- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-345-544/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edmundas Jaras, Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB “Baltfora”
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 4.3Nejurisdikciniai privatinių ginčų sprendimo būdai (tarpininkavimas, taikinimas ir pan.)
- 11.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-345-544/ 2007
teisėja Rasa Balsevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 4.3; 11.7.3; 11.7.4; 14.3.4; 18.2.2;114.4;
2007 m. rugsėjo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Edmundo Jaro, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovės UAB “Baltfora” atstovui Linui Šarkiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Baltfora” apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-753/2007 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei UAB „Baltfora“ dėl darbo užmokesčio už prastovoje išbūtą laikotarpį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantės atstovą, prašiusį tenkinti apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1416,41 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už prastovoje išbūtą laikotarpį nuo 2004-11 mėn. iki 2005-05-05 ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 60). Nurodė, kad nuo 2003-07-18 buvo priimta į darbą AB „Tvoklė“ Stačkūnų kaime Biržų rajone baldų surinkėja-šlifuotoja, nuo 2004-06-21 pervesta dirbti medienos gręžėja. Darbo sutartis buvo keičiama 2004-07-27, pasikeitus darbdaviui į UAB „Tvoklė“, o vėliau – į UAB „Baltfora“. 2004-11-28 bendrovės Stačkūnų k. gamybinis padalinys sudegė. Po gaisro darbo dienomis ėjo į darbą, tačiau kitas darbas pasiūlytas nebuvo. 2004-12-01 atsakovė pasiūlė darbą gamybiniame padalinyje Mikoliškiuose Kretingos rajone. Suprato tai kaip pasiūlymą pakeisti neterminuotą darbo sutartį, kuris pateikiamas prieš nutraukiant darbo santykius pagal DK 129 str. 2 d., todėl su pasiūlymu nesutiko. Tačiau atsakovė šį pasiūlymą vertino kaip darbo pasiūlymą prastovos laikotarpiu, todėl mokėjo darbuotojams atlyginimą pagal DK 129 str. 4 d. Dėl to kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Kurį laiką iki atleidimo iš darbo dienos sirgo, 2005-02-03 darbo ginčų komisijos sprendimo iš darbdavio negavo, apie jį sužinojo gavusi atsiliepimą. Darbo užmokestis per paskutinius tris mėnesius iki prastovos buvo 968,16 Lt arba 46,96 Lt per dieną ir 5,87 Lt per valandą. Per visą prastovos laikotarpį nuo gaisro įmonėje iki atleidimo iš darbo buvo 501 prastovos valandos, už kurias darbdavė sumokėjo 542,50 Lt, nors turėjo mokėti 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio buvusį iki prastovos atlygį, iš viso – 1958,91 Lt (DK 195 str. 3 d.). Todėl prašo priteisti skirtumą 1416, 41 Lt.
