Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-359-348/2012

Teisėja Larisa Tamulionienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01681-2010-2

2012 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam A. S., nukentėjusiajai V. S., jos atstovams advokatams Kristinai Česnauskienei ir Aidui Venckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės (už nusikaltimus, įvykdytus 2010-11-13) pagal LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos už nusikaltimus bausmės subendrintos, iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendį.

Iš A. S. priteista: nukentėjusiajai Vidai 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2662 Lt išlaidas turėtas už advokato pagalbą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1423,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, jog 2010 m. lapkričio 03 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą įspyrė V. S. į sėdmenis ir suėmęs už rūbų ją pastūmė, dėl ko V. S. atsitrenkė į kieme stovėjusias pjovimo stakles, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas žastuose, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir sukėlė V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas už tai, jog 2010 m. lapkričio 13 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsio katilinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti V. S. ir panaudodamas fizinį smurtą, tyčia ne mažiau aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė V. S. į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdymas.

Be to, jis nuteistas už tai, jog tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė V. S. į galvos, krūtinės, rankų ir kojų sritis, tuo padarydamas jai galvos sumušimą su muštine žaizda kairės akies srityje, su poodinėmis kraujosruvomis kairiojo skruosto, nosies srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, davusiu astenovegetacinį sindromą, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, abiejų alkūnių srityse, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairio kelio, kairės blauzdos srityse ir sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos sumušimo su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, davusiu astenovegetacinį sindromą, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui.

Apelianto nuomone, bausmė teismo nuosprendyje yra paskirta pažeidžiant LR BK reikalavimus (BK 63, 64 ir 65 str.). Skirdamas bausmę teismas turėjo vertinti padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (BK 54 str. 2 d. 3 p). Tačiau teismas tokių jo motyvų ir tikslų nenustatinėjo, taigi į juos ir neatsižvelgė skirdamas bausmę. Tuo tarpu dėl jo nurodytų V. S. agresyvaus elgesio jo atžvilgiu nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kodėl V. S. kuria istorijas, kad jis ją puolu, mušu, persekioju, tai yra labai svarbu kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK.

Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog tiek pirmoje, tiek antroje byloje yra tos pačios problemos su medicinos eksperto pažymom: pirmoje byloje jo sužalojimai buvo sunkesni negu V. S.. Todėl ji kažkur „pametė" medicinos eksperto išvadą ir išsiėmė jau visiškai naują med. ekspertizę, kurios pagrindu atnaujino savo ikiteisminį tyrimą. Dabar vėlgi šioje byloje yra neteisėti veiksmai atliekami su medicinos ekspertizės išvadomis.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo priteista 7000 Lt. neturtinės žalos. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo įvertinti, tai, kad jis yra neįgalus, tik 40 proc. darbingas, gyvena tik iš 636,67 litų netekto darbingumo pensijos, yra bedarbis. Nuolatos reikia vartoti vaistus, kurie yra brandūs.

Teismas nepagrįstai priteisė jam sumokėti 1423 Lt, nors bylos 41 lape nurodyta 1124,17 Lt turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl V. S. sumokėtos ligos pašalpos už laikotarpį 2010-11-15 iki 2010-12-31. Kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą visą nurodytą laikotarpį būtent dėl sužalojimų tariamai patirtų 2010 m. lapkričio 13 d. Kad V. S. galėjo sirgti kita liga, o ne gydėsi dėl sumušimų įrodo ir jau minėti gydytojos D. R. bandymai atitaisyti klaidą elektriniame nedarbingumo pažymėjime, kuriame buvo nurodyta „liga", į „buitinė trauma".

Be to, pats VSDF nurodo, kad V. S. sužalojimai buvo padaryti 2010-11-11, todėl pagal esamą teisinį reguliavimą jis neturi teisės reikalauti iš manęs priteisti 1423,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad VSDF Kauno skyrius šio fakto neginčijo pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusioji V. S. atsikirtime į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą nuteistojo A. S. apeliacinį skundą ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti išlaidas 847 Lt, turėtas už advokato pagalbą surašant atsikirtimą į apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nukentėjusioji V. S., jos atstovas advokatas Aidas Venckus prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas A. S. pritaikytas tinkamai.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. nurodo, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė, jį nukentėjusioji apkalba, tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai dėl turto, yra neatitikimų specialisto išvadoje dėl sužalojimo padarymo laiko. Tačiau kolegijos įsitikinimu, šie apelianto skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip to reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo tvarka pažeista nebuvo, teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais pagal LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tiesa, nuosprendžio aprašomojoje teismas nurodė, jog A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta ir liudytojos Z. M. parodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Z. M. liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, bei teisminio nagrinėjimo metu apklausta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas padarė techninę rašymo klaidą. Kad, tai rašymo apsirikimas patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuosprendyje nėra išdėstytas Z. M. duotų parodymų tekstas. Dėl to, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, nes tai nuosprendžio esmės nekeičia.

Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nuosprendį šališkumo. Apelianto teigimu teisėjos šališkumą rado ta aplinkybė, jog teisėja jį kaltu pripažino dėl analogiškos veikos jau antrą kartą, po primos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apie jį jau buvo susidariusi neigiamą nuomonę, todėl priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali būti laikomas šališku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių.

Pažymima, kad LR BPK 58 str. 2 d. numatyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, tačiau minėtame sąraše nėra numatyta, jog teisėjui asmens atžvilgiu vieną kartą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis negali nagrinėti to paties asmens kitos baudžiamosios bylos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjanti teisėja 2011-07-04 buvo priėmusi nutartį nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tačiau 2011-07-07 teisėja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas nutartimi nepatvirtino teisėjos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Dėl to, vadovaujantis LR BPK 59 str. 4 d. teisėja priėmusi skundžiamą nuosprendį privalėjo baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės toliau. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-08 apylinkės teisme buvo gautas prašymas adresuotas teismo primininkui teisėją L. T. nušalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. 2011-11-09 teismo pirmininkas nutartimi prašymą atmetė, nenustatęs LR BPK 58 str. numatytų pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu teisiamojo posėdžio pirmininkė kaltinimo ir gynybos šalims užtikrino lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, turinčiais reikšmės bylos teisingam išsprendimui. Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki.

Apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis dėl jo primažinimo kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., nurodo, jog nuosprendis paremtas vien tik nukentėjusiosios V. S. parodymais, o liudytojos G. G. parodymai yra prieštaringi. Be to, byloje esančioje specialisto išvadoje nurodoma, jog įvykis buvo 2011-10-03, tokia pati data nurodyta V. S. apklausos protokole. Kolegijos nuomone, šie nuteistojo A. S. apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Tai, kad A. S. 2010-11-03 apie 16 val. tyčia vieną kartą įspyrė V. S. į sėdmenis ir suėmęs už rūbų ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į kieme stovėjusias pjovimo stakles, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas žastuose, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios V. S., liudytojos G. G. bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kategoriškai parodė, jog 2010-11-03 apie 16 val. jai būnant kieme ir kalbant su S. S. pribėgęs A. S. jai spyrė į sėdmenis, kumščiu sudavė į galvą, šoną, krūtinę, suėmęs už rankų ir rūbų stipriai pastūmė. Jis atsitrenkusi į stakles susižalojo dešinę alkūnę, kairę plaštaką, galvą ir koją.

Iš esmės šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir G. G. parodymai. Minėtos liudytojos parodymais nustatyta, jog ji 2010-11-03 pro langą matė konfliktą, kurio metu A. S. pastūmė V. S., kuri užgriuvo ant staklių. Po to matė, ant V. S. rankų mėlynes, nubrozdinimus. Apeliantas abejoja šios liudytojos parodymų patikimumu, tačiau kolegija atmeta iš šiuos skundo argumentus, nes liudytoja G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio tyrimo metu davė iš esmės nuoseklius parodymus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog liudytoja yra suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, be to, parodymus davė įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgusi į tai, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos G. G. parodymais.

Apie tai, jog nukentėjusioji V. S. buvo sužalota patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuota poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat kolegija pažymi, kad apelianto išsakomos abejonės dėl nukentėjusiosios V. S. parodymų patikimumo grindžiamos tik jos ir nuteistojo tarpusavio santykiais bei asmeninio pobūdžio vertinimais. Tai nesumenkina nukentėjusiosios parodymų įrodomosios vertės. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tai, kad teismai atmetė kaltinamojo versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 138 str. 1 d., nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

Nepagrįstai apeliantas nesutina ir su teismo išvadomis dėl 2010-11-13 jo padarytų nusikalstamų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 1 d. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios V. S., liudytojos G. G., B. B. parodymais, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2010-11-13 apie 17 val. gyvenamojo namo rūsyje kaltinamasis grasino nužudyti, užmušti, o pribėgęs pradėjo mušti. Sudavė į galvą, ranka trenkė į kairę akį, prakirto akies voką. Jai bandant išeiti iš patalpos užstojo duris taip neleisdamas išeiti. Spardė kojomis, grasino, partrenkė ant žemės. Paėmęs už rankų stumdė. Į pagalbą atbėgo namuose buvusi G. G.. Po sužalojimų padarymo buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaip jau buvo aukščiau minėta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Kadangi juo patvirtina ne tik liudytojos G. G. parodymai bet ir specialisto išvada, bei apžiūros protokolas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas liudytojos G. G. parodymų patikimumas ir vertinama jos asmenybė. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoja iš esmės nuosekliai parodė apie įvykio aplinkybes. Mintos liudytojos parodymais nustatyta, jog 2010-11-13 apie 16-17 val. jai būnant pas V. S., pastaroji ilgai negrįžo iš rūsio, po ko išgirdo triukšmą. Nuėjusi į rūsį pamatė V. S. gulint ant žemės, prie sofos. Jai atėjus A. S. bandė spirti gulinčiai V. S., tačiau jai surikus to nepadarė. Paklausus kas vyksta A. S. atsakė, kad užmuš, išmuš abi aktis. Matė nukentėjusiajai bėgantį kraują iš nosies ir akies. Taip pat liudytoja parodė, jog A. S. buvo neblaivus, svirduliavo.

Apie nukentėjusiajai V. S. padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas skunde netutina ir su šios specialisto išvadomis, teigdamas, jog V. S. nebuvo iš karto apžiūrėta specialistų, tačiau kolegija pažymi, jog minėta išvada atlikta remiantis medicininiais dokumentais gautais iš gydymo įstaigų. Tame tarpe ir VšĮ Kauno klinikų pateiktais duomenimis, kur nukentėjusioji iš karto po įvykio buvo pristatyta greitosios medicinos pagalbos.

Nukentėjusiosios V. S. parodymus apie A. S. vartotą smurtą patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, kur buvo apžiūrėtas V. S. žiedas. Prie minėto protokolo esanti foto nuotrauka patvirtina V. S. parodymus, jog grumtynių metu su A. S. buvo sulankstytas jos mūvėtas žiedas.

Taip pat atmetami skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grinė ir liudytojos B. B. parodymai. Teisingai skunde nurodoma, jog minėta liudytoja nematė įvykių, tačiau liudytoja parodė tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus būna agresyvus ir vartoja smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas nuteistojo A. S. prašymą atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojomis G.J. B. bei G. B., tačiau nei viena iš minėtų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo A. S. teiginių išdėstytų apeliaciniame skunde. Minėtos liudytojos nei 2010-11-03 nei 2010-11-13 įvykių nematė. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai nesivadovavo liudytojų S. S. L. S.-Venckuvienės parodymais, nes S. S. yra kaltinamojo sutuokti, o liudytoja L. S.-Venckuvienė yra kaltinamojo dukra, be to ji įvykių nematė, o parodymus davė apie tą jai pasakojo jos artimieji.

Nuteistasis A. S. įvykių metu neigia buvęs neblaivus, tačiau kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti. Apie tai, jog jis nusikalto būdamas neblaivus patvirtina ne tik nukentėjusiosios V. S. parodymai, tačiau ir liudytojos G. G. parodymai. Be to, liudytojos B. B. parodymai patvirtina tą aplinkybė, jog tik būdamas neblaivus A. S. yra agresyvus ir konfliktuoja su V. S.. Taip pat jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog A. S. pats gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiosios V. S. elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina tik kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija konstatuoja, kad A. S. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.

Nepagrįstai skunde nesutinkama ir su paskirta bausme. Bausmės A. S. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nuteistajam skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Kaip jau buvo auščiau minėta A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. savo veiksmais padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Nusikalto jau ne pirmą kartą, už analogiškas veikas jau buvo teistas. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos įsitikinimu, Algimantui teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 138 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str., 6.282 str. neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas pakankamai motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo A. S. būtent 7000 Lt dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajai V. S.. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.

Nepagrįstai apeliantas nesutina ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 1423,00 Lt žala. Skunde nurodoma, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius V. S. išmokėjo ne 1423 Lt, o 1124,17 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ligos pašalpą sudaro ne tik asmeniui išmokėta pinigų suma, tačiau privalomiems mokesčiams sumokėti skirta pinigų sumą. Iš pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, jog V. S. laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2010-12-31 buvo išmokėta ligos pašalpa 1124,17 Lt, už tą patį laikotarpį buvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis – 213.45 Lt bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 85,38 Lt. Iš to seka, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui buvo padaryta žala yra 1423 Lt, todėl apylinkės teismas pagrįstai šią sumą priteisė ir kaltinamojo A. S..

Nukentėjusioji V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti iš nuteistojo A. S. išlaidas turėtas advokatui apmokėti – 847 Lt advokatui A. Venckui už atsikirtimo į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą surašymą, 1200 Lt advokatei K. Česnauskienei už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas, 2000 Lt advokatui A. Venckui už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. S. nurodė, jog advokatė K. Česnauskienė jai grąžino 600 Lt, todėl jos išlaidos advokatei K. Česnauskienei sudaro 600 Lt.

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatas A. Venckus parengė nukentėjusiosios atsiliepimą į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, už tai, nukentėjusioji advokatui sumokėjo 847 Lt. Kolegijos nuomone šios išlaidos yra pagrįstos. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji V. S. buvo sudarius susitarimą su advokate K. Česnauskiene dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, už ką buvo sumokėta 1200 Lt, tačiau nukentėjusiajai V. S. atsisakius jos paslaugų advokatė jai grąžino 600 Lt, todėl prašoma priteisti 600 Lt suma taip pat yra pagrįsta. Advokatas A. Venckus 2012-09-03 teismo posėdyje pateikė kvitą ir prašė priteisti iš nuteistojo A. S. dar 2000 Lt už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kolegijos nuomone ši prašoma suma yra per didelė, nes advokatui A. Venckui yra žinomos visos bylos aplinkybės, nes jis nukentėjusiąją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, rengė atsikirtimą į apeliacinį skundą. Be to, apeliacinės instancijos teisme dalyvavo tik viename posėdyje, kuris truko nuo 09.00 val. iki 10.40 val. Atsižvelgdama į nuteistojo A. S. turtinę padėtį, nustatytą neįgalumo lygį į nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, kolegija laiko, kad advokato A. Venckaus prašoma priteisti 2000 Lt suma mažintina iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš A. S. priteisti nukentėjusiajai V. S. 2447 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis) litus turėtų išlaidų už advokato paslaugas.