimas dėl palikėjo skolos sumokėjimo.
Apeliantas teigia, kad jo klientų skaičius yra labai didelis, todėl per trijų mėnesių terminą sužinoti apie kliento mirtį, išsiųsti testamentų registrui užklausimą dėl palikimo priėmimo faktų ir pateikti įpėdiniui kreditorinį reikalavimą, yra labai sudėtinga. Ieškovas nedelsė, ėmėsi veiksmų tiek siekdamas išieškoti skolą, tiek ieškodamas įpėdinių, todėl teismo teiginys, kad ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Nurodė, kad apeliantas turėjo pareigą pareikšti reikalavimus atsakovui iki 2012-01-03. Atsakovas, 2012-01-30 priimdamas palikimą, pagrįstai tikėjosi, kad visi palikėjo kreditoriai jau turėjo įvykdyti pareigą pranešti apie skolas.
Atsakovo nuomone, nėra pagrindo pratęsti praleistą terminą. Negavęs jokio atsakymo į pirmuosius du pranešimus, apeliantas tik po pusantro mėnesio kreipėsi su kitu pranešimu, aktyviai nesidomėjo, nepasitikrino ar klientas nemirė. Negavęs atsakymo į 2011-12-30 pretenziją, ieškovas turėjo iš karto nutraukti sutartį ir patikrinti gyventojų registro duomenis, tačiau tik 2012-02-02 išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Toks elgesys neatitinka apdairios lizingo bendrovės standarto, todėl terminą ieškovas praleido dėl subjektyvių priežasčių. Net ir po sutarties nutraukimo ieškovas delsė atlikti skolos nemokėjimo priežasčių tyrimą, kadangi tik daugiau kaip po mėnesio, t.y. 2012-03-13, pateikė užklausimą testamentų registrui. Ieškovas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą sužinoti apie palikėjo mirtį, žinant, kad nei į vieną pranešimą nebuvo atsakyta, kad pradelsti jau keturi mokėjimai, todėl apeliantas turėjo imtis veiksmų siekiant surasti palikėją. Apeliantas skunde pažymi, kad turi daug klientų, todėl privalėjo pasiruošti ir tokioms situacijoms, kai klientai miršta ir privalo turėti aiškų veiksmų planą kaip nepažeisti CK 5.63 str. 1 d. numatyto termino. Be to, apaliantas veikia pelningame sektoriuje, turi darbuotojų-teisininkų, todėl negali gintis pavėluotu sužinojimu apie kliento mirtį. Atsakovas neturi prisiimti rizikos ir patirti nepatogumų vien dėl to, jog apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą palikėjo V. Š. įpėdiniui P. Š. pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių.
Bylos duomenimis palikėjas V. Š. mirė 2011-10-30, todėl kreditorius turėjo pareikšti apie savo reikalavimą iki 2012-01-30. Atsakovas P. Š. palikimą priėmė paskutinę termino palikimui priimti dieną, t.y. 2012-01-30, o ieškovas pareiškė įpėdiniui apie savo reikalavimą 2012-04-03 raštu, kuris paštui buvo perduotas 2012-04-04 (b.l. 37-38).
CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti apie savo reikalavimus. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009). Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).
Šioje byloje svarbi aplinkybė ir ta, kad ieškovas – kredito davėjas – yra specifinis civilinių santykių ūkio subjektas, savo srities profesionalas, todėl jam taikomi didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai. Pritartina atsakovo argumentams, kad aplinkybė, jog ieškovas turi daug klientų, nepateisina įstatymų nustatytų terminų praleidimo ir nesuteikia ieškovui jokių privilegijų nesilaikyti terminų, bet, priešingai, įpareigoja veikti rūpestingai, iš anksto pasiruošti atitinkamoms situacijoms, numatyti veiksmų planą, kuomet, vykdant pelno siekiančią veiklą, reikia veikti operatyviai, siekiant nepažeisti imperatyvių įstatymo reikalavimų. Ta aplinkybė, kad CK yra įtvirtintas pakankamai trumpas reikalavimo skolininko įpėdiniams pateikimo terminas nėra pagrindas šį terminą pratęsti, o reiškia, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė subalansuoti kreditorių ir skolininko įpėdinių interesus bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą, skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės apie palikėjui siųstus 2011-11-15, 2011-12-30 pranešimus dėl kelių iš eilės nesumokėtų įmokų, taip pat apie 2012-02-02 išsiųstą palikėjui pranešimą apie sutarties nutraukimą nepatvirtina, kad ieškovas laiku ėmėsi būtinų aktyvių veiksmų, siekiant apginti savo turinius interesus. Apie tai, ar klientas nėra miręs, ieškovas susirūpino tik 2012 m. kovo mėn., kuomet pasidomėjo gyventojų registro duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad iki mirties V. Š. mokėjo įmokas pagal šalių sudarytą grafiką, nei į vieną ieškovo vėlesnį pranešimą nebuvo atsakyta, todėl tokiu atveju ieškovas turėjo laiku pasidomėti apie įmokų nemokėjimo priežastis. Taip pat ieškovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad susidariusi situacija yra išskirtinė jo vykdomos veiklos praktikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas - juridinis asmuo, turintis darbuotojų–teisininkų, negali gintis negalėjimu ir nesugebėjimu surasti palikėjo įpėdinių kaip priežastimi, užkertančia kelią tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei įstatymuose nustatytas pareigas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tinkamu pareiškimu dėl palikėjo skolų laikomas ir kreditoriaus pranešimas palikimo vietos atsiradimo notarui, todėl įpėdinių paieška šiuo atveju nebuvo būtina. Pritartina atsakovo argumentui, kad terminas buvo praleistas išimtinai dėl ieškovo nepakankamai rūpestingo subjektyvaus nuo jo valios priklausančio elgesio.
Dėl minėtų motyvų, taip pat atsižvelgus į tai, kad kreditorius apie savo reikalavimą įpėdiniui pareiškė po palikimo priėmimo fakto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog praleido įstatymo trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo išdėstymo stilius nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Teismų praktika tiek dėl pirmosios, tiek dėl apeliacinės instancijos teismų pareigos motyvuoti teismo sprendimą, nutartį yra išsami ir aiški – teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.) Šie išaiškinimai grindžiami ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą, aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 73-74). Šios išlaidos neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Ūkio banko lizingas“ atsakovo P. Š. naudai 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.