- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-1069-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55251-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55251-17, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, neįgali (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji V. V. 2017 m. spalio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, paimdama iš M. B. piniginės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB Šiaulių banko mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. B. vardu, ir neteisėtai ją laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. spalio 19 d.
Be to, kaltinamoji V. V. 2017 m. spalio 18 d. apie 13.33 val., neteisėtai panaudodama iš M. B. neteisėtai įgytą AB Šiaulių banko mokėjimo kortelę ir žinodama jos asmeninį identifikavimo kodą (PIN), suklaidino AB Šiaulių banką, kurio žinioje buvo M. B. turtas, bei nuo AB Šiaulių banke esančios M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodama M. B. išduota kortele bei M. B. vardu išduotais AB Šiaulių banko PIN kodais, atliko vieną finansinę operaciją, t. y. iš AB Šiaulių banko bankomato, esančio Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, vienu kartu nuėmė 500 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – M. B. priklausančius pinigus – 500 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajai M. B. turtinę 500 eurų žalą.
Kaltinamoji V. V., pareiškus jai įtarimą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklausta įtariamąja parodė, kad su M. B. susipažino 2014 m. ligoninėje Vilniuje, nuo to laiko dažnai bendraudavo telefonu, jų santykiai buvo geri. 2017 m. spalio 13 d. M. B. atvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) ir kelias dienas svečiavosi. 2017 m. spalio 17 d. M. prašymu jos atvažiavo į Alytų. Vaikščiojant po miestą, abi nuėjo prie AB Šiaulių banko bankomato, esančio Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1. M. bankomate norėjo nusiimti pinigų, bet nemokėjo, todėl paprašė kaltinamosios pagalbos. M. B. pati surinko savo kortelės PIN kodą, tačiau kaltinamoji buvo šalia ir kodą matė, jį įsidėmėjo. M. nusiėmė iš bankomato 50 eurų ir šiuos pinigus įsidėjo pas save. Po to jos abi grįžo į kaltinamosios namus, M. tą dieną liko pas ją nakvoti. 2017 m. spalio 18 d. apie 13 val. kambaryje ant staliuko kaltinamoji pamatė M. krepšį ir šalia jo – M. piniginę. Ji iš piniginės pasiėmė AB Šiaulių banko kortelę, priklausančią M., ir jai pasakiusi, kad išeina į skalbyklą, išvažiavo į Alytų. Apie 13.30 val. ji nuėjo į tą patį bankomatą Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1. Įdėjusi į bankomatą M. kortelę, suvedė kortelės PIN kodą ir iš M. sąskaitos nuėmė 500 eurų. Į namus grįžo apie 14 val. ir M. nematant bei nežinant, įdėjo į jos piniginę banko kortelę. Apie tai, kad iš M. sąskaitos nuėmė 500 eurų, kaltinamoji jai nepasakė. M. tą dieną taip pat nakvojo pas ją namuose, o sekančią dieną – 2017 m. spalio 19 d. ji išvažiavo į savo namus Visagine. 2017 m. spalio 23 d. M. B. paskambino kaltinamajai ir pasakė, kad ji žino, jog kaltinamoji nuėmė jai priklausančius 500 eurų. Kaltinamoji iš karto M. prisipažino nuėmusi pinigus iš jos banko sąskaitos, pokalbio metu prašė pas M. pasakyti jos sąskaitą, kad galėtų jai grąžinti pinigus. M. padiktavo savo sąskaitos numerį, jį užsirašė ir 2017 m. spalio 26 d. į M. banko sąskaitą pervedė 520 eurų, tai yra pervedė 20 eurų daugiau nei buvo nuėmusi. Dėl padarytų nusikaltimų kaltinamoji nuoširdžiai gailisi, jos su M. B. susitaikė (1 t., b. l. 60–61).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. V. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2017 m. spalio 13 d. atvažiavo į Alytų pas pažįstamą V., kurios pavardės nežino, ir pas ją svečiavosi kelias dienas. Su V. susipažino 2014 metais ligoninėje Vilniuje, nuo to laiko jos dažnai bendravo telefonu. 2017 m. spalio 17 d. nukentėjusioji su V. nuvažiavo į Šiaulių banką, esantį Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, nukentėjusioji norėjo išsigryninti pinigų. Ji nemoka naudotis bankomatu, todėl norėjo išgryninti pinigus banko kasoje, tačiau banko darbuotoja paaiškino, kad už operaciją kasoje reikės papildomai sumokėti, todėl pasiūlė pinigus paimti bankomate. Tuomet nukentėjusioji paprašė V. paimti jai iš bankomato pinigų. Ji davė V. savo mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė PIN kodą. V. išgrynino bankomate 50 eurų. 2017 m. spalio 18 d. apie 12 val. kartu su V. buvo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)V. pasakė, kad jai paskambino iš skalbyklos ir paprašė atvažiuoti, nes jie sugadino jos skalbinius. Ji išvažiavo, grįžo gal po dviejų valandų. Tuo metu nukentėjusioji buvo prie namo kieme, o jos daiktai, taip pat rankinė su pinigine buvo namo viduje. 2017 m. spalio 19 d. nukentėjusioji grįžo į savo namus Visagine. 2017 m. spalio 23 d. ji nuėjo į banką patikrinti savo sąskaitą ir sužinojo, kad nuo sąskaitos 2017 m. spalio 18 d. buvo paimta 500 eurų. Ji Iškart įtarė, kad pinigus pavogė V., kai ji, neva tai, buvo išvažiavusi į skalbyklą. Bankas išdavė nukentėjusiajai sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad pinigai buvo paimti tame pačiame bankomate, kuriame V. išgrynino jai 50 eurų. Nukentėjusiajai padaryta 500 eurų žala (1 t., b. l. 17).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu fiksuota, kad 2017 m. spalio 24 d. į policijos komisariatą kreipėsi M. B., kuri pareiškė, kad 2017 m. spalio 18 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 14 val. jos pažįstama V., kurios pavardės nežino, gyvenanti (duomenys neskelbtini), be jos leidimo, pasinaudojus mokėjimo kortele, išgrynino 500 eurų (1 t., b. l. 16–26).
Iš AB Šiaulių banko pateikto M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. iš nurodytos sąskaitos bankomate Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, išgryninta 500 eurų. Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 26 d. V. V. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 520 eurų (1 t., b. l. 48).
Apžiūros protokolu fiksuota AB Šiaulių banko pateikto kompaktiniame diske vaizdo įrašo peržiūra; nurodoma, kad vaizdo įraše fiksuota, jog 2017 m. spalio 18 d. 13.33 val. V. V. bankomate Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1 iš banko sąskaitos išgrynina pinigus (1 t., b. l. 49–55).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad kaltinamoji V. V. parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. ji parodė vietą – kambarį name (duomenys neskelbtini), kuriame ant staliuko buvo padėta M. B. piniginė, iš kurios paimdama, ji neteisėtai įgijo M. B. mokėjimo kortelę (1 t., b. l. 62–67).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios V. V. kaltė, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, yra įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji neteisėtai įgijo (pagrobė) ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. B. vardu išduotą AB Šaulių banko mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamoji neteisėtai, be M. B. sutikimo, inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją, t. y. panaudojo M. B. išduotą banko mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir tyčia suklaidinusi banką, pateikdama save kaip mokėjimo kortelės „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtą naudotoją, užvaldė M. B. priklausančias pinigines lėšas –500 Eur. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, šiuo atveju veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji V. V. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių du pagal pavojingumo laipsnį yra apysunkiai, vienas – nesunkus. Ji teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 72–73), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 74), nedirba, darbo biržoje neregistruota (1 t., b. l. 75, 76), neįgali. Ji įrašyta į Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą, nustatytos diagnozės: organinė haliucinozė F06.0, Organinis asmenybės sutrikimas F07.0 (1 t., b. l. 79). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-II-82/2018 nurodyta, jog V. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu V. V. nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; V. V. dėl psichinės sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiama teismo posėdyje, atlikti laisvės atėmimo bausmę; V. V. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 52–56). Kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji sutiko, kad būtų nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ji sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, bet prašė ją sumažinti ir baudos mokėjimą išdėstyti metams laiko (2 t. b. l. 61–63). Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė – bauda, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, ją sušvelninti pagrindo nėra, nes pagal nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga ir proporcinga kaltinamosios asmenybei bei padarytų veikų pavojingumui. Baudos bausmė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 euro. Kadangi baudžiamoji byla, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamoji prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per vienerių metų laikotarpį. Teismas pažymi, kad tenkinti tokį kaltinamosios prašymą nėra teisinio pagrindo, nes baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudos sumokėjimą, teismui tik suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei du mėnesiai terminą baudai sumokėti. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji nedirba, neįgali, yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamoji neišgalės sumokėti baudą per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių terminą, todėl nustatytinas septynių mėnesių terminas baudai sumokėti (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamoji nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 22 d. išbuvo stacionarioje ekspertizės įstaigoje (2 t., b. l. 52–56), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnis).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 68–69) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios M. B. pareikštas civilinis ieškinys atlygintas (1 t., b. l. 43, 48).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su AB Šiaulių banko vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:
pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą;
pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą;
pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Šią bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti su bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 80 MGL, t. y. 3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 22 d., t. y. devyniolika parų, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 1 581,72 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 72 ct).
Išaiškinti V. V., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per septynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.