- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-93-360/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administraciją
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui įgaliotam asmeniui K. V., atstovui advokatui L. S., atsakovui P. V., atsakovo įgaliotam asmeniui M. V., advokatui M. G., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui P. V., patraukiant trečiuoju asmeniu Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. prašo nustatyti jai priklausančio 0,1130 ha dydžio žemės sklypo ribas pagal UAB „Eurometras“ parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad 2001-09-12 pirkimo–pardavimo sutartimi ji iš R. S. nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, taip pat 0,113 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2004 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, kad jai priklausantis žemės sklypas 70 kv. m mažesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-06-03 sprendimu ieškinį tenkino: nustatė ieškovei A. V. priklausančio 0,1130 ha ploto dydžio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Eurometras“ 2009 m. kovo mėnesį parengtą žemės sklypo planą, kuriame ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos brūkšnine raudona linija (žemės sklypo plane įvardyta kaip planuojama geodezinė sklypo riba ir jos linijų ilgiai), žemės sklypo plotas – 1130 kv. m. Priteisė iš atsakovo 3917,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 115,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovas prieš sklypo pirkimą ir po jo pirkimo naudojosi žymiai didesniu žemės plotu, negu nupirko, net iki 188 kv. m daugiau, o dalis to perviršio susidarė dėl to, kad jis be įstatymų numatyto pagrindo užėmė gretimo A. V. sklypo dalį. Teismui nustačius A. V. siūlomą sklypų ribą, jai tektų 1130 kv. m sklypas, t. y. toks, kokio dydžio ji nupirko ir yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o P. V. liktų 1552 kv. m dydžio sklypas, t. y. 38 kv. m. daugiau, negu jis yra nupirkęs iš valstybės, taip pat būtų užtikrintos gretimų sklypų savininkų teisės į jiems nustatytas jų sklypų ribas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-06-03 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė vertinimo kriterijus, netinkamai taikė teisės normas. Pažymėjo, kad teismas netyrė ir nepasisakė, ar ieškovei apskritai priklauso 1130 kv. m žemės sklypas. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. nurodė, kad nereikš pretenzijų pardavėjui, jeigu atlikus matavimus keistųsi žemės sklypo ribos. Ši aplinkybė patvirtino, kad ieškovė nusipirko žemės sklypą, nežinodama, ar jai priklauso 1130 kv. m. Apelianto nuomone, šia sutartine nuostata ieškovė prisiėmė sau riziką dėl sklypo dydžio, todėl ji negali reikšti pretenzijų nei pardavėjui, nei atsakovui. Nurodė, kad sklypo ribos turėtų būti nustatytos pagal nusistovėjusią tvarką. Ieškovė pirkdama žemės sklypą galėjo aiškintis sklypo ribas, tačiau to ji nedarė, t. y. sutiko su sena nusistovėjusia riba tarp buvusio žemės sklypo savininko ir atsakovo. Teismas netinkamai paskirstė pašto išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą palikti nepakeistą o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės žemės sklypo plotu, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo. Pažymi, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo nereikšti pretenzijų pardavėjui, o ne atsakovui. Atsakovas patvirtina, kad jis naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jam priklauso. Ieškovės žemės sklypo ribos eina per atsakovui priklausantį ūkinį pastatą, todėl ieškovė norėdama išspręsti ginčą taikiai nori, kad žemės sklypų ribos būtų nustatytos pagal UAB „Eurometras“ parengtą planą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1992-07-09 Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr. 154 O. S. buvo leista išsipirkti 1130 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1994-12-16 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P75/94-0051, pagal kurią O. S. nusipirko šį žemės sklypą. 1995-01-18 O. S. 1130 kv. m žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. O. S. mirė 1998 metais, R. S. paveldėtą 0,1130 ha žemės sklypą su ant jo stovinčiais statiniais 2001-09-12 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei A. V., tą pačią dieną buvo sudarytas sklypo su pastatais perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį ieškovė A. V. gavo taip pat ir žemės sklypo planą. Šį 0,1130 ha žemės sklypo planą braižė I. K., 2001 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais planas buvo suderintas su Skuodo savivaldybės vyriausiuoju architektu, Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovė A. V. nuosavybės teises į šį sklypą 2001-11-08 įregistravo Nekilnojamo turto registre. 2004-07-28 padarytas A. V. sklypo planas, iš kurio matyti, kad ieškovė A. V. faktiškai naudojasi 1060 kv. m ploto sklypu vietoje 1130 kv. m.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra keliamas ieškovės įgyto žemės sklypo ploto ir dydžio pagrįstumo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nesiaiškino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apelianto argumentai, kad ieškovė įsipareigojo sutartimi nereikšti pretenzijų pardavėjui ir dėl to negali reikšti pretenzijų atsakovui, nesisiję su ginčo dalyku, nes šioje byloje keliamas ne sklypo dydžio, o jo išsidėstymo klausimas.
Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str. 4 d.). Darytina išvada, kad esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. LR CK 4.45 str., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 d. įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismo pavedimu 2006-06-08 buvo surašytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovo P. V. ir ieškovės A. V. žemės sklypų planai iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, pagal kuriuos parduoti žemės sklypai, neatitinka vietovėje esančių ribų, ginčytina riba vietovėje nusistovėjusi prieš daugelį metų. Šiuos duomenis patvirtina esanti tvora bei pastatai, žemės užgrobimo fakto nenustatyta. Padarė išvadą, kad vadovaujantis LR CK 4.45 str. ginčytiną ribą turėtų nustatyti teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Minėtų žemės sklypų planai parengti atliekant geodezinius matavimus, šiuose planuose pažymėta ginčytina riba atitinka vietovėje esančią ribą. Akivaizdu, kad esama sklypų padėtis pažeidžia ieškovės interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ginčą ir pakeitė žemės sklypo ribas.
Pažymėtina, kad galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros). Iš UAB „Eurometras“ sudarytos (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribų išdėstymo schemos matyti, kad planas buvo sudarytas naudojantis dabar vartojama koordinačių sistema LKS-94, jame atsižvelgta į anksčiau darytus sklypų preliminarius planus, faktiškai naudojamas sklypų ribas, numatyta planuojama riba tarp sklypų. Sudarant šį planą taip pat atsižvelgta, kad atsakovo P. V. sklypą viršutinėje žemesniojoje dalyje užima 30 kv. m gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (sklypai persidengia), o apatinėje dalyje užima 36 kv. m gretimo sklypo Nr.0144 plotas, iš viso 66 kv. m. Ieškovės A. V. sklypą užima 6 kv. m gretimai (plane iš dešinės) esančio P. V. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)plotas ir 3 kv. m šalia esančio (plane apačioje) (duomenys neskelbtini) sklypo Nr.:0144 plotas, iš viso 9 kv. m. Iš liudytojos S. Š. parodymų nustatyta, kad ieškovės A. V. kaimyninių sklypų savininkai turi jų sklypų geodezinius matavimus, tie matavimai užfiksuoti ir jų niekas nebepakeis. Iš UAB „Eurometras“ parengto plano nustatyta, kad šiuo metu atsakovas faktiškai naudojasi 1702 kv. m ploto sklypu, nors turi teisę tik į 1415 kv. m, o ieškovė A. V. faktiškai naudojasi 1056 kv. m ploto sklypu, nors priklauso 1130 kv. m. UAB „Eurometras“ plane viršutinis taškas pažymėtas numeriu 31, apatinis – 35. Tačiau jau tuomet linija tarp 31 ir 35 taško buvo rodoma planuose neteisingai – ji turėjo kirsti ūkinius atsakovo P. V. pastatus, o buvo rodoma, kad ji tuos pastatus apeina. Vėliau apatinis šios linijos taškas 35 buvo faktiškai pastūmėtas per 2,40 m į ieškovės A. V. sklypo pusę, t. y. atsakovas P. V. faktiškai užėmė ieškovės A. V. sklypo dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu būtų atkurta tikroji riba tarp atsakovo P. V. ir ieškovės A. V. sklypo, tai ji eitų per atsakovo P. V. ūkinius pastatus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių interesų pusiausvyrą pagrįstai šalių sklypų ribą nustatė pagal ieškovės A. V. pateiktą planą. Pagal šį UAB „Eurometras“ sudarytą planą nustatyta nauja riba apatinėje sklypų dalyje (iki taško 36) tarp atsakovo P. V. ir ieškovės A. V. sklypų taip, kad ji nekirstų P. V. ūkinių pastatų, o A. V. būtų grąžinta dalis jos sklypo, kurią P. V. yra be pagrindo užėmęs.
Teisėjų kolegija mano, jog reikšminga ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas negalėjo nurodyti, kokiu būdu ieškovės pateiktas planas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Darytina išvada, kad ieškovės teismui pateiktame žemės sklypų ribų nustatymo plane atsižvelgta į faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos ir bus išspręstas ginčas.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė pašto išlaidas. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme už siųstus procesinius dokumentus buvo išleista 115,50 Lt. Atmetus ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d., 93 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą palikti nepakeistą.