Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo J. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-277-955/2025 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo J. R. S. priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovo J. R. S.n priešieškinį ieškovei A. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tekinti atsakovo prašymą dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

20. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, pakeitė šią nutartį ir nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) atsakovas prieš 14 dienų iki savo planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką informuoja ieškovę apie jo vizito laiką, trukmę ir vietą, kurioje jis bus apsistojęs; 2) atsakovas, atvykęs į Lietuvą, bendrauja su dukromis nepertraukiamai 8-ias dienas per kiekvieną 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2024 metų pradžios, dukras pasiimdamas iš motinos 10 val. (kitu šalių sutartu laiku) ar iš ugdymo įstaigos 16 val. (kitu šalių sutartu laiku) ir grąžindamas motinai kiekvieną dieną iki 19 val.; 3) paliko šalims teisę susitarti dėl tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos švenčių ir atostogų metu, o joms nesusitarus, atsakovas švenčių ir vaikų atostogų metu su nepilnametėmis dukromis bendrauja 2-ame punkte nustatyta tvarka; 4) įpareigojo atsakovą atvykimo į Lietuvą laikotarpiu užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams užtikrinti jų poreikius ir interesus. Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

21. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi galiojančios laikinosios apsaugos priemonės laikinai buvo pakeistos ir nustatyta, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvą šventiniu laikotarpiu, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. sausio 5 d. imtinai, bendrauja su mažametėmis dukromis kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val. Vaikus tėvui į jo laikiną gyvenamąją vietą 10 val. atveža motina, o pasibaigus bendravimo laikui tą dieną 19 val. motinai į jos gyvenamąją vietą vaikus atveža atsakovas. Šia nutartimi taip pat buvo nurodyta, kad po 2025 m. sausio 5 d., atsakovo ir jo mažamečių dukrų bendravimas ir toliau vyks pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir jo mažamečių dukrų bendravimo tvarką. 2025 m. gruodžio 20 d. nutartimi šią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikino pakeitimo buvo leista vykdyti skubiai.

23. 2025 m. sausio 16 d. teismui teiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad nepalaiko savo 2024 m. gruodžio 23 d. prašymo, kadangi jis neaktualus, tačiau prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad: atsakovas savo buvimo Lietuvoje laikotarpiais su savo nepilnametėmis dukromis turi teisę bendrauti savo laikinoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ar bet kurioje kitoje laikinoje gyvenamojoje vietoje, dėl kurios turi teisę spręsti pats, laikydamasis galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų dėl tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams sudarymo, dėl kurių tinkamumo sprendžia pats; atsakovas turi teisę pats spręsti dėl savo nepilnamečių vaikų dienotvarkės, bendravimo formos, laiko praleidimo būdo, fizinės ir psichologinės būsenos, vadovaudamasis pačiais geriausiais vaikų interesais, tiesiogiai ir betarpiškai juos asmeniškai užtikrindamas; ieškovė neturi teisės kvestionuoti atsakovo gebėjimų pasirūpinti vaikais ar kitaip trukdyti tėvo ir vaikų bendravimą teismo nustatytu atsakovo bendravimo su vaikais metu, taip pat neturi teisės jokia forma dalyvauti atsakovo bendravimo su vaikais metu; nustatyti, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra vykdytinos skubiai.

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymų dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi galiojančios laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos tik laikinai ir šis pakeitimas galiojo iki 2025 m. sausio 5 d., o po 2025 m. sausio 5 d., atsakovo ir jo mažamečių dukrų bendravimas ir toliau privalo vykti pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir jo mažamečių dukrų bendravimo tvarką. Todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas nurodė savo prašymo nepalaikantis, prašymą paliko nenagrinėtą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad jos yra perteklinės ir šioje proceso stadijoje nėra būtinos.

25. Atsakovas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, kad tėvai turi rasti kompromisą, kuris nėra įmanomas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aiškių ir konkrečių priemonių, kurios sumažintų konfliktų įtaką vaikams ir sudarytų sąlygas kokybiškam vaikų bendravimui su tėčiu.

26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

27. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

28. CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, kurias nustatė Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, atsakovas įpareigotas atvykimo į Lietuvą laikotarpiu užtikrinti nuolatinę gyvenamąją (apsistojimo) vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams bei užtikrinti jų poreikius ir interesus. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui yra suteikta teisė pačiam spręsti apie savo laikinąją gyvenamąją vietą, su sąlyga, kad ji bus tinkama vaikams bei bendravimo metu užtikrinti visus vaikų poreikius. Be to, galiojančia bendravimo tvarka yra nustatyta konkreti vaikų paėmimo ir gražinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tvarka.

30. Be jau galiojančios atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos papildomai atsakovas prašo suteikti jam teisę pačiam spręsti dėl savo nepilnamečių vaikų dienotvarkės, bendravimo formos, laiko praleidimo būdo, fizinės ir psichologinės būsenos, vadovaujantis pačiais geriausiais vaikų interesais, tiesiogiai ir betarpiškai juos asmeniškai užtikrinti. Be to, atsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė neturi teisės kvestionuoti atsakovo gebėjimų pasirūpinti vaikais ar kitaip trukdyti tėvo ir vaikų bendravimą teismo nustatytu atsakovo bendravimo su vaikais metu, taip pat neturi teisės jokia forma dalyvauti atsakovo bendravimo su vaikais metu.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatyta ir galiojančia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovui jo bendravimo su vaikais laiku nėra ribojama atsakovo teisė pačiam spręsti dėl savo nepilnamečių vaikų dienotvarkės, bendravimo formos, laiko praleidimo būdo, fizinės ir psichologinės būsenos. Tuo tarpu esant konfliktiniams santykiams tarp tėvų, bendravimo tvarka turi būti nustatoma taip, kad bylos šalys turėtų kiek galima mažesnį kontaktą ir neįtrauktų į savo negebėjimą spręsti konfliktinių situacijų nepilnamečių vaikų. Labai tikėtina, jog dabartiniai įtempti šalių tarpusavio santykiai, sąlygoti ir prasidėjusio teismo proceso, gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Atsakovo bendravimas su vaikais dalyvaujant ir ieškovei, tikėtina, gali išprovokuoti tėvų tarpusavio nesutarimus, susierzinimą, o tas itin nepageidautina vaikų akivaizdoje, nestiprina tėvų ir vaikų santykių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamu atveju nustatytą laikiną atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, nėra numatyta, kad ieškovė dalyvauja atsakovo su vaikais bendravimo metu. Tokiu būdu atsakovo bendravimas su vaikas turi vykti nedalyvaujant ieškovei.

32. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinės situacijos, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaikų interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaikų psichologinei būklei. Teisės aktai įpareigoja tiek abu tėvus, tiek ir kitas institucijas veikti geriausių vaikų interesų labui. Todėl savaime suprantama, kad ieškovė neturi teisės trukdyti tėvo ir vaikų bendravimui teismo nustatytu atsakovo bendravimo su vaikais metu.

33. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės nuo buvusių sprendžiant laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nesant šalių sąmoningumo nespręsti nesutarimų vaikų akivaizdoje, neužtikrintų konfliktinių situacijų tarp tėvų eliminavimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka neatitinka šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.