- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- A11.-566-1113/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00216-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį traukiamas A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), direktoriumi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn už gamtos išteklių gavybą nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. 12.19 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 16.47 val. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo išgauta 2 926,00 m³ žvyringo smėlio (žvyras, smėlis), neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 4(1) punkto (redakcija nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) reikalavimus, kuriuose numatyta, kad valstybinių gamtos išteklių (žemės gelmių išteklių) gavyba gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus, įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai, turint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimui.
2. Apklaustas teisme A. R. kaltės nepripažino. Parodė, kad už darbų organizavimą bei vykdymą pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 19-0909 atsakingu buvo paskirtas įmonės technikos direktorius D. R.. Gamtos išteklių gavyba šiame sklype pagal paslaugų teikimo sutartį numatyta nebuvo, D. R. juos savavališkai išgavo, sklype turėjo būti atlikti tik sklypo sutvarkymo darbai. D. R. teikiamose ataskaitose nebuvo paminėta, kad šis kasa, išveža išteklius. Todėl mano, kad nagrinėjamoje situacijoje už gamtos išteklių gavybą be leidimo turėtų atsakyti ne jis, o D. R..
3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto T. J. 2021 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime su priedais nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - Bendrovė) 2019 m. rugsėjo 18- 27 d. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdė gamtos išteklių išgavimo darbus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo. Gamtos ištekliai iš sklypo buvo išvežami devyniomis įmonės transporto priemonėmis. Taip pat į žemės sklypą buvo vežamas gruntas ir pilamas šalia kasavietės. Faktas užfiksuotas 1 151 video failuose (video failai atrinkti iš pateiktų 7 234 video failų) ir fotonuotraukose. Išanalizavus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Laboratorijos gautus paimto grunto (iš iškastos duobės (duomenys neskelbtini)) granuliometrinės sudėties tyrimo rezultatus nustatyta, kad Žemės sklype buvo grobstomas (iškasamas ir išvežamas) žvyringas smėlis (žvyras, smėlis). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įdubos (iškastos duobės), adresu (duomenys neskelbtini), tūris 2 926,00 m³ (b. l. 6-108).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu apklaustas įmonės direktorius aplinkybės, jog iš žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo išgauta 2 926,00 m³ žvyringo smėlio (žvyras, smėlis) neginčija, tačiau nurodo, kad tai buvo padaryta be jo žinios, todėl leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes nebuvo gautas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo, kuris atsakingas už padaryto pažeidimo padarymą. A. R. nuomone, ta aplinkybė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepadaro jo traukiamu administracinėn atsakomybėn subjektu, nes tai prieštarauja jo, kaip ūkio subjekto vadovo, priimtam 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymui Nr. 19-0909, kuriuo atsakingu už darbų organizavimą bei vykdymą pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 19/09-09 paskirtas technikos direktorius D. R.. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. nuomone, būtent D. R. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už gamtos išteklių gavybą neturint tam išduoto leidimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. argumentais, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
6. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (12 str. 4 d.). Žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai (15 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 4(1) punkte reglamentuojama, kad leidimas – tai juridiniam asmeniui išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiame (-iuose) objekte (-uose) pagal sutarties (-čių) nustatytas sąlygas naudoti (ir atlikti žvalgybą, paiešką) nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
7. ANK 235 straipsnio 4 dalyje išskiriami subjektai, t. y. piliečiai, juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys, taip pat jiems numatytos skirtingo dydžio nuobaudos. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos objektas: paslaugos, prekyba, gamyba; veiklos sritys: su pastatų statybomis susijusi veikla, statybinės technikos nuoma, naudingųjų iškasenų gavyba. Įmonės direktoriumi nuo 2009 m. sausio 30 d. paskirtas A. R.. Taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu: vienasmenis atstovavimas – nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. juridinio asmens vardu veikia vadovas. (b. l. 99-103). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Todėl teismas daro išvadą, jog būtent A. R., kaip juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienasmenis vadovas – direktorius yra atsakingas, jog juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama įmonės veiklą, nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. 12.19 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 16.47 val. atliko neteisėtą gamtos išteklių gavybą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo išgauta 2 926,00 m³ žvyringo smėlio (žvyro, smėlio), pažeisdama teisinį reglamentavimą - neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes šiame žemės sklype, tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 4(1) punktą (redakcija nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), ir ši A. R. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, požymius.
8. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
9. A. R. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltininkui už nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 614 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636–637 straipsniais, 646, 675 straipsniais,
nutaria:
A. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti A. R., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.
– nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK (duomenys neskelbtini)) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą – 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per bet kuriuos nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo rūmus.