Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1114-190-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
1A-1114-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Arunas Kisielius, Ryšardas Skirtunas
Ieškovas
D. J. K.
Advokatai
Svetlana Naidenkas
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešejas Vladislavas Lencikas Civiline byla Nr. 1A–1114/2010 Teiseja Aldona Tumelionyte Procesinio sprendimo kategorija:

44.2.4.2., 95.4.,106.8., 122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Aruno Kisieliaus ir Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves D. J. K. ir bendraieškiu M. K., A. K., M. K. atstoves advokates Svetlanos Naidenko atskiraji skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškini, pareikšta A. I. ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui (toliau – Transporto priemoniu draudiku biuras), dalyje del žalos atlyginimo bendraieškiams M. K., A. K. ir M. K., o likusioje dalyje ieškinys pripažintas nepaduotu ir gražintas ji padavusiam asmeniui.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. I. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsni ir 281 straipsnio 5 dali už tai, kad jis 2007 m. rugpjucio 6 d., apie 14.52 val., Bazilijonu g., Vilniuje, vairavo automobili „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturedamas teises vairuoti transporto priemoniu, nesustojo artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, esancios ties Bazilijonu-Arkliu g. sankryža, lenkdamas prieš pesciuju pereja sustojusius automobilius, išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta bei partrenke pesciuju pereja ejusi pestiji J. A. K., kuris mire del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. I. paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 1 metams ir 9 menesiams.

Nuosprendžiu D. J. K. pareikštas civilinis ieškinys del 269,42 euru turtines žalos ir 100 000 euru neturtines žalos atlyginimo nebuvo išnagrinetas pripažistant jai teise i civilinio ieškinio patenkinima ir perduodant klausima del civilinio ieškinio dydžio nagrineti civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 17 d. nutartimi D. J. K. buvo nustatytas terminas per 14 dienu nuo nutarties iteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trukumus. 2010 m. liepos 15 d. teisme gautas advokates S.Naidenko atstovavimo sutarciu pagrindu patikslintas ieškinys, kuriuo ieškove D. J. K. su bendraieškiais M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), praše priteisti iš atsakovu A. I. ir Transporto priemoniu draudiku biuro solidariai 269,42 euru turtines žalos ir 100 000 euru neturtines žalos.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2010 m. rugpjucio 27 d. nutartimi atsisake priimti D. J. K. ieškini dalyje del pareikšto žalos atlyginimo bendraieškiams M. K., A. K. ir M. K., o likusioje dalyje pripažino ieškini nepaduotu bei gražino ji padavusiam asmeniui. Teismas nurode, kad 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima tik D. J. K., taigi tesiant baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinejima civilinio proceso tvarka, M. K., A. K. ir M. K. reikalavimai negali buti priimti ir nagrinejami, kadangi baudžiamojoje byloje jos nebuvo pripažintos nukentejusiosiomis ir civilinemis ieškovemis. Teismas pastebejo, jog atsisakymas priimti ieškini nekliudo bendraieškiams vel kreiptis i teisma su ieškiniu del žalos atlyginimo. Teismas pažymejo, kad patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 100 000 euru neturtine žala minetiems keturiems bendraieškiams, nenurodant kiekvienam iš asmenu priteistinos sumos dydžio, todel nera aiškus D. J. K. patirtos neturtines žalos dydis. Teismas nurode, kad tiek nagrinejant byla teisme, tiek 2009 m. vasario 23 d. nuosprendyje buvo išaiškinta, jog civiline ieškove D. J. K. privalo kreiptis i Transporto priemoniu draudiku biura, kuris turetu atlyginti jai dali patirtos žalos, taciau patikslintame ieškinyje nera jokiu duomenu apie tai, kad ji kreipesi bei koks buvo gautas atsakymas.

Atskiruoju skundu ir jo patikslinimu ieškoves D. J. K. ir bendraieškiu M. K., A. K., M. K. atstove advokate S.Naidenko prašo Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 27 d. nutarti panaikinti ir civilinio ieškinio klausima išspresti iš esmes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog baudžiamojoje byloje sprendžiant klausima del civilinio ieškinio, nukentejusiaja ir civiline ieškove buvo pripažinta tik D. J. K., todel tik jai ir buvo pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o M. K., A. K. ir M. K. reikalavimai negali buti nagrinejami. Advokate S.Naidenko pažymi, kad bendraieškiu instituto tikslas yra igyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tiek D. J. K., tiek jos dukros prašo atlyginti žala, padaryta to paties asmens tuo paciu nusikaltimu. Žala atsirado del D. J. K. vyro ir M. K., A. K. bei M. K. tevo netekties, del šios priežasties reikšti atskira ieškini butu netikslinga. Be to, šioje byloje pareikšti reikalavimai yra vienarušiai bei pagristi ta pacia faktine bei teisine medžiaga.

Advokate S.Naidenko tvirtina, kad teismas, teigdamas, jog patikslintame ieškinyje nebuvo nurodytas neturtines žalos dydis, priteistinas kiekvienam iš keturiu asmenu, neatsižvelge i tai, jog šeimos nario netektis vienodai paveikia visus jos narius, t. y. tiek žuvusiojo sutuoktine, tiek jo vaikus. Nuostolis yra padarytas bendram šeimos gyvenimui, todel ypac nepilnameciu vaiku atžvilgiu yra sudetinga nustatyti konkrecia pinigu suma, atitinkancia padaryta žala, be to, žmogaus mirtis apskritai yra neikainojamas dalykas.

Atstoves nuomone, negalima laikyti ieškinio trukumu tos aplinkybes, jog ieškinyje nera nurodyta jokiu duomenu apie tai, ar buvo kreiptasi i Transporto priemoniu draudiku biura ir koks buvo gautas atsakymas del žalos atlyginimo, be to, ar nors dalis žalos buvo atlyginta, nes jeigu žala butu atlyginta, tai butu nurodyta ieškinyje, todel ši aplinkybe nekeicia atlygintinos žalos dydžio ir ieškinio sumos.

Ieškoves D. J. K.ir bendraieškiu M. K., A. K., M. K. atstoves advokates S.Naidenko atskirasis skundas tenkintinas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, jog baudžiamojoje byloje sprendžiant klausima del civilinio ieškinio, nukentejusiaja ir civiline ieškove buvo pripažinta tik D. J. K., todel tik jai ir buvo pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o M. K., A. K. ir M. K. reikalavimai šioje civilineje byloje negali buti nagrinejami.

Teiseju kolegija pritaria šiems atstoves advokates S.Naidenko skundo teiginiams, kadangi jie atitinka Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio nuostatas, o nagrinejant D. J. K. ir jos dukru bendraieškiu M. K., A. K. ir M. K. ieškininius reikalavimus butent tokiu budu bus galima igyvendinti minetoje teises normoje itvirtintus civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad D. J. K. ir jos dukru bendro ieškinio nagrinejimas nepakenks tinkamai išnagrineti byla. Pabrežtina tai, jog Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 1 dalis fizinio asmens mirties atveju numato asmenu, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma, teise i neturtines žalos atlyginima. Todel nekelia abejoniu tai, kad D. J. K. dukros turi teise reikalauti iš atsakovu neturtines žalos atlyginimo, pareikšdamos teismui ieškini, nepaisant to, kad teismo nuosprendžiu joms ir nebuvo pripažinta teise i ieškinio patenkinima. Teiseju kolegija daro išvada, kad atskiras ieškoves D. J. K. ir jos dukru reikalavimu nagrinejimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos CPK 43 straipsnyje itvirtintu nuostatu, kadangi šiuo atveju ieškinys pagristai pareiškiamas bendrai keliu ieškovu, nes ieškinio dalykas yra bendrai pagal istatymus jiems priklausancios teises, o to paties pobudžio reikalavimai yra pagristi ta pacia baudžiamosios bylos medžiaga fakto ir teises klausimais, be to, atsakomyben traukiami tie patys atsakovai.

Teiseju kolegijos vertinimu, atsižvelgiant i tai, jog D. J. K. ir jos dukru bendras ieškinys buvo pareikštas teismui laikantis procesinio bendrininkavimo taisykliu, kiti 2010 m. rugpjucio 27 d. gincijamos nutarties argumentai, susije su D. J. K. priteistinos neturtines žalos dydžiu bei privalomu kreipimusi i Transporto priemoniu draudiku biura, negali buti pripažinti pakankamu pagrindu laikyti ieškini nepaduotu bei gražinti ji padavusiam asmeniui, kadangi mineti klausimai gali buti išspresti parengiamojoje civilines bylos nagrinejimo stadijoje (gavus atsiliepimus i ieškini, parengiamojo posedžio metu) Lietuvos Respublikos CPK 225-233 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant i anksciau išdestytus argumentus, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 27 d. nutartis negali buti pripažinta teiseta ir pagrista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p.,

nutare:

ieškoves D. J. K. ir bendraieškiu M. K., A. K., M. K. atstoves advokates Svetlanos Naidenko atskiraji skunda tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 27 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – priimti D. J. K. ir bendraieškiu M. K., A. K., M. K. ieškini, pareikšta A. I. ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Arunas KisieliusRyšardas Skirtunas