Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei D. R. ir atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui S. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų reikalavimų, kurioje tretieji asmenys AB „Snoro lizingas“ ir AB Ūkio banko lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

- ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti automobilį „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1650 Lt; svetainės minkštų baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė 1500 Lt; televizorių LG, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt; muzikinį grotuvą Sony Walkmann, kurio vidutinė rinkos vertė 300 Lt; kompiuterį ABD Celeron su monitoriumi Sampo, kurio vidutinė rinkos vertė 1600 Lt; nešiojamąjį kompiuterį Dell Inspiron 6400, kurio vidutinė rinkos vertė 1900 Lt.

- atsakovei priteisti iš ieškovo 825 Lt kompensacijos už jos automobilio dalį, tenkančią ieškovui natūra; 15000 Lt kompensacijos už ieškovo asmenine nuosavybe esančio buto pagerinimus, padarytus santuokos metu, taip pat likusį kilnojamąjį turtą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe;

4) ieškovo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ pagal 2007-05-25 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070505V990489 (5000 Lt) ir kreditoriui AB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2007-12-17 Ūkio banko kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T712026987 (8000 Lt) pripažinti asmenine ieškovo prievole.

- atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti svetainės minkštų baldų komplektą, kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Lt; fotelį „Luka2“, kurio vidutinė rinkos vertė 1969 Lt; kompiuterį AMD Celeron su monitorium Sampo, kurio vidutinė rinkos vertė 2276 Lt, nešiojamąjį kompiuterį Dell Inspiron 6400, kurio vidutinė rinkos vertė 2700 Lt, televizorių LG, kurio vidutinė rinkos vertė 800 Lt; muzikinį grotuvą Sony Walkman, kurio vidutinė rinkos vertė 540 Lt, skalbyklę Electrolux EWS 1021, kurios vidutinė rinkos vertė 1300 Lt vertės;

- ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti automobilį „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Lt; šaldytuvą ELECTROLUX ERB-3441, kurio vidutinė rinkos vertė 1250 Lt; dulkių siurblį, kurio vidutinė rinkos vertė 150 Lt; sofą-lovą, kurios vidutinė rinkos vertė 350 Lt; televizorių JEC, kurio vidutinė rinkos vertė 900 Lt.

4) priteisti iš ieškovo 15000 Lt kompensacijos už ieškovo asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto pagerinimus, padarytus santuokos metu;

5) priteisti iš ieškovo 17904 Lt, t.y. pusę ieškovo gautų pajamų (darbo užmokesčio) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-04-01, kurių ieškovas nepanaudojo šeimos interesais;

6) priteisti iš ieškovo 40000 Lt neturtinės žalos, padarytos pažeidus santuokines pareigas;

7) ieškovo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ pagal 2007-05-25 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070505V990489 (5000 Lt) ir kreditoriui AB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2007-12-17 Ūkio banko kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T712026987 (8000 Lt) pripažinti asmenine ieškovo prievole.

8) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo. Turto balanso sudarymo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalies ir 6.250 straipsnio nuostatas ir netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, visiškai nepagrįstai iš esmės neatsižvelgiant nei į patirtų dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, patirtą emocinę depresiją, nei į atsakovės patirtą pažeminimą ir nepatogumų, siekiant surinkti sutuoktinio kaltės įrodymus, turinį. Visiškai nepagrįstai ir pažeidžiant galiojančio Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio reikalavimus, teismas priimtame sprendime atsakovės patirtą neturtinę žalą įvertino beveik žeminančia žmogaus orumą suma – 1 000 Lt. Ir nors teismas viena vertus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir nurodo Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalį kaip teisinį pagrindą, kuris sąlygoja atsakovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau kita vertus, teismas savo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos, visiškai neatsižvelgė į Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį. Minima norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Taigi, teismui konstatavus, jog S. R., būdamas neištikimas su kita moterimi ne tik pažeidė santuokinę pareigą, bet tuo pačiu pažeidė tarpusavio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 str.) bei kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas ir šioje civilinėje byloje tik pagal teisinius kriterijus privalo nustatinėti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą Lietuvoje teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymą, akivaizdu, jog įvertinant neturtinės žalos dydį, reikia vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau būtina įvertinti visų šioje civilinėje byloje esamų kriterijų visumą ir kitas aplinkybes. Pateikdama priešieškinį S. R. savo procesiniame dokumente atsakovė nurodė ne vieną kriterijų, kurie jos giliu įsitikinimu privalo sudaryti tą kriterijų visumą, į kurią teismas privalėjo atsižvelgti įvertindamas neturtinę žalą tinkama pinigine išraiška. Atsakovei kaip nukentėjusiajai sutuoktinei už 22 metus trukusią santuoką su S. R., ko pasekoje ji sulaukė tik pažeminimo, be to jo motinos, kuri buvo psichiškai neįgali, penkerių metų kasdieninę priežiūrą priklausytų ne vienas tūkstantis, o būtent 40 000 Lt piniginė satisfakcija, už neturtinę žalą dėl akivaizdžiai neteisėtų vyro esminių santuokinių pareigų pažeidimo ir pažeminimo atsakovės atžvilgiu.

Pirmos instancijos teismas padalindamas sutuoktinių turtą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį, kadangi padalijus turtą natūra, neatsižvelgta į atsakovės turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime nustatė, kad santuokos metu ieškovo S. R. asmeninis turtas - butas, buvo iš esmės pagerintas bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis, kaip ir tai, kad bute buvo atlikta remonto darbų už 30 000 Lt, todėl ši suma priskirtina bendrai jungtinei nuosavybei ir remiantis Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalimi ji padalintina kiekvienam iš sutuoktinių po lygiai. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog dėl to, kad ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimai negali būti atskirti, po santuokos nutraukimo ir todėl jie paliktini ieškovui S. R. natūra už 30 000 Lt vertę, o atsakovei nustatoma teisė į 15 000 Lt kompensaciją. Tačiau dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis teismas atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į visus dalintinus kilnojamuosius daiktus, o po to dar susiejo juos su atsakovei skirta kompensacija už ieškovo asmeninės nuosavybės (buto) pagerinimą, kuris ieškovui tenka natūra, taip ir liko neaišku, nes teismas šiuo klausimu savo išvadų teisinio pagrindimo sprendime nenurodė. Kaip aiškiai matyti ir iš atsakovės patikslinto ieškinio absoliučiai visų dalintinų kilnojamųjų daiktų, įgytų santuokoje atsakovei vienai priteisti teismo ji neprašė, bet teismas tai padarė savo iniciatyva, nors remiantis Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais tik tuo atveju, kada turto natūra abiem sutuoktiniam padalyti negalima. Šiuo atveju akivaizdu, kad dalintini televizoriai buvo du, taip pat du kompiuteriai, todėl nebuvo jokių kliūčių dalintinus kilnojamuosius daiktus sutuoktiniams padalinti natūra. Dėl to, remiantis Civilinio kodekso 1.5 straipsniu bei 3.127 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį jai turėtų būti priteista 15 000 Lt kompensacija, o kilnojamieji daiktai: 1) svetainės minkštų baldų komplektas; 2) televizorius LG; 3) MP3 muzikinis grotuvas Sony Walkmann; 4) kompiuteris AMD Celeron su monitoriumi Sampo; 5) nešiojamaisi kompiuteris Dell Inspiron 6400; 6) fotelis „Luka2“; 7) skalbyklė Elektrolux EWS 1021; 8) šaldytuvas Electrolux ERB-3441; 9) dulkių siurblys; 10) sofa-lova; 11) televizorius JEC; 12) mikrobangų krosnelė Galanz; 13) patalynė, po lygiai padalyti natūra.

Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą priteisti pusę ieškovo S. R. darbo užmokesčio netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalį. Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Civilinio kodekso 3.109 straipsnio numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai būtent ieškovas, o ne tokių poelgių sulaukęs sutuoktinis (atsakovė), įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė minėtą įrodinėjimo naštą atsakovei, nuo neteisėtų ir amoralių sutuoktinio veiksmų nukentėjusiai sutuoktinei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas net keliose vietose sprendime konstatavo, jog atsakovės paaiškinimus, kad S. R. nuo 2008 metų pradžios negrįždavo namo, patvirtina vaizdo ir garso įrašai, jie taip pat patvirtina ir tai, kad S. R. nuo 2008 balandžio iki 2009 balandžio mėnesio galėjo būti apsistojęs Rinktinės g., Vilniuje jo nuomojamame bute pas kitą moterį vardu Rima. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad labiau tikėtina, jog S. R. savo atlyginimą būtent tuo laikotarpiu ir leido jo ir kitos moters R. S. mitybai, degalų įsigijimui bei kitoms išlaidoms, reikalingoms ir minėto būsto nuomai bei kitiems poreikiams. Todėl akivaizdu, kad S. R. bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu ir teismo posėdžių metu net nebandė įrodyti, jog buvo priešingai. Kadangi atsakovė pretenduoja tik į pusę S. R. minėtu laikotarpiu gauto atlyginimo, tai S. R. iš kitos jo pusės pilnai galėjo prisidėti ir prie jo asmenine nuosavybe esančio buto, (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Teismo išvada, kad S. R. neprivalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra nepagrįsta ir neteisinga, todėl sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas ieškovui S. R. apie bylos nagrinėjimą pranešė adresu, jo nurodytu kaip gyvenamosios vietos adresas, nepranešdamas apie posėdį jo atstovui advokatui R. A. K. jo nurodytu adresu, kuriuo jis gaus korespondenciją, kadangi byloje nepateikta atstovavimo apeliacinėje instancijoje sutartis su šiuo advokatu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl jo santuokinės neištikimybės, nustatė 1000 Lt neturtinės žalos dydį, įvertinęs tai, kad šalių santuoka truko ilgą laiką - 22 metus, kad atsakovė prižiūrėjo neįgalią sutuoktinio mamą. Teismo sprendime nėra nurodytos teisminės praktikos analogiškose bylose, nėra argumentų, dėl ko negali būti priteista didesnio dydžio neturtinė žala. Šiuo atveju, kai CK 3.70 straipsnio 2 dalis tik numato teisę sutuoktiniui iš kalto sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio nustatymui yra reikšminga tai, kokio dydžio neturtinė žala buvo priteista kitose analogiškose bylos. Remiantis Konstitucinio teismo 2007m. spalio mėn. 24 d. nutarime esančiu CPK 4 straipsnio ( 2002 m. vasario mėn. 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) išaiškinimu, žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, turi atsižvelgti į aukštesnių instancijų teismų nutartyse suformuluotus teisės normų taikymo išaiškinimus. Teismo sprendimo priėmimo dienai buvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio mėn. 28 d. nutartis Nr. 2A- 51-527/2010, priimta civilinėje byloje V. A. v. R. A., kurioje nustatyta sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio neištikimybės, girtavimo, nesirūpinimo šeima, priteisiant 3000 Lt neturtinę žalą atsakovei. Nagrinėjamoje byloje santuoka tarp šalių trūko ilgesnį laiką - 22 m., be to, tokia aplinkybė, kaip atsakovės rūpinimaisis neįgalia ieškovo motina, leido vertinti atsakovės veiksmus kaip itin lojalius ir humaniškus ieškovo atžvilgiu, todėl priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas turėjo būti didesnis, nei 3000 Lt. Kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje priimta 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartis ( civilinė byla Nr. 2A-207-324/2011, A. R. v. V.) , ieškovei priteistas 5000 Lt neturinės žalos atlyginimas, konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Nutartyje nurodyta, jog teismas nustatė, kad santuokines pareigas pažeidė atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra nurodyti du santuokinių pareigų pažeidimo atvejai ( atsakovo matymasis su kita moterimi ir per klaidą atsiųsta nepadoraus turinio žinutė sūnui). Teismas padarė išvadą iš šalių dviejų vaikų parodymų, kad atsakovas sutuoktinei buvo neištikimas taip, jog tai buvo akivaizdu net vaikams, o jo paaiškinimas vaikams dėl neištikimybės nustatytas kaip moralines vertybes iškreipiančio ir ieškovę žeminančio pobūdžio. Tai, kad dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė neigiamų moralinių ir fizinių išgyvenimų (nualpo, sužinojusi apie vaikams žinomus neištikimybės faktus, dėl patirto streso gydėsi ), leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė turi teisę į 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į vertinimus, padarytus pastarojoje byloje, teismas tenkina atsakovės D. R. apeliacinį skundą dalinai ir daro išvadą, kad jai turi būti priteistas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, t.y. priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 6000 Lt, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netaikius CPK 4 straipsnio nuostatų. Tai, kad atsakovė su ieškovu santuokoje pragyveno ilgesnį laiką, bei ta aplinkybė, kad atsakovė turėjo dėti pastangas ir sugaišti laiko, atskleisdama ieškovo neištikimybės faktus, leidžia vertinti tai kaip ieškovo sukeltą jos orumo pažeminimą, todėl priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nežymiai didesnis, nei aukščiau nurodytoje byloje. Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai – atsakovė nuolat keldavo konfliktus, nuteikė sūnų prieš tėvą ir kt., nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl ieškovo neištikimybės fakto. Tikėtina, kad būtent ieškovo amoralus elgesys buvo konfliktų priežastimi, taip pat atsakovės pasirinktas sūnaus auklėjimo būdas buvo sąlygotas ieškovo amoralaus elgesio. Ieškovui nenurodžius aplinkybių, kurios leistų vertinti atsakovės elgesį kaip netinkamą be pateisinamos priežasties, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukėlė atsakovei dvasinius pergyvenimus , dėl to jis turi materialiai atsakyti.

Dėl turto padalijimo

Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti jam natūra 5 pavadinimų kilnojamuosius daiktus bendrai 7400 Lt sumai, tačiau jam nebuvo priteistas nei viena daiktas, atsakovei skundžiant šią sprendimo dalį, jos skundas dalinai tenkintinas, nes esant galimybei tarp sutuoktinių daiktus padalinti natūra, jis taip ir turi būti dalijamas ( CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsakovė apeliaciniu skundu prašo jai priteisti 10 pavadinimų kilnojamuosius daiktus, kurie jau jai yra priteisti teismo sprendimu. Turto pagerinimas nėra turtas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jį vertino kaip kilnojamąjį sutuoktinių turtą, o tik pripažino sutuoktiniui, įdėjusiam lėšų į kito sutuoktinio turto pagerinimą, kompensaciją. Dalindamas kilnojamąjį šalių turtą, Nei vienam iš sutuoktinių nepageidaujant tokio turto kaip - televizorius JEC ir sofa lova, kurių bendra vertė pagal teismo sprendimą yra 1250 Lt, šis turtas priskirtinas atsakovui, pripažinus, kad kitas turtas yra labiau reikalingas atsakovei, nes jos turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovo, kuris turi butą asmeninėje nuosavybėje. Priteisus dalį kilnojamųjų daiktų ieškovui, šia suma didintina kompensacija, kurią turi teisę gauti atsakovė iš ieškovo už jam tenkančią didesnę santuokinių lėšų ir turto dalį. Priteista 5807,50 Lt kompensacija didintina 1250 Lt, ( iki 7057,50 Lt) ieškovui priteisiant asmeninėn nuosavybėn sofą lovą 350 Lt vertės ir televizorių JEC 900 Lt vertės. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas CPK 185 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, nepagrįstai turto pagerinimus įvertinus kaip sutuoktinių turtą, o ne kaip panaudotas lėšas. Atsakovės skundas negali būti tenkinamas pilnai šioje dalyje, nes jai priteisus didesnę dalį turtu natūra, kompensacija, kurią jai turi sumokėti ieškovas už įdėtus pagerinimus į jo butą, mažėja jai tenkančia didesne turto natūra dalimi. Pripažintina, kad turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis. Vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo nėra priežastimi kitam sutuoktiniui skirti didesnę turto dalį ir nukrypti nuo lygių dalių principo, tai nėra kita svarbia aplinkybe, leidžiančia tokį nukrypimą ( CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl priteisimo pusės ieškovo uždarbio, gauto laikotarpyje nuo 2008-04-01 iki 2009-04-01

CK 3.127 straipsnio 2 dalis numato, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovas tokio prašymo nereiškia, teigdamas, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu jis mokėjo komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyvena atsakovė, tačiau atsakovė byloje įrodinėja, kad šį laikotarpį sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai. Taigi, kiekvienam iš sutuoktinių gyvenant atskirai ir gaunamas lėšas naudojant savo poreikiams, nėra pagrindo daryti išvadai, kad abiejų gautos lėšos turi būti dalijamos po lygiai. Pripažintina, kad faktiškai santuoka nutrūko nuo 2008 m. balandžio mėn., todėl nuo to laiko gautos kiekvieno iš jų pajamos yra ne bendras sutuoktinių turtas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą dalyje, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti dalinai ieškovas, t.y. nuo patenkintos 6250 Lt atsakovės turtinių reikalavimų dalies priteistina iš ieškovo valstybei 187,50 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Pagal pareikštus priešieškininius reikalavimus atsakovė turėjo sumokėti valstybei ir šioje dalyje žyminį mokestį, tačiau ji buvo atleista nuo 2519 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovas turi sumokėti ir šioje dalyje žyminį mokestį valstybei, t.y. 187,50 Lt. Pakeitus teismo sprendimą, didintina ir atstovavimo išlaidoms priteistina iš ieškovo atsakovei suma iki 1400 Lt, bei priteistinos dalinai atstovavimo išlaidos, kurias turėjo atsakovė apeliacinės instancijos teisme, t.y. 400 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą atsakovei D. R. iš ieškovo S. R. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 6000 Lt.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės D. R. asmenine nuosavybe sofa lova ( 350 Lt vertės) ir televizorius JEC ( 900 Lt vertės), priteisiant šį turtą asmeninėn S. R. nuosavybėn.

Priteistą D. R. iš S. R. kompensaciją padidinti iki 7057,50 Lt.

Priteistą D. R. iš ieškovo S. R. atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 1400 Lt, priteistą valstybei iš S. R. žyminio mokesčio sumą padidinti iki 942, 50 Lt.

Priteisti D. R. iš ieškovo S. R. 400 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų atsakovės apeliacinės instancijos teisme, ir 187, 50 Lt išlaidų už apeliacinį skundą dalyje, kurioje atsakovė buvo atleista nuo mokesčio, iš S. R. valstybei.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo S. R. 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.