- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2-8132-759/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01010-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1362,73 Eur negrąžinto kredito dalį, 198,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 237,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 28 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1362,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 147,42 Eur administravimo mokesčio, 34,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovui S. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2019 m. rugpjūčio 16 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. M. 2018 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vartojimo kredito davėju AB BnP Finance (toliau – pradinė kreditorė). Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1362,73 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1048,37 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 28 proc.) ir 147,42 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė 2018 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė 2018 m. gruodžio 11 d. nutraukė sutartį.
Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš minėtos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. pagal 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 30 d. šios sutarties priedą Nr. 10 buvo perleisti iš pradinės kreditorės ieškovei. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. sausio 31 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui.
Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas 2018 m. birželio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 1362,73 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui, atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1048,37 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 28 proc.) ir 147,42 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1362,73 Eur negrąžintą kreditą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 147,42 Eur administravimo mokesčio. Ieškovė nurodo, kad Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė. Sutarties administravimo mokestis vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalimi įtraukiamas į bendrą vartojimo kredito kainą. Bendra vartojimo kredito kaina apibrėžiama kaip „visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui“ (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi atitikti VKĮ 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus: turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina yra 1195,79 Eur (mokėtinos palūkanos ir sutarties administravimo mokestis). Tokia bendra vartojimo kredito kaina neprieštarauja VKĮ 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 147,42 Eur administravimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 198,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 237,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 28 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1362,73 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 28 procentai. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti 34,95 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 34,95 Eur delspinigius taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1980,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 165,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 44,50 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1362,73 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 73 ct) negrąžinto kredito dalį, 198,12 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 12 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 00 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 10 sudarymo dienos (2019 m. sausio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 28 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1362,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 147,42 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 42 ct) administravimo mokesčio, 34,95 Eur (trisdešimt keturis eurus 95 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1980,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.