Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovui, tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės 1–o notarų biuro notarei Jolitai Viederienei, Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai , M. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovui LR VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys Anykščių rajono savivaldybės 1–o notarų biuro notarė Jolita Viederienė, Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarė Božena Džigora- Isajeva , M. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas T. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo

tikslu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. Č. priėmė palikimą po sutuoktinės D. Č. mirties (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir jis priėmė savo tėvo A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausantį turtą, bei panaikinti 2019 m. balandžio 10d. Anykščių rajono savivaldybės Anykščių rajono savivaldybės 1–o notarų biuro notarės Jolitos Viederienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarės Boženos Džigoros- Isajevos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai – motina D. Č., kuri mirė

(duomenys neskelbtini), ir tėvas A. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, su ūkio pastatu, esanti (duomenys neskelbtini). Kita buto dalis priklausė močiutei. Nei ieškovas nei sutuoktinis A. Č. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Po mėnesio mirė ieškovo tėvas A. Č.. Teigė, kad nežinojo, jog ½ dalis buvo priklausė jo tėvams, nes bute gyveno močiutė, nežinojo , kad yra nustatytas terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo Nurodė, kad po motinos mirties palikimą priėmė jo tėvas A. Č. faktiškai valdydami jos turtą, o po tėvo mirties likusį turtą priėmė ieškovas. Nurodė, kad naudojosi likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir prižiūrėjo likusį turtą. Rūpinosi likusiu turtu kaip savo. Tai, kad turtą paveldėjo valstybė, ieškovas sužinojo iš savo močiutės S. S., kuri ir gyveno tėvų bute. Jai apie tai pranešė VĮ Turto bankas atstovas. VĮ Turto bankas atstovas nurodė kreiptis į teismą. Esant nurodytų aplinkybių visumai pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. Č. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir kad jo tėvas A. Č. priėmė palikimą po ieškovo motinos, savo sutuoktinės D. Č. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir panaikinti išduotus palikimo priėmimo valstybei liudijimus.

3. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad VĮ

„Turto bankas „ perėmė mirusių D. Č. ir A. Č. turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime ir atstovas, dalyvavęs posėdyje 2019 m. rugpjūčio 28 d., nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas priimtų sprendimą, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, ir ieškovas padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusių Č. turto perėmimu, administravimu, tuomet atsakovas neprieštaraus dėl ieškovo reikalavimų patenkinimo.

4. Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1- notarų biuro notarė Jolita Viederienė

pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodo, kad su patektu ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

5. Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 2-o notarų biuro notarė Božena Džigora-

Isajeva pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prieš išduodama palikimo perėjimo valstybei liudijimą, patikrino duomenis ir nustatė, kad po A. Č. mirties palikimo niekas nepriėmė, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra veiksnūs ir nėra pagalbos sudarę sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus ir neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

6. Tretysis asmuo M. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį

neatvyko.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka ieškovas negali

įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

9. Bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, jog ieškovo

T. Č. tėvai – D. Č. ir A. Č. (b. l. 8). Ieškovo motina D. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po D. Č. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis, ieškovo tėvas A. Č. (b. l. 9). A. Č. naudojosi likusiu turtu, liko gyventi tuose pačiuose namuose. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. Č. (b. l. 12). Po ieškovo tėvų mirties liko turtas: ½ dalis buto, 52,02 kv.m. bendro ploto su rūsiu bei ½ dalimi ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos. (b. l. 14). Po motinos mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei ieškovas, nei tėvas A. Č. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau ieškovo tėvas A. Č. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą kaip savo, tai naudojosi likusiais daiktais, rūpinosi likusiu turtu. Po tėvo A. Č. mirties, per įstatymo nustatyta terminą ieškovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tai yra naudojosi likusiais daiktais, remontavo statinius, mokėjo mokesčius (b.l.36,38). Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja S. S., kuri paaiškino, kad ½ dalis buto, kuriame ji pastoviai gyvena, priklausė jos dukters šeimai. Po dukters ir jos sutuoktinio mirties, toliau butu rūpinosi jos anūkas T. Č.. Ieškovas mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvų mirties.

10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi ieškovo ir liudytojos

parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11. Konstatuotina, jog ieškovo tėvas A. Č. priėmė palikimą po ieškovo motinos

mirties, o ieškovas priėmė palikimą po tėvo A. Č. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusių turtą nebuvo išduoti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi ieškovo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausta liudytoja, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo

12. Teismas pažymi, kad CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kuomet paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė Jolita Viederienė 2019 m. balandžio 10 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą VĮ „Turto bankas“ tuo pagrindu, kad nė vienas D. Č. įpėdinis nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (b.l.16-19). Taip pat nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva 2019 m. birželio 26 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą VĮ „Turto bankas“ tuo pagrindu, kad nė vienas A. Č. įpėdinis nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (b.l.52-56). Ieškovas ieškiniu ginčija palikėjų D. Č. ir A. Č. palikimo priėmimo teisėtumą bei valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ieškovui neįgyvendinus teisės priimti palikimą pateikiant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas priėmė palikimą kitu įstatymo nustatytu būdu – pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ieškovui nepateikus pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui jo nuosavybės teisės nebuvo išviešintos nekilnojamo turto registre, dėl ko Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“, kreipėsi į notarą ir buvo išduoti paveldėjimo liudijimai ir nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Tačiau palikimo priėmimas sukelia teisines pasekmes nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Taigi, šioje byloje nustačius, kad ieškovo tėvas A. Č. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, o ieškovas priėmė palikimą po tėvo A. Č. mirties, yra pagrindas naikinti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

15. Remiantis ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apie ginčijamus Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2019-04-10, po ieškovo motinos D. Č. mirties, apie motinos D. Č. palikimo perėjimą valstybei sužinojo iš močiutės, kada jai apie tai pasakė VĮ „Turto bankas“ atstovas, apie liudijimą, išduotą 2019 m. birželio 26 d., po ieškovo tėvo A. Č. mirties, apie tėvo A. Č. palikimo perėjimą valstybei sužinojo iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ pateikto atsiliepimo, nes po to buvo tikslinamas teismui pateiktas ieškinys. Šiuo atveju, ieškovas T. Č. nepraleisdamas įstatymo numatyto vienerių metų senaties termino bei pateikdamas ieškinį teisme siekia nuginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimus. Todėl įvertinant visas šias aptartas aplinkybes, bei teismui nustačius, kad ieškovas T. Č. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. Č. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, o ieškovo tėvas A. Č. priėmė palikimo po savo sutuoktinės D. Č. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, yra pagrindas Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 2606, panaikinti, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.

16. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, tenkintinas ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimus, išduotus 2019 m .balandžio 10 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. birželio 26 d. Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)

17. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateikdamas atsiliepimus ir atstovas, dalyvavęs posėdyje 2019 m. rugpjūčio 28d. , nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovui kyla pareiga atlyginti valstybės patirtas išlaidas , tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokias išlaidas patyrė, susijusiąs su turto priėmimu, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė įrodymų, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

19. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra įstatymu atleistas, todėl išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo iš atsakovo nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Č., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 2019 m. balandžio 10 d. išduotą Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 2019 m. birželio 26 d. išduotą Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros-Isajevos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir sprendimo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.