- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- A-146-947-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Trečiasis asmuo
- T. B., J. F., Č. K., K. Š., R. J., A.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Michailas Gaibelas
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., A. B., P. K., D. J. J., T. B., Z. K., Č. K., A. M., J. F., K. Š., L. S., F. T., Č. T., J. Ž., V. K., R. K., L. L., B. V., K. T., J. B., M. T., T. V., H. K., V. R., B. B. dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2-3-5689-41 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kaimo rėžinės dalies.
Pareiškėjos teigimu 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2-3-5689-41, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, priimtas pažeidžiant teisės normas ir jos teisėtus interesus.
Pareiškėja paaiškino, kad ji yra viena iš pretendentų atkurti nuosavybės teisę į J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos rėžinio kaimo žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (iš viso 10,38 ha) atitinkamą dalį. Nurodė, jog kartu su kita pretendente (I. B.) pretenduoja į 1,1533 ha minėtos žemės. Pažymėjo, jog šį faktą 2005 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 3b-(9.5)-1293-1083 yra patvirtinusi Nacionalinė žemės tarnyba. Akcentavo, jog žemės plotas į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nebuvo pakeistas ir teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. rugsėjo 11 d. dėl šios žemės jai išdavė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 9038.
Pareiškėja paaiškino, jog ji taip pat pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio F. L. (F. L.) 10,92 ha žemės sklypą dabartiniuose (duomenys neskelbtini) kaimuose. Kad senelis iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise šią žemę nustatyta įsiteisėjusiu Į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 5 d. sprendimu. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 25 d. dėl šios žemės jai išdavė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 8984.
Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad viena pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (2007 m. balandžio 25 d. Nr.8984) yra parengta anksčiau negu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (2007 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 2-3-5689-41). Atsakovo atstovai dalyvavo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog F. L. nuosavybės teise valdė 10,92 ha žemės sklypą, todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovas galėjo ir privalėjo rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą jai rezervuoti atitinkamo dydžio žemės sklypą. To nepadarydamas atsakovas, pareiškėjos nuomone, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
Pareiškėja pažymėjo, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo į rėžių sistemos žemę, ypatumus, nuosavybės teisės visiems pretendentams turi būti atkurtos vienu kartu. Teigė, kad atsakovas šios nuostatos nesilaikė, jos į žemėtvarkos projekto papildymą neįtraukė, tuo tarpu kiti pretendentai į J. K. žemę (Č. K., L. S., I. J. P., D. J. J., A. B., A. M., R. J., J. F., P. K.) buvo įtraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad į žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą buvo įtraukti pretendentai, neturintys teisės atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime arba šią teisę realizavę anksčiau), t.y. A. K. ir F. T., o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
a) A. K. yra suprojektuoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaimo buvusioje rėžinėje dalyje (0,64 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr.1884 ir 1,52 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas Nr.1855). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2000 m. liepos 11 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą (civ. byla Nr.2/7-846-2000), kad V. K. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 13,20 ha žemės (duomenys neskelbtini). 2002 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.41-12512 A. K. perduotas nuosavybės neatlygintinai 9,7300 ha ploto žemės sklypas. Pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą jai buvo suteikti ir 2002 m. birželio 4 d. užregistruoti dar du sklypai (2,87 ir 0,60 ha), Šių trijų sklypų bendras plotas -13,20 ha, t.y. nuosavybės teisė atkurta į visą žemę. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 punktą namų valdos ir bei asmeniniai ūkiai turėjo būti įskaičiuoti į piliečiui grąžinamus plotus. Todėl (duomenys neskelbtini) kaimo rėžinės dalies žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme (2007 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 2-3-5689-41) A. K. du žemės sklypai (Nr.1884 ir Nr.1885) suprojektuoti nepagrįstai ir neteisėtai.
b) F. T. (duomenys neskelbtini) kaimo rėžinės dalies žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grąžinimui natūra suprojektuoti 7 žemės sklypai, kurių bendras plotas 8,44 ha. Pagal archyvinius duomenis F. T. paveldėjo ½ 23,19 dešimtinių (12,66 ha) miškų (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstyto į vienkiemius dalyje ir jam turėjo būti grąžinta žemė natūra, o jei savininkas nusprendė kitaip, surašyta išvada dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn kitoje vietoje kaip 10-osios eilės pretendentui. Suprojektuotas sklypas grąžinimui natūra Nr.1004-4 yra pirktoje žemėje (1 t., 4 -7 l.).
