Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-07 · Byla Nr. N1-331-1140/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-07
Bylos Nr.
N1-331-1140/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43142-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. U.
Nukentėjusysis
V. A.
Advokatai
Juta Kareivė, Kristina Adomavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-331-1140/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43142-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.11.3; 1.1.11.12; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Linai Erlickienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajai E. U., jos gynėjai advokatei Jutai Kareivei, kaltinamosios atstovei pagal įstatymą K. Š.,

nukentėjusiosios V. A. įgaliotajai atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. 2021 m. gruodžio 13 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos laiptinės trečio aukšto aikštelėje, viešoje vietoje, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra be aiškios priežasties stūmė rankomis nepilnametę V. A. į aikštelėje stovėjusį dezinfekcinio skysčio staliuką ir, sugriebusi, parvertė ją ant grindų, bei rankų nagais draskė V. A. plaukus, kaklą, veidą, padarydama jai nubrozdinimus veido ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvą dešinėje pėdoje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sugadino svetimą turtą – V. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7 Plius“ (modelis A1784), 200 eurų vertės, kuris buvo V. A. galinėje kelnių kišenėje, taip padarydama nukentėjusiajai bendrą 200 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamoji E. U. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad buvo šeštadienio vakaras. V. A. su draugėmis šventė savo gimtadienį, jos darė „live“ transliaciją viešai facebook‘e. Ji įsijungė pažiūrėti ir išgirdo savo vardą ir pavardę, išvadinta negražiais, necenzūriniais žodžiais. Ji buvo apšmeižta viešai. Tuo metu suėmė pyktis, bet ji nieko nesakė ir nerašė. Buvo ruduo, galėjo būti gruodžio mėnuo, tikslios datos nepamena, buvo pirmadienis, galėjo būti gruodžio 13 d., kai mokyklos koridoriuje ją pamačius, išeinančią iš kabineto, sukilo pyktis, ir, priėjusi, ją pastūmė. Tuomet jos susikibo viena kitai. Ji V. puolė, jos stumdėsi, taip ir atsirado tie įbrėžimai. Jos seniau buvo draugės. Draugystė baigėsi, kai iš draugių sužinojo, kad prie jos V. gera, o už nugaros negražiai apie ją kalbėdavo. Tuo metu ji nusprendė draugystę nutraukti, jokių kontaktų, bendravimų, taip viską palikti. Bet per tą laiką iš svetimų girdėdavo, kad ji apie ją negražiai kalba, nors ji į V. reikalus visai nesikišo. V. tuomet buvo su keliomis draugėmis. Ji pribėgo ir V. pastūmė, ji atsitrenkė į stalą. Tuomet atsistojo ir abi kibo viena kitai. Konfliktas truko apie minutę. Jas išskyrė mokytoja. Mokytoja priėjo ir jos atsitraukė. Mokytoja lyg ir pasakė: „ką čia darot, mergaitės“, nepamena tiksliai. Nukentėjusioji nusibraižė matyt nuo nagų, bet specialiai niekas nesidraskė, netyčia. Konfliktinių situacijų ji taip nesprendžia, tai pirmas kartas. Dažniausiai susitinka, pasikalba, išsikalba ir išsiskirsto. Ji stengiasi į tokius dalykus kaip muštynės nesivelti, nes tai yra žema. Tuo metu neišlaikė kantrybė. Tuo metu šalia buvo ir kiti moksleiviai. Tuo metu, kai ji ėjo link V., kiti moksleiviai tiesiog vaikščiojo, ėjo link kabinetų, bet, kai jos pradėjo kibti viena kitai, nematė, ar kas žiūrėjo. Kai pradėjo muštis, tikriausiai kiti stebėjo. Gal ir galėjo būti, kad telefonas dužo, kai ji V. pastūmė. Bet iš draugių žino, kad jos telefonas iš anksčiau buvo sudaužytas. Galėjo ir nuo jos veiksmų būti sugadintas telefonas. Viskas vyko pertraukos metu. Tos patalpos, kur vyko susidūrimas, yra filmuojamos. Kad filmuojama ir mato kiti, ji tuo metu nepagalvojo. Pasielgė negerai, tuo momentu negalvojo apie tai. Toks jos elgesys netinkamas, kitą kartą taip nesielgtų. Yra girdėjusi apie elektroninę policija, kur galima pranešti, jei socialiniuose tinkluose yra šmeižtas. Tuo metu apie tai nepagalvojo. Su mama nekalbėjo, su ja nebandė spręsti šios problemos. Civilinis ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos yra per daug, atsižvelgiant į tai, kad ir jos emocinė būklė buvo ne kokia, adekvati suma būtų 100-200 eurų. Gyvena su mama, tėtis gyvena atskirai, mama ją išlaiko. Vasarą, nuo birželio mėn. pabaigos, dirbo restorane M., jos pajamos buvo nedidelės, apie 300-350 eurų per mėnesį. Gailisi dėl savo veiksmų. Jei dalyvautų nukentėjusioji V., jos atsiprašytų. Su V. po įvykio daugiau nebendravo. Tik iš kitų girdėjo, jog V. ir toliau ją šmeižia, kad ji blogai mokosi. Jos nesusitinka, stengiasi jos vengti, V. – taip pat.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, nes kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamosios gynėja ir jos atstovė pagal įstatymą, taip pat nukentėjusiosios įgaliota atstovė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. U. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Mokyklos pastatas trijų aukštų, stovi galais į vakarų ir rytų pusę, bei į pietų ir šiaures. Įėjimas iš šiaurines pusės. Palipus laiptais ir atidarius stiklines duris, pro jas einama į pietų pusę, ten yra atvira erdvė – patalpa. Šioje patalpoje pasukus į rytus, yra laiptai, jais užlipama į trečią aukštą. Sustojus trečiame aukšte palei pietų sieną stovi medinis stalas. Šalia stalo į rytų pusę yra durys. Apžiūrėjus šią vietą, joje grumtynių požymių nepastebėta (I t., b. l. 14-16).

Nukentėjusioji V. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d., mokykloje, išėjus iš pirmos pamokos, išgirdo visokius negražius žodžius. Žodžius sakė E., jie buvo skirti jai. Ji atsisuko, E. ją pastūmė, ji atsitrenkė į stalą. Kišenėje turėjo telefoną, jis visiškai sudužo ir nebeveikė. Visko gerai nebepamena, bet jos susikibo ir tada jas išskyrė jos geriausia draugė S. ir matematikos mokytoja. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Gal ji žinojo, kokioje ji pamokoje ir jos laukė. Tik išėjus iš kabineto – 316, 3 aukšte, ji jau laukė. Negali sakyti, kokius žodžius išgirdo. Tai buvo įžeidinėjimai – net negalėtų jų pakartoti. Ji tik spėjo atsisukti ir E. iš karto ją pastūmė. Kai išgirdo visus žodžius, ji atsisuko ir ji jau buvo šalia jos ir ją nustūmė. Mano, kad stūmė dviem rankomis, bet tiksliai nepamena. Nepamena, už kurios vietos ją stūmė (parodo nuo pečių iki liemens). Toje vietoje, kur ją stūmė, nieko nepajuto. Ji atsitrenkė į stalą, kuris buvo prie fojė sienos, ant jo buvo padėtas dezinfekcinis skystis. Į stalą atsirėmė nugaros dalimi po juosmeniu. Iš streso nieko nepajautė. Kai atsitrenkė, ji stovėjo. Tokiose situacijose ji nieko neatsimena. Pradeda atsiminti, kai matematikos mokytoja jas išskyrė, jos buvo ant žemės, jos veidas buvo visas subraižytas. Mokytoja kvietė eiti pas socialinę darbuotoją ir jos nuėjo. Kai jas išskyrė, E. išėjo. Mokytojai sakė, kad jai nereikia pas socialinę ir tada S. jai padavė telefoną. Tada pamatė, kad jis sudužęs, beveik perlaužtas per pusę. Veidas, apačia, buvo sudraskyti su nagais. Buvo sudraskyta ant dešinio skruosto ir kaklo dešinė pusė. Liko kraujo įsrūvos – kaip mėlynė. Buvo nuotraukos, nes policija nufotografavo. Po to dar fotografavo namuose, nes buvo raudonas priekis – kaklas, krūtinė. Dar buvo ištinusi dešinė koja (parodo pėdos viršų), važiavo pas gydytoją. Kai nuėjo pas socialinę pedagogę, ji iš karto jas nuvedė pas direktorių ir pavaduotoją. Prie direktoriaus, pavaduotojo ir socialinės pedagogės, iš E. dar sulaukė įžeidinėjimų. Paties įvykio metu nieko nepajuto. Kai atslūgo, nusiramino ir laukė policijos, tada pajuto skausmą – dešinės kojos pėdos viršuje, skruoste ir kakle – perštėjo nuo įbrėžimų. Kol laukė policijos, pėdos skausmą įvertintų kokiais

6 balais iš 10, bet kitas dienas tikrai baisiai skaudėjo – skausmas pastiprėjo, jį įvertintų 8 balais. Perštėjimas praėjo greitai, įvertintų 3-4 balais. 2-3 dienos ir pranyko, tik prausiantis skaudėjo – įvertintų gal 6-7 balais. Didžiausia emocija, ką jautė įvykio metu, jai buvo gėda prieš mokinius, mokytojus, savo mamą, kad į tokią situaciją įvėlė. Prieš E. nieko nejautė. Nemoka įvardinti, bet kam šito reikėjo. Dėl kojos į mokyklą nėjo dvi savaites, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimą. Dėl kojos reikėjo naudoti tepalą, buvo smarkus sumušimas. Tiksliai nepamena, kaip buvo sumušta koja. Jos buvo ant žemės, tai gal kažkaip susitrenkė, bet matė kiti žmonės. Kadangi viskas vyko po jos pamokos, tai matė visi jos klasiokai, o E. atėjo su drauge. Geriausiai viską matė jos draugė S. S.. E. atėjo su D. Š.. Taip pat matė matematikos mokytoja V. P.. Fojė buvo kamera, todėl ji tikrai turėjo viską užfiksuoti. E. kartojo, kad ji taip pasielgė, nes šeštadienį – gruodžio 11 d., per draugės „live“ transliaciją, jai nepatiko, kad ji kažką pasakė. Nelabai prisimena, ką ji darė įvykio metu, bet mano, kad E. trenkė atgal. Nežino, kur jai pataikė. Ji mano, kad telefonas sudužo, kai trenkėsi į stalą. Telefonas buvo galinėje kelnių kišenėje, todėl nuo to smūgio jis truputį perlinko, nes su ta dalimi ji atsitrenkė. Stalas buvo ne kaip mokyklinis suolas, o paprastas standartinis stalas – jo išmatavimai mažesni negu mokyklinio. Draugė telefoną atnešė kartu su jos kuprine, todėl mano, kad jį rado prie stalo. Ji jos nepaklausė. Telefoną pirko 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, jai atrodo, mokėjo 260 eurų. Iki įvykio telefonas nebuvo sudaužytas, viskas buvo gerai. Prieš kelias dienas buvo pasikeitusi bateriją. Po įvykio iki šios dienos su E. nebendravo. Jos nei viena nesusisiekė. Būna, kad su E. prasilenkia per pertraukas ir viskas. Po šio įvykio vengia su kuo nors bendrauti, blogai jautėsi. S. buvo atėjusi pas ją, ir sakė, kad ji, bandydama jas skirti, trenkė E. iš kurpinės. S. sakė, kad tada, kai jos gulėjo ant žemės, valytoja darydama duris pataikė E.. Jeigu E. jos atsiprašytų, ji jai atleistų. Joms nereikia tų pykčių, kad paskui užgauliotų, įžeidinėtų. Nelaiko jokio didelio pykčio. Jeigu E. atlygintų žalą dėl telefono, ji sutinka taikytis ir nutraukti bylą. Telefonas buvo Iphone 7+. Telefonas buvo naudotas. Skelbimuose rado, kad žmogus mažai naudojo telefoną ir jį parduoda. Kai mokykloje prasilenkia su E., ji stengiasi nusukti akis, kad nebūtų jokio kontakto. Vieną kartą, kai ji ėjo su savo klasioke D. Š., pradėjo juoktis, tai suprato, kad apie ją kalba. Šiaip eina ir praeina viena pro kitą. Nėra taip, kad ji jos bijotų. Saugiai jaučiasi, gali ir apsiginti. Nežino, kas galėtų patvirtinti, kad iki įvykio jos telefonas buvo geros būklės. Galėtų mama, brolis, S.. E. nepatiko, kad ji kažką pasakė. E. taip pasakė po viso įvykio, prie direktoriaus ir pavaduotojo. Nelabai atsimena, ką tuo metu galvojo, kodėl ją užsipuolė. Mano, kad negalvojo. Tarp jų su E. yra buvę visko – buvo ir susipykusios, buvo ir geriausios draugės. Dar 2021 m. vasarą draugavo, kartu ėjo pasiimti telefoną, bet vasarą nutraukė bendravimą, nes susipyko dėl draugių. Anksčiau su E. nėra buvę atvejų, kad būtų panaudotas smurtas (I t., b. l. 62-65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G1869/2021(04) matyti, kad V. A. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai veido ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruva dešinėje pėdoje. V. A. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. A. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai (I t., b. l. 36).

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikto, vaizdo stebėjimo kamera padaryto, vaizdo įrašo matyti, kaip E. U. įvykdė nusikalstamą veiką (I t., b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. A. parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d., apie 08.53 val., į jos mobilųjį telefoną paskambino, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pavaduotoja, tačiau ji negalėjo į skambutį atsiliepti. Po kiek laiko pas ją į namus atvyko vyresnioji dukra S. F., kuri jai pranešė, kad gimnazijoje kažkas primušė jos seserį V.. Jai nuvykus į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, jos laukė V., bei kiti mokyklos darbuotojai, kurie jai paaiškino, jog mokykloje buvo užpulta jos dukra ir sumušta. Pasiteiravus dukros kas jai nutiko ši jai paaiškino, jog pasibaigus matematikos pamokai, ji išėjo į koridorių ir tenai sutiko kitą merginą, vardu E.. Kaip pasakojo jos dukra, E. nieko nelaukusi ją užsipuolė, kitų klasiokų bei mokytojų akivaizdoje ją visokiais žodžiais iškeikė, po to ją pastūmė, ši atsitrenkė į stalą. Vėliau E. suėmė jos dukrai už plaukų ir juos pešė. V. taip pat gynėsi, ji su E. susikibo bei abi jos pargriuvo ant žemės ir grūmėsi. Kiek suprato iš V. pasakojimo, merginas išskyrė ir muštynes nutraukė, matematikos mokytoja bei kiti klasės draugai. Grumtynių metu E., V. nubraižė kaklą, veidą bei sugadino jos mobilųjį telefoną iPhone 7+, kurio vertė apie 200 eurų. Po šio įvykio jos dukra taip pat skundėsi, kojos skausmais, eidama ji raišuoją (I t., b. l. 87-90). Liudytoja S. A. papildomai parodė, kad įvykio dieną, kai buvo sumušta jos dukra V., grumtynių metu buvo sugadintas nepataisomai ir jos telefonas. Ji jį gali pateikti apžiūrai. Iš dukros pasakojimo suprato, kad ji savo telefoną turėjo kelnių užpakalinėje kišenėje, o grumtynių metu, kai buvo parversta ant grindų, galimai tuo metu jai ir sudužo telefonas. Tiesa dukra jai sakė, kad ją, ta mergina, pradžioje mokyklos koridoriuje pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į stalą, bet negali pasakyti, kur yra mokyklos koridoriuje tas stalas. Dėl to atsitrenkimo į stalą galėjo sudūžti jos dukros telefonas ir dėl grumtynių, kurių metu ji buvo parversta ant žemės. Ji, kai atvyko dukros pasiimti iš mokyklos, tada V. jai ir parodė, kaip buvo sugadintas jos telefonas. Dukrai telefoną ji buvo pirkusi 2021 m. kažkur balandžio mėnesį pagal skelbimą iš žmogaus. Už jį mokėjo 260 eurų. Kadangi telefonas nusidėvėjo, tad jo žalą ji vertina dabar 200 eurų, kurią ir nurodė pirmoje apklausoje. Ji teiks ieškinį byloje dėl telefono sugadinimo. Dukra minėjo, kad ji išėjo iš matematikos pamokos ir tada koridoriuje viskas ir prasidėjo. Šitą įvykį matė ir dukros klasiokė S. S., kuri galėtų būti panašaus amžiaus kaip ir jos dukra. Daugiau apie įvykį, kas buvo ir ar matė kaip konkrečiai buvo sužalota jos dukra galės pasakyti ji pati. Dar nori pasakyti, kad po įvykio ji dukrą nuvežė į gydymo įstaigą. Ji tepė V. sumuštas vietas su tepalu, kad greičiau užgytų, nes buvo raudoni įdrėskimai jai ant veido, kaklo ir krūtinės. Dar dukra sunkiai vaikščiojo ir jai skaudėjo koją. Dar papildomai, galės atsiųsti foto nuotraukas pridėjimui prie bylos, kaip jos dukra atrodė po įvykio, praėjus keletai valandų, nes tada jau jai atsirado sužalojimo žymės ant kūno. Konflikto priežastis kiek žino buvo, kad mergaitės susipyko dėl vaizdo įrašo ir dėl to buvo sumušta jos dukra. Šiuo metu jos dukra lankosi pas psichologą, po įvykio jai buvo nupirkti žolelių raminamieji vaistai, nes ji patyrė ne tik sužalojimus, bet ir didžiulį stresą (I t., b. l. 93-96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d., ryte, apie 08.46 val., pasibaigus matematikos pamokai, iš klasės pirma išėjo visi mokiniai, po to išėjo ir ji. Rakinant klasės duris pastebėjo, kaip koridoriuje, stovi dvi merginos, viena iš jų kuri buvo tamsesnė, rankomis buvo sugriebusi V. A., kurią vėliau parvertė ant žemės ir ją draskė už plaukų, kaklo bei veido. Jai priėjus prie merginų, viena iš jų, ta kuri buvo tamsesnė, nustojo mušti V. ir nuėjo į šalį kaip niekur nieko. V. atsistojus nuo žemės, pastebėjo, jog jos kaklas ir veidas yra nubraižytas. Mergina jai rodė, kad jos telefonas yra sudaužytas. Tokiu merginų elgesiu ji buvo pasipiktinusi, ji buvo išsigandusi bei bijojo, kad merginos besimušdamos nenukristų nuo laiptų. Visą šį įvykį matė V. A. klasės draugė S., o kiti moksleiviai ar matė ar ne ji tikrai pasakyti negali, nes tuo momentu buvo labai išsigandusi (I t., b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. R. parodė, kad ji pažįsta tiek E. U., tiek V. A.. Jos jai abi yra pažįstamos, kartais susitikusios bendrauja, tačiau nėra jų santykiai su jomis nei labai draugiški nei konfliktiniai. Gali pasakyti, kad ji 2021 metų gruodžio 11 dieną, eidama kartu su savo mama, dienos metu, netoli N. A. knygyno, kurio tikslaus adreso dabar nepasakys, rado ant šaligatvio pamestą telefoną. Aplink žmonių tuo metu nebuvo. Jos dėmesį atkreipė tai, kad baltame sniege gulėjo juodos spalvos telefonas, tad ji jį ir paėmė. Jai pakėlus telefoną nuo sniego, ji pamatė, kad ekranas šviečia, telefonas nebuvo išsikrovęs. Telefono ekrane atpažino V., jos asmeninę nuotrauką, tad iškart nieko nelaukdama iš savo mamos telefono paskambino V. pranešti, kad rado pamestą jos telefoną. Nori pasakyti, kad, kai rado V. priklausantį telefoną ir jį pakėlė nuo žemės, jis buvo visas sudužęs, t. y. telefono ekrano stiklas buvo visas suaižėjęs. Ji atkreipė dėmesį tik į telefono ekraną, bet neatkreipė dėmesio ir dabar negali pasakyti kokia buvo situacija telefono nugarinės dalies. Telefonas neturėjo ant ekrano jokio apsauginio dėklo ar užverčiamos knygutės, kaip kiti telefonai, kad turi ir jo ekranas buvo ne šiaip sau sudužęs, bet visiškai visas suskilęs į daugybę mažų stikliukų, vietomis net stiklo šukelės buvo iškritusios. Jos rastas telefonas buvo iPhone, bet nepasakys koks jis, gal 8, bet gali ir suklysti modelį. Po telefono radybų ji iškart paskambino V. ir ji labai greitai, atėjo jį iš jos pasiimti. Ji labai apsidžiaugė, kai ji jai grąžino telefoną. Apie tai kokios būklės ji rado telefoną V. jai nieko nesakė ir ji jai nieko nesakė, taip tiesiog išsiskirstė ir viskas. Paskui, praėjus kelioms dienomis ji išgirdo iš V. kitų draugių, kad ji mokykloje susimušė su E. ir, kad tų muštynių metu V. buvo sugadintas jos telefonas. Ji pati su V. tikrai nebendravo po įvykio mokykloje, o ir pati tuo metu nebuvo atėjusi į mokyklą ir tų grumtynių nematė. V. draugės, kurios jai papasakojo apie įvykį, jai per telefoną rodė nuotrauką (kurią jos buvo pačios pasidariusios sau), kaip atrodė V. telefonas po įvykusių grumtynių su E.. Tos merginos V. telefono nuotrauką rodė jai per programėlę „snapchat“, bet gali pasakyti ir patikinti, kad jis buvo lygiai toks kokį ji rado jį sudužusį gatvėje ir tai buvo tas pats V. telefonas, kurį ji rado. Ji iškart pagalvojo, kad V. tikrai meluoja, kad jį sudaužė E., nes ji V. radusi tokį jos telefoną perdavė, jis atrodė lygiai taip pat, kaip tos merginos parodytas telefonas nuotraukoje po įvykio. Nori pasakyti, kad tikslią telefono radimo dieną ji žino, nes telefone turi susirašinėjimą su V., kad ji ateitų pasiimti savo telefono, bet neturi pasidariusi jos telefono nuotraukos, kokį ji jį sudaužytą tą dieną rado. Kas dėl tų merginų, kurios jai parodė, kaip V. telefonas atrodė po grumtynių su E., tos nuotraukos taip pat neturi, nes iš programėlės ji labai greitai dingsta ir jos išsisaugoti nėra galimybės. V. yra linkusi meluoti ir pagražinti situaciją savo naudai, o čia jai buvo labai palanki proga dėl savo telefono sudaužymo apkaltinti, kitą, nekaltą žmogų (I t., b. l. 118-121).