Biržų rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 1416,41 Lt darbo užmokesčio skirtumą už prastovos laiką, 400 Lt advokato pagalbos išlaidų, į valstybės pajamas 92,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2003-07-18 ieškovė pagal neterminuotą darbo sutartį buvo priimta į AB „Tvoklė“ baldų surinkėja-šlifuotoja, o nuo 2004-06-21 – medienos gręžėja (b. l. 8). Nuo 2004-07-27 įmonė reorganizuota į UAB „Tvoklė“ (b. l. 7-8). Nuo 2004-11-02 ieškovės darbo santykiai tęsėsi UAB „Baltfora“, kurios buveinės adresas – Vaišvydavos k. Kauno r. (b. l. 17–23). Su ieškove darbo sutartį sudarė AB „Tvoklė“, kurios padalinyje Stačkūnų kaime Biržų rajone ieškovė dirbo. Darbo sutartis buvo keičiama tik dalyje dėl darbdavio pasikeitimo (b. l. 7–8, 26–27), pasikeitus darbdaviui, ieškovė toliau dirbo padalinyje Stačkūnų k. Biržų r., kaip ir nurodyta darbo sutartyje Nr. 298, (b. l. 7–8, 24–26). 2004-11-28 padalinyje Stačkūnų k. po gaisro nutrūkus gamybai, 2004-12-01 darbdavė pateikė raštu pasiūlymą ieškovei dirbti kitame gamybiniame padalinyje Mikoliškiuose Kretingos rajone, nes negalėjo pasiūlyti jos kvalifikaciją atitinkančio darbo padalinyje Biržų rajone bei įspėjo, kad, nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbo sutartis su ieškove bus nutraukta įstatymu nustatyta tvarka ir terminais pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Darbdavė nenurodė, kad darbas siūlomas prastovos laikotarpiui. Ieškovė ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – kilusio gaisro atsakovės įmonėje – buvo prastovoje nuo 2004-11-28 iki 2005-05-05 (b. l. 6, 24–27). Pasiūlyme neatsispindi DK 122, 195 straipsnių nuostatos, nėra nurodyta, kad darbas siūlomas prastovos laikotarpiu. Tai paneigia ir rašytiniai įrodymai – 2004-12-07 įspėjimas Nr. 19 (b. l. 6), ieškovės paaiškinimai (b. l. 104– 05), liudytojų R. K., R. R. parodymai (b. l. 92–93). Ieškovė atleista iš darbo 2005-05-05 (b. l. 27). Aplinkybė, kad atsakovė siūlė ieškovei darbą kitame įmonės padalinyje, esančiame Kretingos rajone, o ne jos darbovietėje – Stačkūnų k. Biržų r., įrodo, kad darbdavys pasiūlė ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (DK 120 str. 1 d.). Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės reikalavimą ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovei neginčijus darbo ginčų komisijos sprendimo ir taikė bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, nes ginčams dėl prastovos ir mokėjimo už prastovą nenustatomas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas (DK 297 str. 1 d.). Ieškovė atleista iš darbo (b. l. 26–27), todėl turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą (DK 295 str. 2 d.). Atsakovė neinformavo darbuotojų raštu apie 2005-02-03 darbo ginčių komisijos priimtą sprendimą (b. l. 106). Apie įvyksiantį darbo komisijos posėdžio laiką ir vietą darbuotojai buvo informuoti darbo vietoje Stačkūnų kaime Biržų rajone informaciniu pranešimu (b. l. 106), tačiau ieškovė tuo laiku sirgo (b. l. 99). Darbo užmokesčio dydį už prastovos laiką teismas vertino kaip apskaičiuotą pagal DK 195 str. 3 d. nuostatas.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltfora” prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinio netenkinti. Nurodo, kad ieškovei prastovos laikotarpiu pasiūlė kitą darbą gamybiniame padalinyje Mikoliškių km Kretingos rajone, tačiau ji pasiūlyto darbo atsisakė. Todėl už prastovą mokėjo vadovaudamasi DK 195 str. 4 d. Minėta aplinkybė įrodyta ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Pasiūlymai įteikti kiekvienam darbuotojui asmeniškai, su visais buvo kalbama apie persikėlimo ir įsikūrimo galimybes Mikoliškyje. Ieškovė atsisakė siūlomo darbo dėl to, kad jis buvo kitoje vietovėje, ji aiškiai suprato pateikto pasiūlymo dirbti pobūdį, vietą. Pasiūlymo dirbti prastovos laikotarpiu ieškovė neketino priimti ir tuomet, kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir komisija priėmė sprendimą. Reikalavimo prastovos laikotarpiu pasiūlyti darbuotojui darbą toje pačioje darbo vietoje nenustato jokia teisės norma. Darbdavio darbo pasiūlymas ir darbuotojo sutikimas yra darbo sutarties pakeitimas. Jei darbuotojo darbo vietoje darbdavys negali darbuotojui pasiūlyti sutartimi sulygto darbo, prasideda prastova. Kitas darbas gali būti siūlomas tik kitoje darbo vietoje, nes darbuotojo darbo vietoje jo nebėra. DK nenustato darbdaviui privalomos rašytinės formos pasiūlymui dėl darbo prastovos laikotarpiu (DK 122, 195 str.). Tačiau įstatymas imperatyviai nenurodo, kad darbuotojo valios išreiškimo formos nesilaikymas daro sutikimą ar nesutikimą negaliojančiu, todėl pagal teisės analogiją turi būti taikoma CK 1.93 str. 1 d. (DK 9 str.).
Ieškovės reikalavimas išspręstas Darbo ginčų komisijos 2005-02-03 sprendimu, kurio ji neskundė, neprašė atnaujinti praleisto apskundimo termino. Todėl teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Ieškovė turėjo galimybę laiku sužinoti apie darbo ginčų komisijos sprendimą iš ją atstovavusios N. D. bei kitų darbuotojų nes sausio–vasario mėnesiais jie buvo darbe kartu su ieškove.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad visi Stačkūnų padalinio darbuotojai suprato, kad pasiūlytas darbas Mikoliškiuose yra nuolatinio pobūdžio, nes kartu buvo įspėjimas, kad, nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, bus atleisti iš darbo. Kito įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą negavo. Atsakovė nenurodė, kad darbas siūlomas tik prastovos ar komandiruotės laikotarpiui. Darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių pusė, privalėjo veikti taip, kad nebūtų galimybės dviprasmiškai aiškinti to paties rašto turinį. Darbo vieta buvo atsakovės gamybiniame padalinyje Biržų rajone Stačkūnų kaime. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nepateikė ieškovei DK 122 str. 2 d. numatyto kito darbo pasiūlymo. Niekam nepavedė ją atstovauti nagrinėjant pareiškimą Darbo ginčų komisijoje. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašų niekam nesiuntė. Todėl nepraleido termino kreiptis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, be to, reikalavimai, pareikšti Darbo ginčų komisijai, netapatūs teismui pareikštiems reikalavimams.
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2007 m. balandžio 16 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2003-07-18 UAB „Tvoklė“, kurios buveinė buvo Stačkūnų k. Biržų r., neterminuota darbo sutartimi Nr. 298 ieškovę priėmė į darbą baldų surinkėja-šlifuotoja (b. l. 7–8, 24–27). Darbo sutartis buvo keičiama 2003-09-01, 2004-06-01 dalyje dėl darbo užmokesčio, 2004-06-21 dėl darbo funkcijos (perkelta dirbti medienos gręžėja), 2004-07-27 – dėl reorganizacijos į UAB „Tvoklė“, 2004-11-02 – dėl darbdavio pasikeitimo į UAB „Baltfora“. Atsakovės UAB „Baltfora” buveinės vieta yra Vaišvydavos k. Kauno r. (b. l. 17–22), o ieškovės darbo vieta pagal darbo sutartį Nr. 298 visam jos galiojimo laikui – Stačkūnų k. Biržų r. (b. l. 7–8, 24–27). Pasikeitus darbdaviui iš AB „Tvoklė” į UAB „Baltfora” ieškovė toliau dirbo toje pačioje darbo vietoje Stačkūnų k. Biržų r., darbo sutartis dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbuotojo darbovietės – pasikeitimo iš bendrovės buveinės į bendrovės padalinį keičiama nebuvo. Nustatyta, kad 2004-11-28 padalinyje Stačkūnų kaime kilo gaisras, po ko jame gamybinė veikla tapo nebegalima. 2004-12-01 atsakovė raštu pasiūlė ieškovei darbą medienos gręžėja gamybiniame padalinyje Mikoliškiuose Kretingos rajone, nes dėl kilusio gaisro negali pasiūlyti kito jos kvalifikaciją atitinkančio darbo minėtame padalinyje, bei įspėjo, kad, nesutikus su pateiktu pasiūlymu, darbo sutartis su ieškove bus nutraukta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (b. l. 5). 2004-12-07 atsakovė įteikė ieškovei įspėjimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. (b. l. 6), o 2005-05-05 šiuo pagrindu nutraukė su ieškove darbo sutartį (b. l. 27). Ieškovė prastovoje ne dėl savo kaltės išbuvo nuo 2004-11-28 iki 2005-05-05, jai pagal DK 129 str. 4 d. nuostatas buvo išmokėta 542, 50 Lt (b. l. 6, 24–27).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti byloje esančių įrodymų visuma nustatytomis bylos aplinkybėmis, todėl vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.
Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 94 str. 1 d.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir t. t.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 str. 1 d.). Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (DK 122 str. 1 d.). Taigi, prastova savo esme yra laikino pobūdžio padėtis, kuriai pasibaigus darbdavio ir darbuotojo santykiai tęsiasi darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis. DK 122 str. 2 d. nustatyta darbuotojo perkėlimo į kitą darbą galimybė prastovos laikotarpiu. Tačiau darbo sutarties sąlygų pakeitimas galimas tuomet, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais.
Šioje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už prastovos laiką dydžio: ieškovė įrodinėja, kad po 2004-11-28 jos darbo vietoje kilusio gaisro ir prasidėjus prastovai bei atsakovei nepasiūlius jai darbo pagal jos profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį ji galėtų dirbti nepakenkdama savo sveikatai, atsakovė iki jos atleidimo iš darbo turėjo mokėti už prastovos laiką 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos atlygį, bet ne mažesnį nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 3, 4 d.), o atsakovė su tuo nesutinka, teigdama, kad ieškovei tinkamai pasiūlė kitą darbą prastovos laikotarpiu gamybiniame padalinyje Mikoliškiuose Kretingos rajone, nes įstatymas nenumato pareigos prastovos laikotarpiu siūlyti darbą tik toje pačioje darbo vietoje, o ieškovei to darbo atsisakius pagrįstai mokėjo už prastovą pagal DK 195 str. 4 d.
Argumentas, kad ieškovei buvo pasiūlytas darbas prastovos laikotarpiu, tačiau ji su pasiūlymu nesutiko, nepagrįstas. Atsakovė neįrodė, kad po Stačkūnų k. gamybiniame padalinyje kilusio gaisro prasidėjus prastovai siūlė ieškovei būtent darbą prastovos laikotarpiu darbą, o ne siūlė pakeisti darbo sutarties sąlygas. DK tikrai nenumato, kad pasiūlymas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą prastovos laikotarpiu turi būti rašytinis, tačiau, kilus ginčui dėl minėto fakto, pareigą įrodyti tokio pasiūlymo buvimą turi darbdavys, ir jis šios pareigos neįvykdė (CPK 178 str.).
Byloje esantis rašytinis pasiūlymas (b. l. 5) neatitinka DK 122, 195 straipsnių reikalavimų, nes jame nenurodyta, kad darbas siūlomas prastovos laikotarpiui, numatytos ne darbuotojo atsisakymo dirbti prastovos laikotarpiu pasekmės pagal DK 195 str. 4 d., o atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis pasekmės pagal DK 120 str. 1 d. Teisėjų kolegija mano, kad, darbuotojui atsisakius dirbti pasiūlytą darbą prastovos laikotarpiu, DK nesuteikia darbdaviui teisės nutraukti su juo darbo sutartį, ką pasiūlyme priešingai nurodė atsakovė. Todėl toks pasiūlymas negali būti pripažįstamas darbo prastovos laikotarpiui pasiūlymu. Aplinkybę, kad atsakovė faktiškai siūlė ieškovei dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, o ne prastovos laiku, patvirtina ir 2004-12-07 įspėjimas Nr. 19 (b. l. 6), kuriame atsakovė atsižvelgė į ieškovės nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir įspėjo, kad 2005-04-08 ji bus atleista iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, kas ir buvo padaryta (b. l. 27). 2005-01-25 darbuotojų pareiškimo Darbo ginčų komisijai turinys taip pat patvirtina, kad jiems nebuvo siūlomas darbas prastovos laikui, kad administracija nesuteikė pilnos informacijos apie siūlomą darbą Mikoliškiuose (b. l. 29). Liudytojai R. K. (b. l. 93) ir J. R. (b. l. 92), abu buvę direktoriai, patvirtino, kad prastovos Stačkūnų k. gamybiniame padalinyje metu Kretingos r. Mikoliškiuose buvo steigiamas naujas gamybinis padalinys, kuriame trūko darbo jėgos, todėl ir siūlė prastovoje esantiems darbuotojams darbą naujoje darbo vietoje. Liudytojų parodymai apie kalbėjimąsi su darbuotojais apie persikėlimo galimybes patvirtina, kad darbuotojams buvo siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis – naujoje darbo vietoje, tačiau neįrodo, kad šį klausimą atsakovė sprendė ir A. P. atžvilgiu. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei buvo įteiktas praėjus vos 4 darbo dienoms po pasiūlymo pateikimo. Įrodymų, kaip konkrečiai bus išspręstas darbuotojų, taip pat ir ieškovės, auginančios mažametį vaiką (b. l. 104), gyvenamosios vietos ar kelionės į darbą ir atgal klausimas, atsakovė nepateikė. Abstraktūs liudytojų parodymai nepaneigia rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų. Atsakovė pripažino, kad gamybinė veikla ieškovės darbo vietoje nebeįmanoma, kad negali pasiūlyti jai darbo jos gamybiniame padalinyje (b. l. 5, 6). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketino atnaujinti gamybą Stačkūnų k., kad susidariusi padėtis padalinyje Stačkūnų k. buvo laikino pobūdžio ir darbuotojai, pasibaigus prastovai, tęs darbą darbo sutartyse sulygtomis sąlygomis. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei darbo prastovos laikotarpiu ieškovės darbo vietoje, todėl siūlė darbą ne prastovos laikui, o pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovės atsisakymas siūlomo darbo vienu iš motyvų, kad darbą atsakovė siūlė ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, nepaneigia nustatytos aplinkybės. Jokių kitų įrodymų byloje apie tai, kad atsakovė raštu ar žodžiu siūlė prastovoje esančiai ieškovei darbą prastovos laikotarpiu, o ji kokiu nors būdu jo atsisakė, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstamas nepagrįstu ir kitas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl teisės analogijos taikymo (CK 1.93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad įstatymas nenumato pareigos siūlyti darbą darbuotojui būtent toje pačioje darbo vietoje, kad darbo pasiūlymas ir darbuotojo sutikimas laikytinas darbo sutarties pakeitimu. DK 120–122 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su darbuotojo perkėlimu į kitą darbą, reglamentuoja skirtingus tarp darbuotojo ir darbdavio susiklostančius teisinius santykius. Atsižvelgdama į nurodytų teisės normų turinį ir jų paskirtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdaviui įstatymas suteikia teisę keisti darbo sutarties sąlygas, numatytas DK 95 straipsnio 1, 2 dalyse, tik įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis. Prastovoje esančio darbuotojo ne dėl jo kaltės perkėlimas į kitą darbą prastovos laikui nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas DK 120 straipsnio prasme. Susiklosčius tokiai situacijai, kad gaisras sunaikino atsakovės gamybinį padalinį, dėl ko prasidėjo ilgalaikė prastova ir atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pasiūlyti Stačkūnų k. gamybinio padalinio darbuotojai A. P. darbo prastovos laikotarpiu, atsakovė pagrįstai vadovavosi DK 120, 129 straipsnių nuostatomis – pasiūlė jai dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o nesutikus įspėjo įstatymo nustatyta tvarka ir, suėjus įspėjimo terminui, nutraukė darbo sutartį su ieškove, tačiau atleidimo iš darbo laikotarpiu privalėjo mokėti jai už prastovoje išbūtą laiką ne pagal DK 195 straipsnio 4 dalies, o 3 dalies nuostatas.
Ieškinį palikti nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 1 p. nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Iš 2005-01-25 pareiškimo Darbo ginčų komisijai matyti, kad ieškovė ir dar 31 darbuotojas kreipėsi į šią komisiją prašydama išspręsti ginčą ir sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką už 2004-12 mėn. po 542,80 Lt (b. l. 29). Iš 2005-02-03 šios komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad komisiją sudarė ir posėdyje dalyvavo darbdavio atstovai darbuotojai S. M., K. J., N. D. (b. l. 31–34). Komisijos nariai sutarė, kad jokių DK pažeidimų iš darbdavio pusės apskaičiuojant darbo užmokestį už 2004-12 mėn. padaryta nebuvo ir nuspręsta palikti priskaitytą darbo užmokestį už prastovos laiką 30 % Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio (b. l. 33). DK 292 str. 3 d. numato pareigą Darbo ginčų komisijos raštvedžiui darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą per penkias dienas pasirašytinai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims. Iš darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo matyti, kad sprendimo nuorašas galimai įteiktas dalyvavusiai susirinkime darbuotojai N. D., nors jos parašo protokole apie gautą sprendimo nuorašą nėra. Minėtas sprendimas yra procesinis dokumentas, kurio teisėtumas gali būti skundžiamas teismui per trumpą DK 293 str. 1 d. nustatytą 14 dienų terminą, todėl jis privalo būti įteiktas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes kitaip nebesudaroma galimybė sprendimu nepatenkintam darbuotojui jį apskųsti įstatymo nustatytu terminu. Abi šalys iš esmės pripažino faktus, kad susirinkimas vyko ne darbuotojų darbo vietoje, o Mikoliškių k. Kretingos r. (b. l. 106), kad sprendimas nebuvo įteiktas DK 292 str. 3 d. nustatyta tvarka pareiškimą pasirašiusiems įmonės darbuotojams (b. l. 105). Teiginio, kad visus darbuotojus atstovavo N. D., nepatvirtina jokie įrodymai. Darbo ginčų komisija nagrinėjo individualų darbo ginčą DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Atstovavimą esant individualiems darbo santykiams reglamentuoja CK (DK 18 str. 1 d.). Tinkamą atstovavimą patvirtinančių įrodymų neapteikta, o vien faktas, kad dalis pareiškimą pasirašiusių darbuotojų, jų tarpe – ir N. D., patys dalyvavo susirinkime, savaime nereiškia, kad jie atstovavo ieškovę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo galimybę laiku sužinoti apie darbo ginčų komisijos sprendimą iš ją atstovavusios N. D. bei kitų darbuotojų. Ieškiniu reikalaujama priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už prastovą nuo 2004-11-28 iki 2005-05-05 1416,41 Lt, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo ir ieškinio reikalavimai netapatūs. Darbo kodeksas numato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą Kodekso reglamentuojamiems santykiams, jei Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės keliamas ginčas dėl prastovos ir apmokėjimo už prastovą nenumatytas DK 297 str. 1 d., kuriame nustatytas vieno mėnesio senaties terminas kreiptis į teismą. Ieškovė nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės yra nutrūkę (DK 295 str. 2 d. 5 p., b. l. 26–27). Todėl nebuvo kliūčių tiesiogiai teisme nagrinėti ginčą, kilusį dėl darbo užmokesčio už prastovoje išbūtą laikotarpį priteisimo.
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 98 str. 1 d., b. l. 134, 138).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Baltfora” (į. k. 135675193) ieškovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt advokato teisinės pagalbos suteikimo išlaidų ir į valstybės pajamas 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.