Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui K. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. L. prašo nustatyti, kad K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. L., gim. duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji-jo dukra. Nustatyti nepilnametės dukros I. L., gim. duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros I. L., gim. duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas K. T. yra jų dukros I. L., gim. duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Su atsakovu susipažino 2012 m. pradžioje ir pradėjo artimai bendrauti. Kartu negyveno, tačiau susitikdavome savaitgaliais, kartu praleisdavome laisvalaikį. Tuo laikotarpiu kai susipažino ir pradėjo bendrauti su atsakovu, su jokiais kitais vyrais artimų santykių neturėjo. Sužinojusi, kad laukiasi vaiko, apie tai pasakė atsakovui. K. T. sužinojęs šį faktą neprieštaravo, kad gimdytų. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą I.. Gimus dukrai atsakovas jos nelankė, jokios paramos neteikė ir neteikia. Jų tarpusavio bendravimas su atsakovu nutrūko. Ieškovė bandė su atsakovu pasikalbėti dėl dukros tėvystės pripažinimo, tačiau atsakovas atsisakė pripažinti dukros tėvystę. Taip pat nepavyko taikiai išspręsti susidariusios situacijos pasinaudojant privalomąja meditacija (2020 m. rugsėjo 1 d. pažyma dėl privalomosios meditacijos Nr. (11.7)TPS-16243. Kadangi atsakovas nesutinka savo noru pripažinti tėvystę paduodant notariškai patvirtintą pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui, šiuo metu vengia su ieškove bendrauti, todėl turi kreiptis dėl tėvystės pripažinimo į teismą. Nustačius tėvystę, spręstinas ir dukros I. išlaikymo klausimas. Kadangi vaikus išlaikyti yra abiejų tėvų pareiga, mano, kad materialinis išlaikymas dukrai turėtų būti priteistas teisme, jos gyvenamoji vieta taip pat turėtų būti nustatyta teisme. Atsakovui nepripažįstant ieškinio, sutinka, kad teismo nutartimi būtų paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti. Todėl, nustačius tėvystę spręstinas ir dukros išlaikymo klausimas. Šiuo metu dukrą išlaiko viena, o dukros poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, vaistams ir vitaminams; mokymosi priemonėms; laisvalaikiui; higienos priemonėms, komunaliniams patarnavimas, per mėnesį yra apie 300 Eur. Dukros poreikiai nuolat didėja , dukra mokosi (duomenys neskelbtini), 1 klasėje. Dukros poreikiai nemažės, todėl mano, kad iš atsakovo dukros išlaikymui turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas R. L..

Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus mokėti išlaikymą. Ieškovė šiuo metu nedirba. Jos pajamos yra išmoka vaikui, socialinė pašalpa, todėl dukrą išlaikyti jai padeda artimieji. Dukra yra mažametė, ji nuolat, nuo pat gimimo gyvena su ja, ieškovė ja rūpinuosi, todėl atsižvelgiant į dukros interesus, I. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė, ji ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino 2012 metais per pažintis ir bendravo apie metus laiko. Draugystė metu jie turėjo intymius santykius. Intymius santykius pradėjo maždaug po pažinties praėjus dviem savaitėms. Intymiais santykiais užsiimdavo maždaug kas antrą savaitgalį. Teismo posėdžio metu, ieškovė dar kartą nurodė, kad tuo metu kol bendravo su atsakovu jokių kitų intymių santykių su kitais vyrais neturėjo. Kai gimė dukra atsakovas buvo atėjęs aplankyti dukros, atnešė dovanų kelis drabužėlius. Daugiau atsakovo ji nematė. Ieškovė dar bandė su atsakovu susisiekti per „Facebook“, tačiau atsakovas į jos žinutes nereagavo. Pinigų dukros išlaikymui niekada nėra davęs. Jo šeimos nariai taip pat jokios paramos nesuteikė. Ieškovė nurodė, kad turi dar tris vaikus. Visų tėvai skirtingi (2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.04-6.05 min; 7.11-14.03 min. 32.34-34.41 min.; 34.42-38.45 min.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jokia forma prieštaravimų ieškinio reikalavimams neišreiškė.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio nurodė, kad su atsakovu neina susisiekti. Nuo 2022 m. kovo 19 d. reguliariai jam rašo žinutes. Informuoja jį apie teismo posėdžių datas, teisėją, vietą, tačiau atsakovas į nieką nereaguoja. Prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio matyti, kad ieškinys yra pagrįstas. Pirmiausia reikėtų paisyti vaiko interesų. Byla tęsiasi ilgą laiką. Galima daryti prielaidą, kad atsakovas vengia atsakomybės susijusios su išlaikymu teikimu dukrai. Atsakovas nebendradarbiauja nei su teismu, nei su kitais proceso dalyviais, o netiesioginių įrodymų visuma t.y. vaiko teisių tarnybos duomenys, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai rodo aplinkybę, kad I. L. gim. duomenys neskelbtini) gali būti K. T. biologinė dukra, nes tiek pačiai vaiko teisių tarnybai, tiek pačiai ieškovei bei liudytojams jis tėvystę yra pripažinęs. Nustačius tėvystę būtina nustatyti dukros gyvenamąją vietą. Iš šalių paaiškinimų matyt, kad I. L. savo tėvo nepažįsta, emociškai yra prisirišusi prie savo motinos, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, todėl ši ieškinio dalis turėtų būti tinkintina. Dėl išlaikymo dydžio ir jo momento priteisimo taip pat prieštaravimų nenurodė. Vaiko poreikius geriausiai žino jos motina, todėl jei ji nurodžiusi, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur, tai logiška, kad ieškovas prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti 150 Eur. Ieškovė į dukros poreikius nėra įtraukusi prabangos poreikių, nėra įtraukusi nepagrįstų išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos proporcingai patenkinto ieškinio daliai. Jei ieškinys bus patenkintas bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti atsakovas (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 34.46-38-38.44 min.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje Nr. duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Socialinės pajamos šeimai informacinėje sistemoje (SP1S) duomenimis: nuo 2020 m. birželio 23 d. R. L. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2020 m. birželio 11 d. R. L. šeimoje buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai. Atsakovo K. T. šeima VTAS specialistams nėra žinoma, duomenų, kad šeimoje būtų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, nėra. Ieškovė R. L. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, adresu, duomenys neskelbtini). Name yra 2 kambariai, virtuvė, namas be patogumų, yra visi būtiniausi baldai ir namų apyvokos daiktai, šildymas vietinis, krosninis. Name gyvena, 6 asmenys: ieškovė R. L., ieškovės sugyventinis Š. J., nepilnamečiai vaikai I. L., R. L., D. J. ir L. J.. VTAS lankėsi R. L. namuose. Namuose buvo švaru, tvarkinga. Nepilnametė I. L. kambariu dalinasi su broliu R. L., vaikai turi atskiras miegamąsias vietas, kambaryje yra stalas, skirtas ruošti pamokas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu R. L. nurodė, kad ji nedirba yra vaiko priežiūros iki 3 metų atostogose. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu K. T. ji niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovės teigimu, atsakovas K. T. su dukra I. L. niekada nebendravo, jos dukra biologinio tėvo nepažįsta. Su atsakovu K. T. VTAS specialistas bendravo telefonu, pokalbio metu atsakovas nurodė, kad jis gyvena vienas vieno kambario bute – socialiniame būste, adresu duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad butas be patogumų, šildymas vietinis – krosninis. Nurodė, kad jis nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. VTAS specialistui nurodė, kad jis pripažįsta, kad nepilnametė I. L. yra jo dukra, tačiau dar galvoja, kad gal reikia tikrai įsitikinti ir atlikti DNR tyrimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad sutinka, kad nepilnametės dukros I. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (motina) R. L.. Atsakovas teigė jog jis sutinka dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur. Nepilnametė I. L. mokosi duomenys neskelbtini) gimnazijoje Bendro ugdymo mokykloje. Ieškovės teigimu I. L. yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Apsilankymo metu mergaitė buvo aprengta tvarkingai, bendravo noriai. Nepilnametė nurodė, kad ji mokosi 1 klasėje, mokykloje turi draugų, kad mokykloje lankosi pas logopedą. Taip pat mergaitė nurodė, kad norėtų lankyti šokių būrelį, nes jai labai patinka šokti. Nurodė, kad ruošti namų darbus jai padeda mama, kartais namų darbus jai padeda ruošti mamos sugyventinis Š. J., kurį mergaitė vadina tėčiu. Mergaitė nurodė, kad savo biologinio tėvo niekada nėra mačiusi, su juo jokių ryšių nepalaiko. Ieškovė R. L. VTAS specialistui nurodė, kad mergaitės I. L. biologinis tėvas yra K. T., kad ji sutinka jog būtų atlikta genominė (DNR) ekspertizė tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes VTAS specialistai pritaria, kad atsakovui nesutikus su tėvyste ar pareiškus prašymą atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, būtų atlikta genominė (DNR) ekspertizė tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, VTAS specialistai palaiko ieškovės reikalavimą, kad nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. L., nes tai atitinka nepilnametės poreikius ir teisėtus interesus. Nepilnametės dukros poreikis ir išlaidas poreikiams patenkinti (maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, higienos priemonėms, komunaliniams patarnavimas) kurios yra apie 300 Eur per mėnesį ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje. Kadangi abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, todėl VTAS specialistų nuomone aš atsakovo prašoma 150 Eur per mėnesį išlaikymas atitinka nepilnametės I. L. interesus. Todėl nustačius, kad atsakovas K. T. yra I. L. tėvas taip pat nustačius nepilnametės gyvenamąją vietą su motina, VTAS specialistai palaiko ieškovės R. L. ieškinio reikalavimą – iš atsakovo K. T. priteisti materialųjį išlaikymą I. L. po 150 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nes tai atitinka nepilnametės poreikius, teises ir teisėtus interesus. Nustačius, kad I. L. biologinis tėvas yra K. T. taip pat nustačius nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. L., ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės I. L. išlaikymą, neprieštarauja vaiko interesams (b. l. 12-13). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo rašytinę išvadą pilnai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino faktą, kad I. L. yra jo biologinė dukra ir sutiko mokėti jai išlaikymą, į liudytojų parodymus, į tai kad ieškovė su atsakovu turėjo lytinių santykių ieškinį palaiko. Pripažinus tėvystę paiko ir ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 27.30-31.44 min.).

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad R. L. yra jos sesuo. Sesuo su atsakovu (vyro vardas kiek pamena yra K., o pavardė T.) pradėjo bendrauti 2012 metais. Jie susitikdavo savaitgaliais, kartais net dažniau. Kad jie bendrauja jai sakė sesuo. Tą žmogų ji yra mačiusi kai sesuo ėjo su juo į pasimatymą Kybartuose, tuomet sesę ji palydėjo. Dar kartą K. T. ji yra mačiusi, kai jis atėjo aplankyti savo gimusios dukros. Tuomet jis sakė, kad mergaitė yra jo, labai į jį panaši. Kodėl jie nebebadauja jai nėra žinoma. Tuo metu kai sesuo susitikinėjo su atsakovu, su jokiu kitu vyru sesuo tuo metu nesusitikinėjo (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 16.23-21.22 min.).

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės R. L. motina. Parodė, kad K. T. buvo atėjęs pas ją į namus kaip gimė dukros R. L. dukra I. L.. Buvo praėję gal 3 dienos nuo anūkės gimimo. Pažiūrėjęs į mergaitę jis pasakė, kad tai jo dukra. Sakė, kad persirašys vaiką ant savo pavardės, niekada dėl dukros nesuabejojo. Paskui dar pora kartų buvo atėjęs. Po kokio mėnesio laiko jis dingo. Kad dukra su vaikšto į pasimatymus su atsakovu jai buvo žinoma. Šiuo metu anūkę išlaiko pati dukra R. L. (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 22.56-27.17 min. ).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. L., gim. duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji-jo dukra.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra I. L., I. L. gimimo įraše duomenų apie jos tėvą neįrašyta (tai patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. duomenys neskelbtini) liudijantis išrašas (b. l. 30).

Remiantis ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2012 m. palaikė artimus santykius. Susipažino per pažintis. Kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Tačiau susitikinėdavo savaitgaliais, dažniausiai jo namuose. Intymiai bendrauti su atsakovu pradėjo po susipažinimo praėjus maždaug dviem savaitėms. Tuo metu kai ieškovė bendravo su atsakovu, jokių lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Sužinojusi, kad laukiasi vaiko, apie tai pasakė atsakovui. Atsakovas sužinojęs šį faktą neprieštaravo, kad ieškovė gimdytų. Kai gimė dukra atsakovas aplankė ją vieną kartą, atnešė drabužėlių. Daugiau atsakovas dukros nelankė, jokios paramos neteikė. Jų tarpusavio bendravimas su atsakovu nutrūko. Ieškovė bandė su atsakovu susisiekti, tačiau jis tėvystę pripažinti atsisakė (b. l. 12, 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.04-6.05 min; 7.11-14.03 min. 32.34-34.41 min.; 34.42-38.45 min.). Šias ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos ir atsakovo artimų santykių 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos L. V. ir R. L., kurios nurodė, kad joms buvo žinoma jog R. L. susitikinėja su atsakovu. Nurodė, kad kai R. L. susitikinėjo su atsakovu su kitais vyrais R. L. nebendravo. Jos taip pat parodė, kad K. T. gimus I. L. buvo atėjęs jos aplankyti, atnešė rūbelių, pripažino faktą, kad dukra yra jo (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 16.23-21.22 min, 22.56-27.17 min.). Teismas nemato pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Kad atsakovas K. T. pripažino, jog dukra I. L. yra jo biologinė dukra, nurodė VTAS specialistai savo išvadoje ir teismo posėdžio metu. Nurodė, kad VTAS specialistui bendraujant su K. T. jis pripažino, kad nepilnametė I. L. yra jo dukra, tačiau dar galvoja, kad gal reikia tikrai įsitikinti ir atlikti DNR tyrimą b. l. 12-13, 2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 27.30-31.44 min.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Kadangi atsakovas, buvo informuotas apie bylos iškėlimą, posėdžio datas ir vietą, bei turėdamas galimybę atsiliepime į ieškinį ar teismo posėdžio metu paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, šia galimybe nesinaudojo ir nurodytų aplinkybių nepaneigė, teismas daro išvadą, kad atsakovas šias faktines aplinkybes pripažįsta (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose). Todėl nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertizė giminystės ryšiui įrodyti paskirta nebuvo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai,) yra pakankamas pagrindas teismui nustatyti faktą, kad atsakovas yra I. L., gim. duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ši – jo dukra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais bei pateikta teismui išvada, nustatė, kad nepilname I. L. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad nuo 2020 m. birželio 23 d. R. L. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. VTAS specialistai palaiko ieškovės reikalavimą, kad nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. L., nes tai atitinka nepilnametės poreikius ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė, priešingai sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, kadangi VTAS specialistams atsakovas nurodė, kad sutinka, kad nepilnametės dukros I. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (motina) R. L. (b. l. 12-13, 2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 27.30-31.44 min.). Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad I. L. savo tėvo nepažįsta, emociškai yra prisirišusi prie savo motinos, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina (2022 m. birželio 1 d. garso įrašas 34.46-38-38.44 min.).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnametės I. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisi iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai I. L. po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant jai uzufrukto teisę į šias lėšas.

Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, prie dukros išlaikymo nuo pat jos gimimo jis neprisideda (b. l. 1-3). Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad apskritai piniginių lėšų dukros išlaikymui iš atsakovo nėra gavusi (2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.04-6.05 min; 7.11-14.03 min. 32.34-34.41 min.; 34.42-38.45 min.). VTAS specialistams atsakovas yra nurodęs, jog jis sutinka dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur ( b. l. 12-13). I. L. yra 9 metų amžiaus, mergaitė mokosi duomenys neskelbtini), 1 a klasėje ( b. l. 6). Duomenų apie I. L. sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių išlaikymui buvimą, byloje nėra, taigi, mergaitės poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikams.

Ieškovė šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesines pajamas sudaro išmokos vaikui, gaunama socialinė pašalpa, materialiai ją remia artimieji. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis duomenys neskelbtini) (b. l. 26) ir žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Registruotų transporto priemonių atsakovės vardu nėra ( b. l. 25). Be dukros I. L. ieškovė turi dar tris nepilnamečius vaikus –R. L., gim. duomenys neskelbtini), D. J., gim. duomenys neskelbtini) ir L. J. gim. duomenys neskelbtini) (tai patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2020 m. spalio 28 d. pažyma apie šeimos sudėtį (b. l. 7).

Duomenų apie kokias nors atsakovo sveikatos problemas byloje taip pat nėra, atitinkamai, konstatuotina, kad atsakovas yra sveikas ir visiškai darbingas. Bylos duomenimis atsakovas nedirba. (tai patvirtina iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas išrašas apie asmens darbovietę (b.l. 22)). Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neturi (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš Kelių transporto priemonių registro gautas išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones (b. l. 23, 27).

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (t. y. turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui I. L., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas. Priešingai, VTAS specialistams yra nurodęs, kad sutinka dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į vaiko amžių faktą, kad vaikui augant su kiekviena diena jo poreikiai tik didės, į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui – tenkinimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors pagal bylos duomenis šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši, tačiau duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje negauta, todėl vadovaujantis pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir intere­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo prin­ci­pu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), le­miančiu, kad vi­sos abe­jo­nės dėl iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo, jo dy­džio, for­mos nu­sta­ty­mo ir pan. tu­ri bū­ti ver­ti­na­mos vai­ko in­te­re­sų nau­dai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui I. L. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį.

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 154 Eur žyminio mokesčio – 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), – nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 21,18 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 315,16 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 125).

Ieškovė yra visiškai atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 73-74). Atsakovas nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatleistas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. 100 proc., sutinkamai su minėta CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 175,18 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (154 Eur + 21,18 Eur) bei 315,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko I. L., gimusios duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ši – jo dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. L., gimusios duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. L., gimusiai duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų o ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu duomenys neskelbtini), valstybės naudai 175,18 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išduotas – 5661).

Priteisti iš atsakovo K. T., smens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu duomenys neskelbtini), valstybės naudai 315,16 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 16 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o jei vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išduotas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.