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad ji yra E. U. draugė, jos kartu mokosi toje pačioje klasėje. Prisimena, kad buvo pirmadienis, bet neprisimena koks buvo mėnuo ir diena. Po pamokos, jos su E. išėjo iš klasės ir einant koridoriuje ji netikėtai pamatė V., kurios pavardės nežino. E. specialiai V. mokykloje neieškojo. Gerai neprisimena, bet lyg ir Viktorija ėjo viena, kartu su ja nėjo niekas šalia. Kadangi buvo pertrauka, tad koridoriuje, aplink buvo ir daugiau moksleivių. Iš pradžių ji nesuprato, bet vos pamačiusi E., V., atsisuko į ją, perdavė savo kuprinę, telefoną ir iškart nuėjo prie V. ir ją pastūmė. Jau ryte, vos tik atėjus į mokyklą E. buvo susierzinusi, pasakojo, jai, kad V. per tiesioginę transliaciją, per socialinius tinklus apšmeižė ją, o ji dėl to labai įsižeidė ir supyko ant V.. Kaip sakė vos pamačiusi V., ji nuėjo prie jos, su savo abiem rankomis pastūmė ją, laikydama rankas kažkur ties krūtine V., tada V. atsitrenkė į tokį nedidelį staliuką, kuris buvo koridoriuje. Pastūmimas buvo gana stiprus. Po to jos čiupo abi viena kitai į plaukus ir abi iš tos inercijos nukrito ant grindų. Iš pradžių ant grindų gulėjo V., o ją užgulusi buvo E., paskui jos apsikeitė vietomis, bet dar tebegulėjo ant grindų. Jos nepaleido viena kitos plaukų ir su nagais gal ir galėjo viena kitai įsidrėksti. Jai labiau atrodė, kad jos tiesiog susikibusios laikosi viena į kitą ir nepaleidžia. Tai nebuvo, kad E. akivaizdžiais mostais užsimotų ir trenktų V.. Tas jų susikibimas ko gero netruko nei vienos minutės, nes labai greitai prie jų priėjo matematikos mokytoja, V. P. ir išskyrė merginas. Ji V. dorai ir nematė ar buvo jai kažkokių žymių ant veido po grumtynių ar ne, nes jos su E. iškart nuėjo į kitą pamoką, o mokytoja išėjo su V.. Paskui pamokos eigoje mokyklos pavaduotoja išsikvietė iš pamokos E.. Iki E. išėjimo iš pamokos ji matė, kad E. ant veido buvo toks nedidelis įdrėskimas nuo grumtynių. Ji mano, kad ir jos draugė E. yra, bet ji galėjo gražiuoju išsiaiškinti santykius su V., jai atrodo negražu, kai visiems matant merginos mokykloje mušasi. Kas dėl V. telefono gali pasakyti, kad iš nuogirdų girdėjo, kad O. rado pamestą ir sudaužytą V. telefoną dar anksčiau nei įvyko šitas incidentas mokykloje. Dar O. sakė, kad ji buvo su savo mama, kai rado sudaužytą V. telefoną. V. galimai norėjo pasipelnyti dėl šito įvykio. Kai pradžioje E. užsipuolė V., ji nematė, kad V. turėtų su savimi savo rankoje telefoną. Gal V. telefoną laikė kišenėje, bet ji jo tikrai nematė. Tas stalas mokyklos koridoriuje yra gal kokio 1 metro aukščio, ji kai atsistoja, stalas jai yra kažkur ties juosmeniu, bet ji yra gana aukšta, jos ūgis 1,84 cm. Su V. jos taip pat ankščiau buvo draugės, bet nustojo bendrauti. Nebuvo taip, kad ji su V. susipyko, tiesiog po truputį trūko ir nutrūko jų bendravimas ir tiek. E. irgi buvo draugės su V., bet jos turėjo tarpusavio nesutarimų, todėl ir susipyko (I t., b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad ji įvykio dienos ir laiko neprisimena, prisimena, kad tai buvo pirmadienis. Pasibaigus pirmai pamokai, ji su V. A. išėjo iš klasės, jos yra klasiokės. Tik išėjus iš klasės, ji tarpduryje truputį keliais žodžiais pradėjo kalbėti su kita mergina. Netrukus išgirdo riksmus ir atsisukusi pamatė, kaip E. U. atėjo prie V.. E. savo abiem rankomis kažkur ties krūtine pastūmė V.. V. ant pečių turėjo savo kuprinę, o jos telefonas buvo jos kelnių, galinėje kišenėje. Per pirmą pamoką matė, kad V. naudojosi savo Iphone mobiliuoju telefonu, kuris yra visas juodos spalvos. Ji matė, kad V. telefonas truputį kampe buvo įskilęs, bet tikrai veikiantis ir nesudaužytas. Kai E. pastūmė V., ji atsitrenkė į stalą, kuris buvo padėtas koridoriuje, o ant stalo buvo padėtas dezinfekcinis skystis. Tas stalas tikrai yra nedidelis, jo aukštis galėjo būti jai kažkur ties klubais. Ji yra 1,74 ūgio, o V. yra tokio pat ūgio kaip ir ji, gal tik 2 centimetrais aukštesnė. V. viena atsitrenkė į stalą. Pastūmimas ir atsitrenkimas į stalą tikrai labai stiprus jai atrodė. Po to smūgio ji pati labai išsigando ir nelabai atsimena, paskui tik pamatė, kad jos abi, įsikibusios viena į kitą, gal į plaukus, tiksliai nežino, nukrito ant žemės, prie stalo. Ji nuo jų buvo 1,5 metro atstumu. Tada iškart bandė E. atėjusi atitraukti nuo V., bet kaip tik tuo pačiu metu atėjo matematikos mokytoja V. P.. Ta vieta, kur merginos grūmėsi, prie stalo, yra valytojos kabinetas. Valytojos kambariuko durys buvo praviros, o paskui kol merginos grūmėsi, valytoja išeidama iš savo kambariuko kliuvo joms su durimis. Kliuvo V. į galvą su durimis, bet tai ne smūgis buvo, o durų atsirėmimas, nes po to valytoja iškišo galvą ir pažiūrėjo, kas čia vyksta. Pats įvykis truko labai greitai, gal kokį 20 sekundžių. E. užsipuolė V. be žodžių, jos prieš tai nekonfliktavo ir nekalbėjo. Tik kaip sakė išgirdo riksmą, tai E. šaukė ant V. ir iškart ją pastūmė. Ji matė, kaip ant grindų gulėjo V., o ją užgulusi buvo E.. E. su rankomis brėžė V. per veidą. Po visko, kai merginos buvo išskirtos, ji, V. ir matematikos mokytoja nuėjo pas socialinę darbuotoją. Einat pas socialinę darbuotoją, t. y. lipant iš trečio aukšto, kažkur ties antru aukštu, V. sugalvojo išsitraukti savo telefoną iš kišenės. Ji ketino apie įvykį pranešti savo mamai. Tada pamatė kaip V. telefonas yra truputį perlinkęs ties viduriu. Telefono priekinė ekrano dalis buvo visa sutrupėjusi, suaižėjusi. Ji mano, kad telefonas sudužo dėl to stipraus pastūmimo į stalą. V. veidas po įvykio buvo visas paraudęs ir nubraižytas, matėsi raudonos žymės ant viso veido ir kaklo. Apie, tai, kad V. telefonas iki šito įvykio buvo pamestas ar sudaužytas ji nieko nežino ir negali nieko pasakyti. Paskui po įvykio šiek tiek aprimus V. ir jai, nes iš tikro tiek ji tiek ji patyrė didelį stresą ir išgąstį. Jai E. elgesys pasirodė šlykštus, kad ji šitaip užsipuolė V.. Tačiau V. ir E. konflikto priežasties ji nežino ir negali įvardinti. Su V. jos bendrauja mokykloje ir klasėje. Po pamokų jos nesusitinka (I t., b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. ryte, po 9 val., jai paskambino (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė darbuotoja ir prašė jos atvykti į gimnaziją. Nuvykus į gimnaziją, mokyklos darbuotojai jai paaiškino, kad mokykloje įvyko incidentas, jos dukra E. susimušė su kita mergaite. Kiek iš mokyklos darbuotojos suprato, kad jos dukra, koridoriuje pastebėjusi draugę V., priėjo prie jos ir ją pastūmė, kuri atsitrenkė į stalą. Vėliau abi merginos buvo įsikibusios viena kitai į plaukus. Jos dukra V. stūmė dėl to, kad V. ją užvakar viešoje erdvėje per „laivą“, stebint kitiems asmens ją išvadino negražiais žodžiais (I t., b. l. 147-149).

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios E. U. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios E. U. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nukentėjusiosios V. A., liudytojų V. P., S. A., O. R., D. Š., S. S. duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje, įvykio vietos stebėjimo kameros vaizdo įraše, asmens apžiūros, kitų objektų apžiūros protokole ir kt. užfiksuoti duomenys. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. U. neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gimnazijos laiptinės trečio aukšto aikštelėje, be aiškios priežasties stūmė rankomis nepilnametę V. A. į aikštelėje stovėjusį dezinfekcinio skysčio staliuką ir, sugriebusi, parvertė ją ant grindų, bei rankų nagais draskė V. A. plaukus, kaklą, veidą, padarydama jai nubrozdinimus veido ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvą dešinėje pėdoje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. A.nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino svetima turtą – V. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo V. A. galinėje kelnių kišenėje. Dėl kaltinamosios veiksmų aplinkiniai (kiti mokiniai, mokytoja) buvo išgąsdinti, patyrė šoką, stresą, buvo sutrikdyta jų įprastinė veikla.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad E. U. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamosios veiksmų pusė, atsižvelgus į jos veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydama baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamoji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamosios veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyta, jog nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroras prašo kaltinamąją E. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.

Kaltinamoji E. U., būdama nepilnametė, neteista, administracine tvarka nebausta, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji šiuo metu mokosi N. A. Ramučių gimnazijos 4 klasėje, charakterizuojama teigiamai (I t., b. l. 166-168). Teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė, jog norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios.

Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltinamąją charakterizuojančių duomenų matyti, jog kaltinamosios E. U. nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, galima daryti išvadą, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl E. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jai skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 30-31), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. A. iš kaltinamosios E. U. (I t., b. l. 76-78). Nurodoma, jog nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų teko lankytis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, kur, apžiūrėta, buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Sužalota koja skaudėjo apie savaitę laiko, teko dėti šaldančius kompresus, buvo tepama Diclac geliu, Perskindol Activ geliu, kvitų neišsaugojo, už vaistus mokėjo 14,91 Eur. Įvykio metu patyrė stresą, išgąstį ir pažeminimą, buvo sužalotas veidas, žymės matėsi tam tikrą laiką, teko gerti žolelių raminamuosius vaistus, vieną kartą lankytis pas psichologę, savaitę laiko nelankė mokyklos, buvo atleista nuo pamokų, po įvykio patyrė nesaugumo jausmą, prarado pasitikėjimą aplinkiniais.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Kaip minėta, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors šiuo metu byloje ir nėra duomenų apie nukentėjusiosios kančių tęstinumą, tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. A. dėl kaltinamosios veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų, tai patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1869/2021(04) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. A. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai veido ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruva dešinėje pėdoje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiosios patirti išgyvenimai būtų sukėlę jai ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes. Kaltinamoji, būdama nepilnametė, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu jau yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinio lavinimo mokykloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant atlyginti priteistą neturtinę žalą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 100 Eur per mėnesį, likusi ieškinio dalis atmestina (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys liudija, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, nepilnametei nukentėjusiajai V. A. buvo skirta atstovė advokatė Kristina Adomavičienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. APD-2022-08579, iš kurios matyti, kad už V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 452,44 Eur išlaidas (II t., b. l. 45-47). Spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, nors šiuo metu jau yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinio lavinimo mokykloje, yra išlaikoma mamos, pastovių pajamų negauna (vasaros atostogų metu dirbo), jokių duomenų apie kaltinamosios turimą turtą byloje nėra, taip pat į tai, kad atstovą advokatą nukentėjusiajai skyrė teismas, o atstovo advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompiuterinės laikmenos su nepilnametės nukentėjusiosios apklausa bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktu vaizdo ir garso įrašu, prisegti prie bylos I tomo viršelio, 2 vnt., paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; mobilusis telefonas „iPhone7+“, 2022 m. sausio 4 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžintas saugoti S. A., paliktini neribotai S. A. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 302-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. U., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirti E. U. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kaltinamajai E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. U. priteisti nukentėjusiajai V. A. atlyginti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinę žalą. Priteistą 400 Eur sumą išdėstyti mokėti dalimis 4 (keturiems) mėnesiams, mokant per mėnesį po 100 Eur.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajai V. A. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios E. U. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompiuterines laikmenas (2 vnt.) su nepilnametės nukentėjusiosios apklausa bei „N. A. Ramučių“ gimnazijos pateiktu vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; mobilųjį telefoną „iPhone7+“, 2022 m. sausio 4 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžintą saugoti S. A., palikti neribotai S. A. nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

T. G. Bunikienė