Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-512/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-12-29
Bylos Nr.: 2A-512/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: UAB „Krantas Travel“, UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas: Klasmann-Deilmann GmbH, UAB „Šilutės durpės“, J. B., Ž. K., M. F., L. D.
Trečiasis asmuo: E. Š., VĮ „Klaipėdos regiono keliai“
Advokatai: Paulius Koverovas

Kategorijos

44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A–512/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4; 44.5.2.16; 44.2.4.1; 44.2.4.2; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Pauliui Koverovui,atsakovo UAB „Krantas Travel“ atstovui M.A.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Klasmann-Deilmann GmbH, UAB „Šilutės durpės“, atsakovų UAB „Krantas Travel“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-125-159/08 pagal ieškovų UAB „Šilutės durpės“, „Klasmann-Deilmann GmbH“, J. B. (J. B.), Ž. K. (Ž. K.), M. F. (M. F.), L. D. ieškinį atsakovams UAB „Krantas Travel“, UAB „258“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims E. Š. ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Šilutės durpės“, „Klasmann-Deilmann GmbH“, J. B., Ž. K., M. F. ir L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 44 033,91 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovui UAB „Šilutės durpės“ - 8 132,04 Lt, „Klasmann-Deilmann GmbH“ – 32 554,76 Lt, J. B. – 1 950,83 Lt, Ž. K. – 42,26 Lt, M. F. – 1 354,02 Lt bei solidariai iš atsakovų UAB „Krantas Travel“, UAB „258“, o iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, prašė priteisti 65 000 Lt neturtinei žalai atlyginti: ieškovui J. B. – 15 000 Lt, Ž. K. – 15 000 Lt, M. F. – 25 000 Lt, L. D. – 10 000 Lt, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. vasarą UAB „Šilutės durpės“ organizavo verslo konferenciją. Atsakovas UAB „Krantas Travel“ verslo konferencijos dalyviams pervežti pateikė autobusą „Neoplan“, kuriuo ieškovo UAB „Šilutės durpės“ verslo partneriai ir klientai buvo vežami nustatytu maršrutu. Tretysis asmuo E. Š., valdydamas atsakovui UAB „258“ priklausantį autobusą „Neoplan“, veždamas verslo konferencijos dalyvius, 2005 m. liepos 7 d. apie 14.15 val. Šilutės r., kelio Šilutė–Povilai 13 km, nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė. Autoįvykio metu ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipėsi į UAB „Krantas Travel“, UAB „258“ ir į šios bendrovės atsakomybę apdraudusią UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau UAB „Krantas Travel“ pasiūlė kreiptis į UAB „258“, nes avariją patyrė šiai bendrovei priklausantis autobusas, vežėjo draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ atmetė nukentėjusiųjų pretenziją, nes ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatyta autobuso vairuotojo kaltė, vežėjas UAB „258“ į nukentėjusiųjų asmenų pretenziją neatsakė. UAB „Šilutės durpės“ kreipėsi į atsakovą UAB „Krantas Travel“ dėl vežimo paslaugos suteikimo UAB Šilutės durpės“ nurodytiems asmenims, UAB „Krantas Travel“ šios paslaugos suteikimui pasitelkė tretįjį asmenį UAB „258“, kurio darbuotojas, vykdydamas sutartį, patyrė autoįvykį. Vykdydamas pavedimą, kelionių organizatorius turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau už tinkamą sutarties įvykdymą užsakovui atsako paslaugų teikėjas – šiuo atveju UAB „Krantas Travel“. Žala ieškovams buvo padaryta autoįvykio metu, kai UAB „258“ autobusas nuvažiavo į pakelės griovį ir apvirto. Pagal CK 6.264 str. nuostatas pareiga atsakyti už atsakovams padarytą žalą kyla UAB „258“, kuri savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal CK 6.265 str. ieškovų patirti nuostoliai priteistini iš atsakovų solidariai. Ieškovai nurodė, kad jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą įrodo į bylą pateiktos gydymo įstaigų, viešbučių sąskaitos, šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teigia, kad UAB „Šilutės durpės“ patyrė 5 602,32 Lt turtinės žalos (2 480,43 Lt už pirminės pagalbos suteikimą per avariją nukentėjusiems asmenims, 2 745 Lt už per avariją nukentėjusių asmenų apgyvendinimą viešbutyje, 241,36 Lt už drabužius per avariją nukentėjusiems asmenims, 1 035,53 Lt už nukentėjusių gabenimą į ligoninę ir oro uostą, 1 629,72 Lt išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka). Ieškovas „Klasmann-Deilmann GmbH“ patyrė 32 554,76 Lt turtinės žalos (11 813,79 Lt už sugadintą kompiuterį; 20 412,06 Lt darbuotojo J. B. darbo užmokestis su mokesčiais už laikotarpį, kurį jis negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų; 328,91 Lt už teisinę išvadą dėl reikalavimo pateikimo). Ieškovas J. B. patyrė 1 950,83 Lt turtinės (už dvejus sudaužytus akinius) ir 15 000 Lt neturtinės žalos (avarijos metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, iki šiol pastebimi išliekamieji avarijos reiškiniai, dėl fizinio skausmo patyrė didelį emocinį sukrėtimą). Ieškovas Ž. K. patyrė 42,26 Lt turtinę žalą (žalą sudaro Vinicos poliklinikos paslaugos) ir 15 000 Lt neturtinę žalą (avarijos metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, be fizinio skausmo patyrė didelį emocinį sukrėtimą). M. F. patyrė 1 354,02 Lt turtinę žalą (išlaidos vaistams, tyrimams, kelionei) ir 25 000 Lt neturtinę žalą (avarijos metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, didelį emocinį sukrėtimą, jam stipriai sužalotas veidas). Ieškovė L. D. patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą (avarijos metu buvo stipriai sutrenkta krūtinė, be fizinio skausmo patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, baimę).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. 1. Ieškovo UAB „Šilutės durpės“ ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „258“, UAB „Krantas Travel“, UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai UAB „Šilutės durpės“ 2 480,43 Lt už autoįvykio metu nukentėjusiems asmenims suteiktą medicinos pagalbą ir nukentėjusiųjų gydymą, 592 Lt už autoįvykio metu sužaloto O. N. apgyvendinimą viešbutyje, iš viso 3 072,43 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovų po 30,72 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų UAB „Šilutės durpės“. Kitus UAB „Šilutės durpės“ ieškinio reikalavimus atmetė.

2. Ieškovo „Klasmann-Deilmann GmbH“ ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „258“, UAB „Krantas Travel“, UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai „Klasmann-Deilmann GmbH“ 5 906,90 Lt turtinei žalai atlyginti bei priteisė iš atsakovų po 59,10 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų UAB „Šilutės durpės“. Kitus „Klasmann-Deilmann GmbH“ ieškinio reikalavimus atmetė.

3. Patenkino ieškovo Ž. K. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o J. B., M. F. ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „258“, UAB „Krantas Travel“, UAB DK „PZU Lietuva“, solidariai J.B. 1 000 Lt, Ž. K. 42,26 Lt, M. F. 944,02 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitus J. B., M. F. ieškinio reikalavimus atmetė.

4. Ieškovų L. D., J. B., M. F. ir Ž. K. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė iš UAB DK „PZU Lietuva“ po 125 eurus arba po 431,60 Lt L. D., M. F., Ž. K., J. B. neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš UAB „258“, UAB „Krantas Travel“ solidariai ieškovams J. B., Ž. K. po 11 568,40 Lt, M. F. – 17 568,40 Lt, L. D. – 4 568,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitus L. D., J. B., M. F. ir Ž. K. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

5. Priteisė iš UAB „258“ ir UAB „Krantas Travel“ po 679,10 Lt, iš UAB DK „PZU Lietuva“ – 51,80 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš UAB „258“, UAB „Krantas Travel“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Šilutės durpės“ po 1 551,58 Lt išlaidų už suteiktą advokatės pagalbą, po 447,92 Lt dokumentų vertimo išlaidų ir po 31,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Todėl konstatavo, kad Šilutės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą E. Š. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, negali būti pareikšto ieškinio atmetimo pagrindas. Teismas nurodė, kad tretysis asmuo E. Š. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį – autobusą, ir juo žvyrkeliu veždamas užsienio valstybių asmenis, prasilenkdamas su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu, privalėjo būti itin atidus ir taip arti, iki 1 metro, nepriartėti prie dešiniojo kelio krašto, dėl ko autobuso galinės ašies ratai nuslydo į pakelės griovį, o autobusas virto ant dešiniojo šono. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „258“, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas, yra atsakingas ir privalo atsakyti dėl didesnio pavojaus šaltiniu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, nes jo atsakomybei atsirasti pakanka šių sąlygų: didesnio pavojaus šaltinio veiklos, turto sugadinimo ar sunaikinimo fakto ir žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp didesnio pavojaus šaltinio veiklos ir atsiradusios žalos. Teismas konstatavo, kad tiek pagal CK 6.987 str., tiek pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., už atsakovo UAB „258“ darbuotojo ieškovams padarytą žalą autoįvykio metu, kuris yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, yra taip pat atsakingas draudikas – UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau neviršijant minėto įstatymo 11 str. 1 d. nurodytų draudimo sumų. Teismo manymu, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ iš dalies nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovų pretenziją, nes pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Esant tokiai įstatymo nuostatai, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė už UAB „258” darbuotojo padarytą turtinę ir neturtinę žalą autoįvykio metu yra sutartinė, tačiau pagal minėto įstatymo 11 str. 1 d. neturtinės žalos atlyginimas ribojamas 500 eurų dydžiu, todėl kiekvienam ieškovui, t. y. J. B., Ž. K., M. F. ir L. D. iš draudimo įmonės teismas priteisė po 431,6 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Krantas Travel“ tarpininkavo, kad UAB „258” suteiktų ieškovams keleivių pervežimo paslaugą. UAB „Krantas Travel“ netinkamai įvykdė paslaugą, dėl netinkami įvykdytos paslaugos ieškovai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl pagal CK 6.717 str.3 d. UAB „Krantas Travel“ atsakomybė yra solidari su kitais atsakovais. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas nurodė, kad ieškovams J. B., Ž. K., M. F. ir L. D. autoįvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai ir sutrikdyta sveikata, todėl atsakovas UAB 258” privalo atlyginti ieškovams neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad autoįvykio metu ieškovai patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus bei išgyvenimus. Priteisdamas solidariai iš atsakovų UAB „258” ir UAB “Krantas Travel” ieškovams J. B., Ž. K. po 11 568,40 Lt, o M. F. – 17 568,40 Lt, L. D. – 4568,40 Lt (t. y. atėmęs visiems ieškovams iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistinas sumas neturtinei žalai atlygini), teismas atsižvelgė į ieškovų patirtą skausmą dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų, į tai, kad ieškovai J. B., Ž. K., M. F. buvo sužaloti kitoje valstybėje ir būdami tokios būsenos patyrė nepatogumus grįždami į namus, kad ieškovui M. F. po atliktos veido operacijos liko randų, ieškovai ilgą laiką buvo nedarbingi, jiems buvo taikomas reabilitacinis gydymas. Teismo manymu, šios sumos bus pakankamos kompensuoti autoįvykio metu patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, taip pat ieškovui M. F. atlygins už galbūt nepataisomą veido subjaurojimą, ieškovei L. D. kompensuos jos reabilitaciją sanatorijoje, gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl autoįvykio metu sutrenktos krūtinės.

Dėl ieškovo UAB „Šilutės durpės“ patirtos turtinės žalos, teismas, atsižvelgęs į VšĮ Klaipėdos ligoninės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, konstatavo, kad ieškovas patyrė realią materialinę žalą, atsiradusią dėl autoįvykio metu nukentėjusiems asmenims suteiktos medicinos pagalbos, autoįvykio metu nukentėjusiųjų O. N. ir M. F. gydymo, todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 2 480,43 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad turi būti iš dalies atlygintos ieškovo UAB „Šilutės durpės“ išlaidos už autoįvykio metu sužaloto O. N. apgyvendinimą viešbutyje tris dienas – 592 Lt, nes tikėtina, jog dėl patirtų sužalojimų O. N. nebuvo rekomenduota iš karto skristi lėktuvu. Reikalavimą už kitų 9 asmenų apgyvendinimą viešbutyje teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo dėl 241, 36 Lt priteisimo už naujų marškinėlių nupirkimą. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl 1 035,53 Lt priteisimo už ieškovo vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį, gabenant nukentėjusiuosius į ligoninę ir oro uostą, už kurą bei 1 629,72 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu neteismine tvarka. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas 1 629,72 Lt išlaidas už teisines konsultacijas, be to, nepriklausomai nuo patirtų sužalojimų, ieškovas ir taip būtų turėjęs nuvežti savo verslo partnerius iš Klaipėdos į Vilnių, todėl šie reikalavimai atmestini. Dėl ieškovo „Klasmann-Deilmann Gmbh“ patirtos turinės žalos teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti, jog autoavarijos metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis kompiuteris ir, priteisdamas 5 906,90 Lt turtinei žalai už tai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2003 m. naudojant kompiuterį, kompiuterinei technikai turi būti taikomas jos nusidėvėjimo procentas (50 proc.). Atmesdamas reikalavimą dėl 20 412,06 Lt ieškovo negautų pajamų dėl darbuotojo J. B. laikinojo nedarbingumo, teismas konstatavo, kad ieškovo darbuotojas buvo sužalotas darbo metu, todėl ligos pašalpa jam laikinojo nedarbingumo metu turi būti apmokėta 100 proc. Be to, teismo manymu, reikalavimas priteisti atostoginius, specialią metinę premiją, tantjemą yra apskritai nepagrįstas ir nesusijęs su autoįvykiu priežastiniu ryšiu. Taip pat teismas atmetė reikalavimą priteisti 328,91 Lt už teisinės išvados surašymo paslaugas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog šiame apskaičiavime nurodyti asmenys susiję su Klasmann-Deilmann GmbH. Teismas, sumažindamas J. B. reikalavimą atlyginti už avarijos metu sugadintus akinius iki 1 000 Lt, vadovavosi teisingumo bei protingumo principais. Teismas tenkino ieškovo Ž.K. reikalavimą dėl 42,26 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Taip pat teismas iš dalies tenkino ieškovo M. F. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais ir atmetė reikalavimą dėl 410 Lt už lėktuvo bilietą priteisimo, nes nepriklausomai nuo autoįvykio, ieškovas būtų sugrįžęs į savo šalį ir patyręs tokias išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Šilutės durpės“ ir „Klasmann-Deilmann GmbH“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Klasmann-Deilmann GmbH reikalavimas priteisti 20 412,06 Lt nuostolių atlyginimo ir šį reikalavimą patenkinti. Taip pat prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir ieškovui UAB „Šilutės durpės“ papildomai priteisti 6 979 Lt bylinėjimosi išlaidų bei išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, vertindamas ieškovo „Klasmann-Deilmann GmbH“ nuostolių pagrįstumą rėmėsi tik Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės teisės sistema ir neatžvelgė į tai, jog reikalavimas atlyginti nuostolius paremtas ir Vokietijos Federacijos teisės normomis. Ieškovo pateiktoje Vokietijoje licencijuoto advokato teisinėje išvadoje yra nurodytas ieškovo reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš Vokietijos Federacijos Darbo užmokesčio mokėjimo įstatymo 6 str., kuris numato, jog esant ne ilgesniam kaip 6 savaičių darbuotojo darbingumo praradimui dėl trečiųjų asmenų kaltės, darbuotojas nedarbingumo metu ir toliau gauna darbo užmokestį iš darbdavio, o darbdavys įgyja regreso teisę į tretįjį asmenį, sukėlusį laikiną nedarbingumą. Minėtoje advokato išvadoje yra nurodyta ir regresinio reikalavimo dydžio apskaičiavimo tvarka, į kurią pagal Vokietijos teisę patenka ne tik darbo užmokestis ir mokesčiai, bet ir atostoginių kompensacija, kiti specialūs mokėjimai. Be to, atsakovai neginčijo ieškovo pateiktos teisinės išvados, nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, o teismas apskritai nevertino pateiktos išvados. Atsakovams šio ieškovo reikalavimo atžvilgiu kyla deliktinė atsakomybė pagal CK 1.43 str., tokiu būdu ieškovo reikalavimas taikyti Vokietijos teisę ir priteisti 20 412,06 Lt žalą, susijusią su darbuotojo laikinu nedarbingumu, yra pagrįstas. Teismas priteisė ieškovui UAB „Šilutės durpės“ pagal dvi sąskaitas išlaidas, patirtas apmokant advokatei už teisinę pagalbą. Tačiau tikriausiai per klaidą nebuvo užfiksuota pirmoji į bylą pateikta sąskaita, kurios suma sudaro 6 979 Lt. Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turi būti atsižvelgta ir į minėtą sąskaitą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Priešingu atveju, sprendimą pakeisti ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl išlaidų už kompiuterį, apgyvendinimą bei akinius priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo teiginys, kad E. Š., valdydamas didesnio pavojaus šaltinį – autobusą, privalėjo būti itin atidus ir taip arti, iki 1 metro, nepriartėti prie dešiniojo kelio krašto, neatitinka Kelių eismo taisyklių 164 p. įtvirtintos vairuotojo pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Važiavimas apie 1 metro atstumu iki kelio krašto neprieštarauja jokiems teisės aktais reglamentuojamiems reikalavimams. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvykis kilo dėl netinkamos žvyro dangos savybių, kas įtakojo autobuso valdomumą. Be to, apie netinkamas eismui kelio dangos savybes nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, todėl E. Š. negalėjo numatyti kokiu atstumu iki kelio krašto galima važiuoti. Vadinasi, E. Š. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė vertindamas Šilutės raj. apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nors faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais prejudicinės galios neturi, tokie dokumentai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Įrodymų, paneigiančių minėtame nutarime konstatuotas aplinkybes, nepateikta, todėl šiam nutarimui turėtų būti skirta didesnė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, nei transporto priemonės valdytojui E. Š., nei UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla civilinė atsakomybė atlyginti nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą. Teismas neteisingai įvertino ir kai kurių nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą. Byloje nėra jokių medicininių dokumentų, kad O. N. dėl patirtų sužalojimų negalėjo skristi lėktuvu ir jo likimas Lietuvoje yra susijęs priežastiniu ryšiu su autoįvykiu. Todėl teismas vadovavosi tikimybėmis. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė žalą už sugadintą kompiuterį, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžių metu nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad įvykio metu kompiuteris ir jo priedai buvo sugadinti. Teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios L. D. parodymais apie tai, kad J. B. autoįvykio metu turėjo kompiuterį. Be to, teismas nepagrįstai priteisė 1 000 Lt už sugadintus akinius, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įvykio metu buvo sugadinti akiniai.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Krantas Travel“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį UAB „Krantas Travel“ atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai priteisė 5 906,90 Lt turtinei žalai už kompiuterį atlyginti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent jam priklausantis kompiuteris buvo pas J. B. avarijos metu, kad būtent šis kompiuteris buvo sugadintas nepataisomai. Teismas vadovavosi tik ieškovės L. D. patvirtinimu, bet nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, kurie paneigia aplinkybę, kad Klasmann-Deilmann GmbH priklausantis kompiuteris autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas. Šie įrodymai yra vairuotojo E. Š. atsiliepime nurodyti paaiškinimai, kad jis asmeniškai nematė, jog autobuse kas nors būtų turėjęs kompiuterį, ir, kad po autoįvykio nebuvo nei ieškoma, nei užsiminta apie kokius nors kompiuterius; taip pat eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Išnagrinėjus šiuos įrodymus, galima daryti išvadą, kad eismo įvykio vietoje nerasta ir nepaimta jokių nukentėjusiųjų daiktų (kompiuterių, akinių ir pan.) ir, kad nukentėjusiesiems asmenims nebuvo padaryta turtinė žala, kuri būtų susijusi su jų turimais daiktais. Teismas nepagrįstai priteisė 1 000 Lt žalai už akinius atlyginti, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J. B. priklausantys dveji akiniai buvo sugadinti, kad tie akiniai buvo sugadinti autoįvykio metu, kad jie buvo sugadinti nepataisomai ir, kad jie būtų verti 1 000 Lt. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino vairuotojo E. Š. paaiškinimų, kad vieni akiniai buvio grąžinti UAB „Šilutės durpės“ atstovui, kad perduotų nukentėjusiajam. Remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kitais byloje esančias įrodymais, teismas turėjo padaryti išvadą, kad J. B. turtinė žala dėl akinių nebuvo įrodyta.Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti atsakovo UAB „Krantas Travel“ atžvilgiu teismas turėjo nustatyti visas jai taikyti reikalingas sąlygas: neteisėtus UAB „Krantas Travel“ veiksmus, neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir nuostolius, priežastiniu ryšius bei UAB „Krantas Travel“ kaltę. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti visas šias sąlygas tam, kad atsirastų UAB „Krantas Travel“ sutartinė atsakomybė ir ta atsakomybė būtų solidari su kitais atsakovais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovų kelionę suorganizavo Klasmann-Deilmann GmbH, kuris ir yra tikrasis kelionės organizatorius ir turėtų būti atsakingas sutartinės atsakomybės pagrindu už ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovas UAB „Krantas Travel“ jokių atlygintinų paslaugų neteikė ieškovams, jokių kitų materialinių teisinių santykių tarp šių ieškovų atskirai ar kartu su UAB „Krantas Travel“ neegzistavo, todėl ir sutartinei civilinei atsakomybei kilti šių ieškovų atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo.Teismas nepagrįstai priteisė UAB „Šilutės durpės“ 592 Lt už apgyvendinimą viešbutyje, nes nėra įrodymų, jog gydytojai O.N. buvo rekomendavę neskristi lėktuvu. Be to, sprendime konstatuota, kad buvo įtartas O. N. šonkaulių lūžimas, bet nėra jokių įrodymų, kad tai būtų faktas. Tuo teismas pažeidė CPK 178 str. ir 185 str. Be to, O. N. ir UAB „Krantas Travel“ nesiejo jokie materialiniai teisiniai santykiai autoįvykio metu, todėl pastarojo atsakomybė negalėjo atsirasti. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 2 480,43 Lt, nes teismas neįvertino to, kad kai kurie ligoninės sąskaitose nurodyti asmenys nėra nurodyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje kaip nukentėję asmenys autoįvykio metu. Taip pat neaišku, ar nukentėję asmenys nebuvo apsidraudę kelionės draudimu, kuris būtų šias išlaidas padengęs. Be to, neaišku, ar UAB „Šilutės durpės“ šias sumas sumokėjo VšĮ Klaipėdos ligoninei. Bet kokiu atveju UAB „Krantas Travel“ sutartinė atsakomybė UAB „Šilutės durpės“ atžvilgiu negali atsirasti, nes nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.Teismas nepagrįstai priteisė 42,26 Lt ieškovui Ž. K. ir 944,02 Lt ieškovui M. F., nes su šiais asmenimis nesiejo jokie materialiniai teisiniai santykiai, be to, dėl šių asmenų reikalavimų UAB „Krantas Travel“ atžvilgiu nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.Teismas nepagrįstai priteisė ir neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovo UAB „Krantas Travel“ su fiziniais asmenimis J. B., Ž. K., M. F. ir L. D. nesiejo jokie materialiniai teisiniai santykiai. Dėl šių asmenų reikalavimų atlyginti neturtinę žalą UAB „Krantas Travel“ atžvilgiu nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, ieškovams priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai didelės, nes teismas neatsižvelgė į visas CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį). Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose paprastai teismas už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisia ne daugiau 9 000 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovai Klasmann-Deilmann GmbH ir UAB „Šilutės durpės“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Krantas Travel“ skundus atmesti. Nurodo, kad vairuotojo E. Š. kaltės nustatymo klausimas nėra šios bylos dalykas, nes ieškinys atsakovui UAB „258“ buvo reiškiamas CK 6.270 str. pagrindu, kai atsakomybė kyla be kaltės. Teismas pagrįstai priteisė ieškovui išlaidas, patirtas už sužaloto O. N. apgyvendinimą viešbutyje, nes byloje yra pateiktos sąskaitos, kuriose O. N. nurodytas kaip vienas iš sužalotų keleivių. Teismas taip pat pagrįstai priteisė 5 906.90 Lt žalos atlyginimą už sugadintą kompiuterį bei 1 000 Lt už sugadintus akinius. Apeliantas UAB „Krantas Travel“ nepagrįstai skunde nurodo, kad nėra išpildytos visos CK 6.246 str. – 6.249 str. numatytos sąlygos šio atsakovo atsakomybei kilti. Atsakovo UAB „Krantas Travel“ solidari atsakomybė kildinama iš CK 6.38 str., 6.270 str., 6.717 str. 3 d., 6.265 str. Apeliantas nepagrįstai ginčija sprendimo dalį dėl neturinės žalos priteisimo. Jis remiasi teismų praktika baudžiamosiose bylose, tuo tarpu ši byla yra civilinė. Lietuvos teismų praktika nėra vieninga, nėra pakankamo analogiškų precedentų skaičiaus, todėl kiekvienu atveju teismas turi priimti sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Ieškovų reikalautas neturtinės žalos dydis buvo paremtas užsienio teismų praktika ir jis atitinka tarptautinės teisės standartus ir protingumo kriterijus.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Krantas Travel“ apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų buvimą. Nurodo, kad pritaria apelianto pozicijai, jog teismas nepagrįstai priteisė UAB „Šilutės durpės“ naudai 592 Lt už nukentėjusiojo apgyvendinimą viešbutyje, 2 480,43 Lt pagal VšĮ Klaipėdos ligoninės sąskaitas, taip pat nepagrįstai priteisė ieškovui Klasmann-Deilmann GmbH 5 906,90 Lt už sugadintą kompiuterį, ieškovui J. B. 1000 Lt už akinius.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei ieškovų skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje asmenų, turinčių reikalavimo teisę, bei atlygintinos žalos pobūdis yra apsprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę (CK 1.44 str.). Tačiau Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato darbdavio teisės susigrąžinti išmokėtą darbo užmokestį laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu šis darbo užmokestis buvo mokamas darbuotojui netekus darbingumo dėl eismo įvykio. Todėl negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas atlyginti kartu su atostoginiais, specialiąja metine premija bei tantjema išmokėtą darbo užmokestį. Pažymi, kad Vokietijos advokato pateikta teisinė išvada negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu, todėl teismas neprivalėjo vertinti šios išvados. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, pagal kurį teismas turėtų taikyti Vokietijos Federacijos teisės aktų nuostatus. Be to, ginčo šalies, kuri remiasi užsienio teise, prašymu, teismas gali padėti surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę, tačiau ieškovas tokio prašymo nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva aiškintis Vokietijos teisės aktų nuostatų neprivalėjo. Dėl papildomai prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų, atsakovas nurodo, kad pagal CPK 98 str. 2 d. atstovavimo išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai priteisė tik dalį ieškovų atstovavimo išlaidų.

Atsakovas UAB „Krantas Travel“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo Klasmann-Deilmann GmbH reikalavimą priteisti 20 414,06 Lt tariamų nuostolių, kurie ieškinyje nurodyti kaip negautos įmonės pajamos. Byloje nėra įrodymų, kad šias tariamai negautas pajamas ieškovas Klasmann-Deilmann GmbH būtų gavęs, taip pat nėra įrodymų, kad šios negautos pajamos būtų susijusios su autoįvykiu arba su atsakovo UAB „Krantas Travel“ sutartine civiline atsakomybe. Be to, nėra įrodymų, kad šios ieškovo pajamos būtų buvusios negautos. Ieškovai klaidina teismą, teigdami, jog byloje yra darbo sutartis tarp J. B.ir ieškovo Klasmann-Deilmann GmbK, nes į bylą yra pateikta darbo sutartis, kuri sudaryta tarp J. B. ir Klasmann Werke GmbH, o ne su ieškovu. Apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.43 str., nes eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytiną teisę reglamentuoja speciali norma, įtvirtinta CK 1.44 str. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai priteista UAB „Šilutės durpės“ naudai 4 654,75 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, nes byloje nebuvo jokių įrodymų, kad ši suma buvo sumokėta. Apelianto prašoma priteisti pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą 6 979 Lt suma už teisines paslaugas yra aiškiai per didelė, nes pažeidžiami teisingumo ministro patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“.

Atsakovas UAB „258“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl netinkamų kelio savybių. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą turi atlyginti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja rajoniniais keliais. Apie netinkamas eismui kelio dangos savybes nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, žvyro dangos savybės kelkraštyje nebuvo tokios kaip likusioje kelio dalyje, todėl Klaipėdos m. apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-1025-328/2007 pagrįstai konstatavo, kad tokios kelio dangos savybės turėjo įtakos autobuso valdymui ir dėl to kilo eismo įvykis. Todėl E. Š. negalėjo numatyti kokiu atstumu iki kelio krašto galima važiuoti. E. Š. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Taip pat nurodo, kad ieškovo prašomi priteisti 20 412,06 Lt patirtų nuostolių nėra susiję su eismo įvykiu. Reikalavimą priteisti papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti taip pat prašo atmesti, nes teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas, kuriam pagal teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas skaičiuojama 80 proc. nuo rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio.

Ieškovų UAB „Šilutės durpės“ ir „Klasmann-Deilmann GmbH“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Krantas Travel“ apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš dalies tenkindamas ieškovų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalą ieškovams solidariai turi atlyginti visi bylos atsakovai. Kolegija tokią skundžiamo sprendimo išvadą vertina kaip teisėtą ir pagrįstą bei nesutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą nebuvo nustatyta atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma (CK 6.246 str. - 6.248 str.).

Taip, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovų prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl 2005 m. liepos 7 d. Šilutės raj. kelio Šilutė-Povilai 13 km įvykusios autoavarijos, kurios metu atsakovui UAB ,,258“ priklausantis ir pastarosios bendrovės vairuotojo E. Š. vairuojamas autobusas ,,Neoplan“ veždamas bendrovės ,,Šilutės durpės“ organizuotos verslo konferencijos dalyvius, nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė. Nelaikydami UAB ,,258“ kalta dėl įvykusios avarijos, atsakovai nurodo į tai, kad ikiteisminio tyrimo, atlikto pagal šį faktą, metu buvo nustatyta, kad E. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to Šilutės raj. apylinkės prokuratūros 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimu tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau vien tai, kad UAB ,,258“ vairuotojo E. Š. veiksmai neturi nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymio savaime neatleidžia UAB ,,258“ kaip padidinto pavojaus šaltinio savininko nuo civilinės teisinės atsakomybės (CK 6.270 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovų nurodomos avarijos aplinkybės, t. y. tai, kad kelio dešinio pakraščio danga buvo minkšta, o apie tai įspėjančio kelio ženklo nebuvo, nėra ta sąlyga, kuriai esant atsakovas UAB ,,258“ būtų atleistas nuo atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str. 1 d.).

Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad kaip Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, taip ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi (atsakovai šiais procesiniais sprendimais grindžia savo kaltės dėl ieškovams padarytos žalos nebuvimą) konstatuota, kad autoavariją be kita ko nulėmė ir tai, kad UAB ,,258“ vairuotojas nesiėmė visų priemonių užtikrinti saugų eismą, neįvertino kelio dangos savybių ir rizikos faktorių sukdamas autobusą link kelkraščio dalies (t. 4, b. l. 155-158). Taigi, nurodyti teismų priimti procesiniai sprendimai, priešingai negu teigia atsakovai, taip pat patvirtina UAB ,,258“ atsakomybę už ieškovams padarytą žalą.

UAB ,,258“ sudarė su atsakovu UAB DK ,,PZU Lietuva“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2005 m. vasario 28 d. iki 2006 m. vasario 27 d., t. y. ir autoavarijos metu (t. 2, b. l. 92 - 94). Būtent ši sutartis, o taip pat tai, kad kaip jau buvo nustatyta anksčiau, UAB ,,258“ yra atsakinga už autoavarijos metu ieškovams padarytą žalą ir apsprendžia atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsakomybę už padarytą žalą (CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. (2004 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-2041 redakcija). Iš UAB ,,258“ 2008 m. lapkričio 24 d. rašto matyti, kad ji 2005 m. liepos 7 d., veždama keleivius maršrutu Klaipėda-Kintai-Klaipėda vykdė atsakovo UAB ,,Krantas Travel“ užsakymą, kuriam ir buvo pateikta atitinkama sąskaitą faktūrą už nurodytą paslaugą. Ši sąskaita faktūra apmokėta nebuvo, nes kaip paaiškino UAB ,,Krantas Travel“, ji taip pat negavo apmokėjimo už nurodytą paslaugą (t. 4, b. l. 182). Tai, kad keleivių pervežimą organizavo UAB ,,Krantas Travel“ taip pat patvirtina tarp pastarosios ir UAB ,,258“ 2005 m. spalio 1 d. sudaryta transporto paslaugų suteikimo sutartis Nr. Tr-02, UAB ,,Krantas Travel“ el. pašto susirašinėjimas su bendrovės ,,Šilutės durpės“ interesus atstovavusios L. D. ir ieškovo ,,Klasmann-Deilmann GmbH“ 2005 m. liepos 13 d. raštas UAB ,,Kranatas Travel“, kuriame nurodoma, kad 2005 m. liepos 7 d. kelionė autobusu nebus apmokėta (t. 1, b. l. 19-20, t. 4, b. l. 184, 187-188 ). Be to, UAB “Krantas Travel“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovė „Krantas Travel“ tarpininkavo dėl keleivių pervežimo (t. 4, b. l. 77). Nurodytų aplinkybių visuma paneigia apelianto ,,Kranto Travel“ argumentus dėl jo kaltės dėl autoavarijos metu padaryto žalos, nebuvimo (CK 6.717 str. 3 d.). Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad kaip jau minėta 2005 m. liepos 13 d. raštą atsakovui ,,Krantas Travel“ rašė bendrovė ,,Klasmann-Deilmann GmbH“, į kurios grupę įeina bendrovė ,,Šilutės durpės“.

Remdamasi išvardintais argumentais, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl visų trijų atsakovų atsakomybės už padarytą žalą (CK 6.245 str. 3 d., 6.717 str. 3 d., 6.987 str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas).

Be to, kolegijos nuomone, padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas didžiąja dalimi teisingai nustatė ieškovams padarytos turtinės žalos dydį. Taip, atsakovas UAB ,,Krantas Travel“ ginčija ieškovui UAB ,,Šilutės durpės“ priteistą 2 480,43 Lt sumą, kurią ieškovas buvo sumokėjęs pagal VŠĮ Klaipėdos ligoninė sąskaitas faktūras, ir teigia, kad kai kurie sąskaitose nurodyti asmenys nėra įvardinti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau taip sakydamas apeliantas kokius konkrečius asmenis jis turi omenyje nenurodė, kas savaime daro jo argumentą ydingu. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu yra ne tai, kad šie asmenys nebuvo įrašyti į nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o tai, ar jie pateko į autoavariją ir ar jiems buvo reikalinga medicininė pagalba. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jame yra įvardinti asmenys autoavarijos metu patyrė sveikatos sužalojimus arba sveikatos sutrikdymus. Tačiau tai nereiškia, kad kiti autobusų važiavę asmenys neturėjo būti gydytojo apžiūrėti siekiant nustatyti autoavarijos pasekmes jų sveikatai (t. 1, b. l. 18, 25-28). Pastebėtina, kad iš esmės visi ligoninės sąskaitose faktūrose nurodyti asmenys buvo paminėti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. O jame nepaminėtas O. K., priešingai negu teigia apeliantas, ne kartą, kaip autobuso keleivis, kuriam buvo diagnozuotas dešinės rankos nubrozdinimas, buvo paminėtas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t. 2, b. l. 10, 22, 52, 67, 68).

Dėl nurodytų argumentų kolegija negali sutikti su apelianto UAB ,,Krantas Travel“ teigimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 2 480,43 Lt žalą, patirtą UAB ,,Šilutės durpės“, už ligoninės pirminės pagalbos suteikimą per avariją nukentėjusiems asmenims (CPK 178 str.).

Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas apelianto UAB ,,Krantas Travel“ teiginys dėl neteisėto priteisimo iš jo turtinės žalos atlyginimo ieškovų Ž. K. (42,26 Lt) ir M. F. (944,02 Lt) naudai. Šį teiginį apeliantas grindžia jau anksčiau paneigtu argumentu dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų UAB ,,Krantas Travel“ atžvilgiu nebuvimo.

Negalima sutikti ir su abiejų apeliantų teigimu dėl nepagrįsto ieškovui UAB ,,Šilutės durpės“ 592 Lt turtinės žalos priteisimo. Minėta suma ieškovui buvo priteista už O. N. trijų dienų apgyvendinimą viešbutyje. Tai, kad šios išlaidos susijusios su autoavarija, patvirtina, kad O. N. (kai kuriuose kituose ikiteisminio tyrimo bylos dokumentuose O. N., t. 2, b. l. 7, 8, 10 ir t.t.) patyrė dešinės pusės IX, X ir XI šonkaulių lūžius bei juosmeninio I slankstelio kūno I° kompresinį lūžimą, dėl ko nurodytų kūno dalių judesių metu buvo jaučiamas skausmas, o jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 2, b. l. 38). Akivaizdu, kad esant tokiems kūno sužalojimams apeliantų teiginys, kad nurodytas asmuo turėjo iš karto išvykti namo, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 str.).

Negalima sutikti ir su apeliantų argumentais, susijusiais su, jų nuomone, nepagrįstu žalos atlyginimo priteisimu už bendrovei Klasmann-Deilmann GmbH priklaususio kompiuterio sugadinimą. Prašydamas panaikinti šią sprendimo dalį, UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad byloje nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų apie tai, kad įvykio metu kompiuteris ir jo priedai buvo sugadinti, o UAB ,,Krantas Travel“ nurodė, kad ieškovas Klasmann-Deilmann GmbH nepateikė jokių įrodymų, kad būtent šiai bendrovei priklausantis kompiuteris buvo pas J. B. autoavarijos metu, kad būtent šis kompiuteris buvo sugadintas ir tuo labiau nėra byloje jokių įrodymų, kad iš viso kažkoks kompiuteris buvo sugadintas nepataisomai, tuo labiau priklausantis Klasmann-Deilmann GmbH. Visi išvardinti apeliantų teiginiai leidžia teigti, kad jie to fakto, kad autoavarijos metu autobuse buvo kompiuteris, neginčija. Tai, kad J. B. turėjo su savimi kompiuterį patvirtino savo paaiškinimuose V. L. D.. Vien tai, kad ji šioje byloje taip pat yra ieškovė neleidžia, kaip tai siūlo apeliantas, nesivadovauti šiuo įrodymų šaltiniu (CPK 177 str. 2 d.). L. D. duodama paaiškinimus prisiekė (t. 3, b. l. 114). Be to, pats J. B. niekada neteigė, kad pas jį buvęs kompiuteris priklausė ne jo darbdaviui bendrovei Klamann-Deilman GmbH, o jam ar kam nors kitam. UAB ,,Krantas Travel“ savo teiginį grindžia autobuso vairuotojo paaiškinimais apie tai, kad jis nematė, jog kas nors iš keleivių turėjo kompiuterį. Tačiau turint omenyje, kad autobuso vairuotojas turi kitas nei keleivių bagažo tikrinimo pareigas, tokie paaiškinimai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Tuo tarpu tai, kad kompiuteris buvo sugadintas patvirtina ir pačios autoavarijos aplinkybės – autobusas virto ant šono, kas padidina jame esančių daiktų sugadinimo tikimybę. Nustatant atlygintinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į jo įsigijimo datą, kainą bei nusidėvėjimą (t. 1, b. l. 33-36, t. 3 b. l. 64-66).

Byloje nepaneigta liko aplinkybė, kad J. B. pagal savo sveikatos būklę turėjo nešioti akinius. Priešingai, šį faktą patvirtina bendrovės ,,Fielmann“ sąskaitos (t. 1, b. l. 41-44). Kaip jau minėta, avarijos mechanizmas – autobusas virto ant šono, leidžia teigti apie didelę tikimybę, kad akiniai jos metu buvo sugadinti. Be to, kokių nors objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų netikėti ieškovo J. B. paaiškinimais apeliantai nenurodė. Tai, kad vairuotojas, kaip nurodo apeliantas perdavė vieną akinių porą bendrovės ,,Šilutės durpės“ atstovui, visai nereiškia, kad šie akiniai buvo tinkami naudoti. Be to, nurodydamas šį argumentą apeliantas UAB ,,Krantas Travel“ prieštarauja kitam savo teiginiui (skundo dalis dėl žalos už kompiuterio sugadinimą), apie tai, kad eismo įvykio vietoje nebuvo rasta ir paimta jokių nukentėjusiųjų daiktų (kompiuterių, akinių ir pan.), kas, jo nuomone, patvirtina, kad nukentėjusiems asmenims nebuvo padaryta turtinė žala, susijusi su jų turėtais autoįvykio metu daiktais. Remdamasi išvardintais argumentais, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino J. B. teisę į žalos atlyginimą už akinių sugadinimą, o nustatant jos dydį pagrįstai vadovavosi CK 1.5 str. nuostatomis.

Pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos Konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str., sprendžiant kilusį ginčą taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Būtent šia teisės norma atsakovai ginasi nuo bendrovės Klasmann-Deilmann GmbH apeliacinio skundo prašymo priteisti ieškovo naudai 20 412,06 Lt nuostolių, patirtų dėl jo darbuotojui J. B. jo nedarbingumo metu išmokėto darbo užmokesčio bei kitų priklausančių išmokų. Tačiau, taikant Lietuvos Respublikos teisę, reikia vadovautis CK 6.249 str. 1 d., pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, asmenų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovas, vykdydamas CPK 178 str. reikalavimus, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus apie jo patirtus nuostolius sumokant savo darbuotojui J. B. jo nedarbingumo laikotarpyje darbo užmokestį bei kitas priklausančias išmokas (t. 1, b. l. 37-38, t. 2, b. l. 157-160). Tai, kad J. B. nurodytu periodu buvo nedarbingas patvirtina bylos medžiaga (t. 2, b. l. 148, t. 3, b. l. 15-18). Tai, kad J. B. buvo ieškovo darbuotojas patvirtina tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (t. 4, b. l. 43-59, 189-205). Tuo tarpu apeliantai nepateikė įrodymų, kad minėtus nuostolius ieškovas Klasmann-Deilmann GmbH patyrė be teisinio pagrindo, nes neturėjo pareigos išmokėti J. B. prašomas priteisti sumas (CPK 178 str.).

Esant pasakytam, laikyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 20 412,06 Lt turtinės žalos priteisimo teisėta ir pagrįsta negalima (Hagos Konvencijos 3 str., CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). Šiuo atveju ši sprendimo dalis keistina ir ieškovo naudai papildomai priteisiama 20 412,06 Lt turtinei žalai atlyginti.

Apeliantas UAB “Krantas Travel“ ieškovams priteistos neturtinės žalos atlyginimo neteisėtumą motyvuoja tuo, kad tokiems ieškovų reikalavimams nebuvo visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas dėl jau aukščiau šioje nutartyje nurodytų motyvų, kuriais kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl visų trijų atsakovų (tame tarpe ir UAB „Krantas Travel“) atsakomybės už ieškovams padarytą žalą.

Ginčydamas ieškovams priteistą neturtinės žalos dydį, apeliantas UAB „Krantas Travel“ nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, be to, teigia, kad remiantis teismų praktika baudžiamosiose bylose, teismų priteisiamos sumos už nesunkius (ar nežymius) sveikatos sutrikdymus yra mažesnės. Kolegija sutinka su apeliantu, kad teismų suformuota praktika yra vienas iš reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad suformuotais precedentais teismai turi vadovautis atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, kt.). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytų baudžiamųjų bylų aplinkybės nėra adekvačios šios bylos aplinkybėms.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 str.) nenustatyta, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tenkino iš dalies ieškovų prašymus dėl neturtinės žalos priteisimo. Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovų patirtą fizinį skausmą dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų (sužalojimai autoįvykio metu ieškovams J. B., Ž. K., M. F. sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus), į tai, kad ieškovai J. B., Ž. K., M. F. buvo sužaloti kitoje valstybėje ir būdami tokios būsenos patyrė nepatogumus grįždami į namus, ieškovai ilgą laiką buvo nedarbingi, jiems buvo taikomas reabilitacinis gydymas (ieškovas J. B. buvo operuotas, ambulatoriškai gydomas apie 10 savaičių, jam taikytas reabilitacinis gydymas; Ž. K. buvo atliktos dvi operacijos; ieškovas M. F. iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo nedarbingas, po jam atliktos veido operacijos liko randai). Ieškovei L. D. autoįvykio metu buvo sumušta krūtinės ląsta, apie tris mėnesius įprastinėmis sąlygomis ji negalėjo dirbti, valdyti automobilio, vartojo vaistus nuo uždegimo ir raminančius vaistus, vyko į sanatoriją. Autoįvykio metu jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais keisti neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

Skundžiamu sprendimu ieškovui UAB „Šilutės durpės“ iš visų trijų atsakovų priteista po 1 551,60 Lt (viso – 4 654,75 Lt) už advokatės suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas UAB „Šilutės durpės“ skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančią 6 979 Lt dydžio sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir nepagrįstai nepriteisė šios sumos iš atsakovų. Pagal CPK 93 str. 2 dalies reikalavimus, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi dalis ieškovų reikalavimų buvo atmesta, nepagrįstas apelianto prašymas priteisti visas jo turėtas advokato pagalbos išlaidas. Be to, papildomai priteisus apelianto UAB „Šilutės durpės“ prašomą 6 979 Lt advokato pagalbos išlaidų sumą, būtų akivaizdžiai pažeistos LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatos. Todėl kolegija atmeta apelianto UAB „Šilutės durpės“ prašymą papildomai priteisti išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Patenkinus iš dalies ieškovų apeliacinį skundą, iš atsakovų turi būti priteista dalis išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Iš byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad ieškovas UAB „Šilutės durpės“ už apeliacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 1 726,40 Lt (t. 4, b. l. 121) Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas LR teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas, sprendžia, kad iš atsakovų UAB „258“, UAB „Krantas Travel“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Šilutės durpės“ priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, t. y. po 500 Lt.

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovų UAB „258“, UAB „Krantas Travel“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ valstybei po 6,9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 172).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovui „Klasmann-Deilmann GmbH“ (į.k. HRB 120005) solidariai iš atsakovų UAB „258“ (į.k 142093834), UAB „Krantas Travel“ (į.k. 110812435), UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869) priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 26 318,96 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos litų ir devyniasdešimt šešių centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų UAB „258“, UAB „Krantas Travel“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Šilutės durpės“ po 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų UAB „258“, UAB „Krantas Travel“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ po 6,9 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė