Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-12-23 · Administracinė byla Nr. A-261-1729-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
A-261-1729-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1729/2010Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gediminui Lašui, atsakovų atstovei Veronikai Juodėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, trečiaisiais suinteresuotais asmenims byloje dalyvaujant valstybės įmonei Registrų centras ir Kauno sporto klubui „Gintaras“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 144 ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. S-307-2021 bei įpareigoti Kauno filialą įregistruoti pastatą – buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Pastatai), Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise ir įpareigoti Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno sporto klubas „Gintaras“ panaudos teisę į pastatą - buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b.l. 2-7) nurodė, kad registrų centro VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimai (Kaune miesto savivaldybės nuosavybės teisės į Pastatus išregistravimas, vėliau, skundžiamu sprendimu, patikėjimo teisės į Pastatus įregistravimas) iš esmės pažeidė Kauno miesto savivaldybės interesus, t. y. nuo 1992 metų turėtas nuosavybės teises, kurios buvo įregistruotos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 139 „Dėl sporto draugijos „Žalgiris“, respublikinio sporto klubo „Gintaras“ bei Vilniaus ir Šiaulių sporto draugijos „Lokomotyvas“ sporto bazių tolesnio panaudojimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 139). VĮ Registrų centro Kauno filialas vienašališkai, neinformavęs turto savininko, kurio nuosavybės teisės į Pastatus buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtino nuosavybės neliečiamybės principo. Be to, atsakovas tik 2009 metais nusprendė taisyti įrašus nekilnojamojo turto registre, panaikindamas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises, įregistruotas nuo 1992 metų. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 139 bei Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (toliau – ir Instrukcija) iki 2009 m. vasario 21 d. Pastatai teisėtai buvo registruoti pareiškėjo nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai nustatė, kad Pastatai pareiškėjui buvo perduoti ne nuosavybės, o patikėjimo teise. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas Pastatus įregistravo Kauno sporto klubo „Gintaras“ patikėjimo teise, o vėliau panaudos, neturėdamas nei pareiškėjo sprendimo perduoti šiuos pastatus neatlygintinai naudotis, nei rašytinės sutarties.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l. 37-39) atsakovas nurodė, kad turto perdavimas iš vieno juridinio asmens balanso į kito juridinio asmens balansą nepatvirtina nuosavybės teisių perleidimo, nes pagal teisių ir pareigų, subjektams numatytų Vyriausybės nutarime Nr. 139, atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas, perdavimas iš vieno subjekto balanso į kito subjekto balansą patvirtino operatyviojo tvarkymo tesiės atsiradimą.

Vyriausybės nutarime Nr. 139 ir jo prieduose neminimas nuosavybės teisių perleidimas iš vieno asmens kitam. Jeigu dokumentuose neminimas tokių teisių perleidimas, tai nuosavybės teisei pereiti (atsirasti) to nepakanka: turi egzistuoti atskiras dokumentas, patvirtinantis šį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-804/2001).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teises kildina iš Vyriausybės nutarimo Nr. 139. Pareiškėjas neginčija fakto, kad šio Vyriausybės nutarimo 3 punktu į miesto savivaldybės balansą buvo perduoti respublikinio sporto klubo „Gintaras“ administraciniai pastatai ir sporto bazės, nurodyti nutarimo 2 priede, ir pavesta sudaryti sąlygas įsteigti juose sporto klubus, o šiems klubams leisti neatlygintinai naudotis perduotu turtu.

Teismas nurodė, kad valstybei priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduotas tik įstatymų nustatytais būdais. Turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas ir turi būti aiškiai bei neabejotinai išreikštas. Vien turto perdavimas iš vieno juridinio asmens balanso į kito juridinio asmens balansą nepatvirtina nuosavybės teisės perleidimo, nes pagal teisių ir pareigų, subjektams numatytų Vyriausybės nutarime Nr. 139, atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas, perdavimas iš vieno subjekto balanso į kito subjekto balansą patvirtino operatyviojo tvarkymo teisės (šiuo metu - patikėjimo teisės) atsiradimą, o ne nuosavybės teisės perėjimą (atsiradimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-882/2001).

Teismas padarė išvadą, kad faktas, jog statiniai, esantys Kauno m. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti į Kauno miesto savivaldybės balansą, savaime nereiškia, jog statiniai buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. 1-459 padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatyme taip pat nebuvo nurodyta savivaldybių nuosavybės kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos. Šio įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek vietinės valdžios institucijos. Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje buvo įtvirtinta savivaldybių nuosavybė kaip savarankiška viešosios nuosavybės forma ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 1964 m. Civilinio kodekso 95, 97, 98, 99 straipsniai buvo pakeisti, be to, kodeksas papildytas 951 ir 982 straipsniais, įtvirtinusiais antrąją viešosios nuosavybės teisės formą - savivaldybių nuosavybę. 1964 m. CK 982 straipsnyje buvo nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmasis įstatymas, nustatęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“.

Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarime Nr. 139 ir jo prieduose nekalbama apie nuosavybės teisių perleidimą iš vieno asmens kitam. Jeigu dokumente nekalbama apie tokių teisių perleidimą, tai nuosavybės teisei pereiti (atsirasti) to nepakanka: turi egzistuoti atskiras dokumentas, vienareikšmiškai patvirtinantis šį faktą.

Teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas neįtakojo ir nepakeitė pareiškėjo teisėtai įgytų teisių. Dokumentų, patvirtinančių, kad statiniai, esantys Kauno m. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, kadastro/registro byloje nėra. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad Kauno sporto klubas „Gintaras“ neturi teisės naudoti ir valdyti statinius panaudos teise. Vyriausybė 1992 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 139 leido šiam klubui neatlygintinai naudotis perduotu turtu.

III.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 85-86) grindžiamas šiais argumentais :

1. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai prašomas padaryti ištaisymas turėtų tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų nuosavybės teisėms į įrašuose nurodytus objektus, įrašai nekilnojamojo turto registre negali būti taisomi (naikinami) administracine tvarka, juose nurodyti duomenys gali būti nuginčyti tik ginčo dėl teisės, t. y. civilinio, o ne administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka (Nekilnojamojo tu registro įstatymo 4 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio nu 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-909-09).

2. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnį savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą - įgyvendindamos tų savininko funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis numato savininko teisių apsaugą.

3. Kauno miesto savivaldybė nepertraukiamai ir atvirai nuosavybės teise valdė ginčo pastatus daugiau nei 17 metų.

4. Prie Teritorinio registratoriaus 2009 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. S-307-2021 pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.1 punktas numato, kad panaudos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno sporto klubo „Gintaras“ nesudaryta. Taigi Kauno sporto klubas „Gintaras“ neturi teisės naudoti ir valdyti statinius panaudos teise.

5. Pagal 1992 metais galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“) 43 ir 366 straipsnius panaudos sutartis privalėjo būti sudaryta raštu, o pati sutartis privalėjo būti įregistruota, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.

6. Vyriausybės nutarimu Nr. 139 buvo pavesta sudaryti sąlygas leisti klubams neatlygintinai naudotis perduotu turtu, t.y. buvo pavesta perduoti turtą, nustatyti sąlygas ir sudaryti panaudos sutartis, tačiau pats pavedimas sudaryti panaudos sutartį negali atstoti atitinkamos sutarties, todėl, toks pavedimas negali būti prilyginamas panaudos sutarčiai, ir pavedimas sudaryti panaudos sutartį nėra laikytinas tinkamu pagrindu registruoti panaudos santykius viešame registre.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs analogišką bylą, 2009 m. birželio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-725-09, konstatavo, kad pakanka konstatuoti, jog klaidos ištaisymas gali pažeisti trečiųjų asmenų teisėtus interesus, ir klaidos taisymo procedūra tampa negalima. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Registrų centro Kauno filialas yra viešojo administravimo subjektas, o klaidos ištaisymo procedūra yra administracinė procedūra. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Minėto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ištaisius klaidas, asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas). Nagrinėjamuoju atveju klaidų ištaisymas nebuvo įformintas. Registruose yra matomas tik galutinis rezultatas.

9. Nesant priimto jokio oficialaus dokumento, negalima spręsti apie klaidų ištaisymo datą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725-09).

Nekilnojamojo turto registro įstatymas priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d., o įrašai apie teises į pastatus buvo padaryti 1992 metais.

Šalies argumentai

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 91-93) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas yra dėl nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio nuostatomis ir padaręs išvadą, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas neįtakojo ir nepakeitė pareiškėjo teisėtai įgytų teisių.

Dokumentų, patvirtinančių, kad statiniai, esantys Kauno m. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui nuosavybės teise ir dokumentų, patvirtinančių, kad Kauno sporto klubas „Gintaras“ neturi teisės naudoti ir valdyti statinius panaudos teise, byloje nėra.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinis teismas, spręsdamas ši ginčą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi nevertina ginčo šalių teisės valdyti turtą, taip pat jų teisių įregistravimo teisėtumo iki ginčijamo duomenų pakeitimo, o tik patikrina ar atsakovai vykdydami nekilnojamo turto registro tvarkytojo funkcijas ir keisdami duomenis veikė pagal jiems suteiktą kompetenciją.

Ginčo santykiams taikytinas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra įrodymų, pavirtinančių, kad duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka yra nuginčyti.

Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis suteikia teisę registro tvarkytojui taisyti technines klaidas. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Atsakovo VĮ Registrų centras Kauno filialo 2009 m. kovo 4 d. spendime „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ nurodyta, kad buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Sprendimas priimtas remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi. Bylos įrodymai patvirtina, kad šiuo sprendimu buvo pakeista nekilnojamojo turto, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), valdymo forma, tai yra pareiškėjui buvo įregistruota turto patikėjimo teisė vietoje anksčiau įregistruotos nuosavybės teisės į nurodytą turtą (b.l. 10-11).

Vertinant ar atsakovas ginčo atveju turėjo pagrindą taisyti registro duomenis remiantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, darytina išvadą, jog atsakovai tokio pagrindo neturėjo ir pažeidė šios normos reikalavimus, o būtent negalėjo keisti įrašo, nes toks keitimas yra esminis, susijęs su turto valdymo formos pakeitimu ir tai sudarė registro tvarkytojui pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog ištaisymas pažeis nekilnojamojo daikto valdytojo, šiuo atveju pareiškėjo, teises.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad remiantis gero administravimo principu atsakovas, pastebėjęs klaidą, turėjo informuoti teisių į daiktą turėtoją apie klaidos ištaisymo galimybę. Taip pat konstatuotina, kad registro duomenų neteisingo įrašo taisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį galimas tik tuo atveju jei toks įrašo keitimas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad registro duomenys atsakovo sprendimais, kuriuos ginčija pareiškėjas, pakeisti neteisėtai, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 144 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. S-307-2021 „Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune“ (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skundas dalyje dėl įpareigojimo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įpareigoti Kauno filialą įregistruoti pastatą – buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise ir įpareigoti Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno sporto klubas „Gintaras“ panaudos teisę į pastatą - buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune atmestinas kaip nepagrįstas, nes panaikinus atsakovų sprendimus , kuriais buvo pakeistas registro duomenų įrašas atkuriama buvusi padėtis iki 2009 m. vasario 23 d. registro duomenų pakeitimo, (ABTĮ 92 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti registro duomenų pakeitimus yra perteklinis ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą netinkamai taikė ir aiškino materialines tesiės normas taikytinas ginčo santykiams ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Kauno miesto savivaldybės skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. S-307-2021 „Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 144 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.

Skundą dalyje dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įpareigoti įregistruoti pastatą – buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno sporto klubas „Gintaras“ panaudos teisę į pastatą – buitinį pastatą, pažymėtą plane 2Blb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė