Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-785/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
1A-269-785/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13828-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. J., ir D
Nukentėjusysis
Janinai A, A. U., V. B., O. M., D. K., R. O.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-785/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13828-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam G. J., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl O. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. A. M. turto vagystės) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo iš O. M.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. U. turto vagystės) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. K. turto vagystės) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. O. turto vagystės) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutine subendrinta bausme paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. P. turto atviros vagystės) G. J. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. P.) baudžiamasis procesas G. J. nutrauktas, nesant nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka.

Priteista solidariai iš D. P. ir G. J. 153 Eur nukentėjusiajai Janinai A. M. turtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečiui D. P. neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis, tai yra 76,50 Eur, priteistinas nukentėjusiajai iš jo įstatyminės atstovės – motinos A. P..

Priteista iš nuteistojo G. J. 120 Eur nukentėjusiajai A. U. turtinei žalai atlyginti.

Priimtas nukentėjusiųjų V. B., O. M., D. K. ir R. O. atsisakymas nuo civilinių ieškinių ir procesas jų dalyje nutrauktas.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. P., tačiau jis apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad: 2016 m. vasario 16 d., apie 10 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra pribėgęs prie nukentėjusios O. S. ištraukė iš jos rankų rankinę 20 eurų vertės, su joje buvusia piniginė 15 eurų vertės, piniginėje buvusiais 15 eurų, šarvuotų durų raktu 10 eurų vertės ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai O. S. 60 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. kovo 7 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) , D. P. ir G. J., veikdami bendrai, G. J. pasiūlius, D. P. pribėgo iš nugaros prie nukentėjusios J. A. M. ir stvėrė jos turėtą rankinę, trūkus rankinės dirželiui, paėmė nukentėjusios rankinę ir abu nubėgo kiek toliau už namo, kur patikrino rankinės vidų ir radę piniginę, paėmė joje buvusius pinigus – 70 eurų. Rankinę ten pat išmetė ir išsiskirstė. Be minėtų pinigų, rankinėje buvo piniginė 6 eurų vertės, maišelis žemės riešutų 2 eurų 50 centų vertės, kumštinės pirštinės 4 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 225“ 57 eurų vertės, pačios rankinės vertė 20 eurų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. A. M. padarė 159 eurų 50 centų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. kovo 10 d., apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) , D. P. ir G. J., veikdami bendrai, G. J. pasiūlius, atvirai pagrobė nukentėjusios V. B. rankinę – abiem iš nugaros pribėgus prie nukentėjusios, D. P. stvėrė ir ištraukė iš jos rankų jai priklausančią rankinę, 200 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 5 eurų vertės, vitaminai 9 eurų vertės, akiniai 60 eurų vertės ir 5 eurai, tokiu būdu nukentėjusiajai V. B. padarydami 279 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. kovo 18 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) , D. P., veikdamas bendrai su G. J., pastarajam pasiūlius, panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai O. M. priklausančią rankinę šiomis aplinkybėmis: abiem pribėgus iš už nugaros prie O. M., D. P. griebė nukentėjusiosios rankoje laikomą rankinę ir, jai priešinantis bei neatiduodant rankinės bei ją stipriai laikant, sudavė tris smūgius nutrūkusia ir rankoje laikoma rankinės rankena nukentėjusiajai į galvą bei po to ištraukė jai iš rankų rankinę ir kartu su G. J. pabėgo. Pagrobtos rankinės vertė 20 eurų, joje buvo piniginė 5 eurų vertės, piniginėje buvo 10 eurų metaliniais pinigais, rankinės vidinėje kišenėje buvo dar 10 eurų, skėtis 10 eurų vertės ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia C2“ 20 eurų vertės, taip pat raktų ryšulys su pakabuku bei raktas su odiniu pakabuku, neturintys materialinės vertes, tokiais veiksmais nukentėjusiajai O. M. buvo padaryta 75 eurų turtinė žala bei, dėl suduotų smūgių į galvą, sukeltas fizinį skausmas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje; 2016 m. kovo 21 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) , G. J., priėjęs prie nukentėjusiosios A. U., griebė ir ištraukė iš jos rankos rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 8 eurų vertės, 145 eurai, dėkliukas 5 eurų vertės, akiniai nuo saulės 10 eurų vertės, akiniai 8 eurų vertės, pyragas su razinomis 1 euro vertės, dvejos šukos, kurių bendra vertė 2 eurai, peilis 1 euro vertės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. U. 190 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. kovo 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) , D. P. ir G. J., veikdami bendrai, atvirai pagrobė svetimą turtą – G. J., pribėgęs iš už nugaros, iš nukentėjusiosios D. K. rankų ištraukė jai priklausančią rankinę 15 eurų vertės, kurioje buvo piniginė neturinti materialinės vertės ir 44 eurai, ir, abu kaltinamieji, iš nusikaltimo vietos pabėgo tokiu būdu nukentėjusiajai D. K. padarydami 59 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2016 m. kovo 23 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini) , kaltinamieji D. P. ir G. J., veikdami bendrai, atvirai pagrobė svetimą turtą – G. J., pribėgęs iš už nugaros iš nukentėjusiosios R. O. rankos ištraukė jai priklausančią rankinę, kurioje buvo piniginė 5 eurų vertės ir 35 eurai ir iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu, nukentėjusiajai R. O. padarė 40 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.G. J. buvo kaltinamas tuo, kad: 2016 m. sausio 24 d. apie 1 val., nakties metu, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir išėjęs į kiemą, ranka sudavė A. P. ne mažiau tris smūgius į galvą bei veidą, taip sukėlė A. P. fizinį skausmą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje; 2016 m. sausio 24 d. apie 1 val., nakties metu, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Alytuje apkraustė A. P. drabužių kišenes, iš jų ištraukė ir pasisavino 5 eurus, o išėjus į kiemą, atvirai pagrobė A. P. priklausančią rankinę 40 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 60 eurų vertės ir 10 eurų, tokiais veiksmais atvirai pagrobdamas svetimą turtą nukentėjusiajam A. P. padarė 115 eurų turtinę žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. prašo jį išteisinti dėl dalies nusikalstamų veikų ir paskirti atitinkamą bausmę bei D. P. skirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad dėl 2016 m. kovo 18 d. nusikalstamos veikos buvo pripažintas kaltu remiantis vien tik prieštaringais D. P. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs. D. P., bijodamas patekti į pataisos namus, apkalbėjo G. J.. Be to, D. P. apklausos metu G. J. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės, todėl buvo pažeista teisė į gynybą, nebuvo galimybės užduoti klausimus ir duoti paaiškinimus. Apeliantas teigia, jog dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016 m. vasario 16 d. buvo pripažintas kaltu vien dėl to, kad turėjo striukę, kurios vidinė pusė yra salotinės spalvos. Nukentėjusioji O. S. parodė, kad ja apvogęs asmuo vilkėjo salotinės spalvos striukę, o G. J. striukė yra juoda. Dėl 2016 m. kovo 7 d. nusikalstamos veikos nukentėjusioji J. A. M. parodė, kad toli prie namo matė kito asmens siluetą, tačiau negali pasakyti ar minėtas asmuo buvo D. P. bendrininkas. Dėl 2016 m. kovo 21 d. nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. U. parodė, kad iš jos rankinę atėmęs vyras dėvėjo pilkos spalvos viršutinį drabužį. Tačiau teismas performulavo nukentėjusiosios parodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis G. J. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis G. J. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir prašo jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. vasario 16 d., 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 21 d., ir paskirti jam atitinkamą bausmę.Pažymima, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016).Nors nuteistasis teigia, kad dėl 2016 m. kovo 18 d. nusikalstamos veikos buvo pripažintas kaltu remiantis vien tik prieštaringais D. P. parodymais, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog G. J. kaltu dėl 2016 m. kovo 18 d. nusikalstamos veikos prieš O. M. pripažintas remiantis ne tik D. P. parodymais, tačiau ir nukentėjusiosios O. M. parodymais, liudytojų S. G., E. R., A. S., A. L. parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, apžiūros protokolais, foto nuotraukomis, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl telefoninių išklotinių analizės ir kitais bylos duomenimis.Tuo tarpu vertinant D. P. parodymus nėra pagrindo sutikti, jog jie yra prieštaringi. D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino G. J. ir atėjo prie parduotuvės, kur buvo D. P.. Stovint G. J. pamatė moterį ir pasakė ,,imam šitą“. D. P. suprato ką reikia daryti ir pribėgęs prie moters stvėrė jos rankinę. Moteris jos nedavė, priešinosi ir parkrito ant žemės. Tuomet jis kumščiu kelis kartus smogė moteriai į galvą ir moteris rankinę paleido. Jie abu nubėgo už dvylikaaukščio namo ir ten iškraustė rankinę. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y., jog su G. J. pamatė pagyvenusią moterį. Priėjus prie jos, griebė rankinę, o moteris nukrito ant žemės. Panaudojus smurtą atėmė iš moters rankinę ir pabėgo. Tada pribėgo G. J., kuriam padavė rankinę. Šiuos D. P. parodymus patvirtino nukentėjusioji O. M., kuri parodė, jog ėjo iš kirpyklos, kai staiga, kažkas priėjęs iš už nugaros, stvėrė už jos rankinės ir pradėjo traukti. Ji priešinosi, parkrito ant žemės. Matė, kad tai daro nepažįstamas jaunuolis. Nutrūko rankinės rankenos ir jaunuolis jai kelis kartus ranka smūgiavo į galvą. Matė nubėgančius du jaunuolius. Liudytojas E. R. parodė, kad jam būnant su D. P. pastarajam dažnai skambindavo G. J. ir kviesdavo D. P. susitikti. Tarnybiniame pranešimas dėl telefoninių išklotinių analizės nustatyta, kad 2016 m. kovo 18 d. vakarą G. J. jam priklausančiu mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą bendravo su mobiliojo ryšio abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. P.. Taigi išanalizuoti įrodymai patvirtina, jog G. J., veikdamas bendrai su D. P., panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai O. M. priklausančią rankinę, ir pagrįstai apeliantas buvo prižintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, jog dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016 m. vasario 16 d., buvo pripažintas kaltu vien dėl to, kad turėjo striukę, kurios vidinė pusė yra salotinės spalvos. Nukentėjusioji O. S. parodė, kad ja apvogęs asmuo vilkėjo salotinės spalvos striukę, tačiau G. J. striukė yra juoda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog G. J. dėl 2016 m. vasario 16 d. nusikalstamos veikos prieš O. S. pripažintas kaltu remiantis nukentėjusiosios O. S. parodymais, liudytojos V. K. parodymais, apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, daiktų parodymo atpažinti protokolu ir kitais bylos duomenimis. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji O. S. parodė, kad įvykio dieną ėjo, kai išgirdo kažką šiugždant ir pajuto, kad jai iš rankos traukiama rankinė, kurią jai ir ištraukė. Atsisukusi pamatė nubėgantį jaunuolį, vilkintį tamsiomis kelnėmis ir salotinės spalvos striuke. Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. pateikė drabužius ir avalynę kuriais jis buvo apsirengęs nusikalstamos veikos padarymo metu: juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurios vidinė pusė yra salotinės spalvos, juodos spalvos sportines kelnes „PUMA“, mėlynos spalvos sportinius batus, juodos spalvos megztinį su užrašu „PUMA“ ir odines pirštines rudos spalvos. Tuo tarpu daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji O. S. atpažino įtariamajam G. J. priklausančią striukę, kaip asmens, kuris pagrobė jos rankinę. Šis procesinis veiksmas patvirtina nukentėjusiosios O. S. duotus parodymus, jog ji matė jos rankinę pagrobusio jaunuolio striukės salotinę spalvą, kurios vidinė pusė ir yra būtent salotinės spalvos. Nors išorinė G. J. striukės spalva yra juoda, jokių prieštaravimų šiuo atveju nėra. Visa tai rodo, jog G. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2016 m. vasario 16 d. nusikalstamos veikos prieš O. S..Dėl 2016 m. kovo 7 d. nusikalstamos veikos teigiama, kad nukentėjusioji J. A. M. parodė, kad toli prie namo matė kito asmens siluetą, tačiau negali pasakyti ar minėtas asmuo buvo D. P. bendrininkas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų visumos nekyla abejonių, jog G. J. 2016 m. kovo 7 d. padarė nusikaltimą prieš J. A. M.. Nukentėjusioji parodė, kad ją kažkas iš nugaros lyg pastūmė. Ji laikė rankinę, bet vyriškis ją griebė ir trūko rankinės rankena. Vyras rankinę paėmė ir nubėgo, kur prie namo jo laukė kitas vaikinas. Visa tai patvirtino D. P. ir parodė, kad jis pribėgo prie moters iš už nugaros ir stvėrė už rankinės, kadangi moteris rankinę laikė, nutrūko rankinės dirželis, todėl rankinę jis paėmė ir jie kartu su G. J. nubėgo už namo, kur rankinę patikrino. Taigi G. J. pagrįstai paripažintas kaltu dėl 2016 m. kovo 7 d. nusikalstamos veikos prieš J. A. M..Apeliantas teigia, kad dėl 2016 m. kovo 21 d. nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. U. parodė, jog iš jos rankinę atėmęs vyras dėvėjo pilkos spalvos viršutinį drabužį, o teismas performulavo nukentėjusiosios parodymus. Iš 2016 m. spalio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. U. parodė, jog jaunuolis, kuris iš jos rankų išlupo rankinuką ir nubėgo, buvo apsirengęs pilku bliuzonu su kapišonu. Ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji parodė, kad užpuolikas buvo su kapišonu ant galvos ir juoda striuke. Taigi nukentėjusioji apibūdino asmenį, kuris ištraukė iš jos rankos rankinę. Jos parodymus patvirtino liudytojas A. V., kuris parodė, kad matė pro jį prabėgantį jaunuolį, kuris vilkėjo tamsią striukę ir buvo užsidėjęs kapišoną. Neužilgo atbėgo moteris ir pasakė, kad iš jos jaunuolis pagrobė rankinę ir pabėgo. Liudytoja J. Ž. parodė, kad G. J. turėjo striukę, kurios vidinė pusė buvo ryški, o išorinė tamsi. Striukė buvo su kapišonu. Taip pat turėjo pilką džemperį. Kad tokią striukę turėjo G. J., savo paaiškinimuose nurodė ir D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodė, kad D. P. kaimynas (G. J.) gyrėsi, kad vakar, tai yra kovo 21 d., buvo užpuolęs moterį ir pagrobė iš jos rankinę, galvojo, kad joje nieko gero neras, bet rado 120 eurų. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog G. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2016 m. kovo 21 d. nusikalstamos veikos prieš A. U..Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog D. P. apklausos metu G. J. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą, jam nebuvo galimybės užduoti klausimus ir duoti paaiškinimus. Tačiau iš 2016 m. spalio 11 d. teisiamojo posėdžio matyti, jog G. J. teisiamojo posėdžio metu pažeidinėjo posėdžio tvarką ir užsipuolė D. P.. Teisėjas įspėjo G. J., kad nepažeidinėtų teisiamojo posėdžio tvarkos, tačiau G. J. nereagavo ir vartojo necenzūrinius žodžius, grasino D. P., todėl buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės. Po D. P. apklausos į teismo posėdžių salę buvo grąžintas G. J.. Teisėjas jį informavo, jog teisiamajame posėdyje buvo apklaustas D. P. ir perskaitė jo duotus parodymus bei paklausė ar G. J. turi klausimų D. P., tačiau G. J. atsakė, jog jam neįdomu, tai yra klausimų neturėjo. Taigi visa tai rodo, jog G. J. buvo supažindintas su D. P. parodymais, jam buvo suteikta teisė užduoti klausimus, todėl jo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės atkreipiamas dėmesys, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydį G. J. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis padarė septynis apysunkius nusikaltimus: šešias atvirąsias vagystes ir vieną plėšimą, savo kaltę pripažino tik dėl dviejų atvirųjų vagysčių, dėl kitų penkių nusikaltimų padarymo kaltu neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis penkis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, praeityje teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimais padarytos žalos nukentėjusiems neatlygino. Taigi įvertinęs visas nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai G. J. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. J. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją švelninti pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma D. P. skirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmos instancijos teismas D. P., vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 3 mėnesiams, todėl, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pabloginta nuteistojo D. P. padėtis. Tuo tarpu BPK 320 straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi nagrinėjamu atveju prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų nėra, todėl D. P. padėtis negali būtu bloginama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys