Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui A. H., jo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovams Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei R. K., advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EIVORA“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. III, l. 11–17) uždarajai akcinei bendrovei „EIVORA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 3 550,50 Eur galutinį atsiskaitymą ir 7 653,18 Eur netesybas.

Ieškovas paaiškino, kad pas atsakovę dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartį Nr. 519, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti jam darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal išdirbtas darbo valandas, nustatant, kad vienos darbo valandos darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat, įmonės skiriamą priedą didesnį nei 0,65 minimalaus valandinio atlygio, mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu 1 060 Eur; didžiąją darbo laiko dalį praleisdavo komandiruotėse, kurių metu darbdavė turėjo pareigą mokėti jam dienpinigius; 2022 m. spalio 13 d. atsakovė atleido jį iš darbo ir pilnai neatsiskaito su juo. Pažymėjo, kad nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. jis buvo komandiruotas ir pagal nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatas, nuo 2022 m. liepos 1 d. darbdavė turėjo jam skaičiuoti 100 proc. dydžio dienpinigius, nes kolektyvinės sutarties ar vietinio norminio akto, kuriame būtų numatyti mažesni nei maksimalūs (100 proc.) dienpinigių dydžiai, nėra. Ieškovo įsitikinimu, jokiame teisės akte nenustatyta, kad prasta darbdavės finansinė padėtis, kurios pagrindu darbdavė vienašaliu 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 634/22-DAT nuo 2022 m. liepos 1 d. sumažino jam dienpinigius, yra aukščiau nurodytame apraše nurodyti objektyvūs kriterijai mažinti dienpinigius; nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavė turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu; mano, kad aukščiau nurodytas darbdavės įsakymas yra neteisėtas ir dienpinigiai jam aukščiau nurodyto įsakymo pagrindu sumažinti neteisėtai ir nepagrįstai, tuo labiau, jis pasirašė tik ant darbo sutarties. Ieškovo skaičiavimais, jam nesumokėti dienpinigiai nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. sudaro 1 574,28 Eur sumą (turėjo sumokėti 4 774,28 Eur, o sumokėjo 3 200 Eur). Pažymėjo, kad darbdavė taip pat neišmokėjo jam 1 034,18 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2021 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėn. bei 942,04 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2022 m. sausio, rugpjūčio ir spalio mėn., taigi, iš viso darbdavė neišmokėjo jam galutinio atsiskaitymo 3 550,50 Eur (atskaičius mokesčius) sumai, taipogi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalimi, jam turėtų būti priteistos 7 653,18 Eur (1 275,53 Eur × 6) netesybos.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad nuo pat jo įsidarbinimo įmonėje jam buvo netinkamai mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, dėl to reiškė žodines pretenzijas atsakovės darbuotojui V. B., dėl to galiausiai išėjo iš darbo, pinigų priėmimo kvituose nurodytų sumų negavo, juose jis nepasirašė, iš V. B. yra 2 kartus gavęs po 50 Eur vykstant į komandiruotę į Rusiją sumokėti įvairias rinkliavas pasienyje, už šių pinigų gavimą nepasirašė, lietuvių kalbos nemoka, darbdavė teikdavo pasirašyti dokumentus lietuvių kalba, nepamena, ar prašydavo juos išversti, būdavo nurodoma, kad jų nepasirašius, nebus mokamas darbo užmokestis, kai jis pasirašydavo dokumentus visada ranka įrašydavo savo vardą, pavardę ir parašą, išskyrus darbo sutartį, kurią perskaitė, su jos sąlygomis sutiko ir ten uždėjo tik parašą, nepasirašė jokio dokumento dėl konkrečių dienpinigių mažinimo, jokių grynųjų pinigų permokos buhalterei negrąžino, grįžęs iš komandiruočių atiduodavo ataskaitas darbdavei ir pasirašydavo dokumentus lietuvių kalba.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas advokatas Giedrius Baziulis palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, l. 20–24).

Atsakovė paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. su ieškovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatant, kad darbo sutartis įsigalioja nuo 2020 m. rugsėjo 7 d., darbo sutartimi ieškovui buvo nustatytas darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal išdirbtas darbo valandas, nustatant, kad vienos darbo valandos darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat mokamas įmonės skiriamas priedas, didesnis nei 0,65 minimalaus valandinio atlygio, mokamas mėnesinis darbo užmokestis – ne mažesnis nei 1 060 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 1 205 Eur), taip pat darbo sutarties 3 punkte buvo įtvirtinta, kad ieškovui bus mokami mažesni nei maksimalūs dienpinigiai, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nuo 2022 m. spalio 13 d. remiantis DK 55 straipsnio 1 dalimi darbuotojo prašymu ir su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta. Nurodė, kad per visą darbo laikotarpį ieškovui priskaityta išmokėti darbo užmokesčio su nepanaudotų atostogų kompensacija – 13 021,03 Eur (atskaičius mokesčius) (2020 m. – 2 050,79 Eur (atskaičius mokesčius), 2021 m. – 5 232,65 Eur (atskaičius mokesčius), 2022 m. – 5 737,59 Eur (atskaičius mokesčius)) ir dienpinigių su kitomis išlaidomis – 20 556,05 Eur, iš viso priskaityta sumokėti – 33 577,08 Eur; bendra ieškovui sumokėta su darbo santykiais susijusių išmokų suma būtent ir sudarė 33 577,08 Eur (28 743 Eur į banko sąskaitą + 4 870 Eur grynais – 35,92 Eur permokos grąžinimas), kas rodo, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta pagal jam priskaitytas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčija darbo užmokesčio priskaitymo dydžio, t. y., kad bendra jam priskaityta darbo užmokesčio suma sudaro 13 021,03 Eur, tik, ieškovo teigimu, jam nesumokėta 1 034,18 Eur darbo užmokesčio nepriemoka už 2021 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėn., 942,04 Eur darbo užmokesčio nepriemoka už 2022 m. sausio, rugpjūčio ir spalio mėn., tačiau priešingai ieškovo tvirtinimams, už visus šiuos nurodomus mėnesius darbo užmokestis jam buvo sumokėtas, ką patvirtina darbo užmokesčio suvestinė, kurioje nurodoma, kokios dienos atsakovės atlikti mokėjimai įskaitomi kaip darbo užmokestis bei mokėjimo dokumentai, tuo labiau, jokių pretenzijų dėl negauto darbo užmokesčio darbo santykių laikotarpiu ji iš ieškovo nėra gavusi. Atsakovės teigimu, ieškovas neteisingai aiškina jo paminėto aprašo nuostatas ir dėl ko reiškia nepagrįstą reikalavimą dėl dienpinigių nepriemokos. Nurodė, kad dienpinigiai gali būti teisėtai sumažinti, jei mažesni konkretūs dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame akte; mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai yra diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus (tokia sąlyga Vyriausybės nutarime atsirado siekiant išvengti darbuotojų diskriminacijos dėl mokamų nevienodo dydžio dienpinigių ir siekiant aiškumo darbuotojams kokiomis aplinkybėmis ir kokio dydžio mokami dienpinigiai, pvz., jei mokami 60 proc., 70 proc. ir 80 proc. dienpinigiai, tai kiekvienu atveju kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame akte turi būti nurodoma ir pagrindžiama objektyviais kriterijais kada kokio dydžio dienpinigiai mokami, tačiau jei mokami vienodo dydžio dienpinigiai visiems darbuotojams, tokia pareiga neatsiranda, nes dienpinigiai nėra skirtingi); dienpinigiai negali būti mažesni nei 50 proc. jų maksimalaus dydžio; darbuotojai su vietiniu norminiu aktu, kuris numato mažesnius dienpinigius, turi būti supažindinami raštu. Pabrėžė, kad mažesni nei maksimalūs dienpinigiai ieškovui buvo mokami griežtai laikantis visų aukščiau nurodytų Vyriausybės nutarime numatytų reikalavimų: 1) mažesni nei maksimalūs dienpinigiai buvo numatyti lokaliniuose darbdavės aktuose – 2020 m. birželio 19 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2020 m. liepos 1 d. 80 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo, 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2020 m. spalio 1 d. 70 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo, 2022 m. birželio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2022 m. liepos 1 d. 60 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo, šiame įsakyme nurodomos ir objektyvios priežastys, kodėl mokami mažesni nei maksimalūs dienpinigiai (transporto veiklos sektoriaus pelningumo (nuostolingumo) rodikliai); 2) ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su visais šiais įsakymais, be to, mažesni nei maksimalūs dienpinigiai buvo numatyti ir darbo sutartyje, su kuo jis sutiko ir niekuomet neginčijo šios darbo sutarties sąlygos, taip pat su ieškovui priskaičiuotais dienpinigiais ir jų dydžiu ieškovas sutiko ir pasirašydamas po kiekvienu atsakovės direktoriaus įsakymu dėl kiekvienos konkrečios komandiruotės (įskaitant ir paskutinę, vykusią laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.); 3) tiek ieškovui, tiek ir kitiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. buvo mokama 60 proc. maksimalių dienpinigių. Atsakovės įsitikinimu, dienpinigių priskaitymai ieškovui buvo atliekami tinkamai ir teisėtai, o visos priskaitytos piniginės lėšos ieškovui laiku sumokėtos. Pažymėjo ir tai, kad kadangi su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, tai ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam netesybas. Atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad grynaisiais pinigais ieškovui buvo mokama tuomet, kai tokio draudimo dar nebuvo įtvirtinta teisės aktuose (iki 2022 m. sausio 1 d.), o savo teiginių, kad ne ieškovas pasirašė pinigų gavimo kvituose ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Valdas Pumputis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad nuo 2007 m. dirba pas atsakovę, šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) pareigas; pinigų perdavimo kvitus rengia buhalterija, jis pats jokių skaičiavimų neatlieka, pinigų perdavimo kvitai jam perduodami su pinigais ir jis pinigus pagal juos perduoda darbuotojui, nes darbuotojai pas jį užeina ir prieš komandiruotę, ir po jos, jis su jais bendrauja, darbuotojas gavęs pinigus pinigų perdavimo kvite pasirašo; pinigų perdavimo kvituose pasirašė pats ieškovas, visus pinigus, nurodytus tuose kvituose, jis ieškovui perdavė; ieškovas jam niekada nereiškė žodinių pretenzijų dėl nemokamo darbo užmokesčio ar netinkamai mokamų dienpinigių; su ieškovu bendravo rusų kalba, ieškovas niekada neprašė išversti jo pasirašomo dokumento, bet gaudamas pinigus suprasdavo, kad pasirašo už pinigų gavimą; jis (liudytojas) atlikdavo pinigų išdavimą, o kasininkas atlikdavo pinigų priėmimą.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 519, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbdavei įsipareigojus mokėti jam darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal išdribtas darbo valandas, nustatant, kad vienos darbo valandos darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat priedą, didesnį nei 0,65 minimalus valandinis atlygis, mokamą 1 kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu 1 060 Eur, darbuotojui vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus ir pagal darbdavės lokalinius aktus, darbuotojas 2022 m. spalio 5 d. surašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu nuo 2022 m. spalio 13 d., pagal kurį darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2022 m. spalio 13 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu) (el. b. t. II, l. 5–13); darbuotojas su 2023 m. birželio 5 d. prašymu dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų iš darbdavės išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) (el. b. t. I, l. 27–30), kuri 2023 m. liepos 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-11290/2023 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo (el. b. t. I, l. 4–5).

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, (toliau – Aprašas) 2 punktą, mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Pagal Aprašo 10 punktą, Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovas pagal darbo sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. dirbo pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ieškovo teigimu, darbdavė liko jam skolinga 1 034,18 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2021 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėnesius, 942,04 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2022 m. sausio, rugpjūčio ir spalio mėnesius, su kuo darbdavė nesutinka, teigdama, kad su darbuotoju ji tinkamai atsiskaitė ir jokios darbo užmokesčio nepriemokos nėra. Taip pat ieškovo teigimu, nuo 2022 m. liepos 1 d. darbdavė jam turėjo skaičiuoti 100 proc. dienpinigius, todėl, jo skaičiavimais, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. jam nesumokėti dienpinigiai sudaro 1 574,28 Eur sumą, su kuo darbdavė nesutiko, teigdama, kad ji teisėtai ir pagrįstai buvo sumažinusi dienpinigių dydį ir jokios nepriemokos nėra.

Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su ieškovo teiginiais ir pažymi, kad per visą darbo laikotarpį ieškovui darbdavės buvo priskaityta išmokėti darbo užmokesčio su nepanaudotų atostogų kompensacija – 13 021,03 Eur (2020 m. – 2 050,79 Eur (atskaičius mokesčius), 2021 m. – 5 232,65 Eur (atskaičius mokesčius), 2022 m. – 5 737,59 Eur (atskaičius mokesčius)) ir dienpinigių su kitomis išlaidomis – 20 556,05 Eur, iš viso 33 577,08 Eur; bendra ieškovui sumokėta su darbo santykiais susijusių išmokų suma būtent ir sudarė 33 577,08 Eur (28 743 Eur į banko sąskaitą + 4 870 Eur grynais pinigais – 35,92 Eur permokos grąžinimas). Ieškovas neįrodė savo teiginių, jog darbo santykių metu jis kreipdavosi į darbdavę dėl netinkamai skaičiuojamo jo darbo užmokesčio. Priešingai, tokius jo teiginius paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. Nors ieškovas nurodė, kad jam nesumokėta 1 034,18 Eur darbo užmokesčio nepriemoka už 2021 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėn., 942,04 Eur darbo užmokesčio nepriemoka už 2022 m. sausio, rugpjūčio ir spalio mėnesius, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už visus šiuos ieškovo nurodytus mėnesius darbo užmokestis jam buvo sumokėtas, įrodymų apie netinkamą darbo užmokesčio skaičiavimą į bylą nepateikta.

Pastebėtina tai, kad ieškovas, teigdamas, jog grynųjų pinigų iš darbdavės nebuvo gavęs, kėlė klausimą dėl jo parašo tikrumo 2020 m. rugsėjo 7 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201254, 2020 m. rugsėjo 7 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201255, 2020 m. lapkričio 3 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201516, 2020 m. lapkričio 27 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201658, 2020 m. lapkričio 27 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201665, 2020 m. gruodžio 21 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201788, 2021 m. sausio 22 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201941, 2021 m. sausio 22 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE201950, 2021 m. balandžio 23 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE202307, 2021 m. liepos 12 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE202615, 2021 m. rugpjūčio 6 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE202678, 2021 m. lapkričio 12 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE202955, 2021 m. lapkričio 25 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE203005 ir 2021 m. gruodžio 3 d. pinigų perdavimo kvite Nr. VBE203044. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2024 m. sausio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-2872 (23) nustatė, kad ant aukščiau nurodytų pinigų perdavimo kvitų pasirašė ieškovas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad visus pinigus, nurodytos tuose kvituose, jis ieškovui perdavė. Taigi, ieškovas neįrodė savo teiginių, jog atsiskaitymo grynaisiais pinigais jis negavo. Pastebėtina ir tai, kad laikotarpiu, kai būdavo ieškovui mokami grynieji pinigai, teisės aktai nedraudė atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Nors pinigų perdavimo kvitai surašyti lietuvių kalba, kurios ieškovas nurodė nesuprantantis, tačiau kvituose sumos nurodytos skaičiais, todėl juos pasirašydamas, akivaizdu, ieškovas suprato, jog pasirašo už nurodytas sumas, tuo labiau, liudytojas V. B. parodė, kad su ieškovu bendraudavo rusų kalba, o paties ieškovo teiginys, jog jis niekada darbdavės neprašė išversti jo pasirašomų dokumentų tik patvirtina liudytojo patvirtinimą, jog su ieškovu buvo bendraujama rusų kalba ir visi paaiškinimai jam būdavo teikiami jam suprantama kalba. Pastebėtina dar ir tai, kad nors ieškovas teigė negavęs iš atsakovės grynųjų pinigų, kurių bendra suma pagal atsakovės pateiktus dokumentus sudaro 4 870 Eur, tačiau prašo priteisti jam iš atsakovės iš viso 1 976,22 Eur, taigi, paties ieškovo pozicija yra nenuosekli. Iš liudytojo paaiškinimų spręstina, kad pinigus darbuotojui perduodavo liudytojas, kuriam jie būdavo perduodami iš buhalterijos, vadinasi, pinigų perdavimo kvitas, o ne kasos išlaidų orderis pagrįstai ieškovui buvo duodamas pasirašymui. Vien tai, kad į bylą nėra pateikti kasos išlaidų orderiai, nesudaro pagrindo teismui kitaip vertinti aukščiau nustatytų aplinkybių, kadangi teismas šiuo atveju nagrinėja konkretų darbo ginčą, o ne atlieka įmonės auditą ir netikrina, ar įmonė turi pirminius dokumentus pinigų išmokėjimui darbuotojui per jos kitą darbuotoją (V. B.).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad ieškovui buvo tinkamai išmokėtas darbo užmokestis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1 976,22 Eur (1 034,18 Eur + 942,04 Eur) darbo užmokesčio nepriemoką atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat kelia klausimą dėl dienpinigių netinkamo priskaitymo ir atsiskaitymo už paskutinę jo komandiruotę laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Ieškovo įsitikinimu, darbdavė jam turėjo skaičiuoti 100 proc. dienpinigius. Ieškovas pažymėjo, kad nėra kolektyvinės sutarties ar vietinio norminio akto, kuriame būtų numatyti mažesni nei maksimalūs (100 proc.) dienpinigių dydžiai, todėl nesumokėti dienpinigiai jo skaičiavimais sudaro 1 574,28 Eur. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais ir pažymi, kad pagal Aprašo 2 punktą, dienpinigiai gali būti teisėtai sumažinti, kai atitinka šias sąlygas: 1) mažesni konkretūs dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame akte; 2) mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai yra diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus; 3) dienpinigiai negali būti mažesni nei 50 proc. jų maksimalaus dydžio; ir 4) darbuotojai su vietiniu norminiu aktu, kuris numato mažesnius dienpinigius, turi būti supažindinami raštu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad mažesni dienpinigiai buvo numatyti lokaliniuose darbdavės aktuose: 1) 2020 m. birželio 19 d. atsakovės direktoriaus įsakymu (taikomas nuo 2020 m. liepos 1 d. – dėl 80 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo); 2) 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovės direktoriaus įsakymu (taikomas nuo 2020 m. spalio 1 d. – dėl 70 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo); 3) 2022 m. birželio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu (taikomas nuo 2022 m. liepos 1 d. – dėl 60 proc. dienpinigių maksimalios sumos mokėjimo). Šiame įsakyme nurodomos ir priežastys, kodėl mokami mažesni, nei maksimalūs dienpinigiai (transporto veiklos sektoriaus pelningumo (nuostolingumo) rodikliai). Ieškovas prašo priteisti 100 proc. dienpinigių už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kai ieškovui ir kitiems įmonės darbuotojams vadovaujantis 2022 m. birželio 30 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo mokama 60 proc. maksimalių dienpinigių, t. y. buvo išlaikytas dienpinigių vienodas dydis visiems įmonės darbuotojams. Buvo įvykdyta ir ketvirtoji sąlyga, kad darbuotojai su vietiniu norminiu aktu, kuris numato mažesnius dienpinigius, turi būti supažindinami raštu. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su visais direktoriaus įsakymais dėl mažesnių dienpinigių. Taip pat pasirašydamas po kiekvieno atsakovės direktoriaus įsakymu dėl konkrečios komandiruotės, įskaitant ir paskutinę, vykusią laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., ieškovas sutiko su jam priskaičiuotais dienpinigiais ir jų dydžiu. Tuo labiau, pačioje darbo sutartyje šalys buvo sutarusios dėl mažesnių dienpinigių dydžio mokėjimo (ne mažiau nei 50 proc.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad ieškovas jam niekada nereiškė žodinių pretenzijų dėl netinkamai mokamų dienpinigių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad darbdavė teisėtai skaičiavo sumažintą dienpinigių dydį ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 1 574,28 Eur dienpinigius už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl galutinio atsiskaitymo priteisimo, atmetamas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokatui Valdui Pumpučiui sumokėtas jos patirtas 1 210 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. H. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EIVORA“ (į. k. 123444677) iš ieškovo A. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-11290/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.