Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-614-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-614-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04651-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
MB „Luritz“
Atsakovas
MB ,,Bonum wood“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-614-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04651-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės MB „Luritz“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės MB ,,Luritz“ ieškinį atsakovei MB ,,Bonum wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB ,,Luritz“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB ,,Bonum wood“, prašydama priteisti iš atsakovės 21 600 Eur paskolos, 2170,27 Eur palūkanų, 2 567,19 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė vengia vykdyti paskolos sutartį ir grąžinti paskolą, savo įsipareigojimų nevykdo nuo 2016 m. Atsakovės turtinių prievolių nevykdymas laiku pats savaime yra pakankamas pagrindas nemokumo būsenai konstatuoti ir patvirtina, jog atsakovė neturi pakankamai lėšų visiems savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti ir reikalavimams patenkinti. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes savo pinigines lėšas naudoja be pagrindo suteikdama pirmenybę kitiems kreditoriams ir atsiskaito su kitais kreditoriais, diskriminuodama ieškovę ir pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Atsakovė, nors ir nuostolingai, veiklą vykdo, atsiskaito su kitais kreditoriais, investuoja į kitus juridinis asmenis, suteikia paskolas kitiems asmenims, tačiau sąmoningai neatsiskaito su ieškove eiliškumo tvarka. Dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų apriboti nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais atsakovė savo pinigines lėšas naudoja be pagrindo pirmenybę suteikdama kitiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.

4. Teismas sprendė, jog tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ar asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) teismui nepateikė. Tai, jog atsakovė neatsiskaito su kitais kreditoriais, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tai, kad atsakovė savo veiksmais galimai pažeidžia ieškovės teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, jog ieškovė teiginių, kad atsakovė atsiskaito su kitais kreditoriais, slepia nuo ieškovės savo pinigines lėšas ir pan., nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės pateikiami atsakovės 2018 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita taip pat neįrodo nesąžiningo atsakovės elgesio, nes niekaip nepatvirtina nurodytų aplinkybių dėl turto slėpimo, perleidimo ar pan. Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, teismo vertinimu, tai nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė (apeliantė) MB „Luritz“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuoti atsakovei MB „Bonum wood“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; išreikalauti iš atsakovės kreditorių, buvusių 2018, 2019 metais, sąrašą ir duomenis, pagrindžiančius atsiskaitymą su jais, taip pat išreikalauti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, kas sudaro atsakovės 2018 m. balanse nurodytą 652 996 Eur finansinį turtą, ir prijungti šiuos įrodymus prie bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nurodo, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – kad atsakovė, neturinti pakankami lėšų visiems reikalavimas padengti, nepažeidinėtų įstatymu nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tokiu būdu būtų išsaugotos gaunamos lėšos ir turtas iki ginčo išsprendimo iš esmės, o ne išdalintos kitiems kreditoriams taip sumažinat galimybę atsiskaityti su ieškove.

5.2. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė atsakovės daromu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pažeidimu ir atsakovės nesąžiningumu ieškovės, kaip kreditorės atžvilgiu. Kai asmuo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, jis privalo elgtis lygiateisiškai ir sąžiningai visų kreditorių atžvilgiu. Tai yra, atsiskaitymus pagal tos pačios eilės reikalavimus atlikti mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovė patenka tarp penktos eilės atsakovės kreditorių, tai yra, tos pačios eilės kaip atsakovės žaliavų, medžiagų, elektros, vandens tiekėjai, ar paslaugų (elektroninio ryšio, buhalterinių paslaugų) teikėjai. Remiantis įstatymo nuostata, atsakovė su ieškovė privalo atsiskaityti kalendorinio eiliškumo tvarka, kaip ir su paminėtais ar kitais penktos eilės kreditoriais.

5.3. Apeliantės nuomone, kai atsakovė neturi pakankami lėšų visiems reikalavimams patenkinti, tenkindama tik savo pasirinktų kreditorių reikalavimus, o ieškovę absoliučiai ignoruodama, ne tik elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, bet ir pažeidžia CK 6.930¹ straipsnį. Akcentuoja, kad CK 6.930¹ straipsnio formuluotėje vertinamas ne turto pakankamumas, o lėšų. Atsakovės finansinės atskaitomybės rodikliai patvirtina, kad atsakovė neturi pakankamai lėšų visiems savo įsipareigojimams įvykdyti. Taigi, atsakovė privalėjo bent dalį savo lėšų tarp visų penktos eilės kreditorių skirti ieškovės reikalavimui vykdyti, tačiau nuo 2016 m. nemoka nei euro. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, neturinti pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nurodytos atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. Atsakovės daromas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pažeidimas yra atsakovės nesąžiningumas. Atsiskaitymas su kitais kreditoriais tiesiogiai mažina galimybę atsiskaityti su ieškove. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir neapsunkinančiu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo operatyvaus įgyvendinimo. Todėl iki teismo sprendimo priėmimo, reikia užtikrinti, kad per tą laiką teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų arba netaptų išvis neįmanomu. Juk atsakovė, negrąžindama paskolos, akivaizdžiai numano ir supranta, kad ieškovė kreipsis į teismą ir teismo sprendimas bus vykdomas priverstine tvarka. Todėl ir atlieka nesąžiningus veiksmus ieškovės nenaudai, atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tokiu būdu mažindama galimybę atsiskaityti su ieškove.

5.4. Apeliantė negali gauti duomenų apie atsakovės kreditorius ir atsiskaitymą su jais, kas galėtų papildyti byloje esančius balanso duomenis apie atsiskaitymo eilės pažeidimą, jeigu teismo vertinimu finansinės atskaitomybės duomenų nepakaktų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnis nustato proceso dalyvio teisę prašyti teismą išreikalauti rašytinius įrodymus, kai pats jų gauti negali. Todėl aplinkybėms, kad atsakovė atsiskaito su kitais tos pačios eilės kreditoriais, pažeisdama eiliškumą, įrodyti, reikalinga iš atsakovės išreikalauti jos kreditorių, buvusių 2018, 2019 metais, sąrašą ir duomenis, pagrindžiančius atsiskaitymą su jais. Taip pat reikalinga išreikalauti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, kas sudaro atsakovės 2018 m. balanse nurodytą 652 996 EUR finansinį turtą. Šie dokumentai reikalingi papildomai pagrįsti ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

6. Atsakovė MB ,,Bonum wood“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti, taip pat atmesti prašymą dėl dokumentų išreikalavimo kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sprendimams dėl paskolos grąžinimo iš dalies turėjo įtakos ieškovė, nes jos vadovas iki 2017 m. birželio 19 d. buvo atsakovės nariu ir turėjo 1/3 balsavimo teisės, tad galėjo daryti įtaką atsakovės veiklai, įskaitant ir paskolų grąžinimą bei mokėjimų tvarkos sureguliavimą. Atsakovės nuomone, su ieškove susiję asmenys prisidėjo prie to, kad mokėjimai pagal paskolos sutartį nebuvo vykdomi. Vėliau atsakovės finansinė būklė pablogėjo ir mokėjimai buvo atliekami tik atsakovės veiklai palaikyti. Teismas teisingai nustatė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis yra per daug varžantis, tad jų taikymas atsakovės turto atžvilgiu per daug suvaržytų atsakovės teises. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus ieškovės nurodytus argumentus ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepatvirtino aplinkybių, jog atsakovė slepia turtą ar jį perleido, o ieškovės paminėtas kitų kreditorių protegavimas yra tik ieškovės prielaidos bet kokia kaina siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, o atsakovės veikla suvaržyta. Sutinka su teismo vertinimu, kad neatsiskaitymo, t. y. prievolių pagal sutartį su ieškove nevykdymo faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nepagrįsta teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10. Apeliantė grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 metų neatsiskaito su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi pats savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tikėtina neturi pakankamai lėšų įsipareigojimams vykdyti, nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, teismui nepateikė. Nesąžiningumas buvo grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovė nuo 2016 metų neatsiskaito su ieškove, jos turtinė padėtis yra bloga, atsiskaito su kitais kreditoriais, suteikinėja ilgalaikes paskolas, investuoja į kitas įmones, nesilaiko atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paskolos sutarties tinkamo vykdymo. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovė nesutinka su ieškiniu, teigia, jog neturi pareigos grąžinti paskolos ir mokėti palūkanų. Todėl vien neatsiskaitymo su ieškove faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateikti atsakovės 2018 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita neįrodo nesąžiningo atsakovės elgesio, nes nepatvirtina nurodytų aplinkybių dėl turto slėpimo, perleidimo ar pan. Iš ieškinio turinio matyti, kad reikalavimų suma atsakovei sudaro 26 337,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl tokios santykinai nedidelės ieškinio sumos, taip pat nėra pagrindo stabdyti ar trikdyti atsakovės veiklos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Apeliantė nurodo, kad atsakovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, tenkindama tik savo pasirinktų kreditorių reikalavimus, o ieškovę absoliučiai ignoruodama, ne tik elgiasi nesąžiningai vieno kreditoriaus – ieškovės atžvilgiu, bet ir pažeidžia CK 6.930¹ straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Ieškovė nurodytų aplinkybių, jog atsakovė atsiskaito su kitais kreditoriais nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, kaip minėta atsakovė ginčija savo pareigą atsiskaityti su ieškove pagal paskolos sutartį.

14. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimui, ieškovės prašyme bei atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės MB „Luritz“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius