Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, įteikti 2020 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. ir vėlesniais papildymais UAB „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė sutartyje nurodytą kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, 2014 m. liepos 11 d. raginimu informavo atsakovę dėl mokėjimų nevykdymo ir fakto, kad Vartojimo kredito sutartis vienašališkai nutraukta. Nesant kitų duomenų, laikytina, jog sutartis su atsakove nutraukta 2014 m. liepos 11 d. 2017 m. gegužės 4 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17-50-03 ir pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Paskolos (kredito) gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2013 m. gegužės 22 d. su vėlesniais papildymais Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 17-50-03 bei išrašo iš priedo apie atsakovės įsipareigojimus; palūkanų paskaičiavimo akto; 2017 m. gegužės 24 d. pranešimo dėl reikalavimo perleidimo; 2014 m. liepos 11 d. raginimo įvykdyti įsipareigojimus vertinimą, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl negrąžintos kredito sumos tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 564,36 Eur negrąžinta kredito suma (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 185 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 440,36 Eur palūkanas ir 75 procento dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 ir 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52 ir 53 punktai). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kaip matyti iš ieškovės pateikto palūkanų paskaičiavimo akto ir išrašo iš priedo prie paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 440,36 Eur paskaičiuotas palūkanas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. ir 75 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo pagrindinės 564,36 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustačius, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove 2014 m. liepos 11 d. buvo nutraukta, teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės atmeta kaip nepagrįstą, nes teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2 004,72 Eur turtinio reikalavimo. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas iš viso 564,36 Eur, t. y. 28,15 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 12,66 Eur (45,00 Eur x 28,15 proc. /100) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 564,36 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 36 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (564,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,66 Eur (dvylikos eurų 66 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.