Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, A. G. ir O. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo, sutuoktuvių liudijimų, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo, mirties liudijimo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina B. B. Mirė būdama našle, santuoka su V. B. sudaryta (duomenys neskelbtini), V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), O. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 10, 12, 17–18, 19). B. B. su vaikais: J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo ištremti iš (duomenys neskelbtini), į Rusiją, Tomsko sritį, tremtyje buvo iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) k. ūkio knygoje pareiškėjas A. B. įrašytas kaip A. G. ir Z. G. šeimos narys (el. b. l. 13–14). (duomenys neskelbtini) sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), B. B. iš A. G. nusipirko ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad B. naudosis šiaurine namo dalimi, bendru koridoriumi ir bendrais laiptais, taip pat bendrai naudosis šuliniu, kiemu ir sodu (el. b. l. 15–16). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų B. B. sudarytų testamentų, jos palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 21). Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Seirijų seniūnijos pažymos dėl statinių nuosavybės matyti, kad B. B. ir S. G. yra savininkės statinių, esančių (duomenys neskelbtini), B. B. – 1A1m(p) gyvenamojo namo 42/100, statyto 1940 metais, 1-3 kambarys, kurio plotas 42,35 m², ir koridorius 1-4, kurio plotas 3,98 m², bendras plotas 46,33 m²; nuosavybės teises į minėtus statinius B. B. įgijo pagal sutartį, patvirtintą Lazdijų Valstybinės notarinės kontoros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); abu savininkai bendrai naudojasi šuliniu, statytu 1957 metais (el. b. l. 23). Buvo atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24–37). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą matyti, kad duomenų bazėje įrašų apie B. B. turtą nėra; daiktinės teisės į 42/100 pastato – gyvenamojo namo ir ½ kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), kurių naudotoja yra B. B., neįregistruotos (el. b. l. 22, 38–40). VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į dalį nekilnojamųjų daiktų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, kadangi pateiktuose dokumentuose yra prieštaringi duomenys; pasiūlė kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (el. b. l. 41–42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (nauja redakcija nuo 2011 m. lapkričio 9 d.) yra nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo. Šio sąrašo 9 punkte nustatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto – 42/100 pastato – gyvenamojo namo ir ½ kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtinta sutartimi įgijo pareiškėjo motina B. B. Nuosavybės teisės ir daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė. Iki mirties šį nekilnojamąjį turtą valdė pareiškėjo motina B. B., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) šį turtą valdo, juo rūpinasi ir prižiūri pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad per visą minėto nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį (nuo 1960 m.) dėl šių statinių kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti nekilnojamąjį turtą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas šio turto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėjas šį turtą nuo 2007 m. valdo atvirai, patvirtina rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas pagrįstai laikytinas sąžiningu, teisėtai ir atvirai valdančiu minėtą turtą, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomas turto dalis (CK 4.70 straipsnis). Darytina išvada, kad pareiškėjas nėra 42/100 gyvenamojo namo ir ½ kitų inžinerinių statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs šį nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo jį daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkas ir yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą turtą. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-11411 nuspręsta pareiškėjui A. B. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po B. B. mirties ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, atleisti pareiškėją 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatą Vytą Kantaravičių atstovauti jo interesus (el. b. l. 43–44). 2024 m. kovo 5 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02607 nurodyta, kad pareiškėjui valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 299,17 Eur (el. b. l. 67–69). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas 50 procentų, jis privalo apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, t. y. 149,59 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 dalies patalpas, kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtas indeksais 1-3 kambarys, kurio plotas 42,35 kv. m, ir koridorius 1-4, kurio plotas 3,98 kv. m, bendras plotas 46,33 kv. m, ir ½ kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 149,59 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.