Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-185-2010-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;

1.1.8.10; 2,4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. S. gynėjo adv. Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria M. S., padariusiam visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d., 140 str.1 d., 145 str.1 d., 187 str.1 d., 145 str.2 d., esant nepakaltinamam, taikyta priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad M. S. padarė šias veikas:

2009 m. gegužės 15 d., apie 16 val., A. O. S. priklausančiame name, esančiame Rokiškio r., Obelių sen., Gediškių k., laikydamas rankose benzininį pjūklą priešais A. O. Skują bei sakydamas, kad užves pjūklą ir ją supjaustys į gabalus, grasino A. O. Skują nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2009 m. gegužės 19 d., apie 14 val., A. O. S. priklausančiame name, esančiame Rokiškio r., Obelių sen., Gediškių k., koridoriuje, rankomis paimdamas A. O. S. už plaukų ir trenkdamas jos galvą į duris bei sieną, rankomis suduodamas į veidą, spardydamas kojomis į pilvą, krūtinę bei kojas, taip viso suduodamas ne mažiau dvidešimties smūgių, A. O. S. iš namo nubėgus prie lauko virtuvės, sugriebdamas jai už plaukų bei trankydamas galvą į lauko virtuvės sieną, spardydamas į kojas, pilvą ir šaukdamas A. O. S., kad ją užmuš, sukėlė A. O. S. fizinį skausmą bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2009 m. gegužės 23 d., tarp 7.00 val. ir 8.00 val., Rokiškio r., Obelių sen., Gediškių k., prie A. O. S. priklausančio namo esančiame sode, tyčia padegdamas sunaikino svetimą - A. O. S. priklausantį, turtą: dvi lovas, vienos lovos vertė 800 Lt, iš viso 1600 Lt vertės, dulkių siurblį 200 Lt vertės, radiją 50 Lt vertės, 5 patalynės komplektus po 50 Lt, iš viso 250 Lt vertės, 13 rankšluosčių po 10 Lt, iš viso 130 Lt vertės, 3 poras veltinių batų po 150 Lt, iš viso 450 Lt vertės, marškinių 10 vnt. po 20 Lt, iš viso 200 Lt vertės, 3 vnt. striukių, po 40 Lt, iš viso 120 Lt vertės, kailinius 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3770,00 Lt turtinę žalą.

2009 m. rugpjūčio 31 d., apie 12 val. 30 min., Rokiškio r., Obelių sen., Gediškių k., A. O. S. ganykloje, terorizavo žmones grasindamas padaryti pavojingą jų gyvybei ir sveikatai veiką, o būtent: šaukdamas L. R. ir Jonui V. J., kad juos užmuš, laikydamas rankose dalgį ir bėgdamas prie važiuojančio automobilio grasino jame buvusiems L. R. ir J. V. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 31 d., apie 16 val. 00 min., Rokiškio r., Obelių sen., Gediškių k., A. O. S. ganykloje, terorizavo žmones grasindamas padegti bei padaryti pavojingą jų gyvybei ir sveikatai veiką, o būtent: vieną kartą smogdamas mediniu pagaliu J. V. J. į pilvą, šaukė J. V. J., L. R., Sergejui Roščenkovui, kad juos užmuš, sunaikins ir padegs jų namus.

Byloje nėra įrodymų, kad M. S. sužalojo savo žmoną. L. M. K. paaiškinimai teismui turėtų būti vertintini kritiškai, nes ji yra A. O. S. draugė, todėl siekė jai padėti.

M. S. veiksmuose nėra nusikaltimos veikos, numatytos BK 187 str. ld., požymių, nes jis apklausos metu paaiškino, jog sunaikino savo daiktus. Sutuoktinių turtas tuo metu padalintas nebuvo ir nenorėdamas dalintis, sudegino daiktus. Todėl kaltinimas yra visiškai nepagrįstas ir neparemtas įrodymais, todėl M. S. išteisintinas.

Kaltinimai dėl grasinimo L. R. ir Jonui V. J. yra visiškai išgalvoti. L Rošenkova ir J. V. J. prieš M. S. valią jam priklausančiame žemės sklype neatlygintinai laikė gyvulius, tokiu būdu provokavo M. S. konfliktui.

Gynėjas mano, kad išgalvotais kaltinimais siekiama susidoroti su asmeniu, todėl būtina skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę. Nuo ekpertizės išvados priklausys ne tik ginamojo gydymo procesas, bet ir jo ateitis. M. S. kilęs iš Latvijos Respublikos, Lietuvoje artimų giminaičių neturi, su Latvijoje gyvenančiais giminaičiais jokių santykių taip pat nepalaiko, o sutuoktinė, kaip minėta, siekia skyrybų. Jei ginamasis bus gydomas priverstinai, pagerėjus sveikatai, negalės pasinaudoti teise gydytis ambulatoriškai, o gyventi jam teks globos namuose. Valstybė neturėtų būti abejinga žmogaus likimui.

Esant tokiai situacijai, reikėtų tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir objektyviai įsitikinti ar ambulatoriškai nustatytos ligos diagnoze yra tiksli, nes diagnozės nustatymas šiuo atveju nulemia ne tik vaistų parinkimą, bet ir žmogaus likimą.

Teismo posėdyje M. S. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios turi būti įrodytos proceso dėl nepakaltinamo asmens padarytos veikos metu – tai: a) aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika, t.y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padarytos žalos pobūdis ir dydis bei kitos aplinkybės (BPK 395 str. 1 ir 5 punktai); b) aplinkybės, kurios susijusios su veiką padariusiu asmeniu, t.y. duomenys apie asmenį ir jo psichikos būklę praeityje, jo elgesį prieš veiką ir po veikos, jo pavojingumą visuomenei (BPK 395 str. 2, 3, 4 punktai).

Advokatas Sergejus Korznikovas nurodo, kad M. S. jam inkriminuotų veikų nepadarė, išgalvotais kaltinimais jo sutuoktinė, su kuria pradėtas ištuokos procesas, siekia „atsikratyti“ juo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pateikiami argumentai apie įrodymų vertinimą nepaneigia teismo išvadų. BPK 20 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad teisėjas vertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šie BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pažeisti. A. M. S. padarytas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d., 140 str.1d., 145 str.1d., 187 str. 1d., 145 str. 2d., davė išsamius, nuoseklius ir nesikeičiančius parodymus ne tik sutuoktinė A. O. S., kuri, kaip gynėjas nurodė, gali būti suinteresuota „atsikratyti“ M. S. (1 t., b.l. 29-30, 39-40 230), bet ir kiti proceso dalyviai – tai nukentėjusieji L. R. (1 t., b.l. 83, 93-94, 96, 231) ir Jonas V. J. (1 t., b.l. 84, 103-104, 105, 231, liudytoja M. K. (1 t., b.l. 49-50, 51-52, 231). Minėtus parodymus atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. R. (1 t., b.l. 45-46, Sergejaus Roščenkovo (1 t., 123-124, 125), E. K. (1 t., b.l. 126-127) parodymai, kita byloje esanti medžiaga.

Nukentėjusioji A. O. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu papasakojo, kaip 2009 m. gegužės 15 d. po pietų vyras iš namų kėsinosi išnešti beveik naują benzopjūklą. Paaiškino, kad M. S. dažnai nešdavo daiktus iš namų, juos parduodavo, kad turėtų pinigų išgėrimui. Jai paprašius, kad benzopjūklo neišneštų, M. S. supyko ir rankose laikydamas benzopjūklą pradėjo grasinti, kad užves ir ją supjaustys į gabaliukus.

Nuosekliai papasakojo kitą epizodą, įvykusį 2009 m. gegužės 19 d., kai ji, lydima M. K., grįžo namo. Namie buvo užpulta ir sumušta vyro M. S.. Iš pradžių mušė gyvenamojo namo koridoriuje - stvėręs už plaukų, daužė jos galvą į sieną, o kai ji parkrito - spardė kojomis, šaukdamas, kad užmuš. Sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Kai, kaimynės padedama, ištrūko ir išbėgo į kiemą, M. S. ją pasivijo prie lauko virtuvės ir suėmęs už plaukų vėl daužė jos galvą į virtuvės mūrinę sieną, spardė kojomis. Šias aplinkybes patvirtino tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja M. K.. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu A. O. S. atkūrė įvykio situaciją ir parodė, kaip M. S. gyvenamojo namo koridoriuje pačiupęs ją už plaukų, trankė jos galvą į sieną, kumščiu sudavė į veidą, pilvo sritį. Po to pareigūnus nuvedė prie laiko virtuvėlės ir parodė vietą, kur M. S. ją pagavo ir vėl, pačiupęs už plaukų, trankė jos galvą į sieną (1 t., b.l. 32-38). Analogiškai įvykio situaciją atkūrė įvykio metu sodyboje buvusi liudytoja M. K. (1 t., b.l. 53-56).

A. O. S. parodymus dėl įvykio, kurio metu M. S. sudegino daiktus, patvirtino duomenys esantys Rokiškio priešgaisrinės tarnybos 2009-05-23 akte dėl kilusio gaisro, leitenanto G. K. tarnybiniame pranešime bei liudytojos M. K. parodymai. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. gegužės 23 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 8.00 val., kilo gaisras A. O. S. priklausančioje sodyboje, esančioje Gediškių k., Obelių sen., Rokiškio r. Gaisras užgesintas 2009 m. gegužės 23 d., 8.55 val. Gaisro metu sudegė dvi lovos, du čiužiniai, antklodės, pagalvės, skalbimo mašina, drabužiai, (1 t., b.l. 23). Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. gegužės 23 d. leitenanto G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-05-23, 08.12 val., atvyko į įvykio vietą, Gediškių k., Rokiškio r., gesinti gaisro. Tuo metu sodyboje buvo vyras, kuris neleido išlipti iš automobilio ir pjudė šunimis. Kai atvyko policija ir medikai, tas pats vyras užsidarė name. (1. t., b.l. 25). Atmestinas gynėjo advokato Sergėjaus Korznikovo apeliacinio skundo argumentas, kad M. S. sunaikino savo daiktus, nenorėdamas dalintis jų su A. O. S., todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. l d., požymių. Iš Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto (1 t., b.l. 23), A. O. S. parodymų matyti, kad M. S. sudegino dvi lovas, du čiužinius, drabužius, patalynę, skalbimo mašiną, radijo imtuvą ir kt. Minėti daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, negali būti laikomi M. S. asmenine nuosavybe, jiems Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 d. 2 p. suteikiamas šeimos turto statusas. Beje, nurodytas daiktų naikinimo motyvas – nenoras jų dalintis, parodo M. S. suvokimą, kad daiktai priklauso ne tik jam, bet ir jo žmonai.

Byloje taip pat nustatyta, kad M. S., rankoje laikydamas dalgį, bėgo prie važiuojančio automobilio ir grasino jame važiuojantiems L. R. bei Jonui V. J., kad juos užmuš. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. O. S. ganykloje smogė mediniu pagaliu J. V. J. į pilvą, grasino J. V. J., L. R., Sergejui Roščenkovui, kad juos užmuš, sunaikins ir padegs jų namus. Nukentėjusiųjų L. R. ir Jono V. J. išsamūs, nuoseklūs ir sutampantys parodymai, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Jonas V. J. parodė pareigūnams vietą, kurioje jį ir L. R., važiuojančius automobiliu su dalgiu rankose užpuolė M. S. (1 t., 115-118). Po to J. V. J. nuvedė pareigūnus į ganyklą ir pademonstravo kaip M. S. pagaliu sudavė jam į pilvą (1 t., 119-122). L. R. ganykloje parodė vietą, kurioje stovėjo ji ir Jonas V. J. tuo metu, kai, grasindamas užmušti, su pagaliu rankoje pribėgo M. S.. L. R. manekeno pagalba pademonstravo kaip M. S. trenkė pagaliu J. V. J. į pilvą (1 t., b.l. 97-102). 155 cm ilgio medinis pagalys, nusmailintu galu apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (1 t., b.l. 108-112). Atmestinas gynėjo argumentas, jog kaltinimai dėl grasinimo L. R. ir Jonui V. J. yra visiškai išgalvoti. Skunde nurodyta, kad patys nukentėjusieji provokavo M. S. konfliktui, nes prieš M. S. valią jam priklausančiame žemės sklype neatlygintinai laikė gyvulius. Negalima teigti, kad L. R. ir J. V. J. gyvulius ganykloje ganė neteisėtai - byloje nustatyta, kad tokį leidimą davė A. O. S., kuriai ši ganykla priklausė, o M. S. elgesys, kuriuo terorizavo žmones, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir turtui veiką, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., sudėtį.

Duomenų, kad nukentėjusieji, liudytojai ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai galėjo M. S. apšnekėti, byloje nėra. Nei M. S., nei jį gynęs advokatas nepareiškė prašymo apklausti kitus liudytojus, kurie galėtų paneigti byloje esančius įrodymus. Taigi, paminėtais nuosekliais, vienas kitą papildančiais įrodymais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str.1 d., 145 str.1 d., 187 str.1d., 145 str. 2 d.

Byloje yra pakankamai duomenų, kuriais grindžiamos aplinkybės, susijusios su veiką padariusiu asmeniu. M. S. atlikta teismo psichiatrijos ambulatorinė ekspertizė (1 t., b.l. 182-185). Iš ekspertizės akto matyti, kad praeityje M. S. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keturis kartus. Kai buvo gydomas pirmą kartą (nuo 2006-05-19 iki 2006-05-30), M. S. diagnozuotas sunkus depresijos epizodas. Antrą kartą (nuo 2006-09-20 iki 2006-10-06) - buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį bei psichozinis sutrikimas. Gydant trečią ir ketvirtą kartą nuo 2009-05-23 iki 2009-05-29 ir nuo 2009-06-09 iki 2009-08-31, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga. Psichikos sveikatos centre lankydavosi nuolat, jam būdavo išrašomi medikamentai. Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad M. S. dezorganizuotą ir pavojingą aplinkiniams elgseną, pasireiškusią grasinimais ir agresija, įtakojo psichoziniai sutrikimai. Šiuo metu stebimos pavydo kliedėjimo idėjos, neadekvačios emocijos ir elgesys. Atsakydamas į teismo nutartimi pateiktus klausimus, teismo psichiatras ekspertas ekspertizės akto išvadoje nurodė, kad M. S. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, epizodine eiga. Dėl savo psichinės būklės negalėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Po nusikalstamos veikos padarymo sirgo ir šiuo metu serga minėtu psichikos sutrikimu. Dėl psichikos sutrikimo šiuo metu taip pat negali suvokti daromų veiksmų pobūdžio bei juos valdyti, jis laikomas pavojingu visuomenei, todėl jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje. Stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę skirti nereikalinga. Teismo posėdžio metu ekspertas psichiatras K. M. patvirtino ekspertizės akto išvadas (1 t., b.l. 323, 223).

Pirmos instancijos teismui, įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. 88TPK-46, Nr. 88TPK-50 esančias išvadas, eksperto parodymus teismo posėdžio metu bei veikų padarymo būdą, įrankius (puolė nukentėjusiuosius benzopjūklu, pagaliu, dalgiu, degino daiktus, pagriebęs nukentėjusiajai A. O. S. už plaukų, daužė jos galvą į sieną, spardė), nekilo abejonių dėl M. S. pavojingumo visuomenei, jo psichinės būklės, todėl neskyrė stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės.

Kolegija mano, kad minėti duomenys davė teismui pakankamą pagrindą išvadai, kad M. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. l d., 140 str. l d., 145 str. l d., 187 str. l d., 145 str. 2 d. padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje ir šiuo metu yra pavojingas visuomenei. Todėl skundžiama teismo nutartis taikyti M. S. priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje yra teisėta ir pagrįsta (BK 17 str. l d.).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

M. S. gynėjo advokato Sergėjaus Korznikovo apeliacinį skundą atmesti.