- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e1-1887-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21684-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. Z.-K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. Z.-K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Z.-K. 2020 m. birželio 4 d., apie 15.45 val., Vilniuje, Minsko plente, ties pastatu, pažymėtu 3-iuoju numeriu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatė 2,56 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais veiksmais A. Z.-K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. Z.-K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos tėvui M. Z., kuris leidžia jai juo naudotis. Jai vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas, nelaikė egzaminų vairavimui, bet vairuoti automobilį moka. 2020 m. birželio 4 d. ryte ji vartojo alkoholį. Namuose pas savo draugą (duomenys neskelbtini), išgėrė 1 litro butelį stipraus alaus. Prieš tai, 2020 m. birželio 3 d. vakare, taip pat vartojo alkoholį. Su savo draugu V. K. apie 15.00 val. nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Maxima“ Vilniuje, Minsko pl. Draugas vairavo automobilį nuo namų iki minėtos parduotuvės. Pastatė automobilį aikštelėje ir abu nuėjo į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės ne viską pamena, nes buvo neblaivi, bet pamena, kad vairavo minėtą automobilį ir ją kelyje Minsko plente su švyturėliais iš paskos pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai. Buvo nustatytas girtumas, kiek tiksliai, nepamena. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. Z.-K. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas E. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 4 d., apie 15.30 val., būdamas ofise per langą pamatė į serviso parkavimo aikštelę įvažiuojantį lengvąjį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viduryje tos aikštelės ir sustojo. Minimoje aikštelėje stovi ženklas, kuris draudžia užstatyti čia esančius vartus. Iš pradžių nekreipė dėmesio į minimą automobilį, nes tuo metu kalbėjo telefonu. Antrą kartą pasižiūrėjęs per langą pamatė, kad minėtas automobilis paliktas vos ne viduryje aikštelės ir paliktas netvarkingai. Automobilio priekinis dešinės pusės žibintas kabėjo ant laido. Atsukęs vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kad iš minimo automobilio išlipo vyras ir moteris. Už vairo sėdėjo vyras. Moteris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Šie du asmenys nuėjo į netoliese esančią parduotuvę „Norfa“. Jis nuėjo prie parduotuvės „Norfa“, nes norėjo pasakyti minėto automobilio vairuotojui, kad pastarasis patrauktų automobilį. Prie parduotuvės šį vyrą pamatė. Jo anksčiau nepažinojo. Kai priėjo prie to vyro, pamatė, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jo akivaizdoje vyras nevartojo alkoholio. Kai tam vyrui pasakė pastatyti normaliai automobilį, jis atsisakė. Jam pasakė, kad jei jis nepatrauks automobilio, iškvies policiją. Apsisuko ir nuėjo link ofiso. Eidamas, paskambino 112 ir pasakė, kad automobilio Audi A3 vairuotojas neblaivus. Grįžęs į ofisą stebėjo per angą kas vyko kieme. Oras buvo geras, matomumas taip pat. Automobilio langai nebuvo užtamsinti. Matė, kaip vyras ir moteris grįžo prie automobilio Audi A3, tačiau šį kartą už vairo sėdo moteris. Tuo metu pro šalį pravažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Tai pamatė ir automobilyje Audi A3 buvę vyras ir moteris. Kitų žmonių automobilyje nebuvo. Vairuotoja užvedė automobilio variklį ir staigiai išvažiavo iš aikštelės. Jis paskambino 112 ir pasakė, kuria linkme automobilis Audi A3 nuvažiavo. Matė kaip policijos pareigūnai vijosi tą automobilį. Kas vyko toliau, nežino. Nematė asmeniškai kaip policijos pareigūnai sustabdė automobilį Audi A3. Kai moteris ėjo prie automobilio, pastaroji kiek svirduliavo. Buvo nuo jos per atstumą, todėl negali pasakyti ar ji buvo blaivi. Kai vyras ir moteris grįžo prie automobilio, jie nešėsi maišą pirkinių. Kas jame buvo, nematė. Ar vyras ir moteris gėrė ką nors automobilyje, nematė, bet aikštelėje grįžę iš parduotuvės, jie nebuvo ilgai. Viskas greit vyko. Vaizdo kameros, esančios automobilių stovėjimo aikštelėje, kur minėti vyras ir moteris paliko automobilį, užfiksavo kaip automobilis Audi A3, atvažiavo, kaip iš jo išlipo vairuotojas ir keleivė, ir kaip vėliau jie grįžo, ir kaip grįžus už vairo sėdo moteris ir išvažiavo. Prie šios apklausos prideda du vaizdo įrašus, kuriuose matosi minėtos aplinkybės (b. l. 33–34).
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 4 d. 15.45 val. įregistruotas įvykis, kad sulaikyta neblaivi automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. Z.-K., kuri pripūtė 2,56 promilių etilo alkoholio (b. l. 4).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio 4 d. 15.59 val. A. Z.-K. nustatytas 2,69 promilės girtumo laipsnis, o 16.22 val. – 2,56 prom. (b. l. 16, 17, 18).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. Z. (b. l. 20).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio AUDI A3 1.6, 1998 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM yra 910 Eur (b. l. 21).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikta liudytojo E. C. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas žiūrimas tarnybiniame kompiuteryje Windovs Media player programos pagalba. Vaizdo įrašas spalvotas, nurodyta data 2020-08-04 ir laikas. 1) Žiūrint vaizdo įrašą su pavadinimu „darbo_35_20200604223716327.mp4“, filmuojama asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje atžymėtos stovėjimo vietos, aikštelėje yra keli automobiliai. Laiku 15.36 val. matome atvažiuojantį ir aikštelėje sustojusį automobilį Audi A3, tamsios spalvos, su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) iš kurio vairuotojo vietos išlipo vyras, iš keleivio pusės išlipo moteris (panaši į A. Z.-K.), jie tarpusavyje kažką kalbasi. Abu nuėjo į dešinę pusę. Vaizdo įrašo pabaiga. Automobilis paliktas netinkamoje vietoje, aikštelės geltonoje zonoje „neblokuok“. 2) Žiūrint vaizdo įrašą su pavadinimu „darbo_35_20200604224002806.mp4“, matomas judantis vaizdas, nurodyta data 2020-08-04, ir laikas. Filmuojama asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje atžymėtos stovėjimo vietos. Laiku 15.50 val. matome stovintį automobilį Audi A3, tamsios spalvos, su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) prie kurio ateina vyras ir moteris (panaši į A. Z.-K.). Moteris sėdo į automobilį, į vairuotojo vietą, vyras – į keleivio vietą, ir automobilis išvažiuoja iš aikštelės. Įrašo pabaiga (b. l. 57).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.
Įtariamajai A. Z.-K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Z.-K. nurodė suprantanti galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jai siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. A. Z.-K. prašė paskirtą baudą sumažinti, nes jos labai sunki padėtis, yra laikinai bedarbė, ir leisti mokėti baudą dalimis per dvejus metus (b. l. 59–60, 61).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę –neteista (b. l. 53), bausta administracine tvarka (b. l. 54), nedirbanti (b. l. 56). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokurorė, t. y. 75 MGL (3 750 Eur). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. Z.-K. prisipažino padarius nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai A. Z.-K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. Z.-K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z.-K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteista, praeityje bausta vieną kartą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,56 promilės), jai nustatytinas mažesnis nei siūlo prokurorė minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino dydis, t. y. tarp minimalaus ir vidurkio (dveji metai).
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajai A. Z.-K., nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso M. Z.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 20). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios A. Z.-K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Z.-K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. birželio mėnesiui nustatyta 910 Eur be PVM (b. l. 21), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. Z.-K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. birželio 4 d. 16.00 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 13.42 val. (b. l. 48), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole A. Z.-K. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, nes jos labai sunki padėtis, yra laikinai bedarbė (b. l. 59–60). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamoji nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamosios prašomą terminą (24 mėnesių) nėra faktinio pagrindo, nes nepateikti kiti kaltinamosios sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z.-K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 37,51 Eur išlaidas dėl automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 4 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. birželio 8 d. (b. l. 23–29). Šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Z.-K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL dydžio, t. y. 3 750 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z.-K. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Z.-K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 4 d. 16.00 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 13.42 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2 400 (du tūkstančiai keturi šimtai) Eur.
Nustatyti A. Z.-K. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. Z.-K. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 910 (devynių šimtų dešimties) Eur konfiskavimą.
A. Z.-K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti iš kaltinamosios A. Z.-K. 37,51 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 51 ct) proceso išlaidų (šios išlaidos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę).
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.