- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- I-3330-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01899-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Žvinys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (15/5-5) 24U-45/4U-417 (toliau – ir Sprendimas) panaikino J. K. (Y. K.) (toliau – ir pareiškėjas) išduotą leidimą nuolat gyventi, perdavė pareiškėjo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka spręsti dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą ir nutarė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Baltarusijos Respublikos piliečiui, pareiškėjui, atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą, įpareigoti Departamentą išduoti (pratęsti) pareiškėjo ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei leisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
2.1. Paaiškino, kad turėdamas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas pratęsti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Migracijos valdyba nesprendė pareiškėjo prašymo iš esmės, nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo, bet kreipėsi į Departamentą, persiųsdama gautą pareiškėjo prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, ir prašydama įvertinti, ar yra bent vienas iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo pagrindų, pagal kurį gali būti panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą. Taip pat Departamentas nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą.
2.2. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei, nes Sprendime nenurodė, kokią konkrečiai grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei pareiškėjas kelia ir kuo ta grėsmė pasireiškia.
2.3. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas Sprendime iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo pareikšto prašymo, nevertino byloje esančių aplinkybių viseto, o apsiribojo formalaus Sprendimo priėmimu, remdamasis vien tik pareiškėjo sąžiningai ir atvirai pateikta konfidencialia informacija. Nei Departamentas, nei Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) neturėjo duomenų apie pareiškėjo teistumą ir tik gavę iš pareiškėjo pažymą, pradėjo joje nurodytų duomenų tikrinimą. Taigi, informacijos apie pareiškėjo teistumą pateikimas priklausė nuo pareiškėjo valios. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 18 d. Baltarusijos Respublikos Vitebsko rajono ir srities teismo nutartimi buvo paleistas lygtinai, jam neatlikus 4 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, teismas pripažino, kad jis nėra pavojingas ir gali būti paleistas į laisvę.
2.4. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas gimė Lietuvoje, Lietuvos piliečio A. K. šeimoje, čia gyveno bei mokėsi. 2007 m. pareiškėjas baigė Vilniaus Pranciškaus Skorynos vidurinę mokyklą, mokydamasis mokykloje, jis pradėjo dirbti. Pareiškėjui buvo suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, o jo tėvas ir brolis taip pat yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas nuo gimimo gyvena Lietuvoje ir per 30 m. nėra padaręs jokių teisės pažeidimų Lietuvos Respublikoje. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nenustatyti, kadangi pareiškėjas nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyveno Vilniuje.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 34–40) paaiškino, kad Departamentas 2018 m. balandžio 10 d. iš Migracijos valdybos gavo dokumentus dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje pakeitimo su prašymu įvertinti ar yra bent vienas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, pagal kurį gali būti panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi. Departamentas nustatė, kad pareiškėjui 2011 m. sausio 14 d. Minsko miesto Sovetskij rajono teismo sprendimu buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 72 straipsnio 3 dalį. Departamentas kreipėsi į Policijos departamentą, siekdamas nustatyti, ar yra leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas, t. y. ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Įvertinęs Policijos departamento pažymą, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikoje įvykdyta nusikalstama veika atitinka nusikaltimus, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 ir 199 straipsniuose. Atsižvelgęs į tai, Departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad leidimas gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nedetalizuoja, kas yra laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę nustato įgaliotos valstybės institucijos. Pareiškėjo keliama grėsmė yra reali, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjui už šią nusikalstamą veiką buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas bausmę atliko 2017 m. rugsėjo 18 d., o praėjus keliems mėnesiams, kreipėsi su prašymu pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą Europos Sąjungoje.
3.1. Departamentas Sprendime įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius ir suteikė terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į Baltarusijos Respubliką. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvoje jis gyveno nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų. Be to, ši aplinkybė įvertinta kartu su kitomis nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nesudarė savarankiško ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindo, todėl yra teisiškai nereikšminga.
3.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo paleistas lygtinai, nepaneigia ginčijamame Sprendime padarytos išvados, nes Sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo aktas. Sprendimas priimtas nustačius reikšmingas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą, o aplinkybė, kad pareiškėjas neatliko kitų neteisėtų veiksmų, buvo įvertinta kaip bendros pareigos vykdymas, bet ne kaip išskirtinė teigiama aplinkybė. Draudimą pareiškėjui atvykti 2,5 metų į Lietuvos Respubliką yra proporcingas.
3.3. Departamento atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gegužės 14 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas ilgalaikis gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje ir nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas turi vizą (C), galiojančią nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 21 d. (b. l. 60). 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos valdybą ir pateiktame paaiškinime nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos gyventojas, jo tėvai gyvena Lietuvoje, jo tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina – Baltarusijos pilietė, turinti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad pradinį ir vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijoje, turi Baltarusijos pasą, yra Baltarusijos Respublikos pilietis, tačiau visą laiką gyveno Lietuvos Respublikoje. Minėtame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad kas 5 m. jis gaudavo laikiną leidimą gyventi, o nuo 2007 m. birželio 22 d. turėjo nuolatinį leidimą gyventi. 2010 m. vasario 4 d. pareiškėjas išvyko į Baltarusijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir nuteistas 8 m. Pasibaigus nuolatiniam leidimui gyventi, pareiškėjo tėvai 2012 m. pateikė pažymą, kad pareiškėjas yra suimtas ir fiziškai negali atvykti bei pratęsti leidimą laikinai gyventi. Pasibaigus laisvės atėmimo terminui, 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas gavo laikinąją vizą ir atvyko į gimtinę, nes neturi kitos gyvenamosios vietos, ketina nuolat gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 50).
5.1. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nurodydamas, kad pasibaigia jam išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimas (b. l. 44–46).
5.2. Departamentui buvo pateikta Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bausmių vykdymo departamento Vitebsko srities valdybos Pataisos įstaigos ,,Pataisos kolonija Nr. 3“ 2012 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. 295 (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. vasario 2 d. atlieka bausmę įstaigoje PK-3. Vadovaujantis 2011 m. sausio 14 d. Minsko miesto Sovetskij rajono teismo sprendimu, pareiškėjas nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 72 straipsnio 3 dalį, skiriant jam 9 m. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra atliekama pataisos kolonijoje sustiprinto režimo sąlygomis, kartu pareiškėjui paskirtas turto konfiskavimas. Pareiškėjas suimtas 2010 m. vasario 5 d., bausmės atlikimo pradžia – 2010 m. vasario 5 d. (b. l. 43).
5.3. Pareiškėjo pateiktoje Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 d. pažymoje Nr. 0139697 nurodyta, kad pareiškėjas atliko bausmę laisvės atėmimo vietose nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Vitebsko rajono ir srities teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, priimtu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnį, pareiškėjas paleistas lygtinai ir išvyko į gyvenamąją vietą, esančią Vitebske (b. l. 51–52).
5.4. Pagal informacinės sistemos ,,Polis“ duomenis, pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 26 d. buvo baustas administracine tvarka ir du kartus buvo sulaikytas (b. l. 54–55).
5.5. Policijos departamentas pateikė Migracijos valdybai išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (b. l. 56).
5.6. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, Policijos departamento prašė pakartotinai įvertinti informaciją, ar turimais duomenimis, pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (b. l. 59).
5.7. Policijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs turimą informaciją apie pareiškėją, nustatė, kad pareiškėjas nuteistas už sunkius nusikaltimus, jis laikomas turinčiu teistumą iki 2023 m. vasario 4 d., todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 61–62).
5.8. Departamentas Sprendime nustatė, kad pareiškėjui Baltarusijos Respublikoje buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, 2017 m. rugsėjo 18 d. jis buvo paleistas lygtinai, o padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, todėl pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2023 m. vasario 4 d. Departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo tėvai gyvena Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs įrodymų visumą, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Departamentas taip pat perdavė pareiškėjo bylą Migracijos valdybai, prašydamas Įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą ir įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui, atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą (b. l. 7–12).
6. Ginčo klausimus reglamentuoja Įstatymas, taip pat nagrinėjamu atveju aktualus yra Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas).
7. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pagal Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 punktą, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 1) jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.
8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistas už sunkius nusikaltimus, todėl Policijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 61–62). Teismo vertinimu, Departamentas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis, t. y. į tai, kad pareiškėjas buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, bei į tai, kad pareiškėjas yra laikomas turinčiu teistumą iki 2023 m. vasario 4 d., pagrįstai darė išvadą dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Ginčijamame Departamento Sprendime buvo tinkamai įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto bei Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 punkto nuostatų kontekste. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas Sprendime rėmėsi prielaida ir nenurodė, kokią konkrečiai grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei pareiškėjas kelia ir kuo ta grėsmė pasireiškia, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Tačiau ši nuostata gali būti taikoma tik kartu su Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
10. Byloje pateiktas pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas gimė Vilniuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), o pareiškėjo 2007 m. liepos 5 d. brandos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas 2007 metais Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą (b. l. 14–15). Iš pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo Nr. DK (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, nes dirbo Lietuvoje (b. l. 17). Pareiškėjas Lietuvoje dirbo 3 darbovietėse Lietuvoje, paskutinėje iš jų pareiškėjas dirbo nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 64). Pareiškėjo motina yra Baltarusijos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, gyvenamosios vietos adresą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–69). Pareiškėjas nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. vasario 11 d. taip pat buvo deklaravęs gyvenamąją vietą minėtu adresu (b. l. 70–71).
11. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo lygtinai paleistas, jis nurodė Baltarusijos kompetentingoms institucijoms, kad išvyko į gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52), o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 11 d. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (b. l. 70–71). Taigi, nors pareiškėjas turi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, tačiau per visą buvimo Lietuvoje laikotarpį dirbo 3 darbovietėse ir ne ilgiau kaip 2 mėnesius (b. l. 64). Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas gimė, augo, mokėsi bei dirbo Lietuvoje, įgijo Baltarusijos Respublikos pilietybę, nepatvirtina pareiškėjo turimų socialinių ryšių. Nors pareiškėjo tėvai gyvena Lietuvoje, tačiau jie Lietuvoje gyvena leidimų laikinai gyventi pagrindu, o jo motina yra Baltarusijos Respublikos pilietė.
12. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
13. Pareiškėjas padarė sunkius nusikaltimus, todėl skundžiamame Sprendime išdėstytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą ir sprendimas įverti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendime grąžinti jį į Baltarusijos Respubliką nustatytą savanoriško išvykimo terminą yra proporcingas ir negali būti naikinamas.
14. Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Departamento 2018 m. gegužės 24 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjo byla perduota Migracijos valdybai spręsti klausimą dėl jo teisinės padėties, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pirmąją pastraipą 2,5 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, paliktinas galioti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis, 91 straipsnis).
15. Teismui konstatavus, kad ginčijama sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Departamentą išduoti (pratęsti) pareiškėjo ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei leisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. (Y. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.