Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2021 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2023 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022-11-19 nusikaltimas) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės nebaigęs atlikti, bausmės pabaiga 2024-01-24, šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu;

T. G. (nusikalstamos veikos metu buvęs nepilnamečiu), (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2022 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjęs (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose baigiama nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (2 veikos), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 4 d., dėl kurių jis kaltu teisiamojo posėdžio metu prisipažino),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. rugsėjo 24 d., laike nuo 23.00 val. iki 23.30 val., D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., laiptinėje, vieną kartą spyrė R. B. į krūtinę, to paties spyrio metu pataikydamas į nukentėjusiojo veido kairį skruostą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2022 m. rugsėjo 24 d., laike nuo 23.00 val. iki 23.30 val., T. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. B. į krūtinę, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą ir du kartus duriančiu-pjaunančiu daiktu dūrė R. B. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, aklą durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje ir kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje - dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., nuo 23 val. iki 23.30 val., būdamas išgėręs, adresu (duomenys neskelbtini) iš kojos spyrė nukentėjusiajam į krūtinę ir koja galėjo nuslysti ir pataikyti į veido kairį skruostą. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam skausmą. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė ir atlygino 300 Eur žalą. Paaiškino, kad nematė - kas dūrė nukentėjusiajam, jis tuo metu buvo laiptinės tarpaukštyje - salelėje tarp aukštų. Jam buvo sutrenktas kulnas ir patempti raiščiai, nes šoko nuo stogo. Tą dieną jis su T. gėrė, (duomenys neskelbtini) nusipirko alaus, grįžę į kaimelį išgėrė. Matė, kaip taksi automobiliu grįžo V. su draugais. Jis V. žinojo tik iš matymo, V. buvo T. draugas. T. pasiūlė nueiti pas V. į butą ir jie nuėjo, pasibeldė, juos įleido. Ten dar buvo du asmenys, turėjo nepabaigtą butelį, kurį išgėrė. T. su V. išėjo į virtuvę, derino dar vieno butelio atsivežimą su taksi, o jie trise sėdėjo salone. Sulaukę taksi nusipirko butelį degtinės, toliau gėrė. Narkotikų nevartojo. Tada T. nuo girtumo „pradėjo šokinėti ant baltų“. Kilo konfliktas, nes bute buvęs pagyvenęs žmogus pasakė T. rusišką žodį, tai T. du kartus smūgiavo tam vyrui. Jis juos atskyrė. Tuomet kažkas pasibeldė į duris. V. duris atidarė, pakalbėjo ir viskas, grįžęs pasakė, kad kaimynas prašė būti tyliau. Po to kažkas atėjo antrą kartą. Prie durų nuėjo V. ir T.. Girdėjo, kad T. keikėsi, todėl ėjo jo raminti. T. buvo užsimojęs ranka suduoti nukentėjusiajam, bet jis pribėgo ir atitraukė T.. Nukentėjusysis uždarė/užrėmė duris. Jis bandė atidaryti duris, bet jam nepavyko. Nukentėjusysis sakė, kad iškvies policiją, todėl jis užsidėjo striukę, susirinko savo daiktus, per balkono palangę užlipo ant laiptinės stogelio ir nušoko, suklupo. Sugrįžo į laiptinę, kad atidarytų duris. Užbėgo laiptais, adrenalinas buvo sukilęs, skaudėjo koją, jis sustojo toje salelėje, nukentėjusysis atleido duris, stovėdamas keliais laipteliais žemiau spyrė nukentėjusiajam ir pataikė į krūtinę, spirdamas atšoko nuo smūgio, pasitempė čiurną. Prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs, bet įspyrė iš tolo. Nusileido žemyn, pastovėjo prie laiptinės, nes skaudėjo koją. T. išbėgo, jis pastarojo klausė - kur bėga, prašė T. palaukti, padėti jam. Jie kartu nuėjo prie dvaro. T. norėjo jį pervesti per mišką, bet jis pasakė, kad neis ir tuomet T. vienas nubėgo į mišką. Po to T. grįžo, sakė, kad pametė telefoną ir prašė padėti surasti, bet jo paties čiurna buvo ištinusi, todėl pasakė, kad niekur neis. T. buvo pasimetęs, išbalęs, išsigandęs, sakė eis policijai pasiduoti ir jie išsiskirstė. Nežino ar T. turėjo peilį, bet girdėjo, kad kažkas „skrido“ per šakas, garsas toks - kaip mestų kažką. Nemano, kad krito telefonas. Nors jam atrodo, kad jis kambaryje nukentėjusiajam nespyrė, o spyrė tik laiptinėje, tačiau gali būti, kad po tiek laiko jis nelabai prisimena. Kad spyrė - prisimena. Prisimena, kad T. traukė. Gal po savo spyrio T. ir traukė. Mano, kad nukentėjusysis liudija teisingai, tai yra, kad jis nukentėjusiajam spyrė dar būdamas namuose, o laiptinėje prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Dėl savo susižalotos kojos iškart kreipėsi į medikus, jam buvo uždėtas įtvaras. Mama jį vežė į ligoninę, tada sulaikė pareigūnai ir lydėjo jį iki ligoninės. Mano, kad V. tikrai negalėjo durti nukentėjusiajam, o T. galėjo durti dėl savo tokios būsenos. Nežino kuo T. dūrė. Jis pats jokio peilio nesinešioja, nebent mažą žvejybinį peiliuką. Su peiliuku nežaisdavo, o dėl T. G. mamos liudijimo, tai mamos gali pasakyti bet ką. T. jį kaltina dūrus, nes nori išsukti savo kailį. Jis su T. išgėrė tris litrus alaus, T. dviese išgėrė pusę butelio baltos, kuri buvo pas V., ir dar vieną butelį užsisakė. T. buvo girtesnis už jį. Nukentėjusysis jam į veidą nesudavė, kaip, kad tvirtina tą matęs T. G..

Kaltinamasis T. G. pagal jam pareikštą kaltinime kaltu neprisipažino, neigė dūręs nukentėjusiajam į nugarą, matė, kaip peiliu nukentėjusiajam dūrė D. B.. Parodė, kad galimai 2022 m. rugsėjo 24 d. buvo susitikęs su D. B., kartu gėrė alkoholį. Būdami (duomenys neskelbtini) centre pamatė, kad grįžo jo draugas ir sugėrovas V. B.. D. pasiūlė nueiti pas V. pakalbėti apie kažką. V. juos įsileido, nevijo. Tik įėjus, D. B. pamatė T. Č., su kuriuo yra turėję konfliktų dėl skolų. Tada D. B. trenkė T. Č. į veido sritį, praskėlė lūpą. Jie prisėdo, nuramino D. ir toliau gėrė. Jiems atėjus degtinės nebuvo. Jis su V. nuėjo į virtuvę, paskambino taksi, kad atvežtų butelį. Atvežus išgėrė po tris stikliukus. Girtas nesijautė. Tuo metu jis apsipyko su D., jie vienas kitam sudavė po smūgį, po ko D. nuėjo miegoti. Tada D. D. trenkė į veido sritį. Į duris pasibeldė R. B.. Jis pradarė duris, pasakė, kad nepyktų, kad jie skirstosi. R. B. paprašė pakviesti V.. Ateinat V. ir D. ateidinėjo iš paskos. Jis pasiiminėjo daiktus nuo stalo ir tuo metu nesuprato kas įvyko. Pamatė, kad R. B. pirmas sudavė D. smūgį į veidą, o D. bandė duoti atgal, bandė spirti, bet matė, jog nepataikė. V. D. įstūmė į namus. Jis pats R. B. tuo metu nesudavė, net nebuvo prie jo priėjęs ir nenorėjo konfliktuoti. R. B. užrėmė duris, o jis bandė atidaryti. R. B. pasakė, kad kviečia policiją. Jis su D. bandė atidaryti duris, bet jiems nepavyko. Matė, kaip D. iššoko iš balkono, susižeidė koją. Jis jo paprašė patraukti R. B. nuo durų, kad galėtų išeiti, nes ir taip turi problemų su Vaikų teisėmis. D. nuėjo, o jis išgirdo triukšmą, atidarė duris. R. buvo atsisukęs šonu į jį, pamatė jį ateinant ir sudavė vieną smūgį jam į antakį ir į veido sritį. Jis sudavė R. B. atgal du smūgius ir taip gavosi, kad R. B. suklupo. D. buvo ant pakylos tarp aukštų. R. B. suklupus, jis palipo per tris laiptelius žemyn ir prasilenkinėjo su B., kuris šokinėjo ant vienos kojos su peiliu rankoje - link nukentėjusiojo. Ant pakylos tarp aukštų jis sustojo, rėkė D. - ką šis daro ir matė, kaip D. bandė tris kartus durti ir du kartus pataikė nukentėjusiajam. Tuo metu nukentėjusysis buvo suklupęs ant kelių, buvo atsisukęs teisiai į V. duris. Nukentėjusysis klūpėjo 10 cm nuo savo marčios durų. D. B. dūrė R. B. į nugaros sritį, kažkur link šono, netoli užpakalio. Neprisimena į kurią pusę dūrė. Mano, kad V. viską matė, nes tuo metu užsidarinėjo savo buto duris. Laiptinėje degė lemputė, viskas puikiai matėsi. Po to jis pabėgo, o D. bėgo iš paskos. Nubėgęs prie dvaro pamatė, kad pametė telefoną, todėl bėgo atgal. Ties parku už aikštelės prasilenkė su D.. Prie laiptinės V. kaimynė D. pradėjo šaukti, kad ką jie padarė, šaukė, kad dingtų iš ten. Tada jis nubėgo atgal. Prie dvaro sutiko B., klausė - ką šis padarė. B. beveik ramiu balsiu atsakė: „bus jam čia velniam chamielinti ant manęs“. Tada B. įkišo peilį jam į rankas, sako žiūrėk - kraujas. Jis net nesuprato, kas vyksta, persigandęs buvo, iš to išgąsčio ir paėmė tą peilį, o pamatęs kraują, peilį iš kart išmetė į „prūdą“. Tuomet nuėjo pas save prie sandėliuko, ten pastovėjo, matė pravažiuojančią policiją, greitąją. Kai nuėjo namo sesuo pasakė, kad jo ieško policija. Jis papasakojo, kaip viskas įvyko. Tuomet nuėjo pats geranoriškai pas pareigūnus, prisidavė. Santykiai su nukentėjusiuoju nebuvo blogi, pasisveikindavo, nors su nukentėjusiuoju laikas nuo laiko kildavo konfliktai. Vaikystėje R. B. jo nemėgo, yra davęs jam per „kuprą“ ir įspyręs “pendelį“, yra sakęs, kad jį vis tiek vieną dieną pasodins. Pats jis girtas nebūna piktas be priežasties. Buvo tikrintas melo detektoriumi, tačiau labai jaudinosi, buvo neišsimiegojęs, prieš tai vartojęs alkoholio, be to, tyrėjas jam darė spaudimą, sakė nemeluoti, nes daug tokių matė, keikėsi visaip, vadino jį negražiai. Jis nepasitiki melo detektoriaus tyrimo rezultatais. Prisipažįsta, kad nukentėjusiajam du kartus sudavė, gailisi, atsiprašo dėl to, tačiau nukentėjusiajam nedūrė. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nukentėjusiajam sutiktų atlyginti apie 500 Eur išlaidas advokatui, nors ir jų nesutinka atlyginti, nes yra nekaltas.

Nors kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino, o D. B. kaltu prisipažino visiškai, jų abiejų kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad galimai 2022 m. rugsėjo 24 d., jis buvo atvykęs pas draugę D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Gal nuo 22 val. antrame aukšte, bute pas kaimyną V. B., prasidėjo triukšmas, o apie 23 val. triukšmas jau buvo labai didelis, todėl jis nuėjo pažiūrėti. Tarp jo ir V. B. anksčiau jokių konfliktų, piktumų nebuvo. Pasibeldus duris atidarė T. G.. Pastarąjį jis irgi pažinojo, nes ateidavo į kiemą, skriausdavo vaikus, tai jis T. pasakydavo pastabų dėl šio netinkamo elgesio. T. atidarius duris jis paprašė pakviesti V.. Atėjus V. papriekaištavo dėl triukšmo, pasakė, kad kvies policiją. V. atsakė, kad gerai, viską baigs ir uždarė savo buto duris. Jis matė, kad per tas duris kažkas laužėsi išeiti į koridorių. V. duris stipriai laikė, kad niekas iš jo buto neišeitų, tačiau neišlaikė. Jis pamatė, kad duris atidarė T.. Iš pradžių tarpduryje stovėjo tik T. ir V., o vėliau pamatė, kad toliau koridoriuje buto viduje stovi dar kažkas – tai buvo B., kurį jis žinojo tik iš matymo. Kai T. pradarė duris, jis atsistojo tarpduryje ir paklausė - kas čia pas juos yra. Tada B. spyrė jam į krūtinę, bet spyrė silpnai, praslydo tas jo smūgis. Gali būti, kad tas spyris palietė ir jo kairės pusės skruostą. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus prisiminė geriau. Dėl suduoto spyrio jis juto fizinį skausmą. Po to T. sudavė jam vieną kartą į veidą ir vieną kartą spyrė į šoną, kas jam taip pat sukėlė skausmą. Spyris gal kažkiek kabino ir krūtinę. Tada jis juos visus nustūmė į vidų ir užtrenkė duris, laikė, kad galėtų išsikviesti policiją. Laikydamas duris pamatė, kaip iš pirmo aukšto atbėga B., kuris keikėsi ir rėkė, kad užmuš, tačiau sustojo tarp aukštų. Jis automatiškai paleido duris, nes galvojo, kad B. jį puls ir jam reikės gintis. Jis stovėjo kairiu šonu į duris, priekyje tarp aukštų matė B.. Kliūčių V. buto durims atsidaryti visiškai nebuvo, nes jo stovėjimo vieta tam nemaišė. Tuomet jis pajautė silpnumą, jam pasidarė labai šilta, pajautė, kad krenta, krito sukdamasis į kairę pusę ir pamatė T. veidą. V. buto durys buvo pradarytos, o T. stovėjo šalia tų durų. Daugiau jis nieko nematė. Griūdamas griebė už kojų, bet nežino kam, tik paskui po kelių minučių V. jam sušuko - „R., ką darai, čia aš, čia aš“. Tada jis paleido V. kojas ir viskas. Atsikėlęs pamatę, kad nieko nebėra, V. irgi nebuvo. Jis nulipo žemyn pas draugę, kuri pasakė, kad jam per nugarą bėga kraujas ir iškvietė greitąją. Jis pats net nematė to kraujo. Mano, kad vienu tarpu buvo truputį sąmonę praradęs. Jis mano, kad jam dūrė T., nes griūdamas be T. veido daugiau nieko nematė, be to – T. stovėjo už jo. Nors V. irgi turėjo stovėti, bet lyg V. stovėjo truputį toliau, nes krisdamas už nugaros matė tik T.. Krisdamas jis pagriebė kažkam už kojų, kurios pasirodo buvo V.. B. tuo metu stovėjo aikštelėje apačioje, gal du-trys metrai nuo jo. Pajutęs šilumą nugaroje jis iš pradžių nesuprato kas įvyko, tik paskui suprato, kad jam kažkuo dūrė, todėl jis ir krito. Pasisukęs ir pamatęs T. jis ant kojų dar išsilaikė kokias tris-keturias sekundes, po to krito ir sugriebė kojas. V. galėjo arba būti šalia, arba galėjo prieiti iki to laiko, kai jis pajutęs šilumą pradėjo kristi. Tačiau pajutęs šilumą nugaroje jis V. nematė, krisdamas ir sukdamasis pamatė tik T. veidą užpakalyje. T. buvo metro, gal ir mažesniu atstumu nuo jo, ir būtų galėjęs jį pasiekti ranka. Įvykio metu jis pats buvo blaivus, viską gerai matė, tikrai nesuklydo dėl matyto T. veido. Peilio jis nematė, T. rankų krisdamas taip pat nematė, tik matė T. veidą. Tą vakarą be V., T. ir B. daugiau nieko nematė. Jam buvo nustatyti du dūriai, buvo pažeistas plautis, pradėjo labai trūkti oro. Apie įvykį su niekuo nekalbėjo, su V. nuo tos dienos nebendravo. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Du mėnesius gydėsi, savaitę gulėjo Kauno klinikose, paskui buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Du mėnesius turėjo nedarbingumą. Skausmą jaučia iki šiol, padirbus sunkesnį fizinį darbą skauda tą petį - kur buvo durta. Naudojo vaistus. Įvykis buvo nemalonus, nes reikėjo gyvybę gelbėti. Net gydytojai sakė, kad dar kelios sekundės ir būtų ten pasilikęs. Bijo dėl savo sveikatos, kad nepablogėtų, nes jaučia, kad toliau kažkas ne taip darosi. Nurodė, kad jis susitarė su D. B. dėl 300 Eur žalos atlyginimo ir D. B. žalą jam atlygino.

Liudytoja D. M. parodė, kad galimai 2022 m. rugsėjo 24 d., R. B. buvo pas ją namuose. Apie 22-23 val. pas V. B., gyvenantį bute virš jos, prasidėjo kažkoks šurmulys. V. bute šurmulys buvo ir anksčiau, bet apie 22 val. pasigirdo garsai lyg baldai kristų ar kas dužtų. R. B. nuėjo pas kaimyną pakalbėti, kad nurimtų. Ji buvo nuėjusi prie durų, girdėjo kaip R. B. prašė pakviesti V.. Tada kilo šurmulys ir ji išėjo į koridorių. Paėjusį į priekį pamatė, kad R. B. laiko užrėmęs kaimyno duris ir jai pasakė kviesti policiją. Suprato, kad R. puolė. Ji nuėjo į kambarį pasiimti telefono, vėl išėjo į koridorių ir išgirdo, kad pats R. jau kviečia policiją. Tada ji grįžo į kambarį apsirengti, nes buvo tik su naktiniais rūbais, po ko vėl išėjo į koridorių. Tuo momentu pro ją į viršų prabėgo vyrukas su šviesiu džemperiu, buvo su gobtuvu, todėl jo veido nematė. Nematė, kur tas vyrukas stovėjo. Tada labai greitai, po kelių minučių, į apačią greitai nubėgo jau dviese – tas vyrukas su šviesiu džemperiu ir kitas vaikinas – T.. Nepastebėjo ar vaikinai turėjo ką nors rankose, ar ant jų buvo kraujo žymių, ar vaikinas su šviesiu džemperiu šlubčiojo. Tada atėjo V. ir atvedė R., kurio rankos buvo kruvinos. R. pasakė, kad kažkas jam davė į kuprą. Ji pamatė, kad R. nugara kruvina, kraujo buvo labai daug. Pakėlusi R. marškinius pamatė, kad jo nugara dvejose vietose pradurta. Iškvietė greitąją, pati bandė tvarstyti žaizdas, atnešė rankšluosčių, bandė stabdyti kraujavimą. V., parvedęs R. namo, buvo labai keistas, tačiau jis nesuprato ar dėl girtumo, ar dėl šoko. V. nieko nesakė, bet padėjo jai su rankšluosčiais apdengti R.. R. jai sakė, kad jam už nugaros stovėjo T. ir V., kad kai atbėgo tas vyras šviesiu džemperiu, jis paleido duris. R. nežino kas jam įdūrė, nes nematė. R. ir dabar skauda nugarą, jis po įvykio mėnesį turėjo nedarbingumą. Po įvykio R. niekas negrasino, niekas jo ir neatsiprašė. R. su kaimynu V. konfliktų neturėjo, buvo pažįstami, gerai sutarė. Su T. R. taip pat nekonfliktavo. T. G. gyvena kitame name, ji yra girdėjusi, kad jis skriaudžia kitame name gyvenančios daugiavaikės šeimos vaikus. Antrame aukšte gyvenanti R. marti G. B. per durų akutę girdėjo triukšmą, bet sakė, kad nieko nematė. Kaimynė iš pirmo aukšto jai sakė, kad buvo išėjusi iš buto ir po įvykio matė T.. Kai jau buvo atvažiavusi greitoji ir policija, buvo atėjęs T. ir labai mandrai paklausė: „kas čia manęs ieškojo“. Matė, kad jį nusivedė policijos pareigūnai.

Liudytoja I. S. - policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio datos nepamena, galimai buvo 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 23.58 val. Nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis jau buvo medikų automobilyje. Bute buvo daug neblaivių žmonių, todėl kvietė pastiprinimą. Visi ten buvę asmenys teigė, kad nieko nežino. Iš kaimynų sužinojo, kad tame bute asmuo dūrė su kažkuo, nes nukentėjusysis paprašė patildyti muziką. Atidarius duris dūrė kelis kartus su kažkokiu daiktu į nugarą. Atrodo buvo nurodę - kas dūrė, bet ji nepamena. Po to išsiaiškino, kad vienas šoko per balkoną, o kitas išėjo per duris. Teisėjai pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą (2 t., b. l. 19) ji patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Papildomai nurodė, kad atrodo, jog pats B. jai pasakė, jog dūrė G., bet tiksliai to pasakyti negali, nes dabar smulkmenų nepamena, viskas buvo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Kai jie atvyko, nukentėjusysis ir B. buvo koridoriuje, o visi kiti sėdėjo užsirakinę bute. Tarnybinį pranešimą surašė remdamasi pagrinde B. liudijimu. Jie iš pradžių galvojo, kad B. yra įtariamasis, tačiau jis tuomet nurodė kitokias aplinkybes. Kiek žino, jei nemaišo įvykių, tai ginklas buvo išmestas į vandenį, lyg įtariamojo draugas tą ginklą išmetė. Reikia remtis jos tarnybiniu pranešimu, nes jį surašė iškart, o dabar gali maišyti aplinkybes, smulkmenų jau nepamena. Atrodo, kad kraujo niekur nebuvo. Nepamena ar sulaikant G. rankos buvo kruvinos, lyg nebuvo. Su nukentėjusiuoju nekalbėjo, nes jį apžiūrinėjo medikai.

Liudytojas T. B. - nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad jo butas yra priešais B. butą. Apie įvykį jis sužinojo būdamas medžioklėje, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad vyksta konfliktas, kad jo tėvą kažkas muša. Žmona tai matė per durų akutę. Grįžęs namo pamatė tėvą klūpintį bute pas kaimynę D. M.. Klausė tėvo - kas dūrė, jis atsakė, kad pabėgo. Jam grįžus buvo tik B., kurio veidas buvo raudonas, matėsi, kad gėręs, trynė akį. Mėlynės nematė, nes visas B. veidas buvo raudonas ir ne B. akys jam tada rūpėjo. B. tvirtino, kad nematė, kas sužalojo jo tėvą. Vėliau tėvas jam sakė, kad už jo nugaros buvo G. ir B., bet nežino kas dūrė. Tėvas net nesuprato, kad jam buvo durta, sakė, kad pajuto, jog jam kažkas atsitiko, kad tik nuėjęs į apačią suprato, jog jam buvo durta, jam buvo šokas. Jo žmona taip pat nematė, kas dūrė. Kai tėvas lipo į apačią, tai visi jau buvo išsilakstę. Jis po žmonos skambučio grįžo per penkias minutes ir tik B. sėdėjo ant laiptų, nes jo buto durys buvo užrakintos ir jis negalėjo įeiti. Atvykus tarnyboms buvo įlipta per balkoną, V. bute buvo rastas, kiek suprato, dar vienas miegantis žmogus, bet pareigūnai jo neišsivežė. Tėvas su B. pasisveikindavo, jų santykiai nebuvo konfliktiški, B. yra ramus ir tylus žmogus. Su G. tėvas problemų irgi neturėjo. Jis pats yra turėjęs problemų su G., kai šis buvo jaunesnis, nes jis su kitais vaikais buvo išdaužę jo medžiotojo bokštelio langus, bet po to sudėjo. G. rėkaudavo po langais, tai buvo ir jo tėvo perspėtas dėl tokio elgesio. Yra įsitikinęs, kad B. neišdrįstų durti jo tėvui, nes yra ramus, visada pasisveikina. Matė kelis kraujo lašelius koridoriuje, o M. bute kraujo buvo ten, kur jis klūpojo, viršuje kraujo nebuvo. Daug kraujo buvo susigėrę į tėvo drabužius, marškinius.

Liudytojas V. B. parodė, kad su nukentėjusiuoju jo santykiai geri, kaimyniški, su G. taip pat, o su B. – nelabai, jis pastarojo net nepažinojo. Įvykio datos nepamena, galimai 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 23 val., jis su T. Č. ir galimai D. buvo savo bute. Tuomet atėjo G. ir B.. Jis vartojo alkoholį, turbūt ir kiti vartojo, nepamena. Bute kilo triukšmas, nes T. Č., lyg, G. sudavė į veidą. Nežino dėl ko kilo konfliktas. Jis sakė G. ir B., kad šie išeitų. Jiedu į jo butą atėjo be jo leidimo ir iškart įėjus B. sudavė T. Č.. Paskui į duris pasibeldė nukentėjusysis, pasakė, kad baigtų garsiai kalbėti, nes iškvies policiją. Jis pasakė, kad viskas bus gerai, kad išprašys juos. Bet G. ir B. nėjo, vėl garsiai rėkavo ir kaimynas B. atėjo antrą kartą. Duris atidarė t. ir nežino ar jis pradėjo smūgiuoti, ar kivirčytis, bet B. pasakė, kad kviečia policiją ir uždarė duris. Nežino kas, kam ir kur sudavė, greičiausiai sudavė T.. Kaimynui užrėmus duris, T. bandė jas atidaryti, bet jam nepavyko. Tada B. iššoko per balkoną, o T. vėl bandė atidaryti duris. Kai atsidarė jo buto durys, T. iš buto išėjo pirmas, o B. buvo koridoriuje, tai yra iššokęs per balkoną jis atėjo iš apačios. Prasidėjo muštynės. Jis gynė kaimyną R., bet per grumtynes jį nustūmė nuo laiptų, kas nustūmė - nežino, jis nukrito, atsikėlė ir vėl puolė ginti, įsisuko į viduriuką, kad užstoti kaimyną, kuris buvo atremtas į kampą ir truputį priklupęs. Nežino ar kaimyną gynė nuo vieno, ar nuo dviejų asmenų, tiesiog užstojo kaimyną savo kūnu. Nežino į kurį iš kaltinamųjų buvo atsukta nukentėjusiojo nugara. Dar buvo keli smūgiai ir viskas baigėsi, B. ir T. pabėgo. Jis tikrai nematė - kas dūrė kaimynui. B. buvo gal už kokio metro nuo jo, galėjo būti ir apačioje aikštelėje - jis nežino. Jis įvykį nelabai gerai prisimena, buvo išgėręs, tai gali ir maišyti, kada tos grumtynės buvo. Kai durys atsidarė, jis stovėjo už G.. G. pirmas priėjo prie nukentėjusiojo, o B. tuo metu galėjo būti aikštelės apačioje. Kas sudavė jam pačiam - nežino, galėjo suduoti G., galėjo ir B.. Turbūt jis kalbėjo su pareigūne. Gal ir buvo jo akis sužalota, neatsimena. Pareigūnei tuo metu papasakojo svarbiausius dalykus, kuriuos prisiminė. Laiptais leidžiantis kaimynas sakė, kad jam dūrė, o jis pats pamatė, kad yra durta, kai buvo pas kaimynę bute. B. ir G. jau buvo pabėgę. Jiedu pabėgo, kai jis kaimyną uždengė savo kūnu. Kaimynas griebė jam už kojos, o B. ir G. pabėgo. Prieš jam prieinant prie nukentėjusiojo, prie pastarojo greičiausiai buvo t.. Jis galėjo klysti sakydamas, kad buvo B.. Teisėjai pagarsinus liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad grįžus namo alkoholio jau nevartojo, jo draugai iškart nuėjo miegoti. Po 10 minučių atėjo išgėrę G. su jam nepažįstamu vyriškiu, kaip dabar žino – B., užėjo nepasibeldę. T. pasakė, kad pamatė, kaip jis grįžo su draugais ir atėjo išgerti. T. draugas, kurį vadino B., turėjo pusė butelio degtinės. Jis pasakė, kad negers, liepė jiems išeiti. B. pradėjo rėkauti, pykti, kad jis juos išvarinėja, keikėsi necenzūriniais žodžiais. T. netriukšmavo. Netrukus į buto duris kažkas pabeldė. Atidaręs duris pamatė buvusį kaimyną B., kuris pasakė, kad baigtų triukšmauti, nes iškvies policiją. Tai išgirdęs T. išėjo į laiptinės koridorių ir pirmas vieną kartą kažkur spyrė B.. Kur tiksliai pataikė - nematė. Po to dar du ar tris kartus T. kumščiu sudavė R. į veido sritį, bet nežino ar pataikė. Tuo metu jis stovėjo tarpduryje ir viską matė. R. rankomis pastūmė T. į buto vidų ir uždarė duris, kurias laikė, kad T. neatidarytų, sakė, kad skambina į policiją. Tada tas nepažįstamas vyriškis iššoko ar tai per langą, ar per balkoną. Suprato, kad iššoko, nes kai prie savo buto durų vėl išgirdo triukšmą, atidaręs buto duris pamatė, kad kartu su G. buvęs nepažįstamas vyriškis muša R. B.. Gal dėl tų muštynių ir galėjo suklysti, nežino tiksliai, ners viskas vyko labai greitai. Gal B. ir galėjo stovėti laiptinės aikštelėje žemiau. Nebežino ar jis matė, kad B. laiptinėje muštų nukentėjusįjį. Kai G. ir B. pabėgo, jis laiptinėje pakėlęs R. pamatė, kad jo nugaroje yra kraujuoti marškiniai. R. sakė, kad jam dūrė. Jis R. palydėjo pas kaimynę D. M.. Kai M. pakėlė R. marškinius, jis pamatė R. nugaroje dvi durtines žaizdas. M. skambino greitajai, o jis rankšluosčiu stabdė kraują. Po to atvyko greitoji ir R. išsivežė, medikai apžiūrėjo ir jį, jam skaudėjo kairę akį. Jis nematė ar nukentėjusysis sudavė B. ar G.. Nežino ar B. galėjo suduoti nukentėjusiajam, jis to nematė. Nežino, kodėl policijoje liudijo priešingai, gal dėl streso, ten buvo sumaištis. Po įvykio su niekuo neaptarinėjo kaip čia viskas vyko, jokių grasinimų nesulaukė.

Liudytojas T. Č. parodė, kad datos nepamena, galimai 2022 m. rugsėjo 24 d., jis buvo pas V. B., kartu buvo ir D., lyg pavarde B.. Jie trise grįžo iš miesto, buvo išgėrę alkoholio. Jokios merginos kartu nebuvo. Parsivežė alkoholio ir dar gėrė bute. Jiems vos įėjus į kambarį, pasibeldė kaltinamieji – T. ir B., jis juos žinojo. V. B. kaltinamuosius įsileido, neatsimena ar po to liepė jiems išeiti. Jie išgėrė ir jis nuėjo miegoti – „nulūžo“. Neatsimena ar jį tada kažkas mušė. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam sudavė T. arba D., bet nežino kuris. Pagarsinus liudytojo T. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad juos tvirtina, tai yra patvirtino, jog atėjus neblaiviems T. G. ir D., V. jiems liepė išeiti, bet jie nereagavo, kad T. arba D., kuris nežino, vieną kartą be jokios priežasties trenkė jam į veidą, sudavė ir D.. Kad kitą dieną kalbėjosi su V. ir šis pasakė, kad kaimyną išvežė į ligoninę, nes jį pripjovė arba T., arba D.. Nors nežino, kuris sužalojo nukentėjusįjį, mano, kad T. G. bando pasilengvinti savo padėtį ir visą kaltę suversti D..

Liudytoja K. K. - kaltinamojo T. G. motina, parodė, kad įvykio dieną, prieš 23 val. pas juos į butą kažkas įėjo ir labai greitai išėjo. Galvojo, kad kažkas pas dukrą atėjo. Jai atsikėlus, dukra pasakė, kad buvo atėjusi policija, ieškojo T.. Už kelių minučių parbėgo išbalęs T. ir pasakė, kad B. pridūrė B., papasakojo, kad buvo pas V., „prisibaliavojo“, susimušė ir B. pridūrė B.. Ji su dukra liepė T., jeigu jis yra nekaltas, eiti ir pačiam prisiduoti policijai. T. ir nuėjo, policija jį suėmė. Jai su B. teko daug pyktis, buvo prašyta atstoti nuo T., nes kam tąsytis su nepilnamečiu. Yra mačiusi B. žaidžiant su lankstomu peiliuku prie jų namų durų, taip pat matė ir miesto šventėje, kaip girtas sklaidėsi su peiliu. Su V. irgi nekartą pykosi, kad priiminėja vaikus. Įvykio naktį ten buvo vartojami narkotikai, ne tik alkoholis. T. nesakė, kad jis vartojo narkotikus, bet sakė, kad tenai jie buvo vartojami. B. taip pat nuo jų atsikraustymo nuolat kabinėjasi prie T., tai jam kabelį T. nukirto, tai langelius išdaužė, B. T. ir į nosį yra davęs. B. aiškinasi viską pats, nes vaidina policininką, nors seniai nebedirba policijoje. Nors T. ir nėra labai „gerietis“, visko būna, bet jis tikrai nedūrė B.. T. labai pergyveno, vežė jį ir pas gydytojus, pas psichologus, būtų prisipažinęs, jei būtų taip pasielgęs. T. su B. draugavo apie pusę metų ir nuo to laiko viskas pradėjo eiti žemyn. Ji draudė T. bendrauti su B., bet T. neklausė. B. T. darė didelę įtaką. T. nustatytas psichikos elgesio sutrikimas dėl žalingo alkoholio vartojimo. Jaučiasi kalta, kad nesužiūrėjo sūnaus, bet viskas prasidėjo, kai T. pradėjo draugauti su B.. Šiuo metu T. ir B. ryšiai nutrūkę, dabar T. turi mergaitę ir su juo vėl nėra jokių problemų.

Rašytiniai įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2107/2022 (02) nurodyta, kad R. B. konstatuota: 1. kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir 2. akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje, bei 3. poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste padaryta kontakto su kitu buku daiktu ar paviršiumi metu, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje ir akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros krūtinės dalies dešinę ir kairę puses. Sužalojimų padarymo metu R. B. galėjo būti įvairiose padėtyse trauminiams poveikiams esant į nugaros sritį bei kairį skruostą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 24 d. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta tiek smūgio metu, tiek nugriuvus. Patirti sužalojimai įtakos sąmonei neturėjo ir K. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tačiau kiek laiko ir kokiu intensyvumu - atsakyti nėra galimybės. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 131-134). Nukentėjusysis teismo medicinos ekspertui nurodė, kad buto tarpduryje „Plikis“ jam spyrė į kairį skruostą ir nuleidžiant koją pataikė į krūtinę, po to, jam uždarius ir laikant buto duris – „Plikis“ atlėkė laiptais iš apačios, tačiau stovėjo aikštelėje ir arti nėjo. Kai jis paleido buto duris, pajuto smūgį į nugarą, jam pasidarė šilta ir jis sumuko. Matė lyg šalia T., sukaupęs jėgas griebė jam už kojų, pagrasino numesti nuo laiptų, tačiau į tą jo pasakymą atsiliepė V., kuris pasakė, kad tai jis (3 t., b. l. 132).

Policijos tyrėjos I. S., kuri teisme buvo apklausta liudytoja, 2022 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. 23.58 val., nuvykus į įvykio vietą buvo rasti du medikų ekipažai, kurie suteikinėjo R. B. pirmąją pagalbą. Nukentėjusiojo sūnus T. B. nurodė, kad jo tėtis R. B. ėjo raminti kaimynus dėl keliamo triukšmo, tačiau pažįstamas kaimo gyventojas T. G. spyrė vieną kartą tėvui į krūtinės sritį, o šiam pargriuvus - du kartus dūrė į nugarą. T. B. nurodė, kad pats įvykio nematė, nurodė kaimyną V. B., kuris gyvena tame bute ir viską matė. V. B. sėdėjo laiptinėje, jo akis buvo „pamušta“. V. B., kuriam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, nurodė, jog bendravo su draugais T. Č., kuriam nustatytas 2,05 promilių girtumas, D. B., kuriam nustatytas 2,65 promilių girtumas, taip pat su T. G., kai kaimynas iš pirmo aukšto atėjo skųstis dėl keliamo triukšmo, dėl to T. G., kuris atidarė buto duris, spyrė R. B. į krūtinės sritį. V. B. pasakojo, kad bandė sutramdyti T. G., bet šis trenkė jam į veido sritį ir paėmęs kažkokį daiktą dūrė du kartus R. B. į nugarą, po ko pasišalino iš pastato. V. B. nurodė, kad kitas draugas, buvęs kambaryje, užrakino butą iš vidaus ir iššoko per balkoną. Jis ir B. nuėjo pas M. ir ten iškvietė greitąją bei policiją. Įvykio vietoje/bute nebuvo užfiksuotas kraujas ir nebuvo rastas įrankis, kuriuo sužalotas B.. Po kiek laiko buvo rastas T. G., kuris savo kaltę neigė. T. G. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas (2 t., b. l. 19-20, 22-25).

Akistatos metu T. G. ir D. B. liko prie savo parodymų. T. G. tvirtino, kad laiptinėje D. B. du kartus dūrė nukentėjusiajam R. B. į nugarą. Taip pat T. G. parodė, jog po įvykio D. B. padavė peilį, o tada pats išsigandęs jį išmetė. D. B. teigė, kad nematė nei peilio, nematė kas laiptinėje du kartus dūrė nukentėjusiajam R. B. į nugarą, jis jokio peilio T. G. nepadavė (4 t., b. l. 128-130).

Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gautos kvietimo kortelės matyti, kad priėmimo ir perdavimo laikas – 23.28 val., atvykimo laikas – 23.42 val., paciento R. B. nugaroje matyti dvi durtinės žaizdos (2 t., b. l. 29-31).

Iš nukentėjusiojo R. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono skambučių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. 23.21 val. - R. B. skambino 112 pagalbos numeriu. Į skambutį 23.30 val. R. B. neatsiliepė (2 t., b. l. 172-177).

Iš kaltinamojo T. G. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinės matyti, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. nuo 20.46 val. iki 22.48 val., numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini) . 23.09 val. abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Nuo 23.43 val. iki 23.56 val. abonentinis numeris jungėsi prie celės, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., arba (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 24 d. 20.35 val. T. G. skambino V. B. naudojamam abonentiniam numeriui, tačiau pastarasis neatsiliepė. Po įvykio - 23.44 val., 23.45 val., 23.46 val., 23.53 val. ir 23.56 val. T. G. skambina abonentinis numeris, tačiau T. G. neatsiliepia. 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.06, 00.10 ir 00.11 val. T. G. skambino D. B., tačiau T. G. neatsakė (3 t., b. l. 37-42).

Iš kaltinamojo D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinės matyti, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. nuo 17.36 val. iki 22.41 val., jo abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 22.45, 23.07 ir 23.45 val. abonentinis numeris jungiasi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 22.41 val. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.06 val., abonentinis numeris jungiasi prie interneto, o 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.06 val., 00.09 val. ir 00.11 val. D. B. skambino T. G., tačiau pastarasis neatsiliepė (3 t., b. l. 46-51).

Įvykio vietos vietovės ir patalpų apžiūros metu duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktų, kitų reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 23-49).

Iš tyrimo poligrafu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3431530-22 matyti, kad testo metu tiriamasis D. B. į jam teste pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą, t. y., kad nesudavė smūgių peiliu R. į nugarą, nedūrė ir nesmogė jam peiliu (3 t., b. l. 170-174).

Iš tyrimo poligrafu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2022 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3447213-22 matyti, kad testo metu tiriamasis T. G. į jam teste užduotus klausimus sakė netiesą, t. y., kad nesudavė smūgių peiliu R. į nugarą, nedūrė ir nesmogė jam peiliu (3 t., b. l. 157-161).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad:

2022 m. rugsėjo 24 d., laike nuo 23.00 val. iki 23.30 val., D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, vieną kartą spyrė R. B. į krūtinę, to paties spyrio metu pataikydamas į nukentėjusiojo veido kairį skruostą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2022 m. rugsėjo 24 d., laike nuo 23.00 val. iki 23.30 val., T. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. B. į krūtinę, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą ir du kartus duriančiu-pjaunančiu daiktu dūrė R. B. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, aklą durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje ir kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje - dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kaltinamas D. B. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus jo kaltinime - vieną kartą spyrė R. B. į krūtinę, to paties spyrio metu pataikydamas ir į nukentėjusiojo veidą. Tvirtino, kad nukentėjusiajam niekuo į nugarą nedūrė.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, patvirtina nukentėjusiojo R. B. parodymai, kad kaltinamasis D. B. jo atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie jam sukėlė skausmą, jį sužalojo; patvirtina liudytojo V. B. parodymai ir D. B. smurtinę veiką liečianti teismo medicinos specialisto išvados dalis.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis D. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Taigi kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, suvokdamas savo veiksmus ir galėdamas bei privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali jį sužaloti, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam ir fizinį skausmą, ir nežymiai jį sužalojo.

Teismas, išanalizavęs išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą.

Šiuo nusikaltimu kaltinamas T. G. kaltu neprisipažino - neigė dūręs ir sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį R. B., nurodė, kad nukentėjusiajam tik sudavė du smūgius atgal, kai pirmasis jam į antakį ir veido sritį sudavė pats nukentėjusysis. Po jo smūgių nukentėjusysis suklupo. Tuo metu D. B. buvo aikštelėje tarp aukštų (priešingai T. G. nurodė ikiteisminio tyrimo metu – nurodė, kad nukentėjusysis ir D. B. stumdėsi), tačiau jam einant žemyn, šokinėdamas ant vienos kojos su peiliu rankoje D. B. nuėjo link nukentėjusiojo ir T. G. matė, kaip D. B. nukentėjusiajam dūrė peiliu tris kartus, iš kurių du kartus pataikė nukentėjusiajam į nugaros sritį, po ko jie abu pabėgo. Pabėgus D. B. jam į rankas įdavė kruviną peilį, kurį jis iš išgąsčio paėmė, tačiau išmetė į tvenkinį.

Nors kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino, o nukentėjusysis R. B. jam dūrusio ir sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusio asmens kategoriškai neįvardino, kaltinamojo T. G. kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą sunkiai sužalojus nukentėjusįjį yra įrodyta.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad tuo metu, kai jis pajuto šilumą nugaroje ir silpnumą, tai yra, kai jam buvo įdurta, po ko jis nukrito, pasisukęs prieš griuvimą jis šalia matė būtent T. G.. Nurodė, kad prieš tai dėl triukšmavimo V. B. bute jis buvo nuėjęs aiškintis, V. B. pažadėjo netriukšmauti, bandė neleisti su juo konfliktuoti tą daryti norėjusiems kaltinamiesiems, tačiau jam nepavyko ir D. B. spyrė jam į krūtinę, spyris palietė ir jo kairės pusės skruostą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, o T. G. sudavė jam vieną kartą į veidą ir vieną kartą spyrė į šoną, kas jam taip pat sukėlė skausmą. Po šių veiksmų jis uždarė ir laikė V. B. buto duris, kvietė policiją. Duris paleido, kai iš laiptinės apačios atbėgo D. B., tačiau šis nėjo prie jo, o stovėjo laiptinėje tarp aukštų, o kai jis paleido jo užremtas ir laikytas V. B. buto duris, iš buto išėjo T. G., matė ir V. B.. Nukentėjęs nurodė, kad mano, jog jam dūrė T. G., nes pajutęs šilumą ir pasisukęs jis matė tik T. G. veidą, T. G. stovėjo už jo, stovėjo tokiu atstumu, kad ranka galėjo jį pasiekti, o V. B. stovėjo toliau. Pajutęs šilumą nugaroje jis ant kojų dar išsilaikė 3-4 sekundes, po ko nukrito. Mano, kad V. B. galėjo prie jo per tas 3-4 sekundes prieiti, nes nukritęs jis sugriebė būtent V. kojas. Parodė, kad jis buvo blaivus, viską gerai matė ir tikrai nesuklydo dėl matyto T. G. veido. Tai yra nukentėjusysis patvirtino tokias aplinkybes, kurios rodo, kad dūrio metu prie nukentėjusiojo buvo tik kaltinamasis T. G.. Nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti, nes įvykio metu jis buvo blaivus, todėl esminiai klysti dėl matytų įvykio aplinkybių negalėjo.

Liudytoja I. S. - policijos pareigūnė, parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ten buvęs V. B. jai pasakė, jog nukentėjusiajam dūrė T. G., ką ji ir parašė rašydama savo tarnybinį pranešimą, tai yra dokumentą, kuri ji surašė iškart po įvykio, todėl akivaizdu, kad tuo metu pareigūnė tiksliai prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytoja D. M., kuri paties nukentėjusiojo R. B. sužalojimo momento nematė, parodė, kad nuo laiptų, kuomet buvo sužalotas nukentėjusysis, kartu nubėgo abu kaltinamieji, tai yra nepatvirtino, kad kaltinamasis T. G. nubėgo anksčiau, nei D. B. - kurį T. G. kaltino tuo laiku, kai jis pats leidosi laiptais žemyn, užlipus į viršų ir dūrus nukentėjusiajam. Liudytoja nurodė, kad liudytojas V. B. palydėjo sužalotą nukentėjusįjį pas ją į butą, padėjo stabdyti kraujavimą. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiojo santykiai su liudytoju V. B. buvo geri, nurodė, kad nukentėjusysis jai sakė, jog sužalojimo metu už jo stovėjo tik kaltinamasis T. G. ir V. B. - kuris nei kaltinamųjų, nei liudytojų nebuvo apkaltintas agresyviu elgesiu prieš nukentėjusįjį, smurtu ar žalojimu - priešingai nei T. G..

Liudytojas T. B. - nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad jam paskambino žmona ir pasakė, kad vyksta konfliktas, kad jo tėvą kažkas muša. Žmona tai matė per durų akutę. Grįžęs rado tėvą padurtą, klausė jo - kas jam dūrė, o jis atsakė, kad pabėgo. Įvykio vietoje buvo tik V. B., kurio veidas buvo raudonas, jis trynė savo akį. Tėvas jam sakė, kad už jo nugaros buvo G. ir B., bet nežino – kuris dūrė. Tėvas sakė, kad nesuprato, jog jam buvo durta, sakė, kad pajuto, jog jam kažkas atsitiko. Liudytojas nurodė, kad jo tėvo ir V. B. santykiai nebuvo konfliktiški, o V. B. charakterizavo kaip ramų ir tylų žmogų. Nurodė, jog ir pats yra turėjęs problemų su T. G., kai šis buvo jaunesnis, nes T. G. su kitais vaikais buvo išdaužę jo medžiotojo bokštelio langus, bet po to stiklus sudėjo. Be to, T. G. rėkaudavo po langais, tai ir jo tėvo buvo perspėtas dėl tokio elgesio. Yra įsitikinęs, kad V. B. neišdrįstų durti jo tėvui, nes yra ramus. Iš liudytojo T. B. parodymų matyti, kad dūręs nukentėjusiajam asmuo buvo pabėgęs, kaip tai jam pasakė nukentėjęs tėvas, tai yra V. B., likęs įvykio vietoje, kaltinamas nebuvo, todėl už nukentėjusiojo nugaros - nukentėjusiojo pasakojimu netiesioginiam liudytojui, pastarojo sužalojimo metu buvo tik vienas asmuo, pabėgęs iš įvykio vietos, tai T. G..

Liudytojas V. B. teisme nurodė, kad įvykio laiku jis buvo neblaivus, todėl ne viską prisiminė ir dėl to galėjo neteisingai paliudyto apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau patvirtino, kad iškart po įvykio jis kalbėjo su į įvykio vietą atvykusia policijos pareigūne, kuriai tuo metu papasakojo svarbiausius dalykus - kuriuos tuo metu prisiminė. Teisme liudytojas nurodė, kad kai antrą kartą dėl triukšmo jo bute atėjo kaimynas – nukentėjusysis R. B., jo buto duris atidarė T. G. ir tarp jų kilo konfliktas, matė, kaip T. G. kažkur spyrė R. B., po to du ar tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, bet nežino ar pataikė. Tada nukentėjusysis pasakė, kad kviečia policiją ir užrėmė jo buto duris. D. B. iššoko pro langą, o T. G. bandė jo buto duris atidaryti iš vidaus. Kai jo buto durys atsidarė, T. G. pirmasis išėjo iš jo buto ir pirmasis priėjo prie nukentėjusiojo. Matė, kad ir D. B. sudavė nukentėjusiajam, bet nebežino - kuriuo momentu. Tuo momentu, kai atsidarė jo buto durys, kurias nukentėjusysis laikė užrėmęs, D. B., buvęs laiptinėje, galėjo stovėti aikštelėje tarp laiptų, tai yra liudytojas patvirtino nukentėjusiojo nurodytą įvykio eigą, patvirtino, kad abu kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį dar prieš nukentėjusiajam užremiant jo buto duris ir D. B. iššokant pro langą, nepatvirtino T. G. versijos, kad šiam pirmasis sudavė nukentėjusysis, be to, patvirtino, kad policijos pareigūnei, kuri atvyko į įvykio vietą, tuo metu sakė svarbiausius dalykus, kuriuos tuo metu prisiminė, tai yra, kaip nurodyta policijos pareigūnės I. S. tarnybiniame pranešime, kurio turinį ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu – kad nukentėjusiajam dūrė būtent T. G..

Liudytojas T. Č. parodė kad įvykio dėl neblaivumo neprisimena, kad jam taip pat sudavė G. arba B., bet nežino kuris iš jų, liudytojas taip pat nurodė, kad jo manymu - T. G. bando pasilengvinti savo padėtį ir visą kaltę suversti D. B..

Be nurodytų liudytojų parodymų, kaltinamojo T. G. kaltę patvirtina ir kaltinamojo D. B. parodymai, kad tuo laiku, kai buvo įdurta nukentėjusiajam, jis stovėjo laiptinės tarpaukštyje - salelėje tarp aukštų, tai yra nebuvo prie nukentėjusiojo. D. B. nurodė, kad jam buvo sutrenktas kulnas ir patempti raiščiai, nes jis prieš tai šoko per V. B. buto langą. Kad T. G., kai jie tik atėjo pas V. B., dėl neblaivumo ėmė elgtis neadekvačiai, sudavė V. B. bute buvusiam kitam žmogui, kad matė, kaip buvo užsimojęs suduoti ir antrą kartą į butą dėl triukšmo atėjusiam nukentėjusiajam, kad ir jis pats prieš nukentėjusįjį taip pat pavartojo fizinį smurtą – spyrė, bet spyrė iš toliau, o prie nukentėjusiojo laiptinėje nebuvo priėjęs, nukentėjusiajam nedūrė, neprisimena, kuriuo momentu ir kurioje vietoje spyrė nukentėjusiajam, kad galėjo spirti ir prieš nukentėjusiajam užremiant V. B. buto duris. Nurodė, kad su T. G. iš laiptinės pabėgo kartu, kad girdėjo, kaip pabėgus T. kažką metė per šakas, kad tai, jo manymu, negalėjo būti telefonas. Nurodė, kad nukentėjusysis apie įvykio eigą liudija teisingai. Mano, kad V. B. tikrai negalėjo durti nukentėjusiajam, o T. G. galėjo durti dėl savo tokios būsenos. T. G. jį kaltina dūrus, nes nori „išsukti savo kailį“. D. B. nurodė, kad nukentėjusysis jam pačiam, priešingai, nei nurodo T. G. - nesudavė. Tai, kad D. B., nors ir paneigia kai kuriuos T. G. parodymus, tačiau pats jo nekaltina dūrus nukentėjusiajam ir jį sunkiai sužalojus, kas, teismo manymu, leidžia D. B. parodymus vertinti kaip nešališkus ir pakankamai patikimus, nes T. G. dėl sunkaus nukentėjusiojo sužalojimo bandant apkaltinti D. B., šis tuo pačiu kaltinti T. G. net nemėgino, nors tokią galimybę akivaizdžiai turėjo.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas, nagrinėdamas T. G. kaltinimą, remiasi paminėtų liudytojų ir kaltinamojo D. B. parodymais, kurie leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusįjį sunkiai sužalojo kaltinamasis T. G., nes nukentėjusiojo parodymai ir paminėtų asmenų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad R. B. konstatuota: 1. kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir 2. akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje, bei 3. poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste padaryta kontakto su kitu buku daiktu ar paviršiumi metu, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje ir akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus nugaros krūtinės dalies dešinę ir kairę puses. Sužalojimų padarymo metu R. B. galėjo būti įvairiose padėtyse trauminiams poveikiams esant į nugaros sritį bei kairį skruostą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 24 d. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta tiek smūgio metu, tiek nugriuvus. Patirti sužalojimai įtakos sąmonei neturėjo ir K. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tačiau kiek laiko ir kokiu intensyvumu - atsakyti nėra galimybės. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 131-134).

Kadangi teismo medicinos specialisto nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą apimta nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas - veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 str. 1 d.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis teismo medicinos ekspertui nurodė, kad buto tarpduryje „Plikis“ (D. B.) jam spyrė į kairį skruostą ir nuleidžiant koją pataikė į krūtinę, po to, jam uždarius ir laikant buto duris – „Plikis“ (D. B.) atlėkė laiptais iš apačios, tačiau stovėjo aikštelėje ir arti nėjo. Kad, kai jis paleido buto duris, pajuto smūgį į nugarą, jam pasidarė šilta ir jis sumuko. Matė lyg šalia T., sukaupęs jėgas griebė jam už kojų, pagrasino numesti nuo laiptų, tačiau į tą jo pasakymą atsiliepė V., kuris pasakė, kad tai jis (3 t., b. l. 131-134). Taigi ir ekspertui nukentėjusysis nurodė, kad D. B., kurį kaltina T. G., prieš sunkų sužalojimą prie nukentėjusiojo nėjo.

Teismo jau paminėtame policijos tyrėjos I. S., kuri teisme buvo apklausta liudytoja, tuoj po įvykio 2022 m. rugsėjo 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. 23.58 val. nuvykus į įvykio vietą V. B., kuriam buvo „pamušta“ akis, ką liudijo ir liudytojas T. B., jai papasakojo, kad T. G. dėl triukšmo atėjusiam kaimynui R. B. spyrė į krūtinės sritį, nesileido sutramdomas, trenkė ir jam į veidą, bei paėmęs kažkokį daiktą dūrė du kartus R. B. į nugarą, po ko pasišalino iš pastato. Tai yra liudytojas V. B. iškarto po įvykio nurodė, kad nukentėjusiajam dūrė T. G..

Iš kitų rašytinių įrodymų matyti: kad į ligoninę atvežto R. B. nugaroje buvo nustatytos dvi durtinės žaizdos; duomenys taip pat patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. 23.21 val., nukentėjusysis R. B., kaip jis liudijo - po to, kai iš kaltinamųjų patyrė fizinį smurtą - tikrai skambino 112 pagalbos numeriu, po ko jam bandant perskambinti 23.30 val. – nukentėjusysis jau nebeatsiliepė; duomenys, kad abiejų kaltinamųjų telefonai veikė įvykio vietoje, nors jie to ir neginčijo.

Byloje buvo atlikti ir kaltinamųjų parodymų tyrimai poligrafu, kitaip vadinamu „Melo detektoriumi“. Iš tyrimų išvadų matyti, kad kaltinamasis T. G. į jam teste užduotus klausimus sakė netiesą, t. y., sakė netiesą, kad nesudavė smūgių peiliu R. B. į nugarą, nedūrė ir nesmogė jam peiliu, gi kaltinamasis D. B. į jam teste pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą, t. y., sakė tiesą, kad nesudavė smūgių peiliu R. į nugarą, nedūrė ir nesmogė jam peiliu.

Vertinant paminėtus tyrimo poligrafu - kurį abu kaltinamieji atlikti sutiko ir tyrėjui nenurodė jokių priežasčių (sveikatos problemų, girtumo), dėl kurių atlikti tyrimo jie negalėtų - rezultatus, darytina išvada, kad nors šie rezultatai ir negali būti laikomi savarankišku įrodymu, patvirtinančiu kaltinamojo T. G. kaltę, tačiau, paminėtus tyrimo poligrafu rezultatus įvertinus kitų byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų kontekste, jie sustiprino vidinį teismo įsitikinimą dėl nuteistojo T. G. duodamų parodymų neteisingumo ir tuo pačiu dėl jam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

Tiek pats nukentėjusysis, tiek kaltinamasis T. G. ir jo motina K. K. liudijo, kad nukentėjusysis yra konfliktavęs su kaltinamuoju dėl pastarojo elgesio. Nukentėjęs R. B. teisme nurodė, kad T. G. kieme skriausdavo vaikus, todėl jis jam pasakydavo pastabų dėl šio netinkamo elgesio. T. G. teisme nurodė, kad vaikystėje R. B. jo nemėgo, yra davęs jam per „kuprą“ ir įspyręs “pendelį“, yra sakęs, kad jį vis tiek vieną dieną pasodins. T. G. motina nurodė, kad nuo jų atsikraustymo nukentėjusysis nuolat kabinėjasi prie T., kaltino jį kabelį nukirtus, langelius išdaužus, į nosį yra davęs, vis vaidinantis policininką, nors seniai policijoje nebedirba. Duomenų, kad tarp kaltinamojo D. B. ar liudytojo V. B. būtų kokie nors ankstesni ar įsisenėję konfliktai - byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad būtent kaltinamasis T. G. nebuvo su nukentėjusiuoju geruose santykiuose, jau iš anksčiau pyko ant nukentėjusiojo, todėl, įvykio laiku dar ir būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas), kas aiškiai įtakojo nepilnamečio kaltinamojo elgesį, kaltinamasis ir turėjo motyvą nukentėjusiajam kerštauti, ir dėl apsvaigimo buvo agresyvus, ką patvirtina D. B., V. B., kitų asmenų parodymai bei T. G. teistumo priešistorė, ir nukentėjusiajam iškvietus policiją bei laikant užrėmus duris – siekė išvengti policijos, pasišalinti iš įvykio vietos, ką padaryti jam trukdė būtent nukentėjusysis.

Atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja K. K. yra kaltinamojo T. G. motina, atsižvelgdamas į jos parodymus teisiamojo posėdžio metu, kurie nepatvirtino kaltinamojo versijos dėl to, kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis, nes ta versija buvo paneigta teismo jau aptartais įrodymais, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai - teismas nesiremia liudytojos K. K. duotais parodymais, kaip neturinčiais ir jokios įrodomosios vertės, ir esančiais, kaip motinos, šališkais, ir daro išvadą, kad tokiais savo parodymais liudytoja siekė padėti savo sūnui - kaltinamajam T. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad niekas pas kaltinamąjį T. G. nepamatė įrankio, kuriuo jis sužalojo nukentėjusįjį, nereiškia, kad tokio įrankio smūgiuodamas nukentėjusiajam kaltinamasis neturėjo. Tai, kad nusikaltimo padarymo įrankis rastas nebuvo - kaltinamojo atsakomybės nešalina. Akivaizdu, kad įvykį matę asmenys buvo sutrikę, specialiai nestebėjo - ką kaltinamasis turėjo rankoje. Pats T. G. byloje mini būtent peilį, kurį jam, neva, padavė D. B., ir kurį jis įmetė į tvenkinį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad įrankį, kuriuo galėjo būti peilis ir kuriuo T. G. sužalojo nukentėjusįjį, kaltinamasis turėjo visas galimybes paslėpti/išmesti, nes sužalojęs nukentėjusįjį iš įvykio vietos pabėgo.

Išnagrinėjus įrodymų visumą, teismo įsitikinimu, kaip teismas jau pasisakė, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad būtent kaltinamasis T. G. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jokių duomenų, kad nusikaltimą padarė kitas asmuo – nėra.

Kaltinamojo T. G. neprisipažinimą tvirtinant, kad jis nedūrė nukentėjusiajam, kad jo sunkiai nesužalojo, o nukentėjusįjį sunkiai sužalojo kaltinamasis D. B., teismas vertintina kritiškai, kaip melagingus, kaip T. G. siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto sunkaus nusikaltimo.

Kaltinamasis, nors ir būdamas nepilnamečiu, tačiau būdamas jau beveik aštuoniolikos metų amžiaus, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprasdamas savo veiksmus - ką įrodo tiek jo elgesys įvykio metu, tiek elgesys po įvykio, iškarto po įvykio policijos pareigūnams sąmoningai pateikta melaginga versija, T. G. suvokė, jog durdamas gyvybei pavojingu duriamuoju/pjaunamuoju įrankiu nukentėjusiajam į svarbią kūno dalį, jis gali jį sužaloti ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Tarp kaltinamojo T. G. pavojingos veikos – duriančiu/pjaunančiu įrankiu padarytų dūrių ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad T. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, jog gailisi, bei atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – T. G. padarė vieną sunkų, o D. B. vieną nesunkų nusikaltimus, kurie yra tyčiniai ir baigti; atsižvelgia į kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkiančią aplinkybę; į kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis:

1) D. B. teistas, tačiau neteistas už smurtinius nusikaltimus, paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, dirba, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas, sveikas.

2) T. G., nusikaltimo padarymo metu buvęs nepilnamečiu, buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. G. byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t., b. l. 180), kitoje Kėdainių teismo rūmuose baigiamojoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinamas ir dviejų smurtinių nusikaltimų, dėl kurių kaltu prisipažino, padarymu.

Kaltinamiesiems skirtinos bausmės.

1) Kaltinamajam D. B., atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmais sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo, skirtina laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant ir į jo teistumus, į tai, kad po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo jis jau padarė ir kitą - apysunkį nusikaltimą, už kurį jau yra nuteistas, šį kartą jam skiriant ilgesnę nei vidurkis, bet be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2023 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 63 str. 3 d. ir 9 d., BK 65 str. 1 d. 2) p. c) pp.), įskaitant pagal 2023-06-15 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės laiką ir laikino sulaikymo šioje byloje laiką (BK 63 str. 9 d., 66 str.), skiriant įpareigojimus/draudimą (BK 48 str. 4-5 d.).

2) Kaltinamajam T. G. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto dar būdamas nepilnamečiu, tai yra būdamas dar nebrandžia asmenybe, yra labai jauno amžiaus, privalo mokytis, dirbti ir atlyginti žalas - jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir, kaip padariusiam sunkų nusikaltimą, atidedant maksimaliam laikui (BK 92 str.), nes teismas dar suteikia T. G. galimybę pasikeisti be realaus nedelsiamo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikia galimybę įrodyti, kad jis, kaip sulaukęs pilnametystės, tapo žmogumi, kuris sugeba elgtis atsakingai ir protingai, kaltinamajam skiriant ir auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą maksimaliam laikui (BK 82 str.), skiriant įpareigojimus, tame tarpe ir teismo nuožiūra.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis D. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.05 val. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 109-112), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 16.20 val. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (4 t., b. l. 146-149), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 650,81 Eur civilinį ieškinį dėl išlaidų, susidariusių teikiant nukentėjusiajam R. B. gydymo paslaugas, priteisimo iš abiejų kaltinamųjų solidariai (1 t., b. l. 107-109).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi būtent dėl dūrimo duriančiu-pjaunančiu daiktu ir to pasėkoje nukentėjusiajam padarytų durtinių-pjautinių žaizdų nugaroje, kurių viena žaizda buvo su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, nukentėjusysis dėl trauminio hemopneumotorakso aštuonias dienas buvo gydytas LSMUL Kauno klinikų Krūtinės chirurgijos skyriuje, gydymo išlaidas privalo atlyginti už šią žalą atsakingas asmuo, tai yra paminėtus sužalojimus padaręs kaltinamasis T. G.. Už nukentėjusiojo gydymą Ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fono biudžeto sumokėjo 650,81 Eur sumą, todėl tik tarp kaltinamojo T. G. nusikalstamų veiksmų ir jų pasėkoje atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio reikalaujamai priteisti sumai esant pagrįstai ir įrodytai, civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fono biudžeto naudai priteisiant 650,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM sąskaitą, o ieškinio - dalyje dėl žalos priteisimo solidariai ir iš kaltinamojo D. B. – netenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 1 532,11 Eur civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad R. B., kuris nukentėjo dėl kitų asmenų, t. y. T. G. ir D. B., smurtinių veiksmų, už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. buvo išmokėta iš viso 1 532,11 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 122-146).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi nukentėjusysis ilgai sirgo ir sirgo ne dėl kraujosruvos, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bet būtent dėl dūrimo duriančiu-pjaunančiu daiktu ir to pasėkoje nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl ko R. B. ir buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., o už laikino nedarbingumo laikotarpį jam buvo išmokėta iš viso 1 532,11 Eur ligos išmoka, kurios dydį patvirtina su ieškiniu pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas bei sprendimai skirti ligos išmoką, šią žalą, teismo įsitikinimu, kaip atsiradusią dėl sunkų sveikatos sutrikdymą padariusio kaltinamojo T. G. veiksmų, tarp paminėto kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio sumai esant pagrįstai ir įrodytai, privalo atlyginti tik kaltinamasis T. G., iš jo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiant 1 532,11 Eur turtinės žalos atlyginimą, o ieškinio - dalyje dėl žalos priteisimo solidariai ir iš kaltinamojo D. B. – netenkinti.

Nukentėjusysis R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš T. G. ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš D. B. (5 t., b. l. 196-198).

Teismui nukentėjusysis pateikė prašymą (6 t., b. l. 24), kuriame nurodė, kad D. B. pretenzijų dėl neturtinės žalos atlyginimo nebeturi, nes jis visiškai jam atlygino sutartą neturtinę žalą, atsiprašė ir jie susitaikė, todėl ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš D. B. prašė teismo nenagrinėti. Esant tokiai situacijai, civilinis procesas dėl nukentėjusiojo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo D. B. - nutrauktinas.

Neturtinę žalą, prašomą priteisti iš T. G., nukentėjusysis ieškinyje ir posėdyje grindė tuo, kad buvo sunkiai sužalotas, jam buvo durta du kartus, labai skaudėjo, trūko oro, gydytojai sakė, kad trūko kelių sekundžių, tačiau jie laiku atvažiavo, reikėjo gelbėti jo gyvybę, jis patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, gydėsi 2 mėnesius, gėrė vaistus, jam buvo įdėtas drenas, savaitę gulėjo Kauno klinikose, iki šiol vis dar negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, ilgą laiką buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais, iki šiol jaučia fizinį skausmą, jei padirba sunkiau – visą tą petį, į kurį buvo durta, skauda, ko nebuvo iki įvykio. Šiuo metu jau gali dirbti sunkesnį fizinį darbą, bet jei pakilnoja kažką sunkiau – tai jaučia. Bijo, kad jam nebūtų blogiau su sveikata, jaučia, kad kuo toliau, tuo ne taip kažkas darosi.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. G. duriančiu-pjaunančiu įrankiu du kartus dūrė nukentėjusiajam į nugarą, dėl kaltinamojo tyčia padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, dėl trauminio hemopneumotorakso aštuonias dienas buvo gydytas Kauno klinikose, akivaizdu, kad jam skaudėjo, galėjo dusti, buvo drenuojamas, gėrė vaistus, du mėnesius buvo nedarbingas, tai yra nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis tvirtina, kad iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, jei padirba sunkiau – jam pradeda skaudėti sužalotą kūno dalį, ko nebuvo iki įvykio. Nurodo, kad pergyvena dėl savo sveikatos ateityje, jaučia, kad jam su sveikata nėra gerai. Todėl visai tai patvirtina, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu nėra duomenų/įrodymų ir pagrindo tvirtinti, kad kaltinamojo T. G. padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam tokias sunkias neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusiajam dėl sužalojimo nebuvo taikomas chirurginis gydymas, jam nėra nustatytas neįgalumas/darbingumo netekimas. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam būtų esminiai ir negrįžtamai pablogėjusi sveikata, jam iki šiol tektų gydytis ar ateityje nukentėjusiojo sveikata blogės būtent dėl patirto sužalojimo.

Iš kaltinamojo T. G. priteisiama ir Ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašoma priteisti turtinė žala (viso 2181,92 Eur).

Kaltinamasis T. G. nusikaltimo padarymo metu dar buvo nepilnametis, šiuo metu dar nedirba, mokosi, legalių pajamų neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas, todėl ateityje galėsiantis dirbti, bent jau tai paneigiančių duomenų teismas neturi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturtinės žalos dydį nustatant teismui - teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajam kaltinamasis privalo atlyginti 4000 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į žalos dydžio nustatyto kriterijus, ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo T. G., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai.

Dvidešimt du kompaktiniai diskai su duomenimis, saugomi prie bylos, paliktini toliau saugoti kartu su byla.

Juodos spalvos džemperis ir sportinės kelnės (kuriuos pateikė T. G.), R. B. ir T. G. DNR seilių pavyzdžiai, saugomi dėžėje prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir T. G. nepageidaujant drabužių atsiimti, paimtini ir sunaikintini.

Proceso išlaidos.

Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, procesinių dokumentų siuntimo – pašto išlaidos, VGTPT T. G. paskirto gynėjo išlaidos, atsižvelgiant į abiejų kaltinamųjų sudėtingą turtinę padėtį, į jų pareigą atlyginti žalą/proceso išlaidas, į tai, kad T. G., nusikaltimo metu buvusiam nepilnamečiu, gynėjas buvo būtinas, iš abiejų kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos.

Nukentėjusysis/nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Bučius prašė iš kaltinamųjų priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas buvo grindžiamas pinigų priėmimo kvitais, kurių teismui pateikta bendra suma yra 400 Eur (5 t., b. l. 198-200, 6 t., b. l. 25, 50).

Kaltinamasis D. B. sutiko su prašomomis priteisti proceso išlaidomis. Kaltinamasis T. G. nesutiko atlyginti nukentėjusiojo išlaidų advokatui.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji pripažįstami kaltais dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas - advokatas, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė ir pateikė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį, prašymą), sumai neviršijant patvirtintų rekomendacijų dėl bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, prašoma priteisti 400 Eur suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., kaip nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti) - pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis, tai yra po 200 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus žmogaus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, per visą bausmės laiką: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant sudalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas);

remiantis BK 63 str. 3 d. ir 9 d., BK 65 str. 1 d. 2) p. c) pp.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, per visą bausmės laiką:

1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) įpareigojant sudalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje;

3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas).

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. 15.05 val. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val. (2 dienas/paras, 1:2) ir pagal 2023 m. birželio 15 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. G. (nusikaltimo padarymo metu buvusį nepilnamečiu) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, T. G.:

1) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo R. B.;

2) įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 05.00 val.;

3) įpareigojant mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

4) įpareigojant sudalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje;

5) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas).

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų/draudimo vykdymą. Jeigu nuteistasis nevykdo jam paskirtų įpareigojimų/draudimo, vykdo netinkamai, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų/draudimo arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų/draudimų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 00.50 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 16.20 val.(2 dienas/paras, 1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie bylos 6 tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. G. 650,81 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų 81 ct) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio - dalyje dėl žalos priteisimo iš D. B. – netenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. G. 1 532,11 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 11 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio - dalyje dėl žalos priteisimo iš D. B. – netenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. G. 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio reikalavimo - priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš D. B. - nutraukti.

Daiktinius įrodymus: 1) dvidešimt du kompaktinius diskus su duomenimis, saugomus prie bylos, palikti saugoti kartu su byla; 2) T. G. juodos spalvos džemperį ir sportines kelnes, R. B. ir T. G. DNR seilių pavyzdžius, saugomus dėžėje prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų T. G. ir D. B. po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno - proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiajam R. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Pašto išlaidų ir kaltinamajam T. G. VGTPT paskirto gynėjo išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).