Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. C. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2019 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia delnu vieną kartą sudavė mažametei J. C. gim. 2008-08-19, į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai J. C. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. C. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. C. yra jo žmonos A. dukra, kartu gyvena apie 10 metų. Su J. dažnai kyla buitinių ginčų. Ginčai dažniausiai kyla dėl to, jog mergaitė neklauso jo ir savo motinos. Gali būti, jog konfliktų metu jis, norėdamas paauklėti, J. pasako kokį nors piktesnį, įžeidžiantį žodį. Kiek pamena jis prieš Justiną yra smurtavęs tik vieną kartą ir tai galėjo būti kažkur prieš metus laiko, rudenį, tačiau kada tikslia- neatsimena. Pamena, jog konfliktas kilo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dienos metu, nes J. vėl jo neklausė. Jis tik pamena, jog konflikto metu J. delnu vieną kartą sudavė į galvos sritį bei vieną kartą įspyrė į sėdmenis. Gailisi dėl savo poelgio (b. l. 31-32).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

Liudytoja A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. C. yra jos sutuoktinis, o J. C. jos dukra. G. C. užaugino J. kaip savo dukrą nuo 2 metų, suteikė jai savo pavardę. Su J. yra griežtas, daug iš jos reikalaujantis. Ji pati su G. C. yra ne kartą susipykusi, jog jis negražiai užgaulioja J., vadina negražiais, įžeidžiančiais žodžiais. Pamena, jog kažkur pieš metus laiko, namuose tarp G. C. ir J. kilo konfliktas, bet dėl k-o nepamena. Konflikto metu G. C. delnu vieną kartą sudavė J. į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į sėdmenis. Po spyrio J. suklupo ir verkė. Ji mano, kad J. verkė, nes išsigando (b. l. 23).

2020-10-28 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl mažametės apklausos nurodyta, kad vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-126“ Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos“ patvirtinimo buvo žodžiu bendrauta su mažamete J. C. gim. (duomenys neskelbtini). J. C. buvo paklausta kokiomis aplinkybėmis prieš ją smurtavo patėvis G. C.. J. C. paaiškino, jog jai yra 12 metų ir ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama A. C. ir sese L., kuri yra vienerių metų amžiaus. Dar kartu su ja gyveno ir tėtis G. C.. G. C. nėra jos tikrasis tėtis. Tik prieš metus laiko ji sužinojo, jog G. C. nėra jos biologinis tėvas. Jos santykiai su G. C. yra šalti. G. C. jos atžvilgiu yra labai griežtas. Griežtumas pasireiškia, tuo, jog neleidžia užsiimti jos norima veikla. Verčia ją ruošti pamokas, tvarkyti namus, prižiūrėti mažesnę seserį. G. C. nelabai gražiai su ja bendrauja, nes kiekvieną dieną ją negražiai vadina. Nenori sakyti kaip ją negražiai vadina, tačiau šie žodžiai yra įžeidžiančio pobūdžio. G. C. prieš ją yra smurtavęs tik vieną kartą ir tai buvo kažkur prieš metus laiko. Konfliktas kilo namuose, svetainėje. Dėl ko kilo konfliktas-neatsimena. Tik pamena, jog konflikto metu susiginčijo su tėčiu G. C. ir jis delnu vieną kartą sudavė jai į galvos sritį bei vieną kartą įspyrė į sėdmenis. Kai G. C. jai įspyrė į sėdmenis ir sudavė į galvos sritį, jai skaudėjo. Nuo vakar G. C. yra iškeldintas iš namų. Ji nori, jog G. C. grįžtų į namus, nes tėtis nuoširdžiai jos atsiprašė, po vaiko teisių apsilankymo jų namuose jis tapo daug geresnis, dėmesingesnis, supratingesnis, gražiai su ja bendravo ir elgėsi (b. l. 11).

2020-10-30 specialisto išvadoje Nr. G 513/2020(09) nurodyta, kad J. C. išorinių kūno sužalojimų nėra. Kadangi J. C. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei J. C. plaštaka buvo suduota į galvos sritį bei įspirta į dešinio klubo sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 17).

2020-10-30 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog J. C. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu šeimai teikiama pagalba bei paslaugos (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad G. C. kilusio žodinio konflikto metu, tyčia delnu vieną kartą sudavė mažametei J. C., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai J. C. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir prašo teismo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (b. l. 51-52).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 38), per vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 43), dirba (b. l. 46). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, prokuroro siūloma turtinio pobūdžio bausmė – bauda.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 34 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.