Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų(suinteresuotųjų asmenų) S. O. ir M. Z. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-12nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuotieji asmenys S. O. ir M.Z.ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

3. 2021-06-17 tarnybos atstovas bendravo su nepilnamete E. O. nuotoliniu būdu. Nepilnametė nurodė, kad su motina ir tėvu sutaria neblogai, su motina bendrauja telefonu, tėvai kartais atvyksta jos aplankyti. Pokalbio su nepilnamete metu ji buvo uždara, emociškai įsitempusi, nurodė, kad motina išgeria retai, kas pusę metų, pastaruoju metu nebuvo pastebėjusi, kad motina būtų neblaivi. Mobiliosios komandos pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad S.O. būdingas galimai nesaikingas alkoholio vartojimas, galima priklausomybė nuo alkoholio ir jos neigimas. Mobiliosios komandos specialistams su S. O. buvo sunku užmegzti kontaktą, skambinant moteris dažnai neatsiliepdavo, tačiau perskambindavo arba vėlai vakare, arba visai neperskambindavo. 2021-06-08 buvo numatytas Tarnybos atstovų susitikimas suinteresuotojoasmens S.O. namuose, tačiau nuvykus, moteris Tarnybos specialistų neįsileido, neatsiliepė į telefono skambučius. 2021-07-08 atvejo vadybos posėdyje S.O.nedalyvavo, telefonu neatsiliepė, teisinosi, kad vyko su savo motina į ligoninę, todėl dalyvauti negalėjo. Atvejo vadybininkei su S. O. telefonu susisiekti pavyko tik 2021-07-20, likus 2 dienoms iki atvejo vadybos posėdžio. 2021-07-22 posėdžio metu S. O. įpareigota spręsti galimą priklausomybės nuo alkoholio problemą. Vienam iš tėvų siūlyta kartu su vaiku nuvykti į Vilniaus miesto krizių centrą, taip pat S.O.siūlyta nuvykti į reabilitacijos bendruomenę. Suinteresuoti asmenys siūlomos pagalbos atsisakė, nepripažino turimų problemų. Tarnyboje priimtas sprendimas pratęsti laikinąją vaiko priežiūrą ir svarstyti dėl laikinosios globos vaikui nustatymo. Darbo su šeima laikotarpiu suinteresuotasis asmuo S. O. turimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos nepripažino, siekė sudaryti įspūdį, kad šeimoje yra viskas gerai ir nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tačiau net ir per nurodytą laikotarpį S.O.toliau piktnaudžiavo alkoholiu – suinteresuotajam asmeniui buvo pakartotinai nustatytas neblaivumas (3,34 promilės). M. Z.su mobilios komandos specialistais nebendravo.

4. Tarnyba pažymėjo, kad S.O. šeima laikotarpiais nuo 2008-09-15 iki 2010-06-14 ir nuo 2015-10-06 iki 2016-03-01 buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo, o laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2018-06-30– dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Šeimai nuo 2021-05-28 yra taikoma atvejo vadyba. M. Z. su tarnyba nebendradarbiauja, S. O. mobiliosios komandos pagalbą priima, tačiau ji neturi motyvacijos keisti gyvenimo būdą ir gydytis priklausomybę.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

9.Suinteresuotieji asmenyspateikė atskirąjį skundą dėl 2021-08-12 nutarties. Apeliantai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-12 nutartį ir priimti naują sprendimą.

13. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad apeliantams 2021-08-03 dokumentai, susiję su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, buvo išsiųsti gyvenamosios vietos adresu prieš pateikiant prašymą teismui ir jie patvirtino apie dokumentų įteikimą, kuris yra pridėtas prie prašymo, todėl vaiko tėvai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kurialeista paimtiE. O. iš jos tėvų, yra teisėta.

16. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK3.254straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (šios bylos pareiškėjas arba skyrius) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. CPK582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos38straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė.Vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijospreambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019-11-08 nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

18. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos9straipsnio nuostatas, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

19. Pagal CK3.254straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

20. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

21. Apeliantai skunde nurodo, kad leidimo paimti vaikus klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas be suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo ir informavimo. Pažymėtina, kad prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPKXXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. CPK582 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl to bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad skyrius informavo suinteresuotuosius asmenis apie priimtus dokumentus ir teismui teikiamą prašymą dėl vaikų paėmimo, taip pat suinteresuotiesiems asmenims buvo paskirta Valstybės garantuojama advokatė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuri galėjo domėtis prašymo nagrinėjimu, suderinti poziciją su suinteresuotaisiais asmenims ir pageidaujant žodinio proceso, teikti atitinkamus prašymus ar naujus įrodymus teismui. Nėra duomenų, kad toks prašymas apylinkės teismui buvo pateiktas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad šiuo atveju galėjo būti padarytas procesinis pažeidimas. Kita vertus, apeliantai turėjo galimybę raštu pateikti savo paaiškinimus dėl priimtos nutarties apeliacinės instancijos teismui ir pateikti turimus rašytinius naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas formaliai išnagrinėjo tarnybos prašymą, skundžiama nutartis nemotyvuota, nepasisakyta dėl kokių būtent apeliantų veiksmų buvo nustatyti pagrindai paimti nepilnametį vaiką iš apeliantų.

24. Nagrinėjamu atveju pateiktas pagal atvejo vadybos tvarkos aprašo 3 priedą parengtas 2021-07-27 motyvuotas siūlymas, kuriame nurodytos įvairios faktinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės. Nurodyta, kad šeimai nuo 2018-07-20 iki 2019-03-05 buvo taikoma atvejo vadyba dėl žalingo S. O. alkoholio vartojimo ir netinkamo rūpinimosi vaiku. Paminėta, kad 2021-05-13 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – VTAS) gautas policijos pranešimas, kad S.O. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, skundėsi, kad jai silpna dėl ilgo alkoholio vartojimo. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Namuose pastebėta neprižiūrėta nepilnametė E.O., turinti negalią, taip pat būste buvo dar keli neblaivūs asmenys. Mergaitės motinai nustatytas (2,86 prom.) girtumas, įvykio metu E. O. tėvui M.Z.taip pat buvo nustatytas (0,48 prom.) girtumas. Nurodyta, kad 2021-05-28 VTAS atliko vaiko situacijos vertinimą, E.nustatė apsaugos poreikį, jai buvo nustatyta laikinoji priežiūra. Laikinuoju prižiūrėtoju paskirtas M. Z. brolis V. Z.. Su šeima mėnesį dirbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda (toliau –MK), tačiau teigiamų rezultatų nepasiekė.2021-06-28 MK pateiktose rekomendacijose atvejo vadybininkei nurodoma, kad S. O. būdingas galimai nesaikingas alkoholio vartojimas, galima priklausomybė nuo alkoholio ir to neigimas. Moteris negeba nuosekliai užtikrinti dukters E. fizinių, emocinių ir ugdymo poreikių.M. Z. nebendravo su MK specialistais, vyriškis galimai nelinkęs įsitraukti į pagalbos teikimo procesą. Nepilnametė E.O. yra uždaro būdo, linkusi slėpti šeimoje esančias problemas. MK darbo eigoje buvo pastebėta, kad moteris nesupranta savo alkoholio vartojimo pasekmių šeimos gerovei, nėra kritiška dėl savo elgesio, teigia nematanti sunkumų šeimoje. Moteris MK darbo metu intensyviai buvo raginama ir motyvuojama kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą specialisto konsultacijai, tačiau siūlymo atsisakė, ieškojo pasiteisinimų. MK darbo su šeima metu pastebėta, kad S. O.linkusi nesakyti tiesos, dažnai painiojosi pateiktoje informacijoje, siekė sudaryti įspūdį, kad šeimoje yra viskas gerai ir nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, todėl jai nereikalinga spręsti galimo piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. S. O.pajamas sudaro tik socialinės išmokos. Moteris neturi pastovaus darbo, jos teigimu, uždarbiauja neoficialiai. MK specialistai taip pat pastebėjo galimą moters tėvystės įgūdžių stoką. S. O. MK darbo su šeima laikotarpiu nenustojo piktnaudžiauti alkoholiu. MK rekomendacijose nurodoma, kad pagalbos galimybės išnaudotos, teiktos konkrečios rekomendacijos, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė.

25. Siūlyme taip pat paminėta, kad 2021-07-08 vykusiame atvejo vadybos posėdyje S.O.nedalyvavo, telefonu neatsiliepė. 2021-07-22 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame dalyvavo S. O., M. Z., pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja bei VTAS vyriausioji specialistė, S. O.buvo įpareigota spręsti galimos priklausomybės nuo alkoholio problemą ir vykti gydytis į ilgalaikę reabilitaciją. Moteris atsisakė tai daryti, teigdama, kad neturinti priklausomybės. Buvo priimtas sprendimas pratęsti laikinąją vaiko priežiūrą ir svarstyti dėl laikinosios globos vaikui nustatymo.Pažymėta, kad su S. O.. ir M.Z.bendradarbiavimas nevyksta. Paslaugų gavėjai neatsiliepia telefonu, neatsako į trumpąsias tekstines žinutes, niekada neperskambina. S. nuolat meluoja ir teisinasi savo motinos liga. Teigia, kad būna išsijungusi telefono garsą ar jį palikusi namuose. Atvejo vadybininkei su S.pavyko susisiekti telefonu tik 2021-07-20, likus dviem dienoms iki atvejo vadybos posėdžio. 2021-07-22 vykusio posėdžio metu abu sutuoktiniai neigė turintys problemų. Siūlymo vienam iš tėvų vykti į Vilniaus miesto krizių centrą kartu su vaiku atsisakė, S. taip pat atsisakė vykti į reabilitacijos bendruomenę. Paslaugų gavėja ir toliau neigia turinti problemų. Neigia, kad jai buvo fiksuotas pakartotinis (3,34 prom.) girtumas, kaltina policijos pareigūnus suklastojus duomenis. Tėvai nesiekia pokyčio, nenori ir gydytis nuo priklausomybės.

26. Pateikti įvairių specialistų situacijos vertinimai. Pagalbos šeimai skyriaus socialinėdarbuotoja Ingrida Pateckienė 2021-07-22 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad S. alkoholio vartojimas yra stipriai pažengęs. 2021-06- 14 socialinė darbuotoja nuvyko pas paslaugų gavėjus ir pastebėjo, jog S. buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio. Buvo iškviesti policijos pareigūnai patikrinti moters blaivumą. S. O. buvo nustatytas (3,34 prom.) girtumas. Po šių įvykių socialinė darbuotoja daugiau nė karto nebuvo įleista į namus, paslaugų gavėjai neatsiliepia telefonu. I.P. pritaria dėl būtinybės S. gydytis reabilitacijos bendruomenėje.Kauno miesto VTAS MK vyriausioji specialistė V. Ž. 2021-07-08 vykusio atvejo vadybos posėdžio metunurodė, kad nieko pozityvaus apie darbą su šeima pasakyti negalinti. Darbas buvo apsunkintas, nepavyko susitarti, bendravimas epizodiškas. VTAS vyriausioji specialistė K. S. 2021-07-22 vykusio atvejo vadybos posėdžio metunurodė, kad šeimoje rizikos faktoriai ne tik neišnyko, bet jų padaugėjo. Siūlė vykti S.O.gydytis į reabilitaciją arba galimybę apsigyventi Vilniaus miesto krizių centre. Moteriai kategoriškai atsisakius, specialistė pasiteiravo laikinojo prižiūrėtojo, ar jis sutiktų dar kurį laiką prižiūrėti E., kol bus iš naujo įvertinta vaiko situacija. Siūlė tęsti vaiko laikinąją priežiūrą ir intensyvinti pagalbos plano vykdymą tėvams. Aptariamame siūlyme nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) šeima priima pagalbą tik iš dalies.

27. Šios nutarties 24 – 26 punktuose aprašytos aplinkybės yra nurodytos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškime ir jo prieduose, aprašytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima prieiti išvadą, jog E. O. tėvų (apeliantų) aplinkoje nėra saugių gyvenimo ir ugdymo sąlygų: dėl dažno abiejų tėvų girtavimo kyla pavojus E. O. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas).

28. Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantas yra dirbantis, dirba pagal patentą, kiekvieną darbo dieną anksti ryte savo automobiliu važiuoja į darbą, grįžta tik vakare, todėl nevartoja alkoholio, jis nėra įrašytas į gydytojo psichiatro stebimų ir gydomų asmenų ir į priklausomybių ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitą. Apeliantė S.O.taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jos veiksmai 2021-05-13 galėjo sukelti realų pavojų jos dukros fiziniam ir psichologiniam saugumui, jos sveikatai ar gyvybei. Apeliantė dirba UAB „Nikadita“ valytojos – indų plovėjos pareigose, charakterizuojama teigiamai. Mano, kad teismui nebuvo pakankamų byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes pareiškėjo prašymas yra formalus ir subjektyvus, jame išdėstytos įvykio aplinkybės daugiausiai grindžiamos tik dėl 2021-05-13 įvykio, bet nėra įrodymų dėl nuolatinės dukros E. O. netinkamos priežiūros.

29. Spręstina, jog apeliantų pateikti papildomi dokumentai ir paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos ir pareiškėjo prašyme bei jo prieduose išdėstytomis aplinkybėmis įrodytos išvados, kad vaikas buvo pagrįstai paimtas iš jų. Būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Kaip nurodyta aptartame motyvuotame siūlyme,pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies.Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantai nepateikė pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

30. Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo– atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

31. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, jog byloje įrodytas pagrindo paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, įtvirtinto CK3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį visą ar iš dalies panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti apeliantųS. O. ir M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-12 nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-12 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.