- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-2064-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00483-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 2 d. nutarimu R. R. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio („Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. R., (duomenys neskelbtini) vadovui, skirta už tai, kad per 2009 m. IV ketvirtį įmonė nesumokėjo priskaičiuotų 4441,97 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, per 2010 m. sausio mėnesį – 2157,72 Lt, dėl ko 2010 m. kovo 1 d. skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekė 20134,77 Lt, taip pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. R. skundą, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jį atmetė, t. y. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, tai pripažįsta ir pareiškėjas, kad R. R. įmokų nemokėjo, nors privalėjo tai daryti vykdydamas teisės aktų reikalavimus, todėl pastarojo priešingi teisei veiksmai tinkamai kvalifikuoti. Dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, asmuo nevisiškai pripažįsta savo pažeidimą, nesigaili dėl savo veiksmų. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju taikyti prašomą ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio pagrindo, nes nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų neatsiejamos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties. Teismas nurodė, jog padarytas pažeidimas grubus, be to, daromas sistemingai.
II.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti, nusprendžiant neskirti baudos arba ją sumažinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. įmonės finansinė padėtis labai sunki, jo paties turtinė padėtis taip pat sunki, be to, augina tris nepilnamečius vaikus. Pažymi, jog pažeidimo jis neneigė, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra baustas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti iš esmės palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Pažymi, jog apeliantas yra draustas valstybiniu socialinio draudimu (duomenys neskelbtini), taigi tai, kad R. R. turi neįvykdytų turtinių įsipareigojimų, nereiškia, kad asmuo neturi pajamų. Pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punkte numatyta galimybė draudėjui kreiptis dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, tačiau R. R. dėl skolos atidėjimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. kaltė, padarius ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
Dėl R. R. nurodytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nuoširdaus gailesio ir pažeidimo padarymo dėl sunkios turtinės padėties - pažymėtina, jog jos tokiomis šiuo atveju nelaikytinos. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvina teisės pažeidimo padarymas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Šiuo atveju matyti, kad pažeidimo padarymo priežastimi minėta aplinkybė negal būti, nes pažeidimo („Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimą“) pobūdis lemia, kad jis iš esmės negali būti susijęs su kaltininko materialine padėtimi. O dėl neva buvusio nuoširdaus gailesčio pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime jokių nuorodų į tai, kad asmuo būtų gailėjęsis dėl pažeidimo, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Institucija pateikė duomenis apie tai, jog apeliantas draustas valstybiniu socialinio draudimu net devyniose įmonėse, asmuo sutuoktinės pajamų nenurodė, todėl įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti apie R. R. itin sunkią turtinę padėtį, todėl paskirta bauda nei sankcijos ribose, nei juo labiau taikant ATPK 30¹ straipsnį, nemažintina.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. R. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.