Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Valdymo ekspertai“, ieškinį atsakovui S. U. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 11 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Valdymo ekspertai“. 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo ieškovės valdymo organus per 14 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 3 751,09 Eur sumai.

Nemokumo administratorius nustatė, kad ieškovės vadovu nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas S. U.. Nemokumo administratorius įmonės direktoriaus gyvenamuoju adresu išsiuntė pranešimą apie iškeltą bankroto bylą ir nurodymą perduoti įmonės turtą bei dokumentus teismo paskirtam nemokumo administratoriui. Kaip nurodo ieškovės nemokumo administratorius, jam pavyko su S. U. susisiekti telefonu, jis pažadėjo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, paprašė nurodymą dėl turto ir dokumentų perdavimo atsiųsti jam el. paštu, tačiau per pranešime nurodytą terminą atsakovas neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, telefonu nebeatsiliepė.

Iki šio ieškinio pateikimo dienos, įmonės direktorius nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų, t.y. neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei – neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudarė balanso. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, numato pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, todėl atsakovas, laiku neįvykdęs šios pareigos ir neperdavęs administratoriui turto, turi ieškovei atlyginti dėl to patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 3 751,09 Eur žala (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 84 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Valdymo ekspertai“, iš atsakovo S. U., 3 751,09 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro devynių centų) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 751,09 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro devynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. U., į valstybės biudžetą 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.