- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-974-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08269-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-615/2012 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp N. M. ir B. M., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1970 m. balandžio 11 d. sudarė santuoką su atsakovu B. M., santuokoje šalims gimė du vaikai: 1972-07-31 duktė Sondra, 1980-05-02 sūnus Audrius, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Pragyvenus tam tikrą laiko tarpą kartu suprato, kad iš esmės sutuoktiniai skirtingai vertina svarbiausias šeimyninio gyvenimo vertybes: pagarbą, tarpusavio supratimą, santuokinę ištikimybę, vaikų auklėjimą, materialinę šeimos gerovę. Santuokinio gyvenimo krizė šeimą ištiko 1979 m., kai ieškovė besilaukdama sūnaus sužinojo apie vyro neištikimybę. Atsakovas neprisideda prie turto išlaikymo, neskiria lėšų pragyvenimui. Laiko, kad santuoka su atsakovu iširo dėl jo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės N. M. ir atsakovo B. M. santuoką, įregistruotą 1970 m. balandžio 11 d. Kauno miesto CMS (įrašo Nr. 800), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalino N. M. ir B. M. santuokos metu įgytą turtą, B. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 0,0578 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), transporto priemonę Mercedes Benz 813, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini) , 1978 m. laidos, kurios vertė 1500 Lt, transporto priemonę Iveco, Iveco 30, v/n (duomenys neskelbtini) Vin. Kodas (duomenys neskelbtini) , 1985 m. laidos, kurios vertė 3500 Lt, transporto priemonę Citroen, ZX, v/n (duomenys neskelbtini) Vin. Kodas (duomenys neskelbtini) , 1997 m. laidos, kurios vertė 1000 Lt; N. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 0,0578 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); priteisė iš atsakovo B. M. ieškovei N. M. kompensaciją už transporto priemones 3000 Lt, kurią atsakovas privalo išmokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; ir 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių šalių banko sąskaitose, skirtumo, t.y. 7357,53 Lt; po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliko jų santuokos metu turėtas M. ir M. pavardės; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai nesutaria, ilgą laiko tarpą neveda bendro ūkio ir kartu negyvena, taikytis neketina. Per teismo paskirtą 6 mėnesių terminą susitaikymui šalys nesusitaikė. Todėl teismas santuoką laikė faktiškai iširusia ir nutraukė (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių kaltės. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl jų abiejų tarpusavio nesutarimų ir skirtingo šeimyninio gyvenimo vertybių vertinimo. Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių atsakovo tariamą neištikimybę 1979 metais, ieškovė, teismo vertinimu, byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė išreikalauti (CPK 178 straipsnis). Sprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl Žemės sklypo padalijimo. 0,0578 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), buvo įsigytas santuokos metu, pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Byloje CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos šalims nepaneigus, teismas ginčo žemės sklypą po santuokos nutraukimo priteisė šalims lygiomis dalimis, po ½ dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Dėl sąskaitose esančių piniginių lėšų. Teismas nurodė, kad iš viso N. M. banko sąskaitose esančių lėšų suma yra 565,13 Lt, o B. M. banko sąskaitose - 15280,19 Lt, todėl nutraukus santuoką, sutuoktinių banko sąskaitose esančios lėšas padalino po ½ dalį ir ieškovei iš atsakovo priteisė 7357,53 Lt (15280,19 Lt -565,13 Lt / 2 = 7357,53 Lt).
Dėl piniginių lėšų pagal 2001-12-28 sutartį Nr. 19KU 7758 ir 2002-10-11 sutartį Nr. 5-7268. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, kad pagal šias nurodytas sutartis gautas pinigines lėšas atsakovas panaudojo ne bendro gyvenamojo namo statybai, o savo paties reikmėms (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių pateiktiems įrodymams ieškinį šioje dalyje atmetė.
Dėl automobilių. Teismas nurodė, kad šalys santuokoje įgijo registruotą kilnojamąjį turtą - transporto priemones Mercedes Benz 813, v.n. (duomenys neskelbtini) Iveco 30, v.n. (duomenys neskelbtini) bei Citroen, ZX, v.n. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė prašė priteisti šiuos automobilius atsakovui, o jai priteisti kompensaciją, nes ieškovė neturi transporto priemonių vairavimo teisių, atsakovas šios aplinkybės byloje iš esmės neginčijo, be to, ieškovė pateikė įrodymus, apie galimą šių automobilių vertę, o kitokias automobilių vertes patvirtinančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė, teismas ieškinys šioje dalyje tenkintino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šalių priteisė po pusę teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei po pusę žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas B. M. nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, nepranešęs atsakovui apie teismo posėdžio laiką, tuo nesuteikdamas galimybės atsakovui pateikti teismui įrodymus, paaiškinimus, prašymą iškviesti liudytojus. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo – apelianto, banko sąskaitose esančias lėšas padalino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 7357,53 Lt. Nurodo, kad banko sąskaitose esančias lėšas sudaro ir gaunama pensija, kuri negali būti dalijama, be to mano, kad lėšos banko sąskaitose nėra bendras sutuoktinių turtas, nes tai jo asmeninis turtas. Teigia, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis apie lėšų sąskaitose judėjimą. Taip pat nurodo, kad ieškovei nėra pagrindo palikti M. pavardę po skyrybų. Apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria priteista ieškovei kompensacija už transporto priemones 3000 Lt. Nurodo, kad automobilis Mercedes Benz 813 yra parduotas ir pati ieškovė gavo už jį 2500 Lt, pati pasirašė pardavimo sutartį, o Iveco 30 yra nurašytas, ir šios aplinkybės ieškovei yra žinomos. Apeliantas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas piktavališkai vengė priimti teismo siunčiamus dokumentus ir apie teismo posėdžius jam buvo žinoma. Kaip nurodė antstolio padėjėjas, atsakovas teismo šaukimą atsisakė priimti, todėl laikytina, kad teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovo gaunama pensija yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau teismas nedalino lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje AB Swedbank, į kurią atsakovo pensija yra pervedama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes pripažino, jog abu sutuoktiniai skirtingai vertino šeimynines vertybes, jų veiksmai nulėmė tarpusavio santykius, nutraukęs santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apie teismo posėdį tinkamai nebuvo informuotas, tinkamai neinformavus apie teismo posėdį buvo apribota galimybė naudotis teisine pagalba ir įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes liudytojų pagalba. Apeliantas be to nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas. Mano, kad indėlis, kuris yra sukauptas iš pensijų įmokų, negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat be pagrindo priteista kompensacija už realizuotas transporto priemones.
Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-484/2010).
Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas apie teismo posėdį yra informuotas tinkamai, remdamasis antstolio pateiktais duomenims apie atsakovo atsisakymą priimti teismo šaukimą. Apeliantas prieštarauja tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, argumentuodamas tuo, jog teismo šaukimą antstolis galimai įteikinėjo B. M., kuris nėra byloje dalyvaujantis byloje asmuo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija sutikti pagrindo neturi, kadangi kaip matyti iš antstolio pateiktos informacijos (b .l. 57, 83, 2 t.), šaukimai buvo išrašyti teisingai nurodžius atsakovo vardą ir pavardę, taip pat apelianto gyvenamosios vietos adresu, todėl atsisakymas priimti teismo šaukimus, siųstus per antstolius (CPK 124 straipsnis), pagrįstai buvo prilygintas procesinio dokumento įteikimui. Esant šiems antstolio pateiktiems duomenims, kuriuose nurodyta, jog atsakovas atsisakęs priimti teismo šaukimą, vien ta aplinkybė, jog teismo posėdžio protokole neteisingai nurodyta atsakovo pavardė, nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, taip pat pripažinti, kad buvo apribota atsakovo teisė naudotis teisine pagalba ar įrodinėjimo priemonėmis.
Dėl turto padalijimo
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnyje nurodytas turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad be pagrindo iš jo - apelianto priteista ieškovei kompensacija už bankinėse įstaigose esančius indėlius, nurodo, kad gaunama pensija yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma pažymėtina, kad LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu valstybės mokamos pensijos pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe nėra teisinio pagrindo, nes pensijos gautos po santuokos sudarymo yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad lėšos, esančios bankinėse įstaigose priklauso vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstai šalių bankinėse įstaigose esančios lėšos pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tarp šalių padalintos nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Spręsdama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai indėliuose esančias lėšas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalindamas turtą pirmosios instancijos teismas, priteisė dalį lėšų tik ieškovei, o dėl kitos dalies lėšų, esančių šalių vardu atidarytose bankinėse sąskaitose, teisinio režimo nepasisakė, tikslina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, priteisinat dalį 7 922,66 Lt sumos, esančios atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose, atsakovui asmeninės nuosavybes teise ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise 565,13 Lt lėšas, esančias jos vardu bankinėje įstaigoje.
CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad automobiliai buvo realizuoti, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nors apeliantas teigia, kad automobiliai buvo realizuoti, todėl negalėjo būti įtraukti į dalintino turto balansą, tačiau šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Pateiktais VĮ „Regitra“ Kauno filialo duomenimis (b. l. 49-50, 1 t.) šalių vardu buvo įregistruoti automobiliai Mercedes Benz 813, v/n (duomenys neskelbtini) CITROEN ZX, v/n (duomenys neskelbtini) bei IVECO 30, v/n (duomenys neskelbtini) Teismas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, atsižvelgdamas, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, santuokoje įgytus automobilius priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė kompensaciją. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodydamas, kad transporto priemonės yra realizuotos, o automobilis IVECO yra nurašytas (bevertis) nepateikė šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstai vadovautasi ieškovės pateiktais įrodymais ir šio turto (automobilių) kaina tinkamai nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.
Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę pavardę. Kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), todėl apelianto nesutikimas dėl ieškovės pasirinktos po santuokos nutraukimo pavardės nėra reikšmingas (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, papildomai priteisiant atsakovui asmenine nuosavybe 7 922,66 Lt, esančius atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise 565,13 Lt, esančius jos vardu bankinėje įstaigoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atidėtas atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas apeliacinis skundas, priėmimo (b. l. 139, t. 2). Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi, tačiau nustatant žyminio mokesčio dydį už apeliacinį skundą, spręstina, kad iš esmės apeliantas ginčijo sprendimo dalis dėl 3000 Lt kompensacijos už transporto priemones ir 7 357,53 Lt lėšų priteisimo ieškovei, iš viso ginčijama suma 10 357,53 Lt, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas 311 Lt žyminis mokestis. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinas 311 Lt žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant: „Atsakovui B. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 7 922,66 Lt, esančių atsakovo B. M. vardu atidarytose bankinėse sąskaitose bei ieškovei N. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 565,13 Lt, esančių ieškovės N. M. vardu atidarytose bankinėse sąskaitose.“
Priteisti iš atsakovo B. M. 311 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.