Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-08-28 · Civilinė byla Nr. 2-622/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-28
Bylos Nr.
2-622/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
E. V.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-622/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-229-555/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės A. J. , A. V. L. , J. T. ir O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, V. V. , L. V. , B. D. , R. D. , E. V. , R. Ž. ir kt. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymų ir sprendimų, potvarkių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovams sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su teisėmis į jiems nuosavybės teisėmis priklausančius ginčo žemės sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atsakovams, tarp jų ir atsakovei E. V. , priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, tame tarpe: šiuos žemės sklypus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad minėtas priemones būtina taikyti, nes atsakovai gali ginčo žemės sklypus perleisti tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. V. prašo panaikinti teismo nutartį dalyje dėl minėtų priemonių taikymo jos turtui bei prašymą atmesti. Nurodo, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas, nes ji yra sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja (CK 4.96 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Atsakovės nuomone, nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina ieškinio pagrįstumo, tačiau teismo nutartis negali nepagrįstai pažeisti sąžiningų įgijėjų teisėtų interesų. Be to, atsakovė teigia, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga. Teismo nutartis nepagrįstai varžo atsakovės teises, nes ginčo turtą atsakovė yra įkeitusi bankui. Be to, teismas nenagrinėjo jam pateikto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pripažinimo negaliojančiais nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymų ir sprendimų, potvarkių ir sandorių, kuriais buvo perleistos nuosavybės teisės į konkrečius žemės sklypus, kuriuos susigrąžinti natūra pageidauja ieškovės. Taip pat prašoma taikyti restituciją, tai yra grąžinti žemę ieškovėms. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ginčo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Ginčui kilus dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai apsunkintų būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu (CPK 144 str.).

Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė atsakovė atskirajame skunde, CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai (nagrinėjamu atveju, taip pat ir klausimas dėl atsakovės sąžiningumo įgyjant ginčo turtą bei galimybės jį išreikalauti restitucijos taikymo atveju), o kitos aplinkybės - galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Kaip buvo paminėta, apeliantė yra įtraukta dalyvauti byloje atsakove ir jai yra pareikštas materialinis reikalavimas, todėl tokio ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija nevertina atsakovės skunde nurodytų motyvų, jog ji yra sąžininga turto įgijėja, todėl turtas negali būti iš jos išreikalautas ir pan. Šios aplinkybes, kaip minėta, yra susijusios su ieškinio pagrįstumu ir turės būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.

Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu atskirajame skunde atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės ar nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu (CPK 178 str.). Taip pat kaip neįrodyti atmestini ir atsakovės teiginiai, jog teismo nutartis nepagrįstai varžo jos teises. Aplinkybė, kad atsakovė ginčo turtą yra įkeitusi bankui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, taip pat neduoda pagrindo konstatuoti esant jos teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės argumentas, jog teismas neišsprendė klausimo dėl prašymo pareikalauti nuostolių, galimų dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neduoda pagrindo kitaip vertini teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo klausimo. Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovei neužkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymų dėl minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimo bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas