Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. S. įstatyminio atstovo E. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., atstovaujamas įstatyminio atstovo E. S., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato 2006 m. gegužės 5 d. nutarimą, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnį, nustatantį atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių pažeidimą, buvo paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas), ir bylą nutraukti. Pareiškėjas teigė, kad jo veiksmuose nėra ATPK 161 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, nes jokių tvarkymo ir švaros taisyklių, taip pat statinių priežiūros taisyklių jis nepažeidė, todėl tvirtino, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas. Skunde pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Vilniaus miesto tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-655 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.14 punktas ta apimtimi, kuria nustatytas draudimas „žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, taip pat važinėti riedučiais ir riedlentėmis tam nepritaikytose vietose” atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punkto nurodytus savivaldybių tarybų įgaliojimus priimti norminius administracinius aktus, juose nustatant draudimus, ribojančius asmens laisvę nevaržomai judėti bei laisva valia pasirinkti laisvalaikio praleidimo formą ir vietą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-655 patvirtintos Taisyklės nustato tam tikrus draudimus. Asmenys, pažeidę šiuos draudimus, yra traukiami administracinėn atsakomybėn. D. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 straipsnį nubaustas ir jam skirta administracinė nuobauda (įspėjimas) už Taisyklių 5.14 punkto reikalavimo, draudžiančio žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, taip pat važinėti riedučiais ir riedlentėmis tam nepritaikytose vietose, važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir mopedais šaligatviais ar pėsčiųjų takais, važinėti žaliuosiuose plotuose, statyti transporto priemones ant vejos ar šaligatvio, išskyrus Kelių eismo taisyklių nustatytais atvejais, nesilaikymą. Teismas pažymėjo, kad nors D. S. prašo panaikinti ginčo nutarimą ir ištirti, ar Taisyklių 5.14 punktas atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punkto nurodytus savivaldybių tarybų įgaliojimus, teismo nuomone, ginčas tarp jo ir Vilniaus m. 5-jo policijos komisariato kyla iš baudžiančiosios teisės santykių, nes jis iš esmės gina savo teisę nevaržomai judėti bei laisva valia pasirinkti laisvalaikio praleidimo formą ir vietą, kurią draudžia Taisyklės. Ginčijami Taisyklių draudimai ir paskirtoji nuobauda būtent jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia bei suvaržo, jam draudžia laisvai ir nevaržomai judėti. Taigi, teismas mano, kad šis ginčas priskirtinas baudžiančiosios teisės šakai, nes už tam tikrų draudimų ar įpareigojimų nevykdymą nustatoma baudžiamoji ar kitokia, šiuo atveju administracinė atsakomybė.

Be to, teismas nurodė, kad D. S. įstatyminis atstovas yra (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas E. S. Specialioji teisėjų kolegija 2003 m. sausio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą įgyvendinant teisingumą bylose dėl teisėjų atlyginimo ir kitokių socialinių garantijų bei atsižvelgiant į tai, kad funkcinis-organizacinis bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų savarankiškumas sudaro pagrindą išvengti abejonių dėl viešųjų interesų ir toje pačioje sistemoje dirbančių teisėjų privataus intereso ginant savo socialines teises nesuderinamumo, administracinių teismų teisėjų kreipimaisi į teismą nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, o bendrosios kompetencijos teismų teisėjų – administraciniuose teismuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Kaip matyti iš pareiškėjo D. S. skundo, jis iš esmės ginčija 2006 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 10 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo, todėl šis ginčas teismingas administraciniam teismui. Aplinkybė, kad nuobauda skirta pagal ATPK 161 straipsnį ir yra susijusi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1-655 patvirtintomis Taisyklėmis nekeičia ginčo rūšinio teismingumo. Pagal ABTĮ ginčų dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teismingumas nepriklauso nei nuo to pagal kokį ATPK straipsnį asmuo nubaustas, nei nuo to, kad konkretaus ATPK straipsnio taikymas yra susijęs su savivaldos institucijų sprendimais, nustatančiais atitinkamus draudimus, kuriais galimai ribojama teisė nevaržomai judėti bei laisva valia pasirinkti laisvalaikio praleidimo formą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, ABTĮ, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat nenumato, kad tuo atveju, kai byloje dalyvaujančio asmens (proceso šalies) įstatyminiu atstovu yra atitinkamos kompetencijos teismo teisėjas, byla turi būti nagrinėjama kitos kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Taigi apygardos administracinių teismų teisėjai, nagrinėdami bylas, nėra tiesiogiai pavaldūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams. Siekiant užtikrinti teismo ir teisėjų nešališkumą, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalis nustato, kaip turi elgtis teisėjas tuo atveju, kai byla, kurioje jis arba su juo atitinkamai susijęs asmuo yra proceso šalis, yra teisminga tam teismui, kuriame tas teisėjas dirba. Dėl paminėtų priežasčių aplinkybė, kad D. S. įstatyminis atstovas yra (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas E. S., nesudaro pagrindo manyti, kad šios bylos nagrinėjimas administraciniuose teismuose neužtikrintų konstitucinių proceso principų (teismo ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo) įgyvendinimo bei nekeičia šio ginčo teismingumo. Be to, bylų, kuriose proceso šalimi yra atitinkamos rūšies teismo teisėjo giminaitis, perdavimas kitos kompetencijos teismams galėtų sukurti tokią situaciją, kad teismai turėtų nagrinėti tokias bylas, kurios yra visiškai nesusijusios su šiems teismams įstatymu priskirta kompetencija. Tokia situacija neatitiktų įstatymo leidėjo tikslų, kurių jis siekė įkurdamas atitinkamos rūšies teismus ir nustatydamas jų kompetenciją.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas iš esmės skiriasi nuo ginčo, kurio rūšinio teismingumo klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 6 d. nutartyje, todėl atsižvelgti į joje suformuotą praktiką nėra pagrindo.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo D. S. įstatyminio atstovo E. S. skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ajam policijos komisariatui, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.