- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- PK-27-288/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00004-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Civilinis ieškovas
- A. J.
- Kaltinamasis
- V. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Aušrai Volkavičienei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui S. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J., jo įgaliotiesiems atstovams advokatei Kristinai Česnauskienei ir advokato padėjėjui Ratiliui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis du suaugusius vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J. nukentėjusiojo kaltinamas tuo, kad 2015-05-15 nuo 11.15 val. A. J. su benzinine žoliapjove šienavo žolę savo sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. J. ir pradėjo specialiu purkštuvu chemikalais purkšti vaismedžius. Pareiškėjui šienaujant sklypo teritoriją ties sklypų riba, V. J. specialiai priėjo toje vietoje prie sklypo ribos esančio medžio (trešnės) ir aukščiau jį pakėlęs pradėjo stipriai purkšti pakreipęs šonu purkštuvą ir siekdamas, kad ant A. J. patektų purškiamų medžiagų. Kadangi tuo metu sklypo pusės nuo V. J. pūtė vėjas, asmenis skyrė tik apie 2 m atstumas, todėl ant medžių purškiami chemikalai krypo ir į pareiškėjo pusę. Jam paprašius baigti purkšti chemikalus, V. J. atsainiai mostelėjo ranka palei lytinius organus, pasakė necenzūrinį žodį ir padidino purškiamų chemikalų srovę. Dėl šių sąmoningų neteisėtų V. J. veiksmų pareiškėjas nespėjo laiku atsitraukti saugiu atstumu, chemikalai pateko į akis ir kvėpavimo takus. Pajutęs neigiamus simptomus: akių ir gerklės perštėjimą, A. J. nuėjo iš karto į namus praustis vandeniu. Vėliau pats nuvyko automobiliu į netoliese esančią, kliniką pas šeimos gydytoją. Jis buvo pasiųstas į Kauno Klinikų priėmimą, kur jį vežė jau namo grįžusi sutuoktinė. Kauno klinikose atlikus medicininius tyrimus, apžiūrėjus medikams, buvo nustatytas apsinuodijimas chemikalais. Dėl apsinuodijimo jį pykino, todėl buvo lašinama lašinė. Dėl streso, emocinės įtampos buvo padidėjęs kraujospūdis, todėl buvo skirti medikamentai Captopril. Be to, jis buvo nusiųstas į akių kliniką ir akių gydytojo buvo nustatyta, kad chemikalais pažeistos akys, t. y. nustatytas abiejų akių ragenų 1 laipsnio cheminis nudegimas, t.y. 2015-05-15 A. J. buvo sutrikdyta sveikata - padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kaltinamasis V. J. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo skundu, kuriame jis nurodo, jog 2015-05-15 nuo 11.15 val. A. J. su benzinine žoliapjove šienavo žolę savo sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vėliau gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. J. ir pradėjo specialiu purkštuvu chemikalais purkšti vaismedžius. Pareiškėjui šienaujant sklypo teritoriją ties sklypų riba, V. J. specialiai priėjo toje vietoje prie sklypo ribos esančio medžio (trešnės) ir aukščiau jį pakėlęs pradėjo stipriai purkšti pakreipęs šonu purkštuvą ir siekdamas, kad ant A. J. patektų purškiamų medžiagų. Kadangi tuo metu sklypo pusės nuo V. J. pūtė vėjas, asmenis skyrė tik apie 2 m atstumas, todėl ant medžių purškiami chemikalai krypo ir į pareiškėjo pusę. Jam paprašius baigti purkšti chemikalus, V. J. atsainiai mostelėjo ranka palei lytinius organus, pasakė necenzūrinį žodį ir padidino purškiamų chemikalų srovę. Dėl šių sąmoningų neteisėtų V. J. veiksmų pareiškėjas nespėjo laiku atsitraukti saugiu atstumu, chemikalai pateko į akis ir kvėpavimo takus. Pajutęs neigiamus simptomus: akių ir gerklės perštėjimą, A. J. nuėjo iš karto į namus praustis vandeniu. Vėliau pats nuvyko automobiliu į netoliese esančią, kliniką pas šeimos gydytoją. Jis buvo pasiųstas į Kauno Klinikų priėmimą, kur jį vežė jau namo grįžusi sutuoktinė. Kauno klinikose atlikus medicininius tyrimus, apžiūrėjus medikams, buvo nustatytas apsinuodijimas chemikalais. Dėl apsinuodijimo jį pykino, todėl buvo lašinama lašinė. Dėl streso, emocinės įtampos buvo padidėjęs kraujospūdis, todėl buvo skirti medikamentai Captopril. Be to, jis buvo nusiųstas į akių kliniką ir akių gydytojo buvo nustatyta, kad chemikalais pažeistos akys, t. y. nustatytas abiejų akių ragenų 1 laipsnio cheminis nudegimas, skirtas gydymas, išrašyti receptai medikamentams įsigyti. Šias aplinkybes patvirtina Sveikatos mokslų universiteto išduotas 2015-05-16 gydytojo patikrinimo, apžiūros lapo nuorašas. Tai, kad 2015-05-15 A. J. buvo sutrikdyta sveikata - padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina 2015-07-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1990/15(02). Prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. 10000 Eur dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gegužės 15 d. nutarė nupurkšti medelius. Pasidarė purškiklį, tirpalą praskiedė su vandeniu. Girdėjo dūzgiant žoliapjovę, bet kaimyno nematė, užstojo šiltnamis. Ten auga trys medeliai, jis pradėjo purkšti nuo pirmo medelio. Priartėjęs prie trečio medelio, purškė, atsistojęs šonu, nugara į nukentėjusįjį. Jis tuo metu pjovė žolę. Pasakė tik necenzūrinius žodžius jo adresu: „Tu, (necenzūrinis žodis), už šunį kentėsi.“ Rašė pareiškimą į policiją dėl šuns nepriežiūros. Mano, kad nukentėjusysis dėl to buvo piktas ant jo. 2015-05-15 nukentėjusysis buvo nubaustas dėl šuns. Nieko nepurškė ant nukentėjusiojo. Apipurškė medelius ir nuėjo į namus, o kaimynas liko žolę pjauti. Paskui policija jį iškvietė po kelių dienų, klausinėjo, kas buvo. Papasakojo viską, kas buvo. Jokio atsakymo iš policijos negavo. Jeigu būtų apipurškęs, tai reikėjo nukentėjusiajam iš karto skambinti 112, būtų jį areštavę. Neaišku, kodėl nukentėjusysis sugalvojo, kad jį apipurškė Gal taip norėjo atgauti pinigus, nes kaip sakė, patyrė nuostolius dėl šuns. Tvoros tarp jų sklypų nėra. Su Jurkoniais jų ginčas dėl sklypų ribos neišspręstas. Pirko sklypą 2006-2007 m., kreipėsi dėl sklypo ribų nustatymo. Jų žemė buvo nuo seno užimta. Dėl to kreipėsi į tarnybas. Kai matavo sklypą, iš A. J. pusės kilo žodinis konfliktas. Jis išleido šunį. Visą laiką purškia ekologiškai, nes jis tuos vaisius valgo. Purškia ir su arbata, ir su muilu. Niekaip nesureagavo, kai nukentėjęs kreipėsi į jį necenzūriniais žodžiais, nes jis visą laiką taip į jį kreipiasi. Kai nuo pirmo medelio atėjo, jis tada pasakė necenzūrinius žodžius. Pas save sklype A. J. buvo, kai išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis buvo prie šiltnamio, už 12-15 m nuo jo. Po trečio medelio purškimo, jis toliau purškė kitus du medelius. Tyčia ant nukentėjusiojo nepurškė. Čia nukentėjusiojo keršto planas. Prašo jį išteisinti.
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad jo konfliktai su kaltinamuoju yra dažni. Jis tai tujas ant ribos pasisodino, tai medį iki 3 m aukščio pasisodino, tai prožektorių pasistatė tiesiai jam į langus. Pasiuntė toliau, sakė kreiptis į policiją. Pats išprovokavo šunį, kad išbėgtų. Gavo baudą, tą pačią dieną grįžęs išėjo šienauti. Pusę sodo nušienavo, kaltinamojo nebuvo. Tik atlėkė prie pirmo medelio - trešnės ir iš karto ėmė purkšti. Kai priėjo iki jo, paklausė, ką daro. Kaltinamasis buvo užsidėjęs kaukę, kepurę. Jis mostelėjo palei tarpukojį, pasakė kelis riebius žodžius ir nuėjo. Griebėsi už akių, nes jis apipurškė jį. Jis purkšdamas pakėlė srovę, purškė ant jo sklypo ir ant jo paties. Vėjo srovė nešė purškalus ir to užteko. Kaltinamasis padidino srovę, tyčia nuo trešnės į jo pusę purškė. Konfliktas vyksta jau antri metai. Kaltinamasis kenkia jiems. Kai gavo baudą dėl šuns, kaltinamasis pro jį praėjo su šypsena. Kaltinamasis apipurškė jį specialiai. Nežino, kokiais chemikalais purškė, bet jie buvo aštrūs. Jam chemikalų pateko į akis. Jis apsiprausė, pasiskambino šeimos gydytojai, po valandos nuvažiavo pas ją. Iš klinikų grįžo 2 val. nakties. Nieko su jais nekalbėjo, jokių kontaktų nepalaiko nuo 2013 m. spalio mėn., nes neįmanoma, provokuoja ir stengiasi šantažuoti, kaip ir dėl žemės. Reiškia ieškinį dėl 10 000 Eur moralinės žalos atlyginimo. Taikytis nenori. Jautė stresą, kiek važinėjo, kiek lakstė, dar dabar nesureguliuoja kraujo spaudimo. Sūnus dirbo antrame aukšte prie lango, išgirdo triukšmą ir atkreipė dėmesį. Nukentėjusiajam stipriai graužė akis. Nuo to laiko jo akys kažkiek pažeistos. Stipriai griaužė akis, pykino, suleido lašelinę. Buvo be akinių, todėl purškalai pateko į abi akis. Gydytojas apžiūrėjęs sakė, kad yra cheminis nudegimas, prirašė vaistų, lašino į akis vaistų. Vaistus lašino savaitę. Reikėjo vaikščioti su akiniais, kadangi po nudegimo turėjo vengti saulės šviesos, negalėjo žiūrėti televizoriaus, vairuoti.
Liudytojas M. J. parodė, kad kaltinamasis yra jų kaimynas. Nukentėjusysis yra jo tėvas. Jų santykiai pakankamai konfliktiški, jie konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių. Matė įvykį. Buvo namie, sėdėjo prie kompiuterio, prie lango, kuris yra į sodo pusę. Matė, kad tėvas pjovė žolę, Vadimas purškė medžius. Vadimas purškė juostą, artimesnę jų sklypui, o tėvas pjovė žolę, sukdamas ratu. Matė, kad vienu metu buvo tarp jų užsimezgęs kontaktas, bet nieko negirdėjo. Jie diskutavo. Jų žodžių negirdėjo. Abu dirbo sode, kiekvienas savo darbus. Tėvas grįžęs namo pasakė, kad jį apipurškė, kad graužia akis ir nuėjo praustis. Akys buvo šiek tiek raudonesnės nei paprastai. Tada sėdo į mašiną ir išvažiavo. Važiavo į polikliniką. Tėvas sakė, kad vėjas buvo į jų sklypo pusę ir jam į akis pateko purškalo. Negali pasakyti, ar tėvas buvo specialiai apipurkštas, ar vėjas nupūtė purškalus link jo. Kitą dieną kalbėjosi su tėvu, kaip jį apipurškė ir kaip jis jautėsi. Sakė, kad labai graužia akis. Buvo labai artimas kontaktas tarp jų ir natūralu, kad purškalas galėjo patekti į akis, kai skyrė tik 2 m atstumas. Galėjo būti pakreipta tyčia į tą pusę, galėjo būti ir vėjas. Aptarė su tėvu tai, kad purškiant buvo specialiai prieita prie artimesnės ribos. Tėvas pirmas pradėjo pjauti žolę, o po to Vadimas pradėjo purkšti. Vadimas laikė purkštuvo lazdą pakėlęs, nukreipęs į medžius. Jis ant veido buvo užsidėjęs baltą kaukę, akinius ir kepurę. Tėvas po įvykio buvo susierzinęs, nepatenkintas, sunerimęs dėl sveikatos. Šiaip jį sunku priversti nuvažiuoti pas gydytojus. Žino, kad tėvas grįžo vakare ir vėliau mama vairavo.
Liudytojas B. B. parodė, kad dirba tyrėju. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip seniūnijos gyventojus. Buvo atvejų, kai kreipėsi abu. Pradžioje jie gerai sutarė, vėliau kažkas atsitiko. Tai jau tęsiasi kurį laiką. A. J. kreipėsi dėl papurškimo. Aiškino, kad būdamas sode pjovė žolę, tuo metu atėjo kaltinamasis ir ėmė purkšti medžius ar krūmus chemikalais ir neva papurškė į jo pusę, į tą pusę, kur buvo A. J.. A. J. aiškino, kad jam tyčia purškė į akis. Iš karto po įvykio A. J. nematė. Sakė, kad kreipėsi pas medikus, nes akys buvo apdegintos. Kaltinamasis buvo iškviestas į nuovadą, sakė, kad purškė su muilo tirpalu, kuriuo ir praustis galima. Sakė, kad A. J. pjovė žolę, o jis tyčia nepurškė. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tų chemikalų jis netikrino. Tarpusavyje jie smurto nevartojo, muštynės neužfiksuotos. Vyksta žodiniai konfliktai dėl sklypo ribų. Nevyko apžiūrėti chemikalų. A. J. to neprašė.
Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta V. J.. Jis buvo jo aptarnaujamos teritorijos gyventojas. Dirbo policijoje, apylinkės inspektoriaus padėjėju Lapių teritorijoje. Jam buvo pavesta spręsti administracines medžiagas, tirdavo jų pareiškimus. Buvo visokių skundų dėl malkinės, dėl šuns, dėl lietvamzdžių. Jie nepasidalina teritorija ir jiems viskas kliūna. A. J. kreipėsi į nuovadą, atnešė pareiškimą. Jo akys buvo paraudusios. Sakė, kad gydosi. Kuo jį apipurškė - nesigilino, nes ne jam buvo pavesta tirti. Pareiškimą tikslino apylinkės inspektorius. Smurtinių konfliktų tarp jų nebuvo, buvo tik žodiniai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis 2015-05-18 kreipėsi su pareiškimu į policiją, prašydamas imtis atitinkamų priemonių dėl pasikėsinimo į jo sveikatą (b. l. 8). Pareiškime nurodė aplinkybę, kad „tuo metu pūtė vėjas, kurio kryptis buvo nuo kaimyno medžio pusės link jo“.
Byloje esančia 2015-07-22 specialisto išvada Nr.G1990/15(02) konstatuota, kad A. J. padarytas abiejų akių ragenų 1-ojo laipsnio cheminis nudegimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15).
Liudytoja G. T. – P. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra gydytoja, jos pacientas nukentėjusysis patyrė lengvą abiejų akių 1-ojo laipsnio nudegimą. Akių nudegimą gali sukelti įvairios cheminės medžiagos - rūgštinės ir šarminės. Iš paciento žodžių nustatė, kad buvo purkšta augalų trąšomis. Kuo buvo nudeginta - nenustatyta. Gali atsirasti tokie pat požymiai, jei tai būtų buvęs ir mechaninis pažeidimas nuo virinimo, akių trynimo. Pagal nudegimo požymius negali pasakyti, ar cheminė medžiaga buvo purškiama tiesiai į akis, ar pateko atsitiktinai.
Ekspertas Leonas Gogelis teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-22 apžiūrinėjo nukentėjusįjį, jokių sužalojimų nebuvo. Pagal medicininius dokumentus nustatė, kad buvo akių ragenų cheminis nudegimas , o koks - pasakyti negali.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. sudėties. Nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis V. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis V. J. neigia tyčia purškęs nukentėjusiajam į akis. Jo iškelta versija, kad netyčia nuo vėjų gūsių galimai galėjo purškiamo ūkiško muilo patekti nukentėjusiajam į akis, nepaneigta byloje esančiais įrodymais, neprieštarauja eksperto L. Gogelio duotai išvadai, jo parodymams teisiamajame posėdyje, kad išvadą jis davė tik po kelių mėnesių iš medicininių dokumentų ir pasakyti, koks tai nudegimas ir kuo jis buvo padarytas - negali, taip pat negali atsakyti, ar buvo purkšta tiesiogiai į akis ar ne; bei liudytojos akių gydytojos G. T. –Pakulienės parodymams, jog neaišku, dėl ko kilo akių ragenos nudegimas, galimas ir mechaninis nudegimas, ji negalėjo pasakyti, kokiu atstumu pateko į akis purškalas - ar buvo purkšta tiesiai į akis, ar jis pateko atsitiktinai.
Visų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo. Pats nukentėjusysis pirminiame rašytame policijai pareiškime nurodė, jog „tuo metu pūtė vėjas, kurio kryptis buvo nuo kaimyno medžio pusės link jo“ (b. l. 8), teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiojo sūnus liudytojas M. J. parodė, kad paties įvykio nematė, aptarė su tėvu kaip galėjo patekti purškalo jam į akis, kėlė įvairias versijas - buvo prieita per arti (2 m atstumu), galėjo būti pakreipta ir tyčia į nukentėjusiojo pusę, purškiamos medžiagos galėjo patekti ir dėl vėjo. Liudytojas negalėjo patvirtinti, kad tėvas buvo apipurkštas specialiai.
Nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo, tai nėra kriminalizuota veika, todėl kaltinamasis V. J. išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009).
Nukentėjusiojo A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas dėl 721,93 Eur proceso išlaidų priteisimo paliktini nenagrinėtais (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kaltinamojo pateiktas prašymas priteisti iš nukentėjusiojo patirtas 250 eurų išlaidas už advokato pagalbą (b. l. 71) tenkintinas (LR BPK 105 str. 6 d.), kadangi LR BPK 106 str. 5 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305, 307, 308, 309 str., 115 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. J., privataus kaltinimo tvarka kaltintą pagal LR BK 140 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš V. J. ir prašymą dėl 721,93 Eur proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtais (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. J., a. k. 372011300362, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.