Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Š. S. (buv. Ž.) dėl skolos priteisimo ir garažo atlaisvinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-29 atsakovas Š. S. (buv. Ž.) pasirašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo grąžinti ieškovui R. G. 650,00 eurų sumą bei mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (4 b. l.). Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl 2017-02-22 jam buvo išsiųstas pranešimas apie nesumokėtą skolą, tačiau atsakovas nereagavo (5-7 b. l.). Iš viso atsakovas liko skolingas ieškovui 650,00 eurų negrąžintos paskolos ir 261,10 eurų delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš jo priteistina 650,00 eurų skola ir 261,10 eurų delspinigiai ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (911,10 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalis).

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo skolą už garažo nuomą. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Ieškovas nurodė, kad 2016-09-29 jis minėtą garažą išnuomojo atsakovui Š. S., o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovui 50,00 eurų dydžio nuomos mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2017-02-22 jam buvo išsiųstas pranešimas apie nesumokėtą nuomos mokestį bei reikalavimas atlaisvinti garažą (8-10 b. l.). Atsakovas į raginimą nereagavo, todėl ieškovas prašė priteisti susidariusią 400,00 eurų skolą už garažo nuomą bei įpareigoti atsakovą per 15 dienų atlaisvinti garažą.

Lietuvos Respublikos CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6. straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš jo priteistina 400,00 eurų skola ieškovo naudai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.95, 4.98 straipsnius, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ar pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovui neatlaisvinant užimtų patalpų ieškovas negali savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu, jo nuosavybės teisės yra pažeistos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų atlaisvinęs ieškovui priklausančias patalpas ir jas perdavęs ieškovui, todėl teismas pripažįsta, kad egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui priklausantį garažą, o to nepadarius – iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitų patalpų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo priteistinas 80,00 eurų žyminis mokestis ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis suinteresuoto asmens prašymu grąžinamas, kai jo sumokėta daugiau, nei numato įstatymas. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 5 dalis). Už ieškinį mokėtinas 80,00 eurų žyminis mokestis, tačiau ieškovas yra sumokėjęs 84,00 eurus. Dėl nurodytų priežasčių susidariusi žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Š. S. (buv. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini), 650,00 eurų skolą, 261,10 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (911,10 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 eurų skolą už garažo nuomą ir 80,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Įpareigoti atsakovą Š. S. (buv. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Per nustatytą terminą neatlaisvinus R. G. priklausančio garažo, atsakovą Š. S. (buv. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini), iškeldinti su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų patalpų.

Grąžinti ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,00 eurų žyminio mokesčio permoką (2017‑05-02 mokėjimo nurodymas Nr. 666999, AB Šiaulių bankas) išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.