Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 630 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 8 EUR dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 630 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015-05-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-05-25, 23.57 val., Naujojo Sodo ir H. Manto gatvėmis, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „AUDI Q7“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nustatytas 1,59 promilės girtumas) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. Tokie A. P. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jo teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliantas neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, teismui pavedus šį asmenį atvesdinti į teismo posėdį priverstinai, policijos pareigūnams A. P. surasti taip pat nepavyko. ATPK 272 str. 1 d. numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo dalyje, kur administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešama, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015-06-15, A. P. vardu yra pasirašyta (b. l. 4), tačiau vėliau jam neįteiktas nei vienas teismo šaukimas (b. l. 23), nors bylos nagrinėjimui buvo rengiami dar du posėdžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad parašai ties A. P. pavarde administracinio teisės pažeidimo protokole vizualiai skiriasi nuo jo parašo apeliaciniame skunde bei prie jo pridėtuose dokumentuose. Pažymėtina, kad teismui priėmus nutartį (b. l. 27) į teismo posėdį atvesdinti A. P., buvo gautas Vilniaus AVPK raštas (b. l. 31), kuriame nurodyta, kad A. P. nurodytu adresu negyvena, kadangi nurodytu adresu Vilniuje registruojami visi asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių sužinoti tikrosios (faktinės) A. P. gyvenamosios vietos ir šios aplinkybės nevertino, nors įstatymas numato ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieškos paskelbimą (ATPK 263 str. 1 d.).

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp A. P. paaiškinime nurodytos pozicijos, jog jis nesutinka su pažeidimo padarymo faktu, ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, kad būtent A. P. padarė pažeidimą. Apylinkės teismas nurodė, kad pareigūnai nustatė asmens tapatybę, tačiau nedetalizavo, kaip tai buvo padaryta, nors iš vyresniojo patrulio V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad pažeidėjas nepateikė jokio asmens tapatybės dokumento (b. l. 5). Pripažįstant A. P. padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, skundžiamame nutarime taip pat apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu (pareigūno V. M. tarnybinis pranešimas, alkotesterio šaknelė, alkotesterio patikros sertifikatas), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., bet ir tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, be to, neapklausus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, buvo pažeistos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 str. 1 d. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog nurodytu laiku jis automobilio nevairavo, o tai padarė melagingai jo vardu prisistatęs nenustatytas asmuo, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.