Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovei G. Š., atsakovui M. Š., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. Š., tretiesiems asmenims AB Šiaulių bankas, UAB „4finance“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, kreditorinių reikalavimų padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, sutinka dėl pavardžių palikimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka mokėti materialinį išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį, taip pat paaiškino, kad po santuokos mokės kreditus.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas su ieškovės ieškiniu sutiko.

Trečiojo asmens UAB „4finance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais ir ginčo dėl ieškinio dalyko ir jo dydžio byloje nėra, sprendimas surašomas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Remiantis ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, ieškovės paaiškinimais teisme, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (b.l. 11), santuokos liudijimo AA Nr. 407392 (b.l. 12) nustatyta, kad šalys susituokė 2013-09-21 Jonavos rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje akto įrašo Nr. 221, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas girtavo, netinkamai elgėsi šeimoje, vartojo alkoholį, būdamas neblaivus priekabiavo, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, vis mažiau dėmesio skyrė šeimai, vaikui. Tai, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G505/15(02) (b.l., 20-21), kuria nustatoma, kad ieškovei buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka/kumščiu, sužalojimai atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas pasitaisys, tačiau santykių pagerinti nepavyko. Siekdama išsaugoti šeimą, kartu su atsakovu vyko į Kauno priklausomybės ligų centrą, kad jis užsikoduotų nuo alkoholio vartojimo, buvo išrašyti vaistai, bet kodavimas rezultatų nedavė (vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimas, b.l. 19). Tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Šalys susitaikyti ir tokiu būdu išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl laikytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nutrauktina. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo, M. Š. kaltės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės prašymu ir atsakovo sutikimu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – Š., o atsakovui – Š..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo

Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š. (gimimo liudijimo AA Nr. 909313 kopija, b.l. 13), kuris yra mažametis.

2015-10-27 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 14) ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos 2015-10-27 šeimos sudėties pažyma Nr. 17J-450 (b.l. 15) nustatyta, kad vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove ir atsakovu. Ieškovės paaiškinimu ir išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 33-34) nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo ištirti ieškovės gyvenimo ir buities sąlygų, nes nuvykus ieškinyje nurodytu adresu, į butą patekti nepavyko. Skyrius neturi duomenų, jog mažamečio D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove G. Š. prieštarautų vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis vaiko interesais, neprieštarauja, kad mažamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kai tėvas ir motina gyvena atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). LR CK 3.156 str. 1 d. nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nėra. Šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina, G. Š.. Bendravimo su vaiku tvarka nustatytina be apribojimų.

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Ieškovė nurodė, kad sūnui skiria 300 Eur per mėnesį: maistui 80 Eur, drabužiams, avalynei 50 Eur, žaislams 30 Eur, vaistams, vitaminams 20 Eur, sauskelnėms 30 Eur, higienos priemonėms 30 Eur, kelionėms 30 Eur, atostogoms 30 Eur. Atsakovas neteikia pakankamai lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atsakovas yra darbingas, paskutinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo mėnesį gavo 768,32 Eur darbo užmokesčio (b.l. 24-25). Šiuo metu atsakovas suimtas. Ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, gauna 341,84 Eur išmoką kas mėnesį (b.l. 22). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2015-12-01 iki sūnaus pilnametystės, atsakovas sutinka su ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo M. Š. priteisti išlaikymą nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2015-12-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai G. Š..

Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo sau priteisimo, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Dėl turto padalijimo

Nekilnojamojo turto registro (b. l. 16) ir VĮ „Regitra“ (b.l. 17, 18) duomenimis nustatoma, kad sutuoktiniai santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Ieškovė nurodė, kad smulkus kilnojamasis turtas tarp ieškovės ir atsakovo pasidalintas tarpusavio susitarimu. Po santuokos nutraukimo pretenzijų dėl kilnojamojo turto neturės.

Dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo

Ieškovė nurodė, kad kreditorių turi M. Š.. Jis 2015 m. kovo 16 d. yra sudaręs su AB Šiaulių banku Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2015-18423-26 dėl 2500 Eur kredito (b.l. 27), kreditą mokėjo M. Š.. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo kreditą turėtų mokėti M. Š.. Atsakovas sutiko, kad kreditą po santuokos nutraukimo mokės jis. Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime nurodė, kad 2015-03-16 atsakovas sudarė su banku kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 2500 Eur kreditas buto remontui. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad pagal kredito sutartį paimtą kreditą turi mokėti atsakovas, tačiau nekonkretizuoja, kokia jos pozicija dėl atsakomybės pagal šią prievolę, ar ji reikalauja, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo būtų modifikuota į asmeninę atsakovo prievolę, ar pripažįsta savo solidarią atsakomybę. Bankas nesutinka su prievolės modifikavimu ir prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi už prievolės vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad prievolės pakeisti modifikuoti į asmeninę prievolę nei ieškovė, nei atsakovas neprašė, o kreditorė nesutinka su prievolės modifikavimu, todėl pripažintina, kad prievolė pagal 2015 m. kovo 16 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2015-18423-26, lieka solidaria.

Atsakovas M. Š. dar yra paėmęs iš UAB „4finance“ VIVUS.lt Perlo kreditai 500 Eur kreditą, kredito paraiška Nr. 014414, sutarties sudarymo data nenurodyta (b.l. 26). Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad kreditą po santuokos nutraukimo mokės M. Š.. Apie bylos iškėlimą kreditoriui UAB „4finance“ pranešta, prieštaravimų, kad atsakovas vykdytų šią prievolę asmeniškai, kreditorė nepareiškė. Atsakovas sutiko, kad šis kreditas būtų pripažintas jo asmeniniu kreditu. Pažymėtina, kad bendra solidari sutuoktinių prievolė prieš kreditorių nepreziumuojama, o solidarią sutuoktinių prievolę turi įrodyti pats kreditorius (kasacinė nutartis Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo UAB „4finance“ šia savo teise nepasinaudojo, solidarios sutuoktinių prievolės neįrodė, todėl M. Š. vardu paimtas 500 Eur kreditas iš Vivus lt. sistemą valdančios UAB „4finance“, kredito paraiškos Nr. 014414, pripažintinas asmeniniu M. Š. kreditu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 42 Eur (turėjo mokėti 41 Eur) sumokėto žyminio mokesčio ir 90 Eur patirtų už advokato pagalbą surašant ieškinį, t.y. iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 132 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei turi būti priteista 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo, nes ieškovė paduodama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.). Ieškovei sumokėjus valstybei 1 Eur daugiau žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 53 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 5,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 5,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Iš viso iš atsakovo priteistina valstybei 58,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą 2013 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 221, tarp G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančio Kauno tardymo izoliatoriuje, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. Š. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – Š, atsakovui – Š.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina, G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokant juos kas mėnesį nuo 2015-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai, G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad prievolė pagal 2015 m. kovo 16 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2015-18423-26 su AB Šiaulių bankas lieka solidaria.

Atsakovo M. Š. vardu paimtą 500 Eur kreditą iš Vivus lt. sistemą valdančios UAB „4finance“, kredito paraiškos Nr. 014414, pripažinti asmenine M. Š. prievole.

Priteisti ieškovei G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 58,66 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų (53 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 5,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo vykdyti skubiai ir remiantis LR CPK 646 str. 1 d. išduoti ieškovei G. Š. vykdomąjį raštą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.