Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1199-450/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-08-08
Bylos Nr.: 2A-1199-450/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09125-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Ieškovas: A. Z.
Atsakovas: uždarai akcinei bendrovei „Arginta“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1199-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09125-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 121.14; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl negrąžinto avanso priteisimo, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2012-10-22 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Saulės jėgainės įrengimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės jėgainę, perleidžiant ieškovo nuosavybės specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje nurodytus darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Sutartyje buvo numatytas avansinis mokėjimas - 5 proc. sutarties kainos, kurį ieškovas turėjo sumokėti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Kadangi sutarties kaina buvo 204 490 Lt, ieškovas 2012-10-10 atsakovui pervedė 10 000 Lt. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovo vardu gauti leidimą plėsti energijos gamybos pajėgumą ne vėliau kaip iki 2012-12-31, o nustatytu terminu negavus leidimo, įsipareigojo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Kadangi leidimas sutartimi nustatytu laikotarpiu nebuvo gautas, ieškovas 2013-01-29 pranešimu pareikalavo per 7 dienas grąžinti 2012-10-10 sumokėtą 10 000 Lt avansinę įmoką. 2013-03-25 atsakovas grąžino dalį iš ieškovo gauto avanso, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 5160 Lt. Likusios 4840 Lt sumos atsakovas ieškovui nėra grąžinęs iki šiol. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 840 Lt negrąžinto avanso, 111,36 Lt palūkanų, 9,5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2013 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovas UAB „Arginta“ visus nuo jo valios priklausančius veiksmus atliko laiku ir tinkamai, jokių pastabų dėl UAB „Arginta“ veiksmų nebuvo gauta. Taip pat pažymėjo, jog Energetikos ministerija savo tinklalapyje paskelbė, kad leidimas plėsti elektros gamybos pajėgumą ieškovui yra išduotas. Paaiškino, kad atsakovas taip pat nėra pažeidęs su ieškovu sudarytų susitarimų dėl saulės jėgainės įrengimo, todėl nėra pagrindo ieškovui grąžinti visą jo atsakovui sumokėtą avansą. Nurodė, jog atsakovas niekuomet nepripažino ir nepripažįsta, kad ministerijos leidimas ieškovui buvo išduotas po 2012-12-31. Atsakovas kaip ir ieškovas 2012 m. pabaigoje negalėjo nuspėti, kokios bus priimtos saulės energetiką reglamentuojančių įstatymų redakcijos, ar dėl jų teks fiksuoti tam tikrų paslaugų teikimo etapo pabaigą ir kada tai teks padaryti. Tik ieškovui pranešus, kad jis sutartį su atsakovu siekia nutraukti, buvo galima fiksuoti, kad tam tikras paslaugų teikimo etapas yra užbaigtas. Būtent todėl 2013 m. kovą buvo išrašyta PVM sąskaita, nors paslaugos buvo suteiktos dar 2012 metais.

Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovo prieštaravimai yra visiškai nepagrįsti. Paaiškino, jog iki 2013-02-04 ministerijos tinklalapyje paskelbto sąrašo, ieškovui nebuvo suteikta teisė tęsti jėgainės įrengimo projekto, t. y. atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl privalo gražinti gautą avansą. Pabrėžė, kad net ir pripažinus, kad ieškovas turi pareigą sumokėti atsakovui už leidimo gavimą, negalima sutikti su reikalaujama mokėti 4 840 Lt suma, nes neaišku, kuo remiantis atsakovas apskaičiavo ir į PVM sąskaitą - faktūrą įrašė tokią sumą, be to, sutartimi nėra apibrėžta, kokie yra atsakovo konsultacijų, dokumentų analizės ir kitų darbų/paslaugų įkainiai.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas 2012 m. spalio 25 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Dėl itin didelio gautų prašymų skaičiaus leidimų išdavimas vėlavo, Energetikos ministerija 2013 m. sausio 21 d. internetiniame puslapyje išplatino viešą pranešimą ir informavo, kad iki 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje bus paskelbtas išduotų leidimų sąrašas. Viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012 m. gruodžio 31 d., galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2013 m. spalio 15 d. Galutiniu sprendimu 2013-04-19 preliminarus teismo sprendimas panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2012 m. spalio 22 d. sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį Nr. 130 IN 10-12, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės jėgainę, perleidžiant ieškovo nuosavybės specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje (Sutarties priedas Nr. 1) nurodytus darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Sutarties 4 straipsnyje numatyti darbų atlikimo terminai. Pagal šio straipsnio l dalį šalys susitarė, jog atsakovas privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo pradėti organizuoti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimą (ruošti dokumentus šio leidimo gavimui), o pagal 2 dalį atsakovas įsipareigojo ieškovo vardu gauti leidimą plėsti elektros energijos pajėgumą ne vėliau nei 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovui negavus šio leidimo iki 2012-12-31, atsakovas įsipareigojo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Sutarties 7 str. 2.1 p. šalys susitarė, jog ieškovas per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumoka 5 proc. nuo Specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų. Šio sutarties punkto pagrindu ieškovas atsakovui 2012-10-10 sumokėjo 10 000 Lt avansą. Ieškovas teigė, jog leidimas sutartimi nustatytu laikotarpiu, t. y. iki 2012-12-31, nebuvo gautas, todėl jis 2013-01-29 pranešimu pareikalavo per 7 dienas gražinti 2012-10-10 sumokėtą 10 000 Lt dydžio avansinę įmoką. 2013-02-11 raštu atsakovas atsakė, jog nėra pažeidęs sutartinių įsipareigojimų, jokių pastabų iš valstybės institucijų dėl atsakovo parengtų dokumentų, susijusių su pasiruošimu įrengti jėgainę, nebuvo gauta, o tai tik patvirtina, jog atsakovas tinkamai parengė paraiškos dokumentus. 2013-02-14 raštu ieškovas informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį pagal 13 str. l d. 1.2 p., t. y. nuo 2013-03-14. 2013-03-22 atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą 4000 Lt + PVM (4840 Lt) sumai ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo projektą. 2013-04-04 raštu ieškovas atsakė atsakovui, jog toks susitarimas negali būti sudarytas, kadangi sutartis buvo nutraukta vienašališkai nuo 2013-03-14 bei grąžino sąskaitą - faktūrą, kaip išrašytą be pagrindo. 2013-03-25 atsakovas grąžino dalį avanso ieškovui - 5160 Lt. Likusios sumos (4840 Lt) atsakovas ieškovui negrąžino.

Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. nurodyta, kad leidimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinklais įformintų dokumentų registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, jog ieškovas 2012 m. spalio 24 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad dėl itin didelio gautų prašymų skaičiaus leidimų išdavimas vėlavo, 2013 m. sausio 21 d. internetiniame puslapyje adresu: http://www.enmin.lt/lt/news/detailphp?ID=2580 išplatino viešą pranešimą ir informavo, kad iki 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje adresu www.enmin.lt bus paskelbtas išduotų leidimų sąrašas. Viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012 m. gruodžio 31 d., galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo. Pagal 2012 m. spalio 31 d. energetikos ministro įsakymo Nr. 1-125 „Dėl informacijos apie veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbimo“ (Žin., 2012, Nr. 129-6501) l punktą, informacija apie veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos internetinėje svetainėje. Vadovaujantis šiuo įsakymu, 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas išduotų leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir ieškovas. LR Energetikos ministerija pažymėjo, jog asmenys, esantys skelbiamame sąraše, taip pat galėjo kreiptis į ministeriją dėl popierinio leidimo išdavimo, jei tokio pageidauja, tačiau ieškovas dėl popierinio leidimo gavimo nesikreipė.

Byloje nustatyta, jog ieškovas 2012 m. spalio 24 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pagal Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d., jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo. Minimu atveju, pagal byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog leidimas ieškovui buvo išduotas per 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai Energetikos ministerijai buvo pateikta paraiška - 2013-11-25, t. y. ne vėliau nei iki 2012-12-31.

Ieškovas teigė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog 4840 Lt suma yra protinga ir pagrįsta darbų atlikimo kaina, kadangi sutartimi nebuvo nustatyta leidimo gavimo kaina, o Energetikos ministerijos patvirtintas maksimalus kompensuotinas už leidimų gavimą dydis yra 2170 Lt, t. y. du kartus mažesnis nei savo darbą įvertino atsakovas. Be to, atsakovo pateikta atliktų darbų išklotinė neįrodo kainos pagrįstumo. Ieškovas sutiko, jog atsakovas turi teisę pasilikti dalį avanso – 800 - 1000 Lt, t. y. pagal rinkos kainas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje sutiko su ieškovo atstovo argumentu, jog leidimo plėtrai organizavimo darbų kaina nebuvo įvardinta specifikacijoje, tačiau teigė, jog buvo nurodyta projektavimo darbų kaina – 7000 Lt. Teismo posėdyje apklausti atsakovo liudytojai išsamiai paaiškino, kas sudaro atsakovo atliktus parengiamuosius projektavimo darbus, o nuo šių darbų atlikimo kokybės priklausė likę projektavimo darbai. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog jo atliktų darbų kaina atitinka Vyriausybės patvirtintus maksimalius kompensuotinus dydžius, t. y. apie 6740 Lt ir jų nesiekia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 594 „Dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktas nustato su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo. Minėto nutarimo aprašo 2 priedas numato maksimalius išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotinus dydžius, tai yra išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu – 2170 Lt su PVM bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos – 4574 Lt su PVM.

Atsakovo į bylą pateikta detali laiko ir kitų sąnaudų, patirtų sudarant ir vykdant Saulės jėgainės įrengimo sutartį su ieškovu suvestinė, teismo posėdyje liudytojais apklaustų atsakovo darbuotojų V. M., D. Č., O. T. – V. bei konsultanto M. P. parodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai atliko šalių sutartimi sutartus darbus – organizavo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimą. Liudytojai patvirtino, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinių, želdinių apsaugos zonas, todėl buvo būtinas poveikio aplinkai įvertinimas, o sklypo su tokiais apribojimais įvertinimas pareikalauja daugiau darbo laiko sąnaudų, atliekamas detalesnis duomenų nagrinėjamas, yra sudėtingesnis projektavimas ir statyba. Liudytojos O. T. – V. (projektų dalies vadovės) teigimu, ieškovui priklausantis sklypas - neeilinis, projektas vienas iš sudėtingesnių. Taip pat ji paaiškino, kad minimu atveju, buvo daromas prieš projektinis pasiūlymas, detaliai išnagrinėta kliento pateikta dokumentacija, preliminarus jėgainės išdėstymas ir prijungimo schemos paruošimas pagal specialią inžinerinę programą. Atsakovo faktiškai suteiktos paslaugos yra apibūdintos atsakovo išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje: konsultacijos dėl saulės jėgainės įrengimo proceso pagal kliento pateiktą informaciją ir kliento suformuotus poreikius, gautos kliento dokumentacijos analizė, jėgainės išdėstymo ir prijungimo schemos paruošimas, pranešimų ir deklaracijų ruošimas, pažymų surinkimas, paraiškos dokumentų paketo Energetikos ministerijai paruošimas ir pateikimas.

Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, jog atsakovas kaip ir ieškovas 2012 metų pabaigoje negalėjo nuspėti, kokios bus priimtos saulės energetiką reglamentuojančių įstatymų redakcijos, atsakovas atliko pagal sutartį numatytus darbus, tinkamai pateikė Energetikos ministerijai prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimas ieškovui buvo išduotas iki 2012-12-31, todėl atsakovas pagrįstai pasiliko dalį avanso už atliktus darbus - 4840 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 4840 Lt sumą, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, o 2013-04-19 preliminarus sprendimas panaikintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Skundžiame sprendime konstatuota, jog „ieškovas 2012 m. spalio 24 d. pateikė Energetikos ministerijai prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pagal Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d., jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo. Darė išvadą, jog leidimas ieškovui buvo išduotas per 30 kalendorinių dienų nuo tada, kai Energetikos misterijai buvo pateikta paraiška - 2013-11-25, t. y. ne vėliau nei iki 2012-12-31“. Su tokiomis išvadomis nesutinka. Trečiasis asmuo LR Energetikos ministerija, subjektas, kuris turėjo išduoti leidimą, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog „atsižvelgdama į tai, kad dėl itin didelio gautų prašymų skaičiaus leidimų išdavimas vėlavo, Energetikos ministerija 2013-01-21 internetiniame puslapyje išplatino viešą pranešimą ir informavo, kad iki 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje adresu www.enmin.lt bus paskelbtus išduotų leidimų sąrašas. Viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus pateikė iki 2012 m. gruodžio 31 d., galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo“. Taigi, trečiasis asmuo tiek savo atsiliepime, tiek 2013-01-21 internetiniu pranešimu (jo nuorašas buvo pateiktas su atsiliepimu į prieštaravimus) aiškiai nurodė, kad toliau vystyti projektus galės asmenys, kurie bus 2013-02-04 nurodyti sąraše. Tai yra kalbama apie ateityje būsiančias aplinkybes (galimybę ateityje vykdyti projektą). Vadinasi, nors atsakovas ieškovo paraišką LR Energetikos ministerijai pateikė 2012-10-25, tačiau 2012-12-31 leidimą gavusių įmonių sąrašo dar nebuvo (jis paskelbtas 2013-02-04), todėl laikytina, kad atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė laiku. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsakovas yra profesionalus savo srities verslininkas, todėl negali pasiteisinti dideliu paraiškų, pateiktų LR Energetikos ministerijai kiekiu ir panašiomis aplinkybėmis. LR CK 6.256 str. 4 d. įtvirtina nuostatą, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Iš to seka išvada, kad atsakovas laikytinas pažeidusiu sutartinę prievolę be pateisinamų priežasčių ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę (grąžinti gautą avansą).

Termino praleidimo faktą patvirtina ir kiti įrodymai. Atsakovo pateiktame susirašinėjime el. paštu (18 psl. iš 22), matyti, jog atsakovo darbuotojas M. P. 2013-01-08 laiške, adresuotame atsakovo klientams, nurodė, kad „šiuo metu leidimo dar neturime“. Šis asmuo patvirtino, kad praėjus 8 dienoms po termino pabaigos (nuo 2012-12-31) sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, leidimas nebuvo gautas. Apklaustas liudytoju patvirtino, kad tuo laikotarpiu leidimo neturėjo. Pažymėtina, kad darbų termino praleidimo/nepraleidimo faktas ieškovui buvo itin svarbus ir kitu aspektu, tikslas gauti leidimą 2012 metų sąlygomis (nustatant 1,44 Lt supirkimo tarifą). Tuo tarpu 2013-01-08/2013-01-11 el. laiškais atsakovo atstovas M. P. nurodė, kad 2013 m. pradžioje (pasibaigus sutartyje numatytam terminui) dar nėra gavę nei vieno leidimo su galiojančiomis 2012 m. sąlygomis. 2013-01-22 el. laišku (19 psl. iš 22) M. P. ieškovui bei kitiems atsakovo klientams jau konkrečiai nurodė, kad leidimai 2012 m. sąlygomis gauti nebus ir pasiūlė apsispręsti dėl projektų stabdymo.

Negalima sutikti ir su atsakovo teiginiais, kad 2013-04-08 rašte LR Energetikos ministerija patvirtino, jog laikoma, kad ieškovui leidimas buvo išduotas iki 2012-12-31. Šios pozicijos nepagrindžia ir atsakovo pateiktas 2013-07-10 interneto svetainės www.enmin.lt išrašas. Kaip jau buvo minėta, 2013- 01-21 pranešime ministerija nurodė, kad iki 2013 m. vasario 4 d. ministerijos tinklalapyje www.enmin.lt bus paskelbtas išduotų leidimų sąrašas. Sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012 m. gruodžio 31 d., galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo. Tokią pozicija buvo išsakyta ir trečiojo asmens atsiliepime. 2013-01-21 oficialaus leidimus gavusių subjektų sąrašo dar nebuvo, lygiai kaip ir nebuvo leista jiems toliau tęsti projekto. Taigi, bandymai teigti, kad yra galimas kažkoks leidimo atgaline patvirtinimas (teigiant, kad gautų leidimų sąrašas paskelbtas 2013-02-04, bet leidimas išduotas 2012-11-25) yra nepagrįstas, nelogiškas ir neteisėtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 594 „Dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau tekste - aprašas) 2 priedas numato maksimalius išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotinus dydžius. Tai yra išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu - 2170 Lt su PVM bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos - 4574 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovo „pasilikta“ avanso suma (4840 Lt) net nesiekia apraše nurodytų dydžių sumos (6744 Lt su PVM), todėl yra pagrįsta ir protinga. Su tokais argumentais negalima sutikti, nes jie yra prieštaraujantys tiek bylos medžiagai, tiek teisės aktų nuostatoms. Atsakovas iki sutarties nutraukimo momento parengė ir LR Energetikos ministerijai pateikė tik paraišką plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau neatlikinėjo elektros įrenginių projektavimo darbų. LR Energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 patvirtintų Elektros tinklų naudojimo taisyklių 69.22. p. įtvirtina nuostatą, kad statomų elektros tinklą įrenginių esminius reikalavimus, šių elektros tinklų įrenginių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, pripažinimo tinkamais naudoti, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. LR Statybos įstatymo 2 str. 27 p. nustato, kad statinio projektas — normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. To paties straipsnio 28 p. įtvirtina nuostatą, kad statinio projektavimas — architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą. Atsakovo LR Energetikos ministerijai pateikta preliminari kabelio paklojimo schema ir modulio išdėstymo planas (2012-10-23 paraiškos 5 priedas) negali būti laikoma jėgainės projektu. Be to, iš paties atsakovo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad be paraiškos parengimo buvo atlikti ir elektros įrenginių projektavimo darbai. Atsakovo parengtame 2013-03-22 susitarimo nutraukti sutartį projekto 2 p. nurodoma, kad atsakovo atlikti darbai yra paraiškos plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus paruošimas ir leidimo gavimas. Projektavimo darbai mintame dokumente neminimi. Analogiška atsakovo pozicija yra išsakoma ir ieškovui adresuotame 2013- 02-11 rašte SD 29/13 — kalbama apie gautą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, bet ne apie parengtą projektą. Projektavimo darbai nenurodomi ir ieškovui išrašytoje 2013-03-22 PVM sąskaitoje — faktūroje. Galų gale, net ir procesiniuose dokumentuose (2013-04-26 prieštaravimuose) atsakovas mini tik atliktus darbus, susijusius su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimu (prieštaravimų 9 pastraipa). Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją ir pradėjo tvirtinti, jog yra atlikęs ir kitos kategorijos darbus - elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimą. Tokiu būdu, vertinant atsakovo atliktų darbų vertę, turėtų būti atsižvelgiama į rinkoje galiojančias kainas (ieškovas yra pateikęs įrodymus apie tai, kad jos svyruoja nuo 800 iki 1000 Lt), bei į maksimalias pagal Aprašą kompensuotinas išlaidas už leidimo gavimą - 2170 Lt su PVM. Akivaizdu, kad atsakovo „pasilikta“ 4840 Lt avanso suma, du kartus viršijanti Vyriausybės nustatytą maksimalų kompensuotiną dydį (2170 Lt), negali būti laikoma protinga ir pagrįsta. Todėl net ir konstatavus, kad atsakovas darbus atliko laiku, ieškinys turėjo būti tenkintas bent iš dalies, paliekant atsakovui rinkos kainas atitinkančią sumą (apie 1000 Lt), o likusią - priteisti ieškovui ir proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo naudai atlikti darbai buvo sudėtingesni už įprastinius, kas įtakojo didesnę kainą. Tiek atsakovas, tiek liudytojai patvirtino, jog įmonėje dirba itin kvalifikuoti darbuotojai, yra įrengtos 133 jėgainės, o leidimų plėsti pajėgumus gauta virš 400. Tai yra, ieškovo užsakymu rengta paraiška nebuvo atsakovui naujas ar neįprastas darbas. Ir nors atsakovo darbuotojai nurodė, kad ieškovo sklypas su apribojimais, kas neva komplikavo darbą, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad yra tekę vykdyti projektus (~20 atvejų) su panašiais ribojimais ir 2/3 klientų sklypų turi panašią į ieškovo sklypo vandens apsaugos zoną. Iš to seka vienareikšmė išvada, kad leidimo ieškovui parengimas buvo ne pirmą kartą atliktas, daugiau techninio pobūdžio darbas, kuris negali kainuoti 4000 Lt + PVM.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad turi teisę negrąžinti ieškovui 4840 Lt avansą. Primintina, kad nuo 2013-02-06 (kai buvo suėjęs reikalavimo terminas grąžinti 10 000 Lt avansą) iki 2013.03.25 (kai buvo grąžinta 5160 Lt) atsakovas disponavo visu avansu 10 000 Lt sumoje, nors pats teigia turintis teisę tik į 4840 Lt. Vadinasi, net ir atmetus ieškinį, iš atsakovo turėjo būti priteistos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 10 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013.02.07 iki 2013.03.25, kas sudaro 92 Lt, tačiau tai padaryta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

LAT yra išaiškinęs, kad teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (LAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Pirmosios instancijos teismas visus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus įvertino kaip detalius ir pagrįstus ir neatsižvelgė į ieškojo nurodytus akivaizdžius prieštaravimus, o būtent, šalių pasirašyta sutartis nenustatė nei leidimo gavimo kainos, nei 250 Lt valandinio tarifo. Kad dėl tokio tarifo nebuvo susitarta, patvirtino ir atsakovo atstovė bei liudytojas M.. Pastarasis nurodė, kad toks tarifas buvo paskaičiuotas kilus ginčui su ieškovu. Kyla klausimas, kokiu pagrindu yra skaičiuojamas toks sutartimi teikiamų paslaugų dydis, jei dėl jo nėra susitarta?; Nors atsakovas pateikė itin detalią darbų atlikimo išklotinę (kur laikas skaičiuojamas 15 min. tikslumu), tačiau visi apklausti liudytojai, kurie atliko suvestinėje nurodytus darbus, patvirtino, kad jų darbo laiko apskaita vedama nebuvo ir jie nežino kiek laiko sugaišo kiti darbuotojai. Vėl gi, jei laiko apskaita nebuvo vedama, kaip galėjo būti taip tiksliai apskaičiuotas?; Nors į suvestinę yra įtrauktas sutarties ir komercinio pasiūlymo parengimas, bylos nagrinėjimo metu pats suvestinę pasirašęs asmuo (liudytojas M.) nurodė, kad šios paslaugos nėra atskirai apmokestinamos.; Iš atsakovo prieštaravimų matyti, kad paraiška leidimui gauti yra prašymas su 14 puslapių priedų, tai yra 15 psl., tačiau, pagal suvestinę jų kopijavimas ir antspaudavimus užtruko net 2 valandas. Ar protingas yra 2 val. terminas kopijuoti 15 psl. paaiškinta nebuvo. Nors atsakovas nurodė, kad surinko pažymas apie ieškovą iš valstybinių įstaigų (VMI, Muitinės ir 1.1.), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovas pateikė įrodymus, kad pažymas surinko pats. Maža to, ir liudytojas Černiauskas nurodė, kad pažymas iš VSDFV ir Muitinės atsiėmė pats ieškovas. Nors į darbų ataskaitą įtrauktas ieškovo konsultavimas el. paštu, liudytojas M. P. nurodė, kad el. laiškai yra adresuoti ne tik ieškovui, bet daugeliui kitų atsakovo klientų. Kyla klausimas - ar ieškovas privalo mokėti už visų atsakovo klientų konsultavimą, ar atsakovas atskirai apmokestino kiekvieną iš savo klientų?

Akivaizdu, kad prieštaringais įrodymais grindžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (LAT 2011 m. kovo mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Spręsdamas dėl atsakovo nurodytos kainos pagrįstumo pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie analogiškų darbų rinkos kainas (ieškinio priedai Nr. 11 ir Nr.12) ir to priežasčių nenurodė. Pabrėžtina, kad selektyvus įrodymų vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu LR CPK reikalavimus bei esminius proceso principus ir tai neabejotinai turėjo įtakos neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (įrodymų nevertino kompleksiškai ir visapusiškai, t. y. pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. reikalavimus), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugos kainos nustatymą (LR CK 6.198 str. 1 d.), kas lėmė neteisingo, neteisėto sprendimo priėmimą ir sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui bei naujo sprendimo priėmimui.

Net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas nepakeistu, negalima sutikti su PVM priteisimu (bylinėjimosi išlaidose) atsakovo naudai. Atmetus ieškinį atsakovo naudai buvo priteista 1694 Lt advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2013-08-26 PVM sąskaitos - faktūros (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokestis minėtoje sumoje sudaro 294 Lt. Atsakovas yra PVM mokėtojas (PVM mokėtojo kodas - (duomenys neskelbtini)), todėl gavęs apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) įgijo teisę į PVM atskaitą (PVM „susigrąžinimą“) 294 Lt sumoje, todėl šitos pačios sumos priteisimas leistų ieškovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Arginta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė sekančius argumentus. Dėl Ieškovo daromos prielaidos, kad leidimas laikytinas neišduotu iki 2012-12-31, nes trečias asmuo 2013 m. išplatino pranešimą, kad trečiojo asmens tinklalapyje bus paskelbtas leidimų sąrašas. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga. Nėra jokio teisinio pagrindo skelbimo apie leidimo išdavimą patalpinimo trečiojo asmens tinklalapyje datą susieti su leidimo išdavimo data. Tai kad trečias asmuo 2013 metais pagal 2012-10-31 Energetikos ministro įsakymą Nr. 1-215 paskelbė sąrašą ūkio subjektų, gavusių leidimus, dar nereiškia, kad tie leidimai išduoti 2013 metais. Tuo labiau, kad posėdžio metu atsakovas pateikė medžiagą iš ministerijos tinklalapio, kur aiškiai užfiksuota, kad leidimas ieškovui yra išduotas 2012-11-25, leidimo Nr. LP-9685. Nei įstatymuose, nei 2012-10-31 Energetikos ministro įsakyme Nr. 1-215 nenumatyta, kad leidimas laikomas išduotu tik nuo jo paskelbimo. Visiems suprantama, kad ūkio subjektams žinoma įstatyminė norma (ir neegzistuoja jokios sąlygos, kurios galėtų būti pagrindu ieškovui nežinoti Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. sąlygos ar dėl kažkokių priežasčių turėti teisę ja nesivadovauti), kad jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per 30 dienų, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Be to, teisės aktuose nėra imperatyviai pasisakyta, per kiek dienų nuo leidimo išdavimo trečias asmuo turėjo apie tai paskelbti. Taigi, būtų nepagrįsta manyti, kad trečiojo asmens skelbimo patalpinimo trečiojo asmens tinklalapyje data reiškia to leidimo išdavimo datą. Kita vertus, tokia nuomonė reikštų Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. numatytos taisyklės pažeidimą.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad leidimas laikytinas neišduotu iki 2012-12-31, nes trečias asmuo 2013 m. išplatino pranešimą, vystyti saulės jėgainių projektus galės tie asmenys, kurie bus nurodyti 2013 m. skelbiamame trečiojo asmens tinklalapyje nurodytame leidimų sąraše. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga ir atsakovas su tokia prielaida nesutinka, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo trečiojo asmens pranešimo (net gi ne teisės akto) tekstą ūkio subjektų galimybes vystyti saulės jėgainių projektus susieti su leidimo išdavimo data. Tuo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis ieškovas galbūt galėjo pagrįstai suabejoti Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. taikymu (kad leidimas laikomas išduotu per 30 d. nuo paraiškos pateikimo).

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas teisinasi dideliu trečiajam asmeniui pateiktų paraiškų kiekiu. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga ir atsakovas su tokia prielaida nesutinka, kadangi atsakovas niekuomet tokio pasiteisinimo nepareiškė ir negalėjo pareikšti, nes Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. eliminuoja ūkio subjektų, ketinančių eksploatuoti saulės jėgaines riziką dėl didelio paraiškų kiekio pateikimo trečiajam asmeniui ar dėl trečiojo asmens darbo krūvio, kuris lemtų popierinių leidimų spausdinimo sutrikimus. Vadovavimas Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. reiškia, kad popierinio leidimo gavimas iš trečiojo asmens nėra būtinas etapas tolesniam saulės jėgainės verslo vystymui. Sutarties šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovas organizuos išimtinai tik popierinės formos leidimo gavimą (nes tik popierinės formos leidimo turėjimas įgalintų pateikti į bylą leidimo kopiją kaip įrodymą). Šalims buvo žinomos aukščiau paminėtos materialinės teisės normos ir joms galiojant buvo ir yra akivaizdu, kad leidimo gavimo įforminimas vyktų taip, kaip tai numato įstatymas (t. y. nebūtinai tik popierine forma). Taigi, atsakovo pozicija visiškai atitinka Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d., tuo tarpu ieškovo pozicija Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. neatitinka. Ieškovas, puikiai suprasdamas visai Lietuvos visuomenei išsamiai komunikuotą ir todėl visuotini žinomą valstybės institucijų poziciją saulės energetikos atžvilgiu, vengė pripažinti atsakovo teisingą poziciją, kai atsakovas visus nuo jo valios priklausančius veiksmus atliko laiku ir tinkamai, vykdydamas sutartį. Jokios pastabos iš jokių valstybės institucijų dėl atsakovo rengtų, teiktų dokumentų, susijusių su pasiruošimu įrengti ieškovo pageidautą saulės jėgainę nebuvo gautos. Tai dar kartą patvirtina atsakovo parengtų dokumentų tinkamumą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad leidimas laikytinas neišduotu iki 2012-12-31, kadangi atsakovo atstovo 2013 01-08 el. laiške teigiama, kad leidimo dar neturi. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga. Atkreipė dėmesį, kad 2013-01-08 el. laišką parašęs asmuo, M. P. niekada nebuvo atsakovo darbuotojas. Teismo posėdžio metu buvo išsamiai išsiaiškinta, kad 2013-01-08 el. laiškas reiškė patvirtinimą, kad popierinis leidimas negautas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-01-08 laiškas pateikiamas tarsi be jokio konteksto - neatsakant į konkretų ieškovo el. laišką. Akivaizdu, kad 2013-01-08 laiškas yra daugelio telefoninių pokalbių (apie kuriuos informacija buvo pateikta teismo posėdžių metu) pasekmė ir tų pokalbių konteksto tęsinys. Apklaustas liudytoju M. P. kaip tik ir patvirtino, kad 2012 m. II pusėje trečias asmuo nustojo išdavinėti popierinius leidimus ir būtent tai užfiksuota 2013-08-30 teismo posėdžio protokole.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad leidimas laikytinas neišduotu iki 2012-12-31, kadangi atsakovo atstovas 2013-01-22 el. laiške siūlo ieškovui apsispręsti dėl saulės jėgainės projekto stabdymo. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga. 2013-01-22 laiške iš viso nekalbama apie tai, kada išduoti ar neišduoti arba kokia forma išduoti trečiojo asmens leidimai. 2013-01-22 laiškas yra skirtas Lietuvoje besikeičiančios teisinės aplinkos pristatymui. Suprantama, kad ieškovas, sudarydamas 2012-10-22 sutartį su atsakovu nesitikėjo, kad valstybės politika saulės jėgainių atžvilgiu gali kardinaliai keistis, ir kad elektros energijos supirkimo tarifas gali pasikeisti nuo 144 lt iki 1,25 Lt. Tačiau, faktas, kad dėl pasikeitusios teisinės aplinkos sumažėjo elektros energijos supirkimo tarifas (1,25 Lt) ūkio subjektams, kuriems leidimai plėtrai išduoti iki 2012-12-31, negali būti pagrindas tokiam ūkio subjektui manyti, kad leidimas plėtrai jam neišduotas iki 2012-12-31.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas, teikdamas ieškovo vardu paraišką dėl Leidimo plėtrai gavimo, neatliko jokių projektavimo darbų. Tokia ieškovo prielaida yra neteisinga. 2012-10-22 ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 1 priede buvo aptarta projektavimo darbų kaina (7.000 Lt). Atsakovo prieštaravimų 2 priede - trečiajam asmeniui skirtoje paraiškoje yra ir su projektavimu susiję dokumentai (kuriuos projektuotas turėjo nuodugniai išanalizuoti, tam skirdamas reikalingą laiką) - išrašas iš NTR, Lesto sąlygos, bei pirminio projektavimo rezultatas: kabelio klojimo schema, saulės modulių išdėstymo planas.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas jokių projektavimo darbų neatliko, nes atsakovas projektavimo dokumentų nemini ieškinio 8 priede: 2013-03-22 susitarimo projekte. Atsakovas teikė paraišką trečiajam asmeniui, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pastabos iš trečiojo asmens dėl paraiškos nebuvo gautos. Byloje yra visa minėta paraiška. Atsakovo prieštaravimų 2 priede - paraiškos dokumentų rinkinyje yra akivaizdžiai matomi atsakovo pirminio projektavimo rezultatai (kabelio klojimo schema, saulės modulių išdėstymo planas). Šio projektavimo etapo rezultatai trečiajam asmeniui tiko. Atsakovas neginčija fakto, kad visi projektavimo darbai dar nebuvo atlikti, tačiau kita vertus atsakovas ir nekonstatuoja, kad atsakovas atliko darbų už Sutarties 1 priede numatytą 7.000 Lt sumą.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas jokių projektavimo darbų neatliko, nes atsakovas projektavimo dokumentų nemini ieškinio 7 priede: 2013-03-22 PVM SF. Atsakovas nurodo, kad sąskaita išrašyta už paraiškos trečiajam asmeniui pateikimą. Atsakovo prieštaravimų 2 priede - paraiškos dokumentų rinkinyje yra akivaizdžiai matomi atsakovo pirminio projektavimo rezultatai (kabelio klojimo schema, saulės modulių išdėstymo planas). Be to ir pačioje 2013-03-22 PVM SF yra nurodyta, kad sąskaita išrašyta ir už jėgainės išdėstymo ir prijungimo schemos paruošimą (kas irgi patvirtina projektavimo darbų atlikimo faktą).

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovas jokių projektavimo darbų neatliko, nes atsakovas Prieštaravimuose mini tik darbus, susijusius su leidimo plėtrai gavimu. Leidimas plėtrai galėjo būti gautas su sąlyga, jei atsakovo ruošta paraiška trečiajam asmeniui buvo tinkama, t.y. turėjo visas sudėtines dalis, įskaitant irtam etapui reikalingus projektavimo darbų rezultatus (kabelio klojimo schema, saulės modulių išdėstymo planas). Tai, kad atsakovas Prieštaravimuose minėjo tam tikro sutarties vykdymo eigos etapo dokumentą: leidimą plėtrai, negali būti pagrindas manyti, kad ši dokumentą trečias asmuo išdavė be jokių atsakovo pastangų, be jokių atsakovo darbų.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad rinkoje galiojo 800 - 1000 Lt kaina už leidimo plėtrai gavimą, todėl atsakovo kaina (4000 Lt + PVM) yra per didelė. Atsakovo pateikta medžiaga: darbų ir laiko ataskaita pagrindžia, kas buvo padaryta ruošiantis projektavimui ir projektuojant ieškovui jėgainę. Be to, atsakovas vadovaujasi CK 6.198 str. Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, kurio 2 priede nurodomi Maksimalūs išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotini dydžiai, kaip tik ir patvirtina, kad atsakovo paskaičiuota kaina visiškai atitinka rinkos kainas:

Kompensuotinų išlaidų rūšis pagal Vyriausybės 2013-06-26 nutarimą Nr. 594Maksimalus dydis pagal Vyriausybės 2013-06-26 nutarimą Nr. 594Išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos2 170 litų su PVMgamybos pajėgumus parengimuElektrinės projektavimo darbų išlaidos: elektrinės ir technologiškai4 574 litai su PVMsusijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos

Atkreipė dėmesį, kad būtent šio Vyriausybės nutarimo rengimo tikslu Ministerija kreipėsi į ūkio subjektus ir rinko informaciją apie taikomas kainas. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad Vyriausybei tvirtinti buvo pateiktas toks nutarimo projektas, kuriame buvo fiksuoti vidutiniai kainų dydžiai. Atsakovas teikė paslaugas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (sudėtyje - kabelių, modulių montavimo planai). Ieškovas laikytinas patyrusiu išlaidas dėl prašymo išduoti leidimą parengimo; elektrinės projektavimo darbų (dėl kabelių ir modulių parengimo).

Be to, tokio Vyriausybės nutarimo atsiradimas, pagrįstas 2013-01-17 įstatymo Nr. XII-170 (3 straipsnio) įgyvendinimu, kaip tik ir reiškia, kad išlaidos dėl saulė energetikos projekto vystymo yra paties vystytojo išlaido, nes priešingu atveju, minėtu Vyriausybės nutarimu, o gal net ir 2013-01-17 įstatymu Nr. XII-170, nereikėjo numatyti išlaidų kompensavimo, kai tai siejama su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumo parengimu ir/ar elektrinės projektavimo darbais. Tokia pozicija į visiškai nelygią konkurencinę padėtį statytų įmones, kurios teikė tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo/ elektrinė projektavimo darbų paslaugas ir įmones, kurios teikė paslaugų kompleksą: leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumu parengimo, paslaugas, elektrinės projektavimo darbų paslaugas, pačius elektrinės įrengimo darbus. Nes ieškovo poziciją galima suprasti kaip tokią, kuri reikštų, kad II grupei priklausančios įmonės klientams leidimus turėjo gauti nemokamai, tuo tarpu I grupei priklausančios įmonės galėjo tikėtis atlygio už tai, kad jų klientai gaus trečiojo asmens leidimus plėtrai.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad 2013-02-06 buvo suėjęs atsakovui terminas grąžinti ieškovui 10.000 L avansą, o atsakovas 5.160 Lt avanso dalį grąžino vėliau. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų kuriais pagrįstų, kodėl būtent 2013-02-06, ieškovo manymu, buvo suėjęs atsakovui terminas grąžinti avansą Ieškinio 4, 6 priedai: ieškovo 2013-01-29, 2013-02-14 laiškai su jo pasisakymais, kad jo manymu trečias asmuo iki 2012-12-31 jam neišdavė leidimo plėtrai, yra vienašališki ieškovo nuomonės pareiškimai, kurie atsakovui negali sukurti jokių prievolių (tuo labiau - prievolių mokėti palūkanas). Be to, 2013-02-11 laišku (ieškinio 3 priedas) atsakovas patvirtino ieškovui savo supratimą, kad dėl besikeičiančios teisinės aplinkos ieškovas galbūt nebenorės tęsti saulės jėgainės projekto, ir todėl esant ieškovo pritarimui atsakovas paruoš susitarimą dėl bendradarbiavimo (dėl sutarties) nutraukimo, o tai ir buvo padaryta.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi sutartyje nebuvo numatyta leidimo gavimo kaina. Situacija, kai sutarties šalys nebūtų tiksliai susitarusios dėl tam tikros kainos, yra pakankamai normali, todėl ji netgi reglamentuojama CK, kurio 6.198 str. nustato, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo mintyse kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, atitinkančia protingumo kriterijus kainą. Atsakovas, remdamasis 2013-06-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 594 ir suprasdamas tai, kad Vyriausybei tvirtinti buvo pateiktas toks nutarimo projektas, kuriame buvo fiksuoti vidutiniai kainų dydžiai/ protingumo kriterijus atitinkančios kainos, visiškai pagrindė savo paslaugų kainą.

Dėl ieškovo daromos prielaidos, kad atsakovo darbų kaina yra per didelė, nes atsakovas netinkamai vedė darbo laiko apskaitą, nepagrįstai į laiko ir kitų sąnaudų suvestinę įtraukė darbus dėl sutarties parengimo, skyrė nepagrįstai daug laiko kopijavimui, nepagrįstai suvestinėje minėjo pažymų iš VMI, Sodros, muitinės gavimą. 2013-08-30 buvusiame teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys detaliai papasakojo, kad aptardavo, kiek laiko skiriama konkrečios užduoties atlikimo. Todėl visiškai nekeista, kad laikas buvo apskaičiuotas 15 min. tikslumu. Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas V. M. aiškiai pasisakė, kad sutarties parengimo darbai patenka į visos sutarties kainą. Kadangi laiko ir kitų sąnaudų suvestinė buvo ruošiama tam tikru metu, tai visi iki tos dienos atlikti darbai ir buvo įtraukti į šią suvestinę. Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas V. M. aiškiai pasisakė, kad paraiškos dokumentacija buvo kopijuojama keliais egzemplioriais (pagal trečiojo asmens reikalavimus), kiekvienas trečiajam asmeniui teikiamos paraiškos lapas buvo tvirtinamas. Taigi, liudytojo parodymais buvo išsamiai paaiškinta dokumentacijos kopijavimo eiga ir kopijavimo trukmė. Tame pačiame teismo posėdyje liudytoja O. T. paaiškino pažymų iš valstybės institucijų užsakymo/gavimo eigą, taigi šie paaiškinimai nuneigia ieškovo prielaidas, skirtas sumenkinti atsakovo darbą.

Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d., kuris nustato, kad leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti / leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Energetikos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. 1-215 patvirtintą informacijos apie veiklos elektros - energijos sektoriuje leidimų išdavimo procedūra, kurioje numatyta, kad informacija apie veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą skelbiama Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir svarbiausia tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimas). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004-08-17 nutarimas). Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmos instancijos teismo sprendimas kaip tik ir buvo ne formalus, o teisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Šalių 2012-10-08 pasirašytoje Saulės jėgainės įrengimo sutartyje Nr. 114 IN 10-12 buvo susitarta, kad atsakovas įsipareigoja įrengti 30kW saulės jėgainę bei Sutarties 4 str. 2 d. buvo numatyta atsakovo pareiga ieškovo vardu gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ne vėliau kaip iki 2012-12-31. Taip pat nustatyta, kad atsakovui negavus šio leidimo iki 2012-12-31, atsakovas privalo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus (Sutarties 4 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas laisva valia sudarė sutartį ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis privalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys sudarė aukščiau nurodytą Saulės jėgainės įrengimo sutartį. Taikant šalių sudarytos sutarties sąlygas, bei ją aiškinant, kaip ne kartą konstatuota teisminėje praktikoje, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus. Šalys Sutarties 4 str. aiškiai išdėstė įsipareigojimus dėl darbų atlikimo terminų gaunant leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Partneris (atsakovas UAB „Arginta“) įsipareigojo kliento vardu (ieškovo) gauti šį leidimą ne vėliau kaip 2012-12-31. Negana to, šalys susitarė, kad tokio leidimo negavus iki nurodytos datos, Partneris (atsakovas) įsipareigoja grąžinti visus gautus mokėjimus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokia sutarties sąlyga reiškia, jog atsakovui nepateikus įrodymų, kad iki 2012-12-31 ieškovo vardu buvo gautas Energetikos ministerijos leidimas plėsti energijos pajėgumą, jis ieškovui privalo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Toks Sutarties 4.2 punkto sąlygos turinio aiškinimas nustatytinas atliekant lingvistinę teksto analizę, sisteminį sutarties dalių (Darbų atlikimo terminai ir Apmokėjimai) aiškinimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tokiu būdu pripažintina, kad aptariama sutarties avansinio grąžinimo sąlyga reiškia, jog ieškovo sumokėta suma gali būti negrąžinama tik tuo atveju, jeigu ieškovas 2012 m. gruodžio 31 d. būtų turėjęs leidimą plėsti energijos pajėgumus.

Byloje atsakovas nurodė, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. leidimas buvo gautas 2012-11-26, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. nustato, kad licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo. Šiuo atveju teigiamo sprendimo priėmimas negali būti tapatinamas su licencijos ar leidimo išdavimu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ 1.1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, patvirtino Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles, kuriomis nustatė licencijų formą, nustatė, kas turi būti licencijoje nurodoma, bei nustatė jų išdavimo tvarką. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad leidimus išduodanti institucija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos privalo išduoti pareiškėjui leidimą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą, kurio forma, turinys, registravimo tvarka bei leidimo dublikato išdavimo tvarka yra smulkiai reglamentuoti minimame akte.

Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kad toks leidimas 2012-11-26 buvo gautas. Ta aplinkybė, kad galimai sprendimas iki nurodytos datos buvo priimtas, nereiškia, kad pats leidimas aukščiau įvardinta nustatyta tvarka, buvo išduotas. Trečias asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija patvirtino, kad dėl itin didelio prašymų kiekio leidimų išdavimas vėlavo ir buvo nuspręsta apie išduotus leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą verslo subjektams skelbti ministerijos tinklalapyje. Informacija apie išduotus leidimus, tame tarpe ir ieškovui, buvo paskelbta 2013 m. vasario mėnesio 4 d. Apeliacinės instancijos teismas mano esant pagrįsta vertinti, kad tik 2013 m. vasario mėnesio 4 d. paskelbta informacija apie dar 2012-11-26 išduotą leidimą ieškovui, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.202 straipsnio 3 dalis). Atsakovui iki 2012-12-31 negavus leidimo suteikiančio ieškovui teisę plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, atsakovas privalo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus, kaip tai numatyta Sutarties 4 str. 2 p. (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta sutartis ieškovo 2013-02-14 pranešimu vienašališkai buvo nutraukta, nes atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų (b. l. 28, t. 1), ieškovas prašė atsakovo grąžinti jam sunkėtą visą 10 000 Lt avansinę įmoką (b. l. 25), atsakovas iš esmės neprieštaravo sutarties nutraukimui, tačiau nurodė, kad jis nėra pažeidęs sutartinių įsipareigojimų, nes laiku leidimas nebuvo gautas dėl valstybinių institucijų galimai neatliktų veiksmų, bei grąžino tik dalį ieškovo sumokėto avanso, t. y. 5160 Lt. bei negrąžino 4840 Lt sumokėto avansinio mokėjimo dydžio.

Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis, apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Šalių perduodama pinigų suma gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą.

Šioje byloje pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog avansu sumokėta pinigų suma gali būti vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, nes ieškovo sumokėta pinigų suma siekiama užtvirtinti sutartinius įsipareigojimus, o ne apmokėti už tam tikrą darbą. Pagal sutartį šalys besąlygiškai susitarė, iki nurodytos datos negavus leidimo, atsakovas grąžina visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Kadangi atsakovas neįvykdė sutarties sąlygos gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą iki 2012-12-31, todėl jis privalo vykdyti įsipareigojimą pagal sutartį - grąžinti ieškovui visus iš jo gautus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas ne tik neginčijo Saulės jėgainės įrengimo sutarties sąlygų, bet ir nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius, tuo pačiu įrodinėti patirtą žalą. Pažymėtina ir tai, kad šalys sutartyje nebuvo numatę jokių išlygų dėl trečiųjų asmenų neveikimo (kaip pvz. valstybinių institucijų nesavalaikio veikimo ar neveikimo). Kadangi atsakovas jokių reikalavimų byloje nepareiškė, o šalių pasirašytos sutarties sąlygos nenumatė jokio atlygio atsakovui už jo faktiškai atliktus darbus gaunant leidimą, tokiu atveju spręstina, kad Saulės jėgainės įrengimo sutartis turi būti vykdoma pagal jos nuostatas ir tuo pagrindu panaikinus 2013 m. spalio 15 d. galutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovo ieškinį atmesti bei 2013 m. balandžio 19 preliminarų teismo sprendimą panaikinti, apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkina ir priteisia jo naudai iš atsakovo 4840 Lt negrąžinto avanso, 111,36 Lt palūkanų, bei 9,5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš 74 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 10,15 Lt patirtų pašto išlaidų bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.100 - 101, t. 1) bei priteistina iš atsakovo 28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą pirmos instancijos teisme (CPK 93, 98 str. str.).

Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, viso 149 Lt (b. l. 35, t. 2) (CPK 93 str. ). Nors apeliantas (ieškovas) apeliaciniame teisme nurodė jog prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl toks prašymas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, teisėja,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo A. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „ARGINTA“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) patenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui A. Z. iš atsakovo UAB „ARGINTA“ 4840 Lt negrąžinto avanso, 111,36 Lt palūkanų bei 9,5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 4840 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1584,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Arginta“ 28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti ieškovui A. Z. iš atsakovo UAB „Arginta“ 149 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Radzevičienė