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (I t., b. l. 68-71) į skundą paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose ir patvirtinant sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra ir pateikusių prašymus bei reikalingus dokumentus. 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2-3-5689-41 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime – 112, 42 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotų žemės (miško) sklypų ribos ir plotai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-190-40/2007) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. P. senelis F. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis valdė 10,92 ha žemės sklypą. Remiantis minėtu sprendimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 25 d. parengė Z. P. pažymą Nr. 8984 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Dėl nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, kurios dalį pagal J. K. testamentą paveldėjo S. K., 2006-2007 metais vyko teisminiai procesai (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-58-577/2006; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A50-238/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1136/2006). Jiems pasibaigus Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius parengė Z. P. 2007 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. 9038 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
Atsakovas aiškino, jog tam, kad žemės sklypai pareiškėjai būtų suprojektuoti ir patvirtinti 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2-3-5689-41 patvirtintame 2000 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į buvusių savininkų F. L. ir S. K. turėtą žemę, ir jų pagrindu parengtos pažymos turėjo būti pateikti iki Vilniaus apskrities viršininkui 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 paskelbiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose ir patvirtinant sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra. Kadangi minėtų dokumentų pareiškėja iki šio termino neturėjo, ji pagrįstai ir teisėtai nebuvo įtraukta į vykdytą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.
Paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodyti asmenys (Č. K., L. S., I. J. P., D. J. J., A. B., A. M., R. J., J. F., P. K.), atsižvelgiant į nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo ir jų pagrindų pažymų parengimo terminus (2001 m. birželio 25 d. pažymos Nr.1077, Nr.1078, Nr.1079, Nr.1080, Nr.1081, Nr.1082, Nr.1083, Nr.1084, Nr.1085) į žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą buvo įtraukti pagrįstai.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr.3B-(9-5)-P-866-1183 pareiškėja buvo informuota apie tai, jog A. K. suprojektuoti žemės sklypai Nr.1884 ir Nr.1885 bus įskaityti į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės plotą pagal 2000 m. rugpjūčio 28 d. išvadą Nr.55, parengtą A. K. vardu.
Teigė, kad pareiškėjos argumentai dėl tariamų pažeidimų suformuojant F. T. žemės sklypus pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-3-5689-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą taip pat nepagrįsti, nes Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus dar 1999 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje Nr.5718 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo nustatyta, jog F. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (19 ha) (duomenys neskelbtini) kaime.
Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12094-(41) paskelbtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, papildymas. Šio įsakymo 1-me priede pateikiami duomenys, kad (duomenys neskelbtini) kaime bendras laisvos valstybinės žemės sklypų plotas yra 35,69 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsniu yra sudarinėjami pirmo eiliškumo pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašai, į kuriuos bus įtraukta ir pareiškėja.
Paaiškino, kad netgi patenkinus pareiškėjos skundą, t.y., panaikinus skundžiamo įsakymo dalį, pareiškėja negalėtų būti įtraukta (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000 metais, kadangi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises ir jų pagrindu parengtos pažymos turėjo būti pateikti iki Vilniaus apskrities viršininkui 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 paskelbiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose ir patvirtinant sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., P. K., A. M., J. F., R. J., Č. K., D. J. J., F. T., A. B.,, J. Ž. ir jų atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos Z. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas išanalizavo bylai aktualų teisinį reguliavimą:
1. Pasisakė, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 4 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
2. Teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 20 punkte nurodoma, kad parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn patvirtinama, kad piliečiui atkurti nuosavybės teises yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodomas piliečiui priklausantis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, į kurį dar nėra atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Metodikos 27 punktą apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Metodikos 2 skirsnyje, reglamentuojančiame projektų rengimo ypatumus į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, nurodyta, kad žemės sklypai šiose teritorijose projektuojami laikantis nustatytų projektavimo darbų bendrų reikalavimų, jeigu piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę natūra arba pasirinkę kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į visą savininko turėtos žemės, miško plotą arba į jiems tenkančią žemės, miško dalį.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
1. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 buvo paskelbtas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas Gudelių ir Naujosios kaimų teritorijose bei patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra ir pateikusių prašymus bei kitus reikalingus dokumentus (b. l. 90-110). Pareiškėja šiuo įsakymu į pretendentų sąrašą neįtraukta, o nurodyta sąraše asmenų, nepateikusių reikiamų nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų.
2. Pareiškėja iki šio įsakymo priėmimo reikiamų dokumentų pateikti negalėjo, kadangi iki 2007 m. kovo mėnesio vyko teisminiai procesai dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimas (I t., b. l. 139-144), Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis (I t., b. l. 134-138), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimas (I t., b. l. 145-147), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartis (I t., b. l. 148-152). Pareiškėjai pažymos, patvirtinančios nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę, buvo parengtos tik 2007 m. balandžio 25 d. (pažyma Nr. 8984) ir 2007 m. rugsėjo 11 d. (pažyma Nr. 9038). Teismas akcentavo, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 9038 pareiškėjai buvo parengta jau po skundžiamo įsakymo priėmimo.
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 patvirtintą pretendentų sąrašą neįtraukta pagrįstai, kadangi neturėjo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 2.3-5518, kuriuo patvirtinti sudaryti pretendentų sąrašai, yra nenuginčytas, jis galioja ir šiuo metu, šio įsakymo pareiškėja neginčijo ir šiuo metu neginčija.
Teismas pasisakė, kad pareiškėjos skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5689-41 tik buvo patvirtintas UAB korporacijos „Matininkai“ parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime – 112,42 ha teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotų žemės (miško) sklypų ribos ir plotai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Todėl teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad netgi panaikinus pareiškėjos skundžiamą įsakymą, pareiškėją įtraukti į pretendentų sąrašą galiojant Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymui Nr. 2.3-5869-41, kuriuo ir buvo patvirtinti pretendentų sąrašai, vis vien nebūtų teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad naikinti pareiškėjos skundžiamą įsakymą vien tuo pagrindu, kad ji šiuo metu jau turi reikalingus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo, be to, būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, žemės reforma užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-12094-(41) paskelbtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, papildymas. Įsakymo 1-me priede pateikiami duomenys, kad Gudelių kaime bendras laisvos valstybinės žemės sklypų plotas yra 35,69 ha. Šiuo metu vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu yra sudarinėjami pirmo eiliškumo pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašai, į kuriuos bus įtraukta ir pareiškėja.
Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, jog į pretendentų sąrašą atkurti nuosavybės teises pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kaime buvo įtraukti asmenys, neturintys tam teisės, kad asmeninio ūkio žemės sklypai jiems buvo suteikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, teismas nurodė, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Pažymėjo, jog pareiškėjos ir jos atstovo nurodomi pažeidimai nebuvo niekieno ir niekada nustatyti, kitų asmenų nuosavybės teisė į žemę nebuvo ginčijama ar nuginčyta.
III.
Pareiškėja Z. P. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (IX tomas, b. l. 35-40), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują – jos skundą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus byloje esančius įrodymus, nenurodė argumentų, kuriais remdamasis atmetė įrodymus, neteisingai konstatavo aplinkybes, turinčias bylai esminės reikšmės, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus , pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ji siekia būti įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymu patvirtintą pretendentų sąrašą, nes tokio reikalavimo ji nėra pateikusi. Akcentuoja, kad jos skundo reikalavimas yra susijęs su faktu, kad 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2-3-5689-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte yra nepagrįstai suformuoti žemės sklypai piliečiams neturintiems teisės juos įsigyti.
3. Pažymi, kad 35,69 ha laisvos valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime, nurodytą Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-12094-(41) paskelbto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, papildyme, sudaro menkaverčiai miškai su atitinkamais naudojimo apribojimais, taip pat pelkės ir nevertingos žemės po aukštos įtampos elektros linijomis bei virš aukšto slėgio dujotiekio. Mano, kad jeigu vertingomis žemėmis naudotųsi tretieji asmenys, neturintys teisės į tas žemes, o jai būtų atkurta nuosavybės teisė į menkaverčius miškus ir pelkes, būtų akivaizdžiai pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
4. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl jos nurodytų asmenų nepagrįsto įtraukimo į reformos žemėtvarkos projekto papildymą (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėjo, kad tokie įrodymai yra pateikti atsakovo, tačiau teismas jų netyrė.
Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2-3-5689-41 patvirtintame žemėtvarkos projekte Č. K., L. S., I. J. P., D. J. J., A. B., A. M., R. J., J. F., P. K. buvo suformuoti trys 4,61 ha bendro žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime (Nr.1939-1 – 2,54 ha; Nr.1939-2 – 1,20 ha; Nr.1939-3 – 0,87 ha) ir 0,25 ha ploto žemės sklypas Č. K. Nr.1846. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius savo 2004 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 31/04/22-2949 (VII t., b. 1. 47-48) nurodo, jog po pakartotinio kartografavimo ir pagal kitus pateiktus dokumentus buvę savininkai J. K., M. K., Č. K. bei P. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo 11,56 ha ploto žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Šios buvusių savininkų turėtos žemės didžioji dalis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijai, 2,26 ha priklauso Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijai, o likusi 4,25 ha Vilniaus rajono teritorijai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašus, jau dabar yra grąžinta 5,06 ha (1,77+1,77+1,52 ha) žemės (duomenys neskelbtini), vietoj priklausančių grąžinti 4,25 ha. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad jos skaičiavimu minėtų buvusių savininkų paveldėtojai Vilniaus rajone jau yra susigrąžinę nuosavybėn 5,06 ha ploto žemės, todėl jiems atsakovo 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.2-3-5689-41 patvirtintame žemės reformos projekte žemės sklypai Nr. 1839 (2.54 ha), Nr. 1839-2 (1,20 ha), Nr. 1839-3 (0.87 ha), Nr.1846 suformuoti nepagrįstai, neteisėtai.
4. Mano, kad mirusiajai A. K. 0,64 ha ploto asmeninio ūkio ir 1,54 ha ploto namų valdos žemės sklypai Nr.1884 ir Nr.1885 žemėtvarkos projekte yra suformuoti nepagrįstai ir neteisėtai. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2/7-846-2000 pagal A. K. pareiškimą 2000 m. liepos 11 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą kad V. K., iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 13,20 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad iki ginčijamo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 41-12512 A. K. sugrąžinta nuosavybėn trys sklypai: 9,7300 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr.4110/0600:140) (IX t., b.1.13); 2,87 ha ploto sklypas (kadastro Nr. 4110/0600:142) (IX t., b.1.12) ir 0,60 ha ploto sklypas (kadastro Nr. 4110/0600:143) (IX t., b. l. 11), t.y. grąžinta visa turėta žemė - 13,20 ha. Teigia, kad atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatas, A. K. namų valdos bei asmeninio ūkio žemės-sklypai turėjo būti įskaičiuoti į jai grąžintus žemės plotus. Remdamasi šiais argumentais apeliantė mano, kad (duomenys neskelbtini) rėžinės dalies žemės reformos žemėtvarkos projekte, apskrities viršininko patvirtintame 2007 m. birželio 5 d. įsakymu, A. K. du žemės sklypai (sklypas Nr. 1844 - 0,64 ha ploto ir sklypas Nr. 1845 – 1,52 ha ploto) yra suprojektuoti neteisėtai ir turi būti panaikinti. Be to, atkreipia dėmesį, jog pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymo Nr.2.3-5518 5 priedą A. K. pageidauja gauti 0,77 ha ploto namų valdą, todėl nėra teisinio pagrindo formuoti jai 1,52 ha ploto namų valdos žemės sklypą.
5. Mano, kad F. T. (duomenys neskelbtini) į buvusio savininko K. T. turėtą žemę neteisėtai yra suprojektuoti 19 ha bendro ploto-aštuoni žemės sklypai. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio žemę, Buivydiškių apylinkės agrarinės tarnybai buvo padavusi jo žmona P. T. (V t., b. 1. 6-7), ji ir turėtų būti laikoma pretendente atkurti nuosavybės teises į K. T. žemę. Be to, pažymi, kad minėti 8 žemės sklypai F. T. Projekte yra suformuoti neteisėtai dar ir dėl to, kad jis jau yra paveldėjęs savo biologinių tėvų valdytą nekilnojamąjį turtą, todėl negali pretenduoti ir į savo įtėvių turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 47-49), prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos motyvus:
1. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijose bei patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra ir pateikusių prašymus bei kitus reikalingus dokumentus. Šio sudaryto ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinto sąrašo pagrindu buvo projektuojami sklypai 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2-3-5689-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Įsakymas, kuriuo patvirtinti pretendentų sąrašai, nenuginčytas, šio įsakymo pareiškėja neginčija.
2. A. K. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1884 - 0,64 ha (kaip asmeninio ūkio žemė) ir 1885 - 1,52 ha (namų valdos žemės sklypas) bus įskaitomi į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės plotą pagal 2000 m. rugpjūčio 28 d. išvadą Nr. 55 parengtą A. K. vardu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši išvada parengta dėl kito buvusio savininko (duomenys neskelbtini)valdytos žemės, o ne dėl V. K. (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės. Dėl pareiškėjos argumento, jog nėra teisinio pagrindo A. K. formuoti 1,52 ha namų valdos žemės sklypą, pažymi, kad vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktu kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodami ne didesni kaip 2 hektarų faktiškai namų valdoms naudojami žemės sklypai.
3. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl F. T. suformuotų grąžinamų sklypų. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus jau 1999 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje Nr. 5718 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų yra patvirtinama, kad F. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. T. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 19 ha žemę. Ši pažyma buvo parengta pagal pasiūlymą-išvadą dėl buvusio savininko K. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės, patvirtintą Vilniaus rajono ekspertų komisijos 1995 m. kovo 27 d. posėdžio, kuriame svarstyti archyviniai dokumentai, protokolu Nr. 21. Pažymi, kad pareiškėja skundu minėtos pažymos teisėtumo neginčija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 50-55), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Mano, kad apeliantei pagrįstai žemėtvarkos projekto papildyme nesuformuotas joks žemės sklypas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Apeliantė, siekianti nuosavybės teisių atkūrimo į dviejų buvusių žemės savininkų (S. K. ir F. L.) žemes, į pretendentų sąrašą nebuvo neįtraukta, o buvo nurodyta sąraše asmenų, nepateikusių reikiamų nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų (I t., b. l. 92), kadangi iki 2007 m. kovo 5 d. ir 2007 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčių, priimtų bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įsiteisėjimo (I t., b. l. 129, 134) apeliantė nebuvo pagrindusi viso jos pretenduojamo buvusių savininkų žemės ploto. Pažymi, kad 2004 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo apeliantė neįtrauktą į pretendentų sąrašą, sudariusį teisinį pagrindą ginčijamam žemėtvarkos projekto papildymui, yra tebegaliojantis, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jo neginčija, mano, jog ji neturi jokios reikalavimo teisės ginčyti pagal minėtą žemėtvarkos projekto papildymą atlikto žemės sklypų suformavimo kitiems asmenims teisėtumo.
2. Teigia, kad apeliantei pagal buvusį savininką F. L. ginčijamame žemėtvarkos projekto papildyme negalėjo būti formuojamas natūra joks žemės sklypas, nes apeliantė 2007 m. kovo 26 d. prašymu buvo pareikalavusi iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus negrąžinti jai natūra buvusio savininko F. L. žemės, o parengti jai išvadą dėl žemės persikėlimo (perdavimo jai neatlygintinai) kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje (III t., b. l. 90). Šio savo prašymo ji atsisakė tik 2007 m. birželio 13 d. (III t., b. l. 91), vėl prašydama grąžinti žemę turėtoje vietoje. Tuo tarpu ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas dėl žemėtvarkos projekto papildymo buvo patvirtintas dar 2007 m. birželio 5 d. (t.y. dar galiojant apeliantės prašymui dėl kompensavimo už nacionalizuotą žemę lygiaverte žeme kitoje vietoje). Mano, kad šis aplinkybės patvirtina, kad apeliantei (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekto papildyme natūra negalėjo būti suprojektuotas joks žemės sklypas.
3. Teigia, kad apeliantei ginčijamame žemėtvarkos projekto papildyme negalėjo būti formuojamas natūra joks žemės sklypas pagal buvusį savininką S. K., nes jokio prašymo dėl žemės grąžinimo natūra nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepateikta - byloje esančiame 1991 m. prašyme grąžinti S. K. žemę (IV t., b. l. 8) jo sūnus L. K. (kurio įpėdine yra apeliantė) prašė jam žemę grąžinti „ekvivalentine natūra" (t.y. lygiaverte žeme kitoje vietoje), o žodis „natūra" šiame prašyme yra aiškiai užbrauktas (nes prašyme nurodyta, kad „žemė užimta").
4. Mano, kad tenkinti apeliantės skundo reikalavimo nebūtų jokio protingo pagrindo, nes tai tik apsunkintų ir užvilkintų nuosavybių teisių atkūrimą visiems (duomenys neskelbtini) pretendentams bei pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pažymi, kad apeliantė elgėsi aiškiai nerūpestingai ir aplaidžiai – ginčijamo žemėtvarkos projekto papildymo rengimo metu apeliantė jokių pasiūlymų dėl projekto neteikė, pretenzijų nereiškė, VAVA ar projekto rengėjo veiksmų neskundė, nors projekto papildymas buvo ne kartą svarstytas viešai, derintas su pretendentais.
5. Mano, kad apeliantė praleido ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą 1 mėn. terminą skundo dėl administracinio akto (VAVA 2007 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-3-5689-41) panaikinimo padavimui. Skundo dėl asmens teises pažeidžiančio administracinio akto, nors ir susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, panaikinimo padavimui įstatymai nenumato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kuria naudojosi apeliantė, aiškiai praleisdama 1 mėn. terminą.
6. Pažymi, kad apeliaciniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės dėl sklypų kitiems asmenims suformavimo teisėtumo, kurios nesudarė skundo pagrindo pirmosios instancijos teisme. Kadangi skundo apeliantės nurodytais pagrindais pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšta (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.), o apeliantė pradinio skundo pagrindo taip pat nekeitė ir netikslino (ABTĮ 52 str.), šie pagrindai net negalėjo būti nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, kurio sprendimas yra šiuo metu skundžiamas. Be to, apeliantė reikalauja panaikinti 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) suprojektavimo pilna apimtimi, nors savo skunde kelia klausimą tik dėl kai kurių sklypų suformavimo teisėtumo. Mano, kad tokie apeliantės reikalavimai yra aiškiai pertekliniai ir nepagrįsti.
7. Dėl buvusių savininkų J. K., M. K., Č. K. bei P. K. žemės suformavimo nurodo, kad paminėtų 4 buvusių savininkų bendras grąžintinas žemės plotas sudaro ne apeliaciniame skunde klaidingai nurodytą 11,56 ha, o žymiai didesnį – 20,632 ha (5,158 x 4). Atitinkamai, Vilniaus rajone esančios žemės dalis turi būti ne 4,25 ha, o žymiai didesnė.
8. Dėl žemės suformavimo A. K. nurodo, kad klausimas ar A. K. anksčiau įvykdytas 13,20 ha ploto grąžinimas neįskaičius į jį dabartinių asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų buvo teisėtas ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Apeliantė neginčija, kad 19 ha buvusio savininko K. T. žemės pagal projektą turėjo būti suformuota, o tik nurodo kitą to paties buvusio savininko pretendentą (P. T.), kuriam ta žemė turi būti grąžinta. Pažymi, kad sprendimą kieno vardu atkurti nuosavybės teises (P. T. ar F. T. vardu) priima apskrities viršininkas, todėl naikinti šioje dalyje žemėtvarkos projekto papildymo nėra pagrindo, o panaikinimas neturėtų apeliantei jokios įtakos. Be to, apeliantės samprotavimai apie tai, kad žemė turi būti grąžinta P. T., o ne F. T., neatitinka faktinių aplinkybių, nes tiek buvusio savininko sutuoktinė (P. T.), tiek jo įvaikis (F. T.) turi vienodas teises pretenduoti į buvusio savininko žemę, abu jie buvo padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. T. žemę (VI t., b. l. 106). Tačiau 1995 m. rugsėjo 21 d. P. T. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai (VI t., b. l. 102), pareikšdama, kad ji atsisako savo teisės į K. T. žemę F. T. naudai. Todėl 1999 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija surašė pažymą (VI t., b. l. 2), kuria patvirtino, jog F. T. yra teisėtas pretendentas į buvusio savininko K. T. nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 19 ha žemę. Taigi F. T. yra vienintelis teisėtas pretendentas į K. T. žemės grąžinimą, tad jam pagrįstai buvo suformuoti žemės sklypai pagal ginčijamą projekto papildymą.
10. Pažymi, kad Atkūrimo įstatymas nenumato CK nustatyto paveldėjimo santykiuose ribojimo įvaikiui paveldėti po savo tėvų. Pagal ginčijamą projekto papildymą F. T. yra suformuota jo įtėvio K. T. (o ne tėvo ar motinos) iki nacionalizacijos turėta 19 ha žemė. Tad net ir tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimo procese ir galiotų panaši kaip ir CK teisės norma, jos negalima būtų pritaikyti nurodytam žemės gražinimui. Tuo tarpu F. T. nuosavybės teisių atkūrimas į savo motinos A. T. turėtą žemę pagal VAVA 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimą šioje byloje nėra ginčijamas ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. K. ir T. B. atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 65-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad A. K. vardu suprojektuoti žemės sklypai yra įskaitomi į perduodamą neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės plotą pagal 2000 m. rugpjūčio 28 d. išvadą Nr. 55, parengtą A. K. vardu. Žemės sklypai A. K. vardu suprojektuoti laikantis Žemės reformos įstatymo bei Atkūrimo įstatymo reikalavimų. Mano, kad Z. P. yra praleidusi skundo padavimo administraciniam teismui terminus, nes skundžiamas administracinis aktas priimtas 2007 m. birželio 5 d., o skundas dėl jo paduotas 2007 m. spalio 24 d.
Tretieji suinteresuoti asmenys R. J., J. F., A. M., A. B. ir P. K. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 69-73) išdėsto iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo F. T., ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. K. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 76-77) išdėsto iš esmės analogiškus argumentus ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 80) išdėsto iš esmės analogiškus argumentus ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėja ginčija 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2-3-5689-41 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl (duomenys neskelbtini) rėžinės dalies tuo aspektu, kad ji nebuvo įtraukta į šį žemėtvarkos projekto papildymą, o jos nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jos manymu, žemės sklypai rengiant šį žemėtvarkos projekto papildymą, buvo suprojektuoti nepagrįstai.
Nagrinėjamoje byloje iškeltas administracinis ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir pareiškėja šį ginčą iškėlė iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjai į ginčo teritorijos žemę priėmimo, todėl prieš kreipdamasi į teismą pareiškėja turėjo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja šios tvarkos laikėsi. Skundas teismui paduotas gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr.3B-(9.5)-P-866-1183 nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnyje nustatyto termino.
Kadangi iškeldama reikalavimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2-3-5689-41, atitinkamos dalies panaikinimo, pareiškėja neginčijo jokių anksčiau atsakovo priimtų administracinių aktų, kuriais remiantis buvo rengiamas minėtu įsakymu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo (112,42 ha), todėl nagrinėjant iškeltą ginčą yra svarbu nustatyti tai, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Įstatymų leidėjas Žemės reformos įstatymo 19 ir 20 straipsniais apskričių viršininkams suteikė įgaliojimus tvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas, projektų parengimo terminus bei suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, taip pat priimti sprendimus dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos nustatymą įstatymų leidėjas delegavo Vyriausybei. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. To paties įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas. Įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį buvo priimtas poįstatyminis teisės aktas - Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (byloje aktuali 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.3D-491 redakcija).
Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš atitinkamų etapų (parengiamojo; projektavimo darbų; projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo; suprojektuotų žemėnaudų paženklinimo vietoje; dokumentų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimo; projekto baigiamųjų darbų, kurioje sutvarkoma dokumentų tekstinė ir grafinė dalys). Teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Minimalus projektui rengti parinktos teritorijos plotas – vieno kaimo teritorija, maksimalus plotas – kadastro vietovės teritorija. Kai patvirtinus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą lieka laisvos žemės, vykdomas patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Projekto papildymo pradžia (data) paskelbiama apskrities viršininko įsakymu (Metodikos 4 punktas).
Metodika nustato kokie dokumentai turi būti parengti ir kokie darbai turi būti atlikti kiekvienoje žemėtvarkos projekto rengimo proceso stadijoje. Pagal Metodikos 19 punktą apskrities viršininko įsakyme dėl parinktos projektui rengti teritorijos patvirtinimo nurodomi 19.1-19.8.2 punktuose išvardyti duomenys, tarp jų: pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje sąrašas, parengtas šios metodikos 23.1 punkte nustatyta tvarka (Metodikos 19.8.1 punktas). Metodikos 5 punkte nurodytas sąrašas medžiagos, kurią apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius turi pateikti žemėtvarkos projekto autoriui dėl atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, tarp jų - pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teisę ir įsigyti žemę bei prie jų pridedamas pažymas, išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (Metodikos 5.10, 20 punktai). Šie dokumentai įeina į nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylų privalomųjų dokumentų komplektą. Metodikos 20 punkte pažymėta, kad parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn patvirtinama, kad piliečiui atkurti nuosavybės teises yra visi reikiami dokumentai. Pagal Metodikos 27 punktą apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Jeigu lieka laisvos žemės, miško, vandens telkinių, apskrities viršininko įsakymu gali būti patvirtintas piliečių, pateikusių prašymus po nustatytos datos, iki kurios pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, turi pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui, sąrašas. Šių piliečių prašymus projekto autorius tenkina tik po to, kai suprojektuojami žemės sklypai visiems su žemės sklypo vieta sutinkantiems pretendentams, pateikusiems prašymus iki nustatytos datos. Šių papildomai patvirtintame sąraše esančių piliečių prašymų tenkinimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki projekto derinimų procedūros pradžios.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą tam, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pateikusiam asmeniui žemės sklypas galėtų būti projektuojamas pagal rengiamą žemėtvarkos projektą ar jo papildymą, pretendentas turi atitikti pirmiau aptartomis teisės normomis nustatytų sąlygų visumą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėja, neturėdama nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, neatitiko reikiamų sąlygų, kad rengiant žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą atsakovo 2007 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2-3-5689-41, jai galėtų būti suprojektuotas žemės sklypas Gudelių kaime nuosavybės teisių atkūrimui. Kadangi pagal Metodikos 19 punktą apskrities viršininko įsakyme dėl parinktos projektui rengti teritorijos patvirtinimo be kita ko turi būti nurodytas pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje sąrašas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo, ar pareiškėja galėjo būti įtraukta ir ar buvo įtraukta į šiuos sąrašus. Pretendento neįtraukimas į aptariamus sąrašus yra kliūtis projektuoti jam žemės sklypą rengiant paskelbtą reformos žemėtvarkos projektą (projekto papildymą). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 įsakė nuo 2004 m. liepos 26 d. pradėti rengti žemėtvarkos projekto papildymą Gudelių kaimo 120 ha ir Naujosios kaimo 20,84 ha ploto teritorijose (apimant visą teritoriją, t.y. tiek priskirtą miestui po 1995 m. birželio 1 d. tiek Vilniaus rajono teritoriją) projektuojant natūra, asmeninio ūkio ir namų valdų žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šio įsakymo 2 punkto 1 ir 2 priedais buvo patvirtinti sąrašai dėl piliečių įtraukimo (neįtraukimo) į rengiamą žemėtvarkos projekto papildymą. Įsakymo 1-ju priedu parvirtintas sąrašas piliečių pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, ir pateikusių prašymus bei dokumentus iki projekto rengimo pradžios. Į šį sąrašą yra įtraukti pareiškėjo nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys (Č. K., L. S., I. J. P., D. J. J., A. B., A. M., R. J., J. F., P. K.). Pareiškėja į šį sąrašą neįtraukta. Ji įtraukta į aptariamo įsakymo 2-ju priedu patvirtintą sąrašą piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, tačiau nepateikusią reikiamų dokumentų. A. K. ir F. T. taip įtraukti į 2004 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 2.3-5518 2 punktu patvirtintus sąrašus (asmeninio ūkio žemės naudotojų ir privatizuojamų namų valdų naudotojų).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs pateiktus į bylą įrodymus, pagrįstai nustatė, kad atsakovui 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 paskelbiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir patvirtinant sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, ir pateikusių prašymus bei dokumentus iki projekto rengimo pradžios, pareiškėja neturėjo ir nebuvo pateikusi atsakovui nuosavybės teisę į buvusių savininkų žemę patvirtinančių dokumentų, nes iki 2007 m. kovo mėnesio pradžios vyko teismų procesai, kuriuose buvo nagrinėjami pareiškėjos Z. P. pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nuosavybės teisių į F. L. ir S. K. žemę atkūrimui. Įsiteisėjus teismų sprendimams (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-190-40/2007, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-238/2007) atsakovo specialistai parengė pareiškėjai pažymas dėl nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę patvirtinančių dokumentų: 2007 m. balandžio 25 d. pažymą Nr. 8984 dėl F. L. nuosavybės ir 2007 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. 9038 dėl S. K. nuosavybės. Pati pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui teisingai pažymėjo, kad viena pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų yra parengta po to, kai atsakovas priėmė 2007 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 2-3-5689-41, kuriuo buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2007 m. kovo 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-190-40/2007) nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P. senelis F. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis valdė 10,92 ha žemės sklypą, pareiškėja 2007 m. kovo 26 d. kreipėsi į atsakovą pateikdama šį įsiteisėjusį teismo sprendimą ir prašė parengti išvadą dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn kitoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietoje, po to 2007 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovą pakartotinai, prašydama grąžinti šią žemę turėtoje vietoje, nes (duomenys neskelbtini) kaimuose yra likę laisvos žemės (3 t., b.l.90-91). Taigi pagal pareiškėjos iki 2007 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-3-5689-41, kuriuo buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, pareikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo į F. L. žemę, ji prašė suteikti žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn, o ne grąžinti žemę turėtoje vietoje.
Pirmiau minėta, kad pagal Metodikos 19 punkto nuostatas apskrities viršininko įsakyme dėl parinktos projektui rengti inter alia turi būti nurodomi pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti ją iš valstybės projektuojamoje teritorijoje sąrašai. Kaip matyti iš 2004 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 2.3-5518 2-ojo punkto ir jo priedų, atsakovas šių Metodikoje nustatytų procedūrų laikėsi ir tokius sąrašus patvirtino, įtraukdamas į juos trečiuosius suinteresuotus asmenis, kuriems, kaip matyti iš bylos medžiagos, pažymos bei išvados dėl nuosavybės teises patvirtinančius dokumentų buvo išduotos ir jie prašymus buvo pateikę iki 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 paskelbto žemėtvarkos projekto papildymo. Apskrities viršininko įsakymu patvirtinti pretendentų sąrašai, žemės reformos žemėtvarkos projekto (jo papildymo) autoriui yra pagrindas formuoti į sąrašus įtrauktiems pretendentams žemės sklypus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad formuojant žemės sklypus pareiškėjo nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo pažeistos Metodikoje nustatytos procedūros ir taisyklės. Kadangi pareiškėja, keldama administracinį ginčą dėl atsakovo 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-3-5689-41 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu suprojektuotų tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemės sklypų, neginčijo nei 2004 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 2.3-5518 patvirtintų sąrašų, nei jokių kitų atsakovo administracinių aktų, susijusių su trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimu į šiuos sąrašus, kurie žemėtvarkos projekto autoriui buvo pagrindas atlikti žemės sklypų formavimo procedūrą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos reikalavimu apibrėžtas ginčo ribas, neturėjo pagrindo vertinti ir pagrįstai nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į šiuos sąrašus teisėtumo ir pagrįstumo. Metodikoje nustatytų procedūrų kontekste pažymėtina, kad žemėtvarkos projekto papildymas parengtas pagal kiekvienam etapui Metodikoje nustatytas pagrindi nes procedūras ir taisykles (organizuoti pretendentų susirinkimai; sudaryti pretendentams suprojektuotų žemės sklypų suderinimo žiniaraščiai; žemėtvarkos projekto papildymas viešai apsvarstytas su visuomene; pastabos ir pretenzijos išnagrinėtos; atliktas žemėtvarkos projekto papildymo darbų patikrinimas; žemėtvarkos projektas suderintas su Metodikoje nurodytomis institucijomis). Atlikus minėtas procedūras žemėtvarkos projekto papildymą 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-3-5689-41 patvirtino įstatymu įgaliotas viešojo administravimo subjektas. ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo 2007 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-3-5689-41 panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-3-5689-41 1.4 punkte ir 3-me priede nurodyta, kad patvirtinus žemės reformos projekto papildymą (duomenys neskelbtini) kaime liko laisvos žemės (35,24 ha). Metodikos 4 punktas nustato, kad kai patvirtinus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą lieka laisvos žemės, vykdomas patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas apskrities viršininko įsakymu paskelbus projekto papildymo pradžią. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12094-(41) yra paskelbtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, papildymas. Šio įsakymo 1-me priede nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra 35,69 ha yra laisvos valstybinės žemės. Atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kad pareiškėja šiuo metu turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, neatsisako ją įtraukti į šiuo įsakymu paskelbtą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo procedūrą, t.y. vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu įrašyti į I-os pretendentų grupės sąrašą. Nuosavybės teisių atkūrimas į žemę buvusio rėžinio kaimo teritorijos ribose laikytas nuosavybės teisių atkūrimu turėtoje vietoje.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo Z. P